Dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones

(S) Nr. DOK-4937

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10323-2016-7

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2022 m. spalio 5 d. paduotu atsakovės Ellora 4522899 Ltd kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

n u s t a t ė :

Atsakovė Ellora 4522899 Ltd padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovės pakartotinį atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos UAB „Baltic arms“ prašymas dėl pažymos išdavimo pagal Reglamento 1215/2012 53 straipsnio nuostatas dėl 17 377,20 Eur išieškojimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad pakartotinį atskirąjį skundą atsakovė padavė kitais, nei buvo nurodyti pirmajame atskirajame skunde, pagrindais, kadangi paaiškėjo naujos aplinkybės. Neįvertinęs pakartotinio atskirojo skundo turinio, apeliacinės instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės inicijuotas apeliacinis procesas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties yra pasibaigęs įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir pakartotinis apeliacinis procesas yra negalimas; 2) apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartis yra siurprizinė, nes jos priėmimo metu nebuvo atliekami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymo veiksmai, be to, šia nutartimi buvo faktiškai pakeista įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinė dalis; 3) apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai apribojo atsakovės konstitucinę teisę apskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį apeliacine tvarka, taip pažeidė jos teisę į tinkamą teismo procesą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Antanas Simniškis

Donatas Šernas

Algirdas Taminskas