Kasacinio skundo Nr. DOK-466/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23486-2019-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Arūno Budrio, spręsdama nuteistojo M. S. (M. S.) gynėjo advokato Alberto Kručkausko kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
nustatė:
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendį. M. S. išteisinti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nuteisdami M. S. už nusikalstamų veikų padarymų bendrininkų grupe ir nuosprendyje nenurodydami kur, kada, su kuo M. S. susitarė daryti nusikalstamą veiką, kaip buvo paskirstyti vaidmenys, kokiais veiksmais jis realizavo inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius pažeidė BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nenustačius su kuo susitarė, kada, kaip kokiomis aplinkybėmis, neįmanoma konstatuoti, kad M. S. kaltė yra pagrįsta neginčijamais įrodymais, nes net neįmanoma nustatyti kokie M. S. veiksmai buvo tyčiniai ir apėmė nusikalstamą veiką, t. y. neįmanoma išskirti M. S. baudžiamosios atsakomybės, kaip to reikalauja BK 26 straipsnio 1 dalis. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 24 straipsnio 3 dalies, 25 straipsnio 2 dalies, 26 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas į gynėjo argumentus dėl netinkamo BK 24 straipsnio 3 dalies, 25 straipsnio 2 dalies bei 26 straipsnio 1 dalies taikymo M. S. nepasisakė. Byloje nustatyta, kad M. S. veiksmai pasireiškė tik mikroautobuso vairavimu, tačiau nenustačius, jog M. S. žinojo, kad mikroautobusas pakrautas neteisėtomis prekėmis, jo veiksmai neatitinka nei BK 199² straipsnio 2 dalies sudėties objektyviųjų požymių, bei objektyviųjų ir subjektyviųjų bendrininkavimo požymių. M. S. parodymai nuoseklūs, neprieštarauja bylos medžiagai, juos patvirtina ir kitų kaltinamųjų parodymai. Byloje nepakanka įrodymų neabejotinai M. S. kaltei pagrįsti. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus bei in dubio pro reo principą M. S. kaltę pagrįsdami abejotinais įrodymais ir prielaidomis, o apeliacinės instancijos teismas šių klaidų neištaisė. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisę į gynybą ir rungimosi principą atsisakydamas skirti rašysenos ekspertizę. M. S. vaidmuo nusikalstamoje veikoje buvo atsitiktinis, iš anksto neapgalvotas, jis nežinojo, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo M. S. gynėjas kritikuoja abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nesutinka su jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad M. S. veikdamas bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje. Tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.
Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-135/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-135/2013">2K-135/2013</a>, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).???
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartyje atsakė į esminius nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl bendrininkų grupės, dėl M. S. padarytos veikos kvalifikavimo). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).???
Kasacinio skundo teiginiai dėl BK 24 straipsnio 3 dalies, 25 straipsnio 2 dalies, 26 straipsnio 1 dalies taikymo ir in dubio pro reo principo pažeidimo yra nurodomi deklaratyviai, grindžiant juos savu byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo interpretavimu bei apsiribojant kasacinės instancijos teismo suformuotos teismų praktikos citavimu, nepateikiant aiškių, konkrečių su šia baudžiamąja byla susijusių teisinių argumentų.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo M. S. gynėjo advokato Alberto Kručkausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Arūnas Budrys
