Dėl sutuoktinio kaltės ir santuokinio turto padalijimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-491/2013 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00639-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8; 78.2.1; 114.11

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Rimvydo Norkaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. kasacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokinio turto padalijimo bei atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei N. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokinio turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokinio turto padalijimą bei vaiko išlaikymą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė N. P. nurodė, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, buvo neištikimas, bendras gyvenimas tapo negalimas, ir prašė: nutraukti jos ir atsakovo A. P. santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę – P., o atsakovui – P.; priteisti 4 000 Lt neturtinės žalos; nepilnamečio vaiko A. P., gimusio 1998 m. gruodžio 4 d., gyvenamąją vietą nustatyti su ja, ieškove; nustatyti, kad atsakovas su sūnumi bendrauja be apribojimų; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui ieškinyje nurodytu turtu: 301/632 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 2/4 dalis pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, esančiais adresu: duomenys neskelbtini, nuo šio ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą – 1900 Lt (po 500 Lt už vasario ir kovo mėnesius, po 300 Lt už balandžio, gegužės, birželio mėnesius); padalyti santuokoje įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė: 502/632 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 3/4 dalis pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu ir priklausiniais, esančius adresu: duomenys neskelbtini, lengvąjį automobilį VW GOLF, valst. Nr. duomenys neskelbtini, VIN kodas duomenys neskelbtini, kurio vidutinė rinkos vertė – 2000 Lt; lengvąjį automobilį MERCEDES BENZ E300, valst. Nr. duomenys neskelbtini, VIN kodas duomenys neskelbtini, kurio vidutinė rinkos vertė – 9000 Lt; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 331/632 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 2/4 dalis pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 2/4 dalis pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 2/4 dalis kitų statinių (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančius adresu: duomenys neskelbtini, lengvąjį automobilį VW GOLF, valst. Nr. duomenys neskelbtini, VIN kodas duomenys neskelbtini, kurio vidutinė rinkos vertė – 2000 Lt. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1/2 dalį automobilio vertės, t. y. 4500 Lt kompensaciją už be ieškovės sutikimo parduotą automobilį MERCEDES BENZ E300, valst. Nr. duomenys neskelbtini, VIN kodas duomenys neskelbtini, kurios vidutinė rinkos vertė – 9000 Lt, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 171/632 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/4 dalį kitų statinių (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) esančių adresu: duomenys neskelbtini, negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. 1, kurio unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantį adresu: duomenys neskelbtini, kurio vertė – 22 400 Lt.

Atsakovas A. P. pateikė teismui priešieškinį, prašydamas pripažinti, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė, kuri pažeidė sutuoktinės pareigas būti lojaliai, draugiškai, nevartoti psichologinio smurto. Jis nesutiko, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo moralinės žalos atlyginimo.

A. P. sutiko mokėti išlaikymą sūnui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovo nuomone, ieškovės reikalaujama 500 Lt mėnesinė sūnaus išlaikymo suma, atsižvelgiant į jo pajamas, yra neprotingai didelė.

Atsakovas sutiko, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas toks turtas: nekilnojamasis turtas, esantis adresu: duomenys neskelbtini: 183/632 dalys žemės sklypo (unikalus N r. duomenys neskelbtini), 1/4 dalis pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/4 dalis pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/4 dalis pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/4 dalis kitų statinių (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), N. P. vardu įgyta transporto priemonė – lengvasis automobilis „VW Golf“, valst. Nr. duomenys neskelbtini; prašė priteisti jam asmeninės nuosavybės teise tokį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: duomenys neskelbtini: 183/632 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/4 dalį kitų statinių (unikalus Nr. duomenys neskelbtini); nekilnojamąjį turtą – garažą (boksą) (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantį adresu: duomenys neskelbtini. Atsižvelgdamas į tai, kad po santuokos nutraukimo šalys negalės taikiai disponuoti šalims priteistomis turto, esančio adresu: duomenys neskelbtini, dalimis, prašė teismo įpareigoti ieškovę nupirkti iš atsakovo visas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančias turto, esančio adresu: duomenys neskelbtini, dalis, per vienerius metus nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsigaliojimo dienos už vidutinę rinkos vertę, nustatytą pasirinkto nepriklausomo turto vertintojo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Biržų rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, sprendė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismo nuomone, atsakovas, turėdamas pareigą paneigti savo neištikimybę, to nepadarė, o ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, nes jis santuokoje buvo neištikimas, į santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovės reikalavimą priteisti neturtinę žalą tenkino iš dalies, ieškovei priteisdamas 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimu nepilnamečio sūnaus A. P. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o atsakovo bendravimas su sūnumi be jokių apribojimų.

Teismas nenustatė vaiko specialių poreikių, kurie turėtų būti tenkinami, todėl laikė, kad vienos minimalios algos dydžio suma (760 Lt) yra pakankama suma patenkinti vaiko poreikius; pažymėjo, kad šalių vaikas gyvena kartu su ieškove, todėl jai tenka didesnė vaiko priežiūros dalis, kasdienis rūpinimasis vaiku, buitinių poreikių – kūrenimas, kiemo valymas, remonto darbai, todėl iš atsakovo priteisė didesnę išlaikymo išlaidų dalį (po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 metų liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės). Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio sūnaus interesus, į tai, kad jo gyvenamoji vieta nustatoma su motina, kad atsakovas negyvena name ir nesiruošia jame gyventi, pastaruoju metu gyvena ir dirba Vilniuje, turi kitą jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, nepilnamečiui A. P. priteisė išlaikymą turtu – perduodant A. P. asmeninėn nuosavybėn jo tėvui A. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį adresu: duomenys neskelbtini, t. y. 130/632 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/4 dalį kitų statinių (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), pagal Turto vertės nustatymo ataskaitą šio turto kaina yra 23 750 Lt. Vaikui skirto turto tvarkytoja paskyrė N. P..

Biržų rajono apylinkės teismas nurodė, kad atsakovas prašo padalyti namą, esantį adresu: duomenys neskelbtini, idealiosiomis dalimis ir neprašo nustatyti realiųjų dalių. Teismo nuomone, akivaizdu, kad, padalijus namą pagal atsakovo siūlomą variantą, ginčas tarp šalių nebūtų išspręstas, turto padalijimas natūra lemtų tolimesnius procesus ir nebūtų pasiektas vienas iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas padalijo santuokos metu įgytą turtą nukrypdamas nuo lygių dalių principo, ieškovei N. P. priteisdamas 2/3 dalis santuokoje įgyto turto, t. y. turto dalį, kurio vertė sudaro 66 833 Lt, atsakovui A. P. – 1/3 dalį santuokos metu įgyto turto, kurio vertė sudaro 33 417 Lt, t. y. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė duomenys neskelbtini, esančią namų valdos dalį, įsigytą pagal 2010 m. liepos 29 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kurią sudaro: 366/632 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų statinių (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), namų valdos dalį, įsigytą pagal 1999 m. gruodžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kurią sudaro: 136/632 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/4 dalis pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/4 dalis pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/4 dalis pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/4 dalis kitų statinių (unikalus Nr. duomenys neskelbtini); automobilį „VW Golf“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, registruotą N. P. vardu; virtuvės baldus, televizorių, dvi žoliapjoves, indaplovę, miegamojo baldus. Teismas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. 1, kurio unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantį duomenys neskelbtini, skalbimo mašiną, fotoaparatą, audiogrotuvą su vaizdo sistema, šaldytuvą, iš ieškovės atsakovo naudai 9117 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę priteistino turto dalį, iš atsakovo ieškovės naudai 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 4500 Lt kompensaciją už be ieškovės sutikimo parduotą automobilį MERCEDES BENZ E300, valst. Nr. duomenys neskelbtini.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo Aurimo Prascevičiaus apeliacinį skundą, 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu panaikino Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo, išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir dėl tos dalies priėmė naują sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, kad 1/4 dalis gyvenamojo namo ir žemės sklypo, kurią jis įgijo 1999 metais pirkimo–pardavimo sutartimi, yra jo asmeninė nuosavybė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją įtraukė į turto balansą, konstatuodamas, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas), o sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik turto išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 3/4 dalys namų valdos ir pastatų, esančių adresu: duomenys neskelbtini, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, iš kurių 2/4 dalys įgytos pagal 2010 m. liepos 29 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir 1/4 dalis – pagal 1999 m. gruodžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant tarp sutuoktinių bendrą santuokinį turtą. Teismo sprendime nurodyti motyvai, kad šalys tarpusavyje konfliktuoja, todėl negalės gyventi tame pačiame name, nėra ir negali būti pagrindu neskirti turimo nekilnojamojo turto atsakovui. Šiuo metu atsakovo gyvenimas kitame Lietuvos mieste ar ketinimas išvykti gyventi į kitą šalį (kas nebuvo ieškovės tinkamai įrodyta bylos nagrinėjimo metu), kaip ir asmeninės nuosavybės turėjimas, taip pat nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismas ieškovei paskyrė 3/8 dalis nekilnojamojo turto – pastatų ir kitų kiemo statinių ir 251/632 dalis žemės sklypo 35 625 Lt vertės adresu: duomenys neskelbtini; 2000 Lt. vertės automobilį VW GOLF, valst. Nr. duomenys neskelbtini, 1800 Lt vertės virtuvės baldus, 1000 Lt vertės dujinę viryklę, 100 Lt vertės televizorių, dvi 200 Lt vertės žoliapjoves, 200 Lt vertės indaplovę, 400 Lt vertės miegamojo baldus. Iš viso priteistina turto už 41 325 Lt, taip pat 4500 Lt kompensacija už parduotą automobilį MERSEDES BENZ E300, valst. Nr. DDK duomenys neskelbtini, ir 4200 Lt kompensacija už didesnę dalį išreikštą pinigais dalyto turto, iš viso priteisdamas 8700 Lt dydžio kompensaciją, o atsakovui paskyrė 3/8 dalis nekilnojamojo turto – 35 625 Lt vertės pastatų ir kitų kiemo statinių ir 251/632 dalis žemės sklypo, esančių adresu: duomenys neskelbtini; 8000 Lt vertės garažą, esantį adresu: duomenys neskelbtini, 700 Lt vertės skalbimo mašiną, 300 Lt vertės fotoaparatą, 100 Lt vertės audiogrotuvą su vaizdo sistema, 800 Lt vertės šaldytuvą. Iš viso priteistina turto už 45 525 Lt.

Panevėžio apygardos teismas, atsižvelgdamas tik į nepilnamečio vaiko interesus ir priteisto išlaikymo formą, konstatavo, kad nekilnojamojo turto dalis, kurią priteisė pirmosios instancijos teismas vaikui, pajamų neduos, todėl vaiko poreikiai nebus tinkamai tenkinami, ir pakeitė išlaikymą sūnui A. P. priteisiant kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl mažesnio išlaikymo vaikui dydžio priteisimo, nurodydamas, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo turimas turtas yra gerokai didesnis nei ieškovės, be to, atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas vyras, todėl turi visas galimybes užsitikrinti, kad gautų didesnes ir pakankamas pajamas išlaikyti sūnų ir išsilaikyti pats, teismas priteisė nepilnamečiam vaikui išlaikyti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 2493 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovė N. P. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Biržų rajono apylinkės teismo sprendimo dalis dėl turto padalijimo nelygiomis dalimis ir priimtas naujas sprendimas, ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo sprendimo atitinkamą dalį, kuria ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteista 2/3 dalys, o atsakovui – 1/3 dalis turto. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo

Kasatorės nuomone, CK 3.123 straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis, o nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai. Kasatorės teigimu, CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo. Kasatorė nurodo, kad šioje byloje yra neginčijamai nustatyta, jog ji iš esmės viena prižiūrėjo ir slaugė atsakovo močiutę, kuri ginčo šalims pagal 2010 m. liepos 29 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perleido dalį namų valdos, esančios duomenys neskelbtini, jog ieškovė viena kasdien rūpinasi nepilnamečiu vaiku ir su juo kartu gyvena vieninteliame ieškovei priklausančiame būste – ginčo name. Ieškovės teigimu, namas yra nedalus, todėl, jai paskyrus asmeninės nuosavybės teise tik 3/8 dalis gyvenamojo namo, ieškovei tektų tik vienas kambarys ir dalis virtuvės, kas pažeistų ne tik jos, bet ir nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos

Kasatorės teigimu, vaikui išlaikymas pinigais yra priteistas iš atsakovo mažesnis negu minimalus ir neužtikrina minimalių vaiko poreikių, todėl ieškovei reikės prie vaiko išlaikymo prisidėti didesne dalimi negu atsakovui ir jai turi būti priteista didesnė turto dalis. Kasatorės nuomone, Panevėžio apygardos teismas akivaizdžiai pažeidė nepilnamečio vaiko interesus, nes vaikas netenka teisės naudotis didele dalimi gyvenamojo namo ir jo buitinės sąlygos padaromos ypač sunkios.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. P. prašo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi kasacinėje instancijoje išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalį, nes nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo turi būti taikomi tik šiame straipsnyje nustatyti kriterijai, o nagrinėjant CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatytą klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo papildomai galioja ir taikomi šiame straipsnyje nustatyti kriterijai. Pirmosios instancijos teismas nuo bendro turto lygių dalių principo nukrypo vadovaudamasis įstatymo nenustatytais, o tik CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodytais kriterijais, t. y. kad: 1) ieškovė su sūnumi gyvena name, o atsakovas gyvena kitame mieste; 2) atsakovo ir jo moters gyvenimas kartu viename name su nepilnamečiu sūnumi ir ieškove neigiamai atsilieptų sūnui; 3) atsakovas savo gyvenimo su Lietuva nesieja ir ketina išvykti gyventi kitur; 4) atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį kitą gyvenamąjį namą ir kt. Atsakovo teigimu, gyvenamąjį namą padalijus lygiomis dalimis, ieškovei asmeninės nuosavybės teise tenka 34 kv. m gyvenamojo namo ploto ir nustatyti patogią naudojimosi tvarką yra įmanoma, ieškovei priskiriant du kambarius ir dalį bendrojo naudojimo patalpų.

Atsakovas nurodo, kad kasatorė nereikalauja pakeisti ir tą Panevėžio apygardos teismo Civilinio bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo nustatytas 400 Lt periodinis išlaikymas vaikui, todėl, atsakovo nuomone, remiantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, išlaikymo dydžio klausimas negalėtų būti nagrinėjamas kasacine tvarka.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bendrąja sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo

Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), t.y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas. Visų pirma teismas turi nustatyti dalytiną turtą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto. Tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais galima nukrypti nuo šio lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.118 straipsnio 4 dalis). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A.D., bylos Nr. 3K-3-479/2009). Vaiko interesai yra vienas iš teisinių gėrių, kurį gindamas teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Vis dėlto, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami ne vaiko, o tėvų turtiniai klausimai, todėl teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi atidžiai įvertinti, ar toks vieno iš sutuoktinių nuosavybės teisių į dalį turto perdavimas kito sutuoktinio naudai iš tikrųjų yra vienintelis ir tinkamiausias būdas užtikrinti vaiko interesus. Vaiko interesų pagrindas yra vaiko poreikiai, ypač saugumas (gyvenamosios vietos, savo erdvės turėjimas, stabilumo ir įprasto gyvenimo ritmo išsaugojimas), kurie turi būti vertinami kompleksiškai, siekiant užtikrinti visų tarpusavyje susijusių vaiko teisių tinkamą įgyvendinimą. Vaiko teisė į būstą negali būti vienintelis kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes vaiko teisė į gyvenamąjį būstą užtikrinama ne tik tada, kai tėvai turi gyvenamąjį būstą nuosavybės teise, bet ir tėvams išsinuomojant ar gaunant panaudai gyvenamąsias patalpas. Be to, aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu yra abiejų tėvų pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010), todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaiko teisę į būstą ir apsaugoti geriausius vaiko interesus, gali nenukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo spręsti dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ar uzufrukto taikymo.

Teisės aktuose nėra imperatyvaus reikalavimo, kad teismas, padalydamas tarp sutuoktinių jų bendrai gyvenamą namą (butą) privalomai nustatytų naudojimosi tokiu bendrąja daline nuosavybe tampančiu turtu tvarką. Tačiau poreikis nustatyti tokią tvarką gali kilti atsižvelgus į konkrečias faktines aplinkybes, ypač tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas yra nedidelis, turintis mažai patalpų, ir nėra akivaizdu, ar padalijus turtą atitinkamu būdu bus įmanoma tinkamai užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą. Jei nuo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo priklauso, ar bus efektyviai užtikrintos vaiko teisės, naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu tvarkos nustatymo klausimas turėtų būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje. Optimaliai padalijant turtą ir nustatant naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tampančiu turtu tvarką būtų užkirstas kelias naujiems buvusių sutuoktinių tarpusavio konfliktams, o tai yra viena iš vaiko interesų apsaugos sąlygų. Tokiu atveju, kai net ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymas neužtikrintų vaiko poreikio turėti atskirą gyvenamąją erdvę ir kitaip apginti jo teises, esant galimybei teismas turėtų spręsti dėl teisės naudotis dalimi gyvenamojo būsto, priklausančia vienam sutuoktiniui, suteikimo kitam, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, iki šio vaiko pilnametystės (CK 3.71, 3.86 straipsniai), o prireikus nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Nagrinėjamoje byloje visų pirma ginčas buvo kilęs nustatant dalytiną turtą, t. y. dėl dalies gyvenamojo namo, esančio duomenys neskelbtini, ir kelių namų apyvokos daiktų (pavyzdžiui, dujinės viryklės) priskyrimo asmeninėn ar bendrojon sutuoktinių nuosavybėn. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė bendrąja jungtine nuosavybe N. P. ir A. P. priklausantį turtą, kad bendrajai jungtinei nuosavybei priskirtinos 3/4 dalys ginčo gyvenamojo namo, iš kurių 2/4 dalys įgytos pagal 2010 m. liepos 29 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir 1/4 dalis – pagal 1999 m. gruodžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Spręsdamas dėl bendro turto dalių nustatymo, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atitinkamai paskirdamas 2/3 dalis ieškovei ir 1/3 dalį atsakovui, o apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad atsakovas gyvena kitame mieste ir ketina išvykti gyventi į kitą šalį, kad po ištuokos atsakovo gyvenimas kartu su ieškove tame pačiame name pažeistų vaiko interesus, kad atsakovas turi kitą jam asmenine nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą, sprendė, kad tai nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės, ir padalijo sutuoktinių bendrą turtą lygiomis dalimis. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl gyvenamojo namo padalijimo, t. y. dalijant bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią šio turto dalį lygiomis dalimis, ieškovei tenka 3/8 dalys viso namo, o atsakovui 5/8 dalys viso namo (3/8 dalys atidalijus iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtos namo dalies, 2/8 (1/4) dalis – iš turimo asmeninės nuosavybės teise). Ginčo gyvenamasis namas yra nedidelis ir ieškovei tenkanti dalis yra itin maža, vos 34 kv. m. Sutuoktinių sūnus A. P., gimęs 1998 m. gruodžio 4 d., šalių sutarimu lieka gyventi su motina. Kasatorės teigimu, gyvenamasis namas yra nedalus, nepilnametis jaunuolis neturės atskiros gyvenamosios erdvės ir turės gyventi viename kambaryje su motina, kas pažeis jo teises ir teisėtus interesus. Atsakovas teigia, kad yra galimybė gyvenamąjį namą padalyti taip, kad ieškovei tektų du gyvenamieji kambariai ir dalis bendrojo naudojimo patalpų. Bendroji nuosavybė turi būti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Jeigu bendraturčiai nesusitaria, naudojimosi daiktu tvarką gali nustatyti teismas pagal vieno iš bendraturčių ieškinį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, o tuo tikslu jis turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 2, 3 dalys). Nagrinėjamoje byloje vaiko teisių tinkamas užtikrinimas priklauso nuo to, ar įmanoma jam suteikti atskirą gyvenamąją erdvę, t. y. ar vaiko interesai būtų užtikrinti išsprendus naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo klausimą atsakovo nurodytu būdu ar kitu vaiko teises užtikrinančiu būdu. Jeigu naudojimosi tvarkos nustatymas iš esmės neužtikrins vaiko teisės į būstą ir jo poreikių tenkinimo, teismas turi spręsti dėl uzufrukto taikymo ar nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio bylą turi būti kompleksiškai sprendžiamas tiek bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto padalijimo, tiek naudojimo tvarkos nustatymo, tiek kitų galimų vaiko teisių apsaugos būdų (pvz., uzufrukto) taikymo klausimas.

Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad išlaikymo vaikui dydžio ir formos klausimas nėra kasacinio skundo dalykas, nes ieškovė kasaciniu skundu neprašo pakeisti tos Panevėžio apygardos teismo Civilinio bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalies, kuria buvo nustatytas 400 Lt periodinis išlaikymas vaikui. Kasatorė N. P. kasaciniame skunde išdėsto motyvus ir argumentus, kodėl, jos nuomone, teismo sprendimas neatitinka geriausių vaiko interesų, o priteistas išlaikymas neužtikrina minimalių vaiko poreikių, todėl jai turi būti priteista didesnė turto dalis. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išlaikymą vaikui priteisė turtu, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą panaikino ir išlaikymą vaikui priteisė periodinėmis išmokomis. Teisėjų kolegija mano, kad būtina pasisakyti dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos šioje byloje.

Įstatymo nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Kasacinio teismo pažymėta, kad išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Dėl išlaikymo priteisiant vaikui tam tikrą turtą kasacinio teismo pažymėta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų. Kita vertus, dėl to, kad tėvas netenka turto ar jo dalies, turi būti įvertinta ir tai, ar nėra pernelyg pažeidžiamos jo teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada ir argumentais, kad šioje byloje geriausiai vaiko interesus atitinka išlaikymas periodinėmis išmokomis, o ne turtu, dalimi bendro gyvenamojo namo, kuri negalės būti atskirai realizuota, taigi neduos ir pajamų, reikalingų kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.

Nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Sutuoktinių sūnus A. P. yra penkiolikos metų paauglys, kurio būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena) jau yra ne mažesni nei suaugusiojo, be to, vaikinas lanko sporto mokyklą, taigi turi būti sudarytos sąlygos ir jo gabumams lavinti, ir jo saviraiškos, bendravimo poreikiams tenkinti. CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad abiejų nepilnamečio tėvų gaunamos pajamos yra analogiškos, tačiau atsakovo turimas turtas yra gerokai didesnis nei ieškovės, be to, atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas vyras, turintis visas galimybes užsitikrinti didesnes pajamas ir teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepakankamai atidžiai įvertino nepilnamečio vaiko poreikius ir kiekvienam iš tėvų tenkančią atsakomybės dalį, dėl ko iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui galėtų būti didesnis, nei nustatyta apeliacinės instancijos teismo sprendime.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė visų šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, nevisapusiškai ištyrė bylos duomenis dėl vaiko poreikių tenkinimo, galimybės nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką bei taikyti uzufruktą ar prireikus nukrypti nuo lygių dalių principo. Kadangi teismo procesiniam sprendimui priimti nepakanka byloje esančių aplinkybių ir būtina nustatyti naujų aplinkybių, o kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis), byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas turėjo 46,13 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Gintaras Kryževičius

Rimvydas Norkus