Dėl antstolės D. K. veiksmų peržiūrėjimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-186/2012

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00353-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija: 22.3.1;

(S)

35.4; 123.9; 129.1; 129.12; 129.15

2012 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. kasacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolės D. K. veiksmų peržiūrėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl termino, per kurį antstoliui turi būti pateiktas vykdyti notaro išduotas vykdomasis įrašas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės D. K. veiksmų ir prašė panaikinti antstolės 2011 m. gegužės 9 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir jo pagrindu priimtus 2011 m. gegužės 9 d. raginimą įvykdyti notaro vykdomąjį įrašą bei 2011 m. gegužės 9 d. siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Šiais dokumentais antstolė pradėjo vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal UAB „DnB NORD lizingas“ jai pateiktą Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notarės vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą pagal vekselį, kuriuo (duomenys neskelbtini) buvo įsipareigojusi iki 2009 m. kovo 30 d. sumokėti UAB „DnB NORD lizingas“ 35 000 Lt. Pareiškėjas šiame vekselyje pasirašė kaip laiduotojas, todėl notarė vykdomajame įraše jį nurodė kaip solidarųjį skolininką. Vykdomąjį įrašą išieškotojas gavo 2009 m. spalio 13 d., o pateikė vykdyti antstolei tik 2011 m. gegužės 6 d., todėl, pareiškėjo teigimu, pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 72 straipsnio 2 dalį praleido vienerių metų reikalavimo pareiškimo terminą, tokiu atveju antstolė neturėjo priimti vykdyti vykdomojo įrašo.

II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė

Širvintų rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolės D. K. veiksmų atmetė.

Teismas nurodė, kad ĮPVĮ nenustatyta termino, per kurį gali būti pateiktas vykdyti notaro išduotas vykdomasis įrašas priverstine tvarka, nes ĮPVĮ 72 straipsnis reglamentuoja reikalavimų pagal vekselius pateikimo senaties terminus ir nereglamentuoja vykdomųjų įrašų vykdymo proceso. Nagrinėjamos bylos atveju vykdomasis įrašas buvo išduotas nepraėjus vieneriems metams nuo termino vekseliui įvykdyti datos. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Laikantis ĮPVĮ 81 straipsnyje nustatytos tvarkos vekselio turėtojui vekselio pagrindu išduotas notaro vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, todėl jį nuo išdavimo dienos, taikant analogiją, asmuo gali pateikti vykdyti per dešimt metų. Teismas konstatavo, kad antstolė pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį įrašą. Nustatęs, kad vykdomasis įrašas priimtas pagrįstai, teismas sprendė, kad antstolė turėjo teisėtą pagrindą 2011 m. gegužės 9 d. siųsti pareiškėjui raginimą įvykdyti sprendimą ir siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas visiškai nemotyvavo, kodėl teismas turėtų sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismui nebuvo pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą, 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi jį atmetė ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka notarui išduodant vykdomąjį įrašą, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais. Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką dėl vekselių turėtojo reikalavimų pareiškimo tvarkos, kuria taip pat išaiškinta, kad, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga,,neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. ir A. G. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-43/2011).

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas neginčijo vykdomojo įrašo teisėtumo ir neprašė panaikinti notaro atlikto vykdomojo įrašo dėl šio įrašo atlikimo procedūros pažeidimo, tačiau, vadovaudamasis ĮPVĮ 81 straipsnio, 72 straipsnio 2 dalies, 47 straipsnio 1 dalies 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos (toliau – Tvarka) 6, 8 punktais, Notariato įstatymo nuostatomis, nustatė, kad notaro padarytas vykdomasis įrašas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apelianto teiginys, jog ĮPVĮ 72 straipsnyje nurodytas vienerių metų senaties terminas reikalavimo pareiškimui taikomas vykdomojo įrašo, kaip vykdomojo dokumento, pateikimui skolininkui ar antstoliui, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Taip pat teismas pažymėjo, kad vekselio turėtojas nepraleido ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto vienerių metų termino, per kurį jis turėjo kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bei pabrėžė, kad pagal Notariato įstatymo 43 straipsnį notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius yra vykdomieji dokumentai vykdomi civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad kitų įstatymų nenustatyta, per kokį terminą gali būti pateiktas vykdyti notaro vykdomasis įrašas pagal neprotestuotiną vekselį, šis terminas yra dešimt metų nuo tokio įrašo išdavimo dienos (CPK 606 straipsnis), todėl teismas konstatavo, kad antstolė pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį įrašą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasatorius V. J. pateiktu kasaciniu skundu prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartis ir priimti naują procesinį sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimus. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo. ĮPVĮ 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiku neapmokėjus vekselio, atsiranda tik reikalavimo teisė. Kasatoriaus teigimu, notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą, įgyvendina vekselio turėtojo teisę į galimybę reikalavimo teisę patenkinti ne ginčo tvarka, kai skolininkas nesumoka pagal vekselį. Kasatorius pabrėžia, kad kreipimasis į notarą dėl vykdomojo įrašo gavimo negali būti laikomas reikalavimo pareiškimu pagal vekselį įsipareigojusiam asmeniui, o tik tokio reikalavimo patvirtinimu bei įteisinimu, nes jis atliekamas neinformavus skolininko. Reikalavimas sumokėti pinigus gali būti pateikiamas tiek laisvos formos dokumentu, tiek įgyvendinant per antstolį notaro išduotą vykdomąjį įrašą, pateikiant antstolio raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, tačiau, anot kasatoriaus, svarbu, kad bet kokia forma reiškiamas reikalavimas būtų pareikštas per vienerių metų nuo vekselyje nurodytos apmokėjimo datos terminą (ĮVPĮ 72 straipsnio 2 dalis). Anot kasatoriaus, antstolio raginimas įvykdyti sprendimą geruoju yra vienas reikalavimo pateikimo būdų, tačiau raginimas turi būti bent jau išsiųstas įsipareigojusiam asmeniui per vienerius metus nuo vekselio mokėjimo dienos. Teismai, kasatoriaus nuomone, netinkamai taikė įstatymų nuostatas, laikydami notaro vykdomojo įrašo atlikimo datą reikalavimo skolininkui pareiškimo data ir taikydami bendrąjį CPK 606 straipsnio 2 dalies teismų vykdomųjų raštų pateikimo vykdyti dešimties metų terminą, nes šis terminas suformuotas labai aiškiai ir konkrečiai – tik vykdomiesiems raštams, išduotiems pagal teismų sprendimus, todėl tai nėra bendrojo pobūdžio teisės norma, taikytina ir kitiems vykdomiesiems dokumentams, jeigu dėl jų nėra nustatytas specialus jų pateikimo vykdymui terminas. Šiuo atveju, kasatoriaus manymu, vykdomojo įrašo pateikimo terminus nustato atitinkami įstatymai (CPK 606 straipsnio 3 dalis).

Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 320 straipsnio nuostatas, sprendė dėl notaro atlikto vykdomojo įrašo pagrįstumo ir teisėtumo, konstatuodamas, kad 2009 m. spalio 13 d. notaro padarytas vykdomasis įrašas atitinka Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje nustatytus reikalavimus, kai tuo tarpu atskirajame skunde nebuvo keliami vykdomojo įrašo teisėtumo vertinimo klausimai, o tik jo pateikimo antstoliui vykdyti termino ir antstolio pareigos priimti vykdyti praleidus terminus pateiktą notaro vykdomąjį įrašą klausimai. Teismas, kasatoriaus teigimu, neturėjo pagrindo ir teisės spręsti dėl vykdomojo įrašo teisėtumo, juolab kad notarų vykdomieji įrašai ginčijami ieškinio teisenos tvarka (ĮVPĮ 82 straipsnis), o skundas dėl antstolio veiksmų pareiškiamas ypatingosios teisenos tvarka, todėl pateiktame skunde jis netgi negalėjo kelti reikalavimų nustatyti notaro vykdomojo įrašo teisėtumą. Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina, užkertanti kasatoriui galimybę ginčyti notaro vykdomąjį įrašą kitoje byloje, nes tokiu atveju teismas konstatuotų, kad įrašo teisėtumas ir pagrįstumas jau patvirtintas kitu įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Antstolė D. K. atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas. Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu keliami notaro vykdomojo įrašo pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį pateikimo vykdyti antstoliui termino ir CPK 320 straipsnio, reglamentuojančio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, taikymo klausimai, kuriais teisėjų kolegija pasisako.

Dėl notaro vykdomojo įrašo pagal neprotestuotiną vekselį pateikimo priverstinai vykdyti termino

IPVĮ 81 straipsnyje nustatyta vekselio turėtojo piniginių reikalavimų patenkinimo tvarka. Kai atsiranda reikalavimo teisė vekselį užprotestavus arba atleidus vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą bei pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka. Tokiu atveju vekselio turėtojas turi pateikti notarui rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, o notaras Vyriausybės nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose.

ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas bendrasis vienerių metų reikalavimo pateikimo senaties terminas, skaičiuojamas nuo nustatytu laiku įformintos protesto dienos, o kai vekselyje buvo įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – nuo mokėjimo termino dienos, per kurį vekselio turėtojas turi kreiptis į notarą ir pareikšti reikalavimus vekselio davėjui. Šia įstatymo norma reglamentuojama vekselio turėtojo teisė „pareikšti reikalavimus“ reiškia kreipimąsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal ĮPVĮ 81 straipsnį. Taigi, apibendrinant konstatuotina, kad vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka notarui išduodant vykdomąjį įrašą, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais (IPVĮ 40 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1 dalis, 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas,72 straipsnio 2 dalis). Nurodytus terminus pažeidus, vekselis praranda vertybinio popieriaus statusą, tai reiškia, kad nebegali būti įvykdytas ne ginčo tvarka. Taigi, vekselio turėtojas, pažeidęs pirmiau nurodytas taisykles, pagal ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalį netenka teisės pareikšti reikalavimų, t. y. reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka. Toks aiškinimas dėl vekselių turėtojo reikalavimų pareiškimo tvarkos atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga,,neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis J. B. v. R. M., Klaipėdos miesto 6-ojo notarų biuro notarė L. P. byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. ir A. G. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-43/2011; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-199/2011).

Išduotu vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą arba nesumokėtą vekselio sumos dalį su priklausančiomis palūkanomis, vekselio turėtojo sumokėtą notaro atlyginimą už vekselio protestavimą ir vykdomojo įrašo darymą, pranešimų siuntimo ir kitas išlaidas (Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 9 punktas). Notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas civilinio proceso tvarka (CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 587 straipsnio 8 punktas, Notariato įstatymo 43 straipsnis), priskirtinas kitų institucijų ir pareigūnų priimamiems CPK nustatyta tvarka vykdytiniems sprendimams. CPK 606 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai. Nagrinėjamu atveju Notariato įstatymo 43 straipsnyje nustatyta, kad notaro atlikti vykdomieji įrašai pagal neprotestuotinus vekselius yra vykdomi civilinio proceso nustatyta tvarka, tačiau nenustatyta konkretaus termino, per kurį vykdomieji įrašai gali būti pateikti vykdyti. ĮPVĮ taip pat nenustatyta termino, per kurį turi būti pateiktas notaro vykdomasis įrašas priverstinai vykdyti. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant klausimą dėl notaro vykdomojo įrašo pateikimo priverstinai vykdyti termino, įstatymai, reglamentuojantys vekselių teisinius santykius ir notaro vykdomųjų įrašų išdavimą, nukreipia į CPK nuostatas, todėl turi būti taikomas bendrasis CPK 606 straipsnio 2 dalyje (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcijoje, galiojusioje nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d.) įtvirtintas dešimties metų, o pagal aktualią CPK 606 straipsnio redakciją – penkerių metų vykdomojo dokumento (šiuo atveju notaro vykdomojo įrašo) pateikimo vykdyti terminas.

Ši kasacinio teismo teisėjų kolegijos išvada dėl ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalies ir CPK 606 straipsnio 2–3 dalių (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d.) nuostatų aiškinimo pagrindžiama ir išanalizavus travaux preparatoires – įstatymo rengimo medžiagą, nustačius įstatymo leidėjo ketinimus priimant aiškinamą teisės normą ir įvertinus ankstesnes galiojusias aiškinamo įstatymo redakcijas, kurios reglamentavo tuos pačius teisinius santykius. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. I-2688 Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Ženevos vekselių ir čekių konvencijų atnaujino Lietuvos Respublikos prisijungimą prie Ženevos Konvencijos dėl Vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo, pasirašytos 1930 metais, bei pratęsė Lietuvos Respublikos 1938 m. spalio 1 d. Vekselių ir Čekių įstatymų (naujų redakcijų, patvirtintų šiuo nutarimu) galiojimą. Šiuo nutarimu patvirtinto Vekselių įstatymo XI skyriaus „Senaties terminai“ 70 straipsnyje, buvo nustatyta, kad vekselio savininkas gali pareikšti ieškinį indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo įrašyta „grąžinti be išlaidų“, – nuo mokėjimo termino dienos. Taigi, šioje (anksčiau galiojusioje) Vekselių įstatymo redakcijoje buvo nustatytas vienerių metų senaties terminas ieškiniui pareikšti. Vykdomojo dokumento pagal priimtą teismo sprendimą (tokio vekselio turėtojo ieškinio tenkinimo atveju) pateikimo vykdyti terminai buvo nustatyti CPK, būtent CPK 387 straipsnio 1 dalyje – teismo sprendimai turėjo būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jų įsiteisėjimo dienos (1964 metų CPK). 1998 m. lapkričio 30 d. Seimo posėdžių sekretoriate buvo įregistruoti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir jo įgyvendinimo įstatymo projektai, kurių rengėjai nurodė, kad nauja redakcija rengiama, nes nuo 1997 m. gegužės 11 d. Lietuvai įsigalioja Ženevos Konvencija dėl vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo, siekiant suderinti su jos nuostatomis bei siūlant nustatyti, kad vekselio turėtojų piniginiai reikalavimai patenkinami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Naujoje Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo redakcijoje (priimta 1999 m. kovo 16 d.) buvo pakeista ir nustatyta nauja vekselio turėtojo reikalavimų patenkinimo tvarka jau nebe ginčo teisena. Taigi, kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais antriniais teisės aiškinimo šaltiniais, istoriniu, lyginamuoju, įstatymų leidėjo ketinimų aiškinimo metodais, konstatuoja, kad šiuo metu galiojančiame ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje, kaip ir aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, yra nustatytas vienerių metų terminas vekselio turėtojui pareikšti savo reikalavimą vekselio davėjui, t. y. kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo (įvertinus tą aplinkybę, kad ankstesnėje įstatymo redakcijoje buvo nustatytas vienerių metų terminas ieškiniui pareikšti), ir į šį terminą neįneina, priešingai nei nurodo kasatorius, vekselio turėtojo pareiga gavus notaro vykdomąjį įrašą kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdymo procedūros pradėjimo.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados, jog ĮPVĮ 72 straipsnyje 2 dalyje nustatytas vienerių metų terminas reikalavimui pareikšti yra terminas, skirtas tik kreipimuisi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, o gavus vykdomąjį įrašą, pagal ginčo metu galiojusią CPK 606 straipsnio 2 dalį (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d.), buvo galima pateikti jį vykdyti per dešimt metų, o pagal aktualią CPK 606 straipsnio redakciją – per penkerius metus, yra pagrįstos, nes specialieji įstatymai, šiuo atveju – ĮPVĮ ir Notariato įstatymas, kuriuose nustatyta, kad notaro išduoti vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus ir neprotestuotinus vekselius yra vykdomi CPK nustatyta tvarka, nenustato kitų (specialių) notaro vykdomojo įrašo pateikimo vykdyti terminų.

Dėl apeliacijos ribų peržengimo

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 320 straipsnio nuostatas ir peržengė bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas konstatuodamas, kad notaro padarytas vykdomasis įrašas atitinka Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje nustatytus reikalavimus, t. y. spręsdamas dėl vykdomojo įrašo teisėtumo.

ĮPVĮ 82 straipsnyje ir Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 13 punkte nustatyta, kad notaro vykdomieji įrašai užprotestuotuose ir neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškinio teisenos tvarka, tai yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo H. P. skundą dėl notaro ir antstolio veiksmų, bylos 3K-3-477/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. ir A. G. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-43/2011). O skundai dėl antstolių ir notarų veiksmų pagal CPK V dalies XXXI skyriaus nuostatas, galiojusias skundo padavimo metu, nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Nagrinėjamu atveju į teismą buvo kreiptasi su skundu dėl antstolio veiksmų, prašant panaikinti antstolės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje bei jo pagrindu priimtus raginimą įvykdyti notaro vykdomąjį įrašą bei siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Pareiškėjas nekėlė notaro atlikto vykdomojo įrašo teisėtumo klausimo, tai skundžiamoje nutartyje konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo pasisakymas skundžiamoje nutartyje dėl 2009 m. spalio 13 d. notaro vykdomojo įrašo atitikties ĮPVĮ ir Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintoms Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos reikalavimams, kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas pertekliniu, padarytas iš esmės peržengiant apeliacinio skundo ribas, tačiau pačiam teismui nurodžius, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas vykdomojo įrašo teisėtumo klausimas, kad nebuvo prašoma jo panaikinti dėl įrašo atlikimo procedūros pažeidimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tai turėjo įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Šioje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas, vadovaujantis pagrindinėmis teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklėmis, neturėtų prejudicinės reikšmės nagrinėjant klausimą dėl notaro padaryto vykdomojo įrašo teisėtumo. Tam, kad teismo sprendimui būtų pripažinta prejudicinė reikšmė, turi būti konstatuotas reikšmingų prielaidų visetas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-554/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Interbolis v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010). Nagrinėjamoje byloje buvo vertinami, t. y. buvo įrodinėjimo ir tyrimo byloje dalykas, tik antstolio atlikti veiksmai, o ne notaro, išduodant vykdomąjį įrašą, be to, notaras nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų apskritai nedalyvavo, nebuvo suinteresuotas asmuo byloje. Įvertinusi nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėta apeliacinės instancijos teismo nutartį kasatoriaus nurodytais argumentais dėl proceso teisės normų, susijusių su apeliacinio skundo ribų peržengimu.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra įstatyme nustatyto pagrindo naikinti skundžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 26,70 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistas.

Priteisti iš kasatoriaus V. J. (a. k. duomenys neskelbtini) 26,70 Lt (dvidešimt šešis litus ir septyniasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Zigmas Levickis

Algis Norkūnas