Dėl sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-210-969/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30097-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.1.9.1.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Birutės Janavičiūtės ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eiresta“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Antakalnio būstas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eiresta“ dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Sermeta“, uždaroji akcinė bendrovė „Codeco grupė“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė UAB „Antakalnio būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Eiresta“ 42 265,11 Eur nuostolių atlyginimo, 284,85 Eur palūkanų, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško vykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 30 d. parengta specialisto išvada, sudaryta lokalinė sąmata, kurioje detaliai apskaičiuotos atsakovės statytų ieškovės administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), statybos defektų šalinimo sąnaudos. Ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo (statytoja ir butų pardavėja) UAB „Sermeta“ buvo sudarę trišalius susitarimus, pagal kuriuos atsakovė įsipareigojo iki 2014 m. birželio 30 d. savo rizika, jėgomis ir lėšomis pašalinti jai tenkančius gyvenamųjų namų statybos darbų defektus, apmokėti statybos techninės priežiūros specialisto darbą. Susitarimo 2014/04/25 7 straipsnyje susitarta, kad, nepašalinusi defektų nustatytais terminais ir tvarka, atsakovė atlygins ieškovei dėl to patirtus nuostolius. Taip pat atsakovė įsipareigojo atlyginti jai tenkančią ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su antstolio atliktų faktinių aplinkybių konstatavimu bei teisine pagalba, dalį. Ieškovės teigimu, atsakovės darbuotojai trišaliu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl ji prašė priteisti iš atsakovės šios neatliktų darbų sąmatinę vertę bei kitų ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės UAB „Eiresta“ 42 549,97 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palūkanų.

Byloje nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 25 d. statybos rangos sutarties pagrindu trečiojo asmens UAB „Sermeta“ užsakymu atsakovė UAB „Eiresta“ pastatė ieškovės administruojamus tris gyvenamuosius namus. 2013 m. rugpjūčio 30 d. buvo parengta specialisto išvada, kurioje nustatyti statybos darbų defektai, lokalinėje sąmatoje apskaičiuotos šių defektų pašalinimo išlaidos. Ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Sermeta“, susipažinę su specialisto išvada bei ieškovės pretenzija, pasirašė trišalius susitarimus 2013/11/18 ir 2014/04/25, kuriais atsakovė įsipareigojo iki 2014 m. birželio 30 d. savo rizika, jėgomis ir lėšomis pašalinti visus gyvenamųjų namų statybos defektus, lokalinėje sąmatoje pažymėtus numeriais 1–15, 18–21. Susitarimo 2014/04/25 7 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei atsakovė susitarime nustatyta tvarka ir terminais nepašalins nurodytų statybos darbų defektų, ieškovė savo pasirinkimu turės teisę juos pašalinti pati ar pasitelkusi kvalifikuotus trečiuosius asmenis bei pareikalauti iš atsakovės atlyginti patirtus nuostolius arba atitinkamai pareikalauti, kad atsakovė sumokėtų ieškovei atsakovės nepašalintų susitarimo 1 punkte nurodytų statybos darbų defektų vertę pagal sąmatą.

Teismas, remdamasis tuo, kad atsakovė į bylą nepateikė nė vieno perdavimo–priėmimo akto, statybos techninis prižiūrėtojas liudytojas T. T. nurodė, jog atsakovė jam jokių aktų pasirašyti neteikė, statybos darbų žurnalo nepildė, nebendradarbiavo, o galiausiai pareiškė, kad dalies defektų netaisys, konstatavo, jog atsakovė sutartų defektų šalinimo darbų neatliko.

Atsižvelgdamas į tai, kad rengiant specialisto išvadą dalyvavo ir atsakovės darbų vykdytojas, teismas konstatavo, jog atsakovė, pasirašydama susitarimus 2013/11/18 ir 2014/04/25, su nustatyta statybos defektų šalinimo darbų apimtimi sutiko, susitarimų įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, todėl juos privalėjo vykdyti.

Atsakovė darbų neatliko bei jų neperdavė taip, kaip tai nurodyta susitarime, todėl yra pagrindas sutartinei civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė veikia kaip profesionalė, daug metų vykdo savo veiklą statybos versle, todėl jai nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą.

Dėl atsakovės neveikimo ieškovė patiria nuostolius, kurių dydis aptartas susitarimo 2014/04/25 7 ir 8 punktuose: statybos darbų defektų šalinimo išlaidos (135 201,94 Lt (39 157,19 Eur)), išlaidos specialisto išvadai parengti, išlaidos, susijusios su faktinių aplinkybių konstatavimu ir teisine pagalba (7309,09 Lt (2116,86 Eur)).

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas paskyrė byloje ekspertizę statybos darbų defektų ištaisymo faktui nustatyti. Atsakydamas į suformuluotus klausimus, ekspertas nurodė, kad visi trūkumų šalinimo darbai pagal 2013 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvados priedą (lokalinę sąmatą) nebuvo tinkamai atlikti ir teismo ekspertui nebuvo pateikti darbų atlikimą patvirtinantys dokumentai (paslėptų darbų patikrinimo aktai ir eksploatacinių savybių deklaracijos). Eksperto kvalifikacija ir patirtis teisėjų kolegijai nekėlė abejonių, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad ekspertizės akto turinys būtų prieštaringas ar neišsamus. Taigi, atsakovei nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikus įrodymų, pagrindžiančių gyvenamųjų namų statybos defektų, lokalinėje sąmatoje pažymėtų numeriais 1–15, 18–21, pašalinimą, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį.

Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose po ekspertizės atlikimo, nesutikimą su ieškiniu grindė visiškai naujais argumentais, kuriais nesirėmė per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės abejonė dėl ieškovės patirtos žalos realumo nepagrįsta; šalys, pasirašydamos susitarimą, aptarė nuostolių dydį, kurio ieškovė turės teisę reikalauti, atsakovei neįvykdžius susitarimu prisiimtų įsipareigojimų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Eiresta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai netinkamai taikė ir aiškino įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę būtent ieškovė, kuri prašė atlyginti patirtą žalą, privalėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo negalėjo būti patenkintas, jai nepateikus įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) būtų patyrusi žalos.

Teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias būtiną civilinės atsakomybės taikymo sąlygą – žalą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų. Nepriklausomai nuo atsakovo gynybinių argumentų bylą nagrinėjantis teismas privalo patikrinti, ar ieškovo prašoma priteisti žala yra reali ir ar prašomos priteisti žalos dydis yra apskaičiuotas tinkamai.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta, kad Lietuvos teisinėje sistemoje nėra žinomas iš anksto aptartų nuostolių institutas (angl. liquidated damages), o Jungtinės Karalystės teisėje įtvirtintam iš anksto aptartų nuostolių institutui Lietuvos teisinėje sistemoje artimiausias ir panašiausias pagal tikslus ir paskirtį yra netesybų institutas. Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintą netesybų institutą nuo išankstinių nuostolių taip pat skiria kitokia kompensuotinų sumų apimtis (netesybos nukreiptos į minimalių nuostolių atlyginimą), kitokios teismo veikimo ribos taikant netesybų dydžio kontrolę (netesybos įstatymų nustatytais atvejais gali būti mažinamos), nustatant netesybų sumų pagrįstumą taikomas kitoks vertinimo momentas laiko atžvilgiu (atliekamas retrospektyvus vertinimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015; 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016). Siekiant įvertinti, ar ginčo atveju atsakovė išreiškė valią susitarti dėl iš anksto aptartų nuostolių instituto taikymo, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad susitarimuose nurodoma, jog visi ginčai, nesutarimai ir pretenzijos, kylantys iš jų, sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos teisę, kurioje iš anksto aptartų nuostolių institutas nenustatytas.

Bylą nagrinėję teismai ginčo susitarimo nuostatos, kuria faktiškai susitarta dėl netesybų, remdamiesi sutarčių aiškinimo taisyklėmis nevertino ir sutartinių nuostolių atlyginimą priteisė formaliai vertindami susitarimo tekstą. Įvertinus sutarties sąlygų visumą ir jų tarpusavio ryšį akivaizdu, kad tikrieji sutarties šalių ketinimai ir valia buvo susitarti vienai iš sutarties šalių taikyti Lietuvos teisinėje sistemoje nežinomą institutą. Darytina išvada, kad susitarimuose nustatyta ieškovės teisė reikalauti sumokėti nepašalintų statybos defektų (trūkumų) vertę atitinka netesybų tikslus ir paskirtį, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma yra netesybos, nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), kuri atitinka taisytinų darbų sąmatos vertę (CK 6.71 straipsnio 1, 2 dalys), o ne sutartiniai nuostoliai, kurie Lietuvos teisėje nėra žinomi.

Teismai, neteisingai kvalifikavę priteistos sumos prigimtį (sutartinius nuostolius vietoj netesybų), netinkamai aiškino ir taikė ne tik civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, bet ir nepaisė pareigos kontroliuoti netesybų dydį. Atsakovės nuomone, šioje byloje priteistos netesybos, kurios atitinka statybos darbų defektų šalinimo išlaidas, yra neproporcingai didelės ir prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, ypač kai iš byloje surinktų įrodymų yra akivaizdu, kad ieškovė iki šiol neištaisė ir neketina taisyti susitarime aptartų statybos darbų defektų. Priešingai, iš 2012 m. kovo 29 d. susitarimo, sudaryto tarp trijų daugiabučių namų butų gyventojų ir ieškovės matyti, kad iš atsakovės priteistos lėšos gali būti panaudotos ne menamiems nuostoliams šalinti, o visai kitoms gyventojų reikmėms, kurios nėra susijusios su susitarime nurodytų defektų šalinimu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė UAB „Antakalnio būstas“ prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, nustačius atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį, t. y. kad atsakovė neteisingai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, žinodama, kad ji tą daro neteisingai ir klaidina teismą, skirti jai CPK 95 straipsnyje nustatytą sankciją, pusę sumos priteisti ieškovei; priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Ieškovė pažymi, kad esminė aplinkybė, kuria grindžiamas kasacinis skundas, t. y. teiginys, jog šalys susitarė dėl netesybų, o ne dėl nuostolių atlyginimo, yra nurodoma pirmą kartą nuo bylos nagrinėjimo teisme pradžios. Apeliacinės instancijos teismui nenagrinėjus netesybų pagal susitarimą priteisimo klausimo ir dėl jo jokia apimtimi nepasisakius (tam nebuvus jokio faktinio ir teisinio pagrindo), kasacija šiuo klausimu yra negalima (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

Atsakovės nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015 ir 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016 yra cituojamos neteisingai, sąmoningai išryškinant tik atsakovei naudingas atskirų išaiškinimų dalis, nepateikiant ne tik viso kasacinio teismo išaiškinimo aktualiu klausimu konteksto, bet netgi nurodant nepilnus cituojamų nutarčių sakinius. Be to, atsakovė neįvardija faktinių aplinkybių, kuriomis buvo pateikti kasacinio teismo išaiškinimai, konteksto. Kasacinis teismas iš esmės pripažino šalių susitarimo, kuriuo iš anksto aptariami nuostoliai, galiojimą, nors ir pažymėdamas, kad Lietuvos teisėje nėra konkrečiai būtent tokią nuostolių rūšį nusakančio instituto. Nagrinėjamos bylos ir atsakovės cituojamos bylos faktinės aplinkybės kardinaliai skiriasi.

Ieškovė mano esant tikslinga kasaciniam teismui suformuluoti CPK 95 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo taisyklę, nustatant, jog neteisingas rėmimasis teismine praktika, žinant, kad jis neteisingas, klaidingas aukštesnės instancijos teismo nutarčių citavimas (įskaitant atvejus, kai cituojamos tik konkrečių sprendimų ar nutarčių sakinio dalys, bet jais neapsiribojant), rėmimasis teismine praktika bylose, kurių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) aiškiai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, gali būti bylą nagrinėjančio teismo pripažįstama šalies piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio 1 dalies prasme. Pripažinus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį, ieškovė prašo skirti atsakovei CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą sankciją, pusę paskirtos baudos priteisti ieškovei.

Atsakovė paskutinę dieną iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė naują aplinkybę – kad ieškovė esą neįrodė, kad patyrė žalos. Pagal formuojamą teismų praktiką, civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe. Kadangi defektų pašalinimo kaina (vertė) buvo apskaičiuota teismo eksperto, teismams nekilo abejonių, kad, atsakovei neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal susitarimą, ieškovei teks patirti būtent tokio dydžio išlaidas, kurios yra nustatytos lokalinėje sąmatoje. Teismo eksperto nuomone, šių darbų vertė šiuo metu sudaro jau 48 768,24 Eur, taigi ieškovės patirti nuostoliai atitinka realumo, būtinumo ir protingumo kriterijų. Susitarimo 7 straipsnyje įtvirtintas nuostolių atlyginimo principas yra teisėtas ir pripažįstamas Lietuvos teismų praktikos. Atsakovė neteisi įrodinėdama, esą šalys susitarimo 7 straipsnyje įtvirtino būsimų (t. y. dar nepatirtų) ieškovės nuostolių apskaičiavimo (įvertinimo) mechanizmą. Specialistui išvadoje pagrindus netinkamą statybos darbų faktą, kartu pripažintina, jog gyvenamųjų namų savininkams, kurių vardu veikia ieškovė, buvo padaryta žala.

Poreikiui susitarimo turinį vertinti pagal sutarčių aiškinimo principus ieškovė neprieštarauja, tačiau pažymi, kad jau vien lingvistinis minimos susitarimo nuostatos aiškinimas visiškai ir tinkamai atskleidžia atitinkamos nuostatos turinį. Akivaizdu, kad šalys susitarimo straipsnyje nė žodžiu neužsiminė apie netesybų (baudos ar delspinigių) mokėjimo prievolę, tačiau aiškiai įtvirtino, kad prievolių nevykdymo atveju atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, kurių suma atitinka susitarimo pasirašymo metu jau žinomą atitinkamų trūkumų šalinimo išlaidų sumą. Atsakovės mokėtinos netesybos šiuo atveju negalėtų būti mažesnės nei specialisto apskaičiuota reikiamų statybos darbų atlikimo suma. Atsakovė neįvardijo nė vieno netesybų mažinimo pagrindo.

Nukentėjusių asmenų turtinis interesas buvo pažeistas jau tuo, kad atsakovė netinkamai atliko statybos darbus. Neįvykdžiusi susitarimo, atsakovė privalo grąžinti nukentėjusiąją šalį į iki sutarties pažeidimo buvusią padėtį, t. y. kompensuoti savo nepašalintų darbų defektų šalinimą.

Atsakovės keliamas klausimas dėl žemesnės instancijos teismų priteistų sumų traktavimo kaip nuostolių yra fakto klausimas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalių susitarime nustatytų sutartinės prievolės neįvykdymo teisinių padarinių kvalifikavimo

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Pagal CK 6.189 straipsnį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Ši teisės norma įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sunt servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016 52 punktą; 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2017 31 punktą).

Byloje nustatyta, kad trišaliais susitarimais 2013/11/18 ir 2014/04/25 atsakovė prisiėmė prievolę atlikti tam tikrą darbą – iki 2014 m. birželio 30 d. savo rizika, jėgomis ir lėšomis pašalinti visus gyvenamųjų namų statybos defektus, lokalinėje sąmatoje pažymėtus numeriais 1–15, 18–21. Byloje taip pat nustatyta ir atsakovė to neginčija, kad susitarimais prisiimtos prievolės ji neįvykdė. Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjctNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-327-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-327-687/2015">3K-3-327-687/2015</a>).

CK 6.61 straipsnio, reglamentuojančio prievolės atlikti tam tikrą darbą neįvykdymo pasekmes, 1 dalyje įtvirtintos kreditoriaus teisės: atlikti darbą skolininko sąskaita per protingą terminą ir už protingą kainą, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius, kreiptis į teismą ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas. Nagrinėjamos bylos atveju šalys susitarimo 2014/04/25 7 punktu šiek tiek pakeitė šioje dispozityviojoje normoje nustatytas kreditoriaus teises ir susitarė dėl tokių alternatyvių atsakovės prievolės neįvykdymo teisinių padarinių – kad ieškovė savo pasirinkimu turės teisę: 1) pašalinti atsakovės nepašalintus defektus pati ar pasitelkusi kvalifikuotus trečiuosius asmenis bei pareikalauti iš atsakovės atlyginti patirtus nuostolius arba 2) atitinkamai pareikalauti, kad atsakovė sumokėtų ieškovei atsakovės nepašalintų susitarimo 1 punkte nurodytų statybos darbų defektų vertę pagal sąmatą. Taigi, remdamasi sutarties nuostatomis, ieškovė turėjo teisę arba atlikti statybos defektų šalinimo darbus už atsakovę ir post factum (po to, kai padaryta) pareikalauti, kad atsakovė atlygintų šių darbų atlikimo išlaidas ir (ar) kitus patirtus nuostolius, arba pareikalauti defektų šalinimo darbams atlikti reikalingų ir šalių iš anksto sutartų sumų avansu. Ieškovė pasirinko antrą variantą – reikalauti neatliktų darbų sąmatinės vertės.

Bylą nagrinėję teismai ieškovės prašomą priteisti sumą kvalifikavo kaip „nuostolius, kurių dydis aptartas susitarimo 7 ir 8 punktuose“. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygą – žalą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), kurios, atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė, nevertino ginčo susitarimo nuostatos, kuria faktiškai susitarta dėl netesybų, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Atsakovės nuomone, susitarimuose nustatyta ieškovės teisė reikalauti sumokėti nepašalintų statybos defektų (trūkumų) vertę atitinka netesybų tikslus ir paskirtį, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma yra netesybos, nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), kuri atitinka taisytinų darbų sąmatos vertę (CK 6.71 straipsnio 1, 2 dalys), o ne sutartiniai nuostoliai, kurie Lietuvos teisėje nėra žinomi.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-304/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-304/2007">3K-7-304/2007</a>; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-360/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-360/2009">3K-3-360/2009</a>; kt.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad savo esme susitarimo 2014/04/25 7 punktu nustatyta antroji ieškovės alternatyvi teisė reikalauti sumokėti nepašalintų statybos defektų (trūkumų) vertę atitinka netesybų tikslus ir paskirtį, taigi ieškovės prašoma priteisti suma laikytina netesybomis, nustatytomis konkrečia pinigų suma (bauda) (CK 6.71 straipsnio 1, 2 dalys).

Šiai susitarimo sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, minėta, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali numatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymų galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, šios nutarties 15, 16 punktai). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas, o kitai šaliai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-409/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-409/2010">3K-7-409/2010</a>; kt.).

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nepaisė pareigos kontroliuoti netesybų dydį. Atsakovės nuomone, šioje byloje priteistos netesybos, kurios atitinka statybos darbų defektų šalinimo išlaidas, yra neproporcingai didelės ir prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, atsakovės nuomone, ieškinys atmestinas, nes ieškovė dar nepatyrė žalos.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

Pažymėtina, kad tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-170/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-170/2013">3K-3-170/2013</a>), tačiau atsakovė šį klausimą iškėlė tik kasaciniame skunde, kuriuo prašo visą ieškinį atmesti. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, o fakto klausimų nenagrinėja, nes yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kaip minėta šios nutarties 17, 18 punktuose, taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, be to, ir CK 6.61 straipsnio 1 dalyje nukentėjusiajai šaliai suteikiama teisė reikalauti, kad skolininkas avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas.

Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-562/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-562/2013">3K-3-562/2013</a>).

Bylos duomenimis, atsakovė, pasirašydama trišalius susitarimus dėl statybos defektų pašalinimo, sutiko su sąmatoje nurodyta atliktinų darbų verte, be to, defektų pašalinimo kaina (vertė) buvo apskaičiuota ir apeliacinės instancijos teismo paskirto eksperto, jo nuomone, šių darbų vertė sudaro 48 768,24 Eur, t. y. daugiau, nei prašė ieškovė šioje byloje.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad nors bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutartinės civilinės atsakomybės formą ir nepagrįstai ieškovės prašomą priteisti sumą kvalifikavo kaip nuostolius, o ne kaip netesybas, tačiau priėmė iš esmės teisingus procesinius sprendimus ieškinį tenkinti, šie sprendimai, pakeitus atitinkamus jų motyvus išdėstytais šioje nutartyje, paliktini nepakeisti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ieškovės prašymo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodė, kad atsakovė, piktnaudžiaudama savo teisėmis, neteisingai kasaciniame skunde rėmėsi teismų praktika, žinodama, kad ja remiasi neteisingai, klaidingai citavo teismo nutartis. Dėl to, ieškovės manymu, yra pagrindas skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesu.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad paduodama kasacinį skundą atsakovė šia teise naudojosi ne pagal jos paskirtį. Dalis kasacinio skundo argumentų buvo pripažinti pagrįstais, tačiau kasacinis skundas netenkintas, konstatavus, kad bylą nagrinėję teismai, nors ir netinkamai kvalifikavo ieškovės prašomą priteisti sumą, tačiau priėmė iš esmės teisingus procesinius sprendimus, kuriais ieškinys patenkintas. Nenustačius atsakovės piktnaudžiavimo procesu pateikiant kasacinį skundą, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti atsakovei baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 6,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. pažyma). Kadangi kasacinis skundas atmetamas, tai šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2032,80 Eur išlaidų advokato pagalbai surašant atsiliepimą į kasacinį skundą apmokėti atlyginimo, pateikė šių išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomų priteisti išlaidų dydis neatitinka CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies ir jai iš atsakovės priteistina 1446,36 Eur (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.14 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Antakalnio būstas“ (j. a. k. 121449152) iš atsakovės UAB „Eiresta“ (j. a. k. 174940999) 1446,36 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt šešis Eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Eiresta“ (j. a. k. 174940999) 6,19 Eur (šešis Eur 19 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Birutė Janavičiūtė

Gediminas Sagatys