R. M. pagal BK 20 str. 2 d., 222 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-164-895/2018 Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02039-2014-9 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.6.6; 1.1.8.1.1; 1.1.9.1; 1.2.18.8.1; 1.2.18.10.

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant D. K.,

dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei,

asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, R. M., jos gynėjai advokatei Jurgitai Ivanauskienei,

asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, D. R., jos gynėjui advokatui Mariui Barisevičiui,

asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, K. G., jos gynėjui advokatui Regimantui Špelveriui,

nuteistojo juridinio asmens UAB „Ž“ įgaliotai atstovei Evelinai Domarkienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendis.

UAB „Ž“ paskirta bausmė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį sumažinta iki 4200 MGL, paskirta bausmė pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį sumažinta iki 2000 MGL. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 4200 MGL dydžio bauda. Taikytas BK 641 straipsnis ir paskirta bausmė sumažinta 1/3, nustatant galutinę bausmę – 2800 MGL (10 5448 Eur) dydžio baudą.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu UAB „Ž“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį – 6000 MGL bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį – 3000 MGL bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 6000 MGL dydžio bauda. Pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė bausmė – 4000 MGL (150 640 Eur) dydžio bauda.

R. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant laiduotojai O. U. be užstato, trejų metų terminui, ir jai baudžiamoji byla nutraukta; D. A. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant laiduotojui D. R. be užstato, trejų metų terminui, ir jai baudžiamoji byla nutraukta; D. R. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant laiduotojai N. V. be užstato, trejų metų terminui; K. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant laiduotojai L. J. be užstato, trejų metų terminui, ir jai baudžiamoji byla nutraukta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, asmenų, kuriems baudžiamoji byla nutraukta, jų gynėjų advokatų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. UAB,,Ž“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, siekdama išvengti mokesčių, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d., atstovaujama direktorės D. A. bei vienintelės akcininkės ir realios vadovės, o nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. direktorės R. M., į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Ž“ pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, būtent: juridinio asmens UAB „Ž“, į. k. (duomenys neskelbtini), vienintelė akcininkė ir reali vadovė, o nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. direktorė R. M., laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. veikdama kartu su UAB „Ž“ direktore D. A., būdamos atsakingos už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, ataskaitų pateikimą, veikdamos UAB „Ž“ naudai ir interesais, žinodamos apie jų nurodymu dalies ūkinių operacijų nefiksavimą elektroniniu kasos aparatu, apskaitos registruose neužregistruotą 320 darbuotojų išmokėtą darbo užmokestį, veikdamos UAB „Ž“ naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. kartu su vyr. finansininke D. R., buhaltere-kasininke K. G., turėdamos bendrą tikslą UAB „Ž“ naudai išvengti mokesčių, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui pateikė pirmines 2014 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių PVM deklaracijas, kuriose D. R., vykdydama R. M. nurodymus, žinant D. A., tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą, t. y. dėl apskaitos dokumentais nepagrįsto grynųjų pinigų gavimo, UAB „Ž“ apskaitos registruose „Sąskaitų aktyvumo ataskaita Nr. 4484 Mokėtinas PVM“, neužregistruotus įrašus, pateiktose pirminėse 2014 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių PVM deklaracijose įrašė žinomai neteisingus duomenis ir deklaravo mažiau prekių tiekimo ir paslaugų teikimo PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamąją vertę iš viso 4 035 744 Lt (1 168 832,25 Eur) (11 eilutėje), 700 418 Lt (202 855,07 Eur) 21 proc. pardavimo PVM (26 eilutėje), 700 418 Lt (202 855,07 Eur) mokėtino į biudžetą PVM (36 eilutėje), ir nesumokėjo iš viso 700 418 Lt (202 855,07 Eur) mokėtino į biudžetą PVM.

Be to, R. M. veikiant bendrovės naudai ir interesais kartu su UAB „Ž“ direktore D. A. (iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.), vyr. finansininke D. R., buhaltere-kasininke K. G., Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemą, žinant D. A., R. M. ir D. R., jos vardu K. G. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nedeklaravo išmokėtų iš viso 2 258 245,13 Lt (654 033 Eur) išmokų bei neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 374 153,42 Lt (108 362,32 Eur) gyventojų pajamų mokesčio.

Be to, R. M., veikdama UAB „Ž“ naudai, kartu su UAB „Ž“ direktore D. A. (iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.), vyr. finansininke D. R., buhaltere-kasininke K. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriui pateikė iš viso 42 pranešimus, kuriuose įrašė ir deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, nedeklaravo iš viso 2 258 245,13 Lt (654 033 Eur) apdraustųjų asmenų pajamų ir 899 335,40 Lt (260 465,53 Eur) įmokų. Dėl to laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. padarė iš viso 1 991 024,31 Lt (576 640,50 Eur) nuostolį.

2. Be to, UAB „Ž“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Juridinis asmuo UAB,,Ž“, atstovaujama R. M., kuri, būdama UAB „Ž“ (duomenys neskelbtini) vienintelė akcininkė ir reali vadovė, o nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. direktorė, veikdama kartu su laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Ž“ direktore D. A., būdamos atsakingos už UAB „Ž“ veiklą, buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., veikdamos UAB „Ž“ naudai ir interesais, tyčia organizavo apgaulingą UAB „Ž“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. R. M., veikdama bendrai su UAB,,Ž“ direktore D. A., vyr. finansininke D. R., padedant UAB „Ž“ buhalterei-kasininkei K. G., tyčia davė nurodymus dalies ūkinių operacijų nefiksuoti elektroniniu kasos aparatu, nepagrįsti apskaitos dokumentais, kasos pajamų orderiais, kasos aparatų kvitais, dėl to apskaitos registruose 1053 atvejais neužregistravo iš viso 4 134 592,17 Lt (1 197 460,66 Eur) grynųjų pinigų – įplaukų gavimo.

Be to, R. M., veikdama kartu su direktore D. A. (iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.), vyr. finansininke D. R., K. G., laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. nepagrindė apskaitos dokumentais, kasos išlaidų orderiais iš viso 2 416 183,21 Lt (699 775,02 Eur) piniginių lėšų išmokėjimo ir laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d. 406 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais prekių įsigijimo iš ūkio subjektų iš viso už 539 297,56 Lt (156 191,37 Eur) bei laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 1 791 013,96 Lt (518 713,50 Eur) grynųjų pinigų panaudojimo.

Be to, R. M., veikdama UAB „Ž“ naudai ir interesais, kartu su direktore D. A. (iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.), vyr. finansininke D. R., buhaltere-kasininke K. G., laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 30 d. apskaitos registruose neužregistravo 320 darbuotojų iš viso 2 258 245,13 Lt (654 033 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo, neužregistravo iš viso 374 153,42 Lt (108 362,32 Eur) gyventojų pajamų mokesčio priskaitymo, neužregistravo iš viso 133 154,18 Lt (38 564,12 Eur) privalomojo sveikatos draudimo priskaitymo, neužregistravo iš viso 766 181,27 Lt (222 191,05 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų ir neužregistravo 320 darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojams iš viso 1 684 360,62 Lt (487 824,55 Eur) bei įmokų į Garantinį fondą iš viso 4516,49 Lt (1308,07 Eur) priskaitymo. Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Ž“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3. R. M. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleista už tai, kad siekdama išvengti mokesčių, veikdama per vyr. finansininkę D. R. ir buhalterę-kasininkę K. G., įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai. R. M., būdama UAB „Ž“, (duomenys neskelbtini), vienintelė akcininkė ir reali vadovė, o nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. direktorė ir atsakinga už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, ataskaitų pateikimą, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., veikdama kartu su UAB „Ž“ direktore D. A. (iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.), vyr. finansininke D. R., buhaltere-kasininke K. G., turėdamos bendrą tikslą išvengti mokesčių, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui pateikė pirmines 2014 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių PVM deklaracijas, jose D. R., vykdydama R. M. nurodymus, tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą, t. y. dėl apskaitos dokumentais nepagrįsto grynųjų pinigų gavimo, UAB „Ž“ apskaitos registruose „Sąskaitų aktyvumo ataskaita Nr. 4484 Mokėtinas PVM“, neužregistruotus įrašus, pateiktose pirminėse 2014 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių PVM deklaracijose įrašė žinomai neteisingus duomenis ir deklaravo mažiau prekių tiekimo ir paslaugų teikimo PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamąją vertę iš viso 4 035 744 Lt (1 168 832,25 Eur) (11 eilutėje), 700 418 Lt (202 855,07 Eur) 21 proc. pardavimo PVM (26 eilutėje), 700 418 Lt (202 855,07 Eur) mokėtino į biudžetą PVM (36 eilutėje), ir nesumokėjo iš viso 700 418 Lt (202 855,07 Eur) mokėtino į biudžetą PVM.

Be to, R. M. veikiant kartu su UAB „Ž“ direktore D. A. (iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.), vyr. finansininke D. R., buhaltere-kasininke K. G., Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemą, žinant D. A., R. M. ir D. R., jos vardu K. G. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nedeklaravo išmokėtų iš viso 2 258 245,13 Lt (654 033 Eur) išmokų bei neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 374 153,42 Lt (108 362,32 Eur) gyventojų pajamų mokesčio.

Be to, R. M., veikdama kartu su UAB „Ž“ direktore D. A. (iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.), vyr. finansininke D. R., buhaltere-kasininke K. G., VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė iš viso 42 pranešimus, kuriuose įrašė ir deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, nedeklaravo iš viso 2 258 245,13 Lt (654 033 Eur) apdraustųjų asmenų pajamų ir 899 335,40 Lt (260 465,53 Eur) įmokų. Todėl laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. padarė iš viso 1 991 024,31 Lt (576 640,50 Eur) nuostolį.

4. R. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleista už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. R. M., būdama UAB „Ž“, (duomenys neskelbtini), vienintelė akcininkė ir reali vadovė, o nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. direktorė, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. organizavo apgaulingą UAB „Ž“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. veikdama bendrai su UAB „Ž“ direktore D. A. (iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.), vyr. finansininke D. R., padedant UAB „Ž“ buhalterei-kasininkei K. G., tyčia davė nurodymus dalies ūkinių operacijų nefiksuoti elektroniniu kasos aparatu, nepagrįsti apskaitos dokumentais, kasos pajamų orderiais, kasos aparatų kvitais, dėl to apskaitos registruose 1053 atvejais neužregistravo iš viso 4 134 592,17 Lt (1 197 460,66 Eur) grynųjų pinigų – įplaukų gavimo.

Be to, R. M., veikdama kartu su direktore D. A. (iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.), vyr. finansininke D. R., buhaltere-kasininke K. G., laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 30 d. apskaitos registruose neužregistravo 320 darbuotojų iš viso 2 258 245,13 Lt (654 033 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo, neužregistravo iš viso 374 153,42 Lt (108 362,32 Eur) gyventojų pajamų mokesčio priskaitymo, neužregistravo iš viso 133 154,18 Lt (38 564,12 Eur) privalomojo sveikatos draudimo priskaitymo, neužregistravo iš viso 766 181,27 Lt (222 191,05 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų ir neužregistravo 320 darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojams iš viso 1 684 360,62 Lt (487 824,55 Eur) bei įmokų į Garantinį fondą iš viso 4516,49 Lt (1308,07 Eur) priskaitymo. Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Ž“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

5. D. A. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleista už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. D. A., laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d., būdama UAB „Ž“, (duomenys neskelbtini), direktorė, veikdama bendrai su UAB,,Ž“ vienintele akcininke ir realiai bendrovei vadovavusia R. M. bei UAB „Ž“ vyr. finansininke D. R., buhaltere-kasininke K. G., laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. organizavo apgaulingą UAB „Ž“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. veikdama bendrai su vienintele akcininke ir realiai bendrovei vadovavusia R. M., UAB „Ž“ vyr. finansininke D. R., buhaltere-kasininke K. G., žinodama apie dalies ūkinių operacijų nefiksavimą elektroniniu kasos aparatu, šių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais, kasos pajamų orderiais, kasos aparatų kvitais, dėl to apskaitos registruose D. R. neužregistravo iš viso 2 849 863,14 Lt (825 377,42 Eur) grynųjų pinigų – įplaukų gavimo, šias įplaukas K. G., vykdydama jai priskirtas funkcijas, o D. A. ir D. R. kontroliuojant, fiksavo UAB „Ž“ neoficialiame pajamų ir išlaidų žurnale.

Be to, D. A., veikdama kartu su akcininke ir realia vadove R. M., vyr. finansininke D. R., buhaltere-kasininke K. G., laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. nepagrindė apskaitos dokumentais, kasos išlaidų orderiais iš viso 2 416 183,21 Lt (699 775,02 Eur) piniginių lėšų išmokėjimo ir laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 1 791 013,96 Lt (518 713,50 Eur) grynųjų pinigų panaudojimo.

Be to, D. A., veikdama kartu su akcininke ir realia vadove R. M., vyr. finansininke D. R., K. G., laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. apskaitos registruose neužregistravo 320 darbuotojų iš viso 2 258 245,13 Lt (654 033 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo, neužregistravo iš viso 374 153,42 Lt (108 362,32 Eur) gyventojų pajamų mokesčio priskaitymo, neužregistravo iš viso 133 154,18 Lt (38 564,12 Eur) privalomojo sveikatos draudimo priskaitymo, neužregistravo iš viso 766 181,27 Lt (222 191,05 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų ir neužregistravo 320 darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojams iš viso 1 684 360,62 Lt (487 824,55 Eur) bei įmokų į Garantinį fondą iš viso 4516,49 Lt (1308,07 Eur) priskaitymo. Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Ž“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

6. D. A. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleista už tai, kad, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai. D. A. laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d., būdama UAB „Ž“, (duomenys neskelbtini), direktorė ir atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, duomenų pateikimą vyr. finansininkei, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d., veikdama kartu su UAB „Ž“ akcininke ir realia vadove R. M., vyr. finansininke D. R., buhaltere-kasininke K. G., turėdamos bendrą tikslą išvengti mokesčių, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui pateikė pirmines 2014 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesių PVM deklaracijas, kuriose D. R. pagal K. G. per buhalterinę programą pateiktus žinomai neteisingus duomenis apie grynųjų pinigų – įplaukų gavimą, žinant D. A., R. M., tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą, t. y. dėl apskaitos dokumentais nepagrįsto grynųjų pinigų gavimo, UAB „Ž“ apskaitos registruose „Sąskaitų aktyvumo ataskaita Nr. 4484 Mokėtinas PVM“, neužregistruotus įrašus, pateiktose pirminėse 2014 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesių PVM deklaracijose įrašė žinomai neteisingus duomenis ir deklaravo mažiau prekių tiekimo ir paslaugų teikimo PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamąją vertę iš viso 2 763 227 Lt (800 286 Eur) (11 eilutėje), 454 983 Lt (131 772 Eur) 21 proc. pardavimo PVM (26 eilutėje), 454 983 Lt (131 772 Eur) mokėtino į biudžetą PVM (36 eilutėje), ir nesumokėjo iš viso 454 983 Lt (131 772 Eur) mokėtino į biudžetą PVM.

Be to, D. A., veikdama kartu su UAB „Ž“ akcininke ir realia vadove R. M., vyr. finansininke D. R., buhaltere-kasininke K. G., Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nedeklaravo K. G. išmokėtų iš viso 2 258 245,13 Lt (654 033 Eur) išmokų bei neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 374 153,42 Lt (108 362,32 Eur) gyventojų pajamų mokesčio.

Be to, D. A. veikiant kartu su UAB „Ž“ akcininke ir realia vadove R. M., vyr. finansininke D. R., buhaltere-kasininke K. G., laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. K. G., žinant D. A., R. M. ir D. R., VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė iš viso 42 pranešimus, kuriuose įrašė ir deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, nedeklaravo iš viso 2 258 245,13 Lt (654 033 Eur) apdraustųjų asmenų pajamų ir 899 335,40 Lt (260 465,53) įmokų. Dėl to laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. padarė iš viso 1 757 574,31 Lt (509 028,70 Eur) nuostolį.

7. D. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleista už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. D. R., būdama UAB „Ž“, (duomenys neskelbtini), vyr. finansininkė, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. apgaulingai tvarkė UAB „Ž“ buhalterinę apskaitą, t. y. veikdama bendrai su UAB „Ž“ direktore D. A. (iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.), vienintele akcininke ir realiai bendrovei vadovavusia R. M., padedant UAB „Ž“ buhalterei-kasininkei K. G., tyčia dalies ūkinių operacijų, nefiksuotų elektroniniu kasos aparatu, nepagrindė apskaitos dokumentais, kasos pajamų orderiais, kasos aparatų kvitais ir apskaitos registruose 1053 atvejais neužregistravo iš viso 4 134 592,17 Lt (1 197 460,66 Eur) grynųjų pinigų – įplaukų gavimo.

Be to, D. R., veikdama kartu su akcininke ir realia vadove R. M., direktore D. A. (iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.), K. G., laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. nepagrindė apskaitos dokumentais, kasos išlaidų orderiais iš viso 2 416 183,21 Lt (699 775,02 Eur) piniginių lėšų išmokėjimo ir laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 1 791 013,96 Lt (518 713,50 Eur) grynųjų pinigų panaudojimo.

Be to, D. R., veikdama kartu su akcininke ir realia vadove R. M. bei direktore D. A. (iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.), buhaltere-kasininke K. G., laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 30 d. apskaitos registruose neužregistravo 320 darbuotojų iš viso 2 258 245,13 Lt (654 033 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo, neužregistravo iš viso 374 153,42 Lt (108 362,32 Eur) gyventojų pajamų mokesčio priskaitymo, neužregistravo iš viso 133 154,18 Lt (38 564,12 Eur) privalomojo sveikatos draudimo priskaitymo, neužregistravo iš viso 766 181,27 Lt (222 191,05 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų bei neužregistravo 320 darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojams iš viso 1 684 360,62 Lt (487 824,55 Eur) bei įmokų į Garantinį fondą iš viso 4516,49 Lt (1308,07 Eur) priskaitymo. Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Ž“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

8. D. R. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleista už tai, kad, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai. D. R., būdama UAB „Ž“, (duomenys neskelbtini), vyr. finansininkė ir atsakinga už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos tvarkymą, ataskaitų pateikimą, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. veikdama kartu su UAB „Ž“ direktore D. A. (iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.), akcininke ir realia vadove R. M., buhaltere-kasininke K. G., turėdamos bendrą tikslą išvengti mokesčių, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui pateikė pirmines 2014 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių PVM deklaracijas, kuriose ji tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą, t. y. dėl apskaitos dokumentais nepagrįsto grynųjų pinigų gavimo, UAB „Ž“ apskaitos registruose „Sąskaitų aktyvumo ataskaita Nr. 4484 Mokėtinas PVM“, neužregistruotus įrašus, pateiktose pirminėse 2014 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių PVM deklaracijose įrašė žinomai neteisingus duomenis ir deklaravo mažiau prekių tiekimo ir paslaugų teikimo PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamąją vertę iš viso 4 035 744 Lt (1 168 832,25 Eur) (11 eilutėje), 700 418 Lt (202 855,07 Eur) 21 proc. pardavimo PVM (26 eilutėje), 700 418 Lt (202 855,07 Eur) mokėtino į biudžetą PVM (36 eilutėje), ir nesumokėjo iš viso 700 418 Lt (202 855,07 Eur) mokėtino į biudžetą PVM.

Be to, D. R. veikiant kartu su UAB „Ž“ direktore D. A. (iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.), akcininke ir realia vadove R. M., buhaltere-kasininke K. G., Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemą, žinant D. A., R. M. ir D. R., jos vardu K. G. nedeklaravo išmokėtų iš viso 2 258 245,13 Lt (654 033 Eur) išmokų bei neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 374 153,42 Lt (108 362,32 Eur) gyventojų pajamų mokesčio.

Be to, D. R., veikdama kartu su UAB „Ž“ direktore D. A. (iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.), akcininke ir realia vadove R. M., buhaltere-kasininke K. G., VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė iš viso 42 pranešimus, kuriuose įrašė ir deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, nedeklaravo iš viso 2 258 245,13 Lt (654 033 Eur) apdraustųjų asmenų pajamų ir 899 335,40 Lt (260 465,53) įmokų. Dėl to laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. padarė iš viso 1 991 024,31 Lt (576 640,50 Eur) nuostolį.

9. K. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleista už tai, kad padėjo apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. K. G., būdama UAB „Ž“, (duomenys neskelbtini), buhalterė-kasininkė, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. padėjo apgaulingai tvarkyti UAB „Ž“ buhalterinę apskaitą, t. y. veikdama bendrai su UAB „Ž“ direktore D. A. (iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.), vienintele akcininke ir realiai bendrovei vadovavusia R. M., UAB „Ž“ vyr. finansininke D. R., žinodama apie dalies ūkinių operacijų nefiksavimą elektroniniu kasos aparatu, šių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais, kasos pajamų orderiais, kasos aparatų kvitais, dėl to apskaitos registruose 1053 atvejais neužregistravo iš viso 4 134 592,17 Lt (1 197 460,66 Eur) grynųjų pinigų – įplaukų gavimo, kurias, vykdydama jai priskirtas funkcijas, fiksavo UAB „Ž“ neoficialiame pajamų ir išlaidų žurnale.

Be to, K. G., veikdama kartu su akcininke ir realia vadove R. M., direktore D. A. (iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.), vyr. finansininke D. R., laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. nepagrindė apskaitos dokumentais, kasos išlaidų orderiais iš viso 2 416 183,21 Lt (699 775,02 Eur) piniginių lėšų išmokėjimo ir laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d. 406 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais prekių įsigijimo iš ūkio subjektų iš viso už 539 297,56 Lt (156 191,37 Eur) bei laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 1 791 013,96 Lt (518 713,50 Eur) grynųjų pinigų panaudojimo.

Be to, K. G., veikdama kartu su akcininke ir realia vadove R. M., direktore D. A. (iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.), vyr. finansininke D. R., laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 30 d. apskaitos registruose neužregistravo 320 darbuotojų iš viso 2 258 245,13 Lt (654 033 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo, neužregistravo iš viso 374 153,42 Lt (108 362,32 Eur) gyventojų pajamų mokesčio priskaitymo, neužregistravo iš viso 133 154,18 Lt (38 564,12 Eur) privalomojo sveikatos draudimo priskaitymo, neužregistravo iš viso 766 181,27 Lt (222 191,05 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų bei neužregistravo 320 darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojams iš viso 1 684 360,62 Lt (487 824,55 Eur) bei įmokų į Garantinį fondą iš viso 4516,49 Lt (1308,07 Eur) priskaitymo. Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Ž“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

10. K. G. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleista už tai, kad, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai. K. G., būdama UAB „Ž“, (duomenys neskelbtini), buhalterė-kasininkė ir atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, duomenų pateikimą vyr. finansininkei, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. veikdama kartu su UAB „Ž“ direktore D. A. (iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.), akcininke ir realia vadove R. M., vyr. finansininke D. R., turėdamos bendrą tikslą išvengti mokesčių, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui pateikė pirmines 2014 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių PVM deklaracijas, kuriose D. R. pagal K. G. per buhalterinę programą pateiktus žinomai neteisingus duomenis apie grynųjų pinigų – įplaukų gavimą tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą, t. y. dėl apskaitos dokumentais nepagrįsto grynųjų pinigų gavimo, UAB „Ž“ apskaitos registruose „Sąskaitų aktyvumo ataskaita Nr. 4484 Mokėtinas PVM“, neužregistruotus įrašus, pateiktose pirminėse 2014 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių PVM deklaracijose įrašė žinomai neteisingus duomenis ir deklaravo mažiau prekių tiekimo ir paslaugų teikimo PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamąją vertę iš viso 4 035 744 Lt (1 168 832,25 Eur) (11 eilutėje), 700 418 Lt (202 855,07 Eur) 21 proc. pardavimo PVM (26 eilutėje), 700 418 Lt (202 855,07 Eur) mokėtino į biudžetą PVM (36 eilutėje), ir nesumokėjo iš viso 700 418 Lt (202 855,07 Eur) mokėtino į biudžetą PVM.

Be to, K. G., veikdama kartu su UAB „Ž“ direktore D. A. (iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.), akcininke ir realia vadove R. M., vyr. finansininke D. R., Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nedeklaravo K. G. išmokėtų iš viso 2 258 245,13 Lt (654 033 Eur) išmokų bei neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 374 153,42 Lt (108 362,32 Eur) gyventojų pajamų mokesčio.

Be to, K. G., veikdama kartu su UAB „Ž“ direktore D. A. (iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.), akcininke ir realia vadove R. M., vyr. finansininke D. R., VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė iš viso 42 pranešimus, kuriuose įrašė ir deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, nedeklaravo iš viso 2 258 245,13 Lt (654 033 Eur) apdraustųjų asmenų pajamų ir 899 335,40 Lt (260 465,53) įmokų. Dėl to laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. padarė iš viso 1 991 024,31 Lt (576 640,50 Eur) nuostolį.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nuteistosios UAB „Ž“ atstovės E. Domarkienės ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinius skundus, UAB,,Ž“ atstovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies, o prokuroro atmetė. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su nuteistosios UAB,,Ž“ atstovės apeliacinio skundo argumentais dėl per griežtos bausmės paskyrimo. Teismas pažymėjo, kad byloje yra nustatyta, jog UAB,,Ž“ padarė dvi tęstines nusikalstamas veikas, tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, juridinis asmuo teisiamas pirmą kartą, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors dėl nusikaltimų padaryta daugiatūkstantinė žala, tačiau ji jau atlyginta, taip sušvelninant pasekmes ir neabejotinai parodant, kad dėl netinkamų veiksmų reikiamos išvados yra padarytos, todėl skiriant piniginio pobūdžio bausmę į šią aplinkybę turi būti pakankamai atsižvelgiama. Be to, kaltinamosios pirmosios instancijos teisme visiškai pripažino kaltę, tai leido atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir operatyviai užbaigti procesą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajai UAB,,Ž“ už atskiras nusikalstamas veikas skirtas baudas sumažino ir tenkino apeliacinio skundo dalį dėl bausmės švelninimo.

III. Kasacinio skundo argumentai

12. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras J. Michailovskis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

13. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus – įrodymų vertinimo nepagrindė išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nevisiškai išnagrinėjo prokuroro apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys) ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – nepagrįstai taikė kaltinamiesiems – fiziniams asmenims atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

14. Abiejų instancijų teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes šioje byloje nėra nustatytos visos BK 40 straipsnyje išdėstytos būtinos sąlygos, kurioms esant asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Abiejų instancijų teismai nesivadovavo suformuota teismų praktika, todėl netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas. Asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas tik esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms ir tik teismui įvertinus bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą bei priėjus išvadą dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kaltininkui galimybės.

15. Iš šioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad yra padarytos dvi nusikalstamos veikos, nustatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje. Šių nusikalstamų veikų sistemingas darymas truko pakankamai ilgą laiko tarpą (beveik vienerius metus), t. y. šioje byloje kaltinamosios R. M., D. A., D. R., K. G., būdamos atsakingos už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą bei organizavimą, veikdamos bendrai laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., apgaulingai tvarkė UAB „Ž“ buhalterinę apskaitą – tyčia dalies ūkinių operacijų nefiksavo elektroniniu kasos aparatu, nepagrindė apskaitos dokumentais, kasos pajamų orderiais, kasos aparatų kvitais ir apskaitos registruose 1053 atvejais neužregistravo iš viso 4 134 592,17 Lt (1 197 460,66 Eur) grynųjų pinigų – įplaukų gavimo. UAB „Ž“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma ir organizuojama taip, kad dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Ž“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apgaulinga buhalterinė apskaita pasireiškė dalies ūkinių operacijų nefiksavimu elektroniniu kasos aparatu, nepagrindimu apskaitos dokumentais, prekių gavimo bei atlyginimų išmokėjimo neužregistravimu apskaitos registruose ir t. t. BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas padarytas tada, kai atsiradus pareigai ir siekiant išvengti mokesčių, pildant 2013 m. (gruodžio mėn.), 2014 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn. PVM deklaracijas, 2013 m. gruodžio, 2014 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn., A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas, pildant 42 pranešimus VSDFV Klaipėdos skyriui, kaltinamosios įrašė ir deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, apie įmokas, PVM bei A klasės pajamas ir šias deklaracijas pateikė valstybės kompetentingoms institucijoms.

16. Pažymėtina, kad formuodamas teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad jeigu kvalifikavimo požiūriu padaryta tęstinė veika vertinama kaip vienas nusikaltimas ir tuo pagrindu laikoma, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tai tokia teisinė išvada neturėtų užgožti šios veikos ypatybių svarbos. Ypač šios sąlygos nederėtų suabsoliutinti sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Tokie veiksmai yra pavojingesni ir negali būti prilyginami vienam nusikalstamam veiksmui, už kurį gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>). Net ir vienas tyčinis apysunkis ar net lengvesnis nusikaltimas, jeigu jis buvo daromas ilgą laiką sistemingais, versliškais, intensyviai kartojamais veiksmais, pagal savo teisinę reikšmę atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės neturėtų būti prilyginamas vienkartiniam nusikalstamam poelgiui, neturinčiam ypatingo užmojo, didelio įžūlumo bruožų, tačiau kvalifikuotam pritaikius tą patį baudžiamąjį įstatymą. Negalima sutelkti dėmesio vien į formalią išvadą dėl veikos kaip vieno apysunkio nusikaltimo kvalifikavimo, nepaisant nusikaltimo nuodugnesnio individualizuoto įvertinimo svarbos. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų taikymo požiūriu pirmą kartą padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas pagal savo faktinį turinį ne visada yra toks, dėl kurio galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-697/2015).

17. Iš šioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamųjų padarytos tęstinės nusikalstamos veikos truko ilgą laiko tarpą (2013 m. gruodžio – 2014 m. rugsėjo mėn.), o vertinant nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad padarytos tęstinės nusikalstamos veikos, jos įvykdytos tapačiais veiksmais, todėl tokie kaltinamųjų R. M., K. G., D. R., D. A. veiksmai yra pavojingesni ir negali būti prilyginami vienam nusikalstamam veiksmui, už kurį gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiuo atveju kaltinamųjų nusikalstama veikla buvo daroma ilgą laiką sistemingais, versliškais, intensyviai kartojamais veiksmais, pagal savo teisinę reikšmę atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti prilyginama vienkartiniam nusikalstamam poelgiui, neturinčiam ypatingo užmojo. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų taikymo požiūriu pirmą kartą padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas pagal savo faktinį turinį ne visada yra toks, dėl kurio galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai, kad buvo sukurta tam tikra veikimo sistema, siekiant bendro nusikalstamo sumanymo, pripažino ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau šios aplinkybės BK 40 straipsnio taikymo prasme nevertino. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, šioje baudžiamojoje byloje visiems kaltinamiesiems nėra teisinio pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Šiuo konkrečiu atveju abiejų instancijų teismai sutelkė dėmesį vien į formalią išvadą dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo kaip padarytų idealiąja sutaptimi, išleisdami iš akių šių nusikalstamų veikų nuodugnesnio, individualizuoto įvertinimo svarbą, ir nevertino bei neanalizavo, ar tęstinės nusikalstamos veikos, padarytos tapačiais veiksmais, nėra pavojingesnės ir gali būti prilyginamos vienam nusikalstamam veiksmui, už kurį gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

18. Pirmosios instancijos teismas, neegzistuojant jokiems duomenims apie pramogų centro kompleksą (kaip juridinį asmenį), jo veiklą, apimtis, mastą ir kt., padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje byloje padarytų nusikalstamų veikų laiko prasme, palyginus su viso pramogų centro komplekso, kuriame yra UAB „Ž“, įsteigimo ir veikimo laiku bei apimtimi, negalima vertinti kaip itin ilgo laiko, o pagal veikos svarbą ypač pavojingomis, ir, taikydamas BK 40 straipsnio nuostatas, reikšminga aplinkybe laikė tai, kad teismo proceso metu dėl kaltinamųjų ir jų atstovų procesinio elgesio nebuvo nepagrįstai užtęstas bylos nagrinėjimas, teismas galėjo pasiekti BPK 2421 straipsnio reikalavimus. Šių pirmosios instancijos teismo konstatuotų ir prokuratūros apeliaciniu skundu ginčijamų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nevertino.

19. Pažymėtina, kad sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, be BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas asmenų, galinčių būti vertiems teismo pasitikėjimo, asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkams, apsiribojo tik formaliu vertinimu, nurodydamas, kad laiduotojai gerai charakterizuojami, neteisti, nebausti, dirbantys, o atsižvelgus į laiduotojų asmenines savybes, veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkams, darytina išvada, kad asmuo, pateikęs prašymus dėl laidavimo, yra vertas teismo pasitikėjimo. Su tokiu aplinkybių vertinimu sutiko ir apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad laiduotojai yra išsilavinę, dirbantys, gerai charakterizuojami, pasižymi teigiamomis asmeninėmis ir socialinėmis savybėmis, turi gerbiamą socialinį statusą, visi buvo apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje, patvirtino, kad palaiko artimus ryšius su asmenimis, už kuriuos laiduoja, galės paveikti savo teigiamais pavyzdžiais, nori daryti jiems teigiamą įtaką. Tačiau abiejų instancijų teismai nevertino, ar laiduotojai – kaltinamosios R. M. sesuo O. U., kaltinamosios D. A. giminaitis D. R., kaltinamosios D. R. sesuo N. V., kaltinamosios K. G. sesuo L. J. – realiai sugebės joms daryti teigiamą įtaką.

20. Pažymėtina, kad kaltinamosios nusikalstamas veikas vykdė ilgą laiko tarpą, jų ir laiduotojų vykdomos darbinės veiklos yra visiškai skirtingos. Byloje nėra jokių duomenų, kad O. U., D. R., N. V., L. J. būtų dirbę viešojo maitinimo srityje ar jų veiklos būtų susijusios su įmonių valdymu, administravimu ar buhalterinės apskaitos tvarkymu. Teisiamajame posėdyje kaip liudytojai apklausti laiduotojai nurodė, kad su asmenimis, už kuriuos laiduoja, kartu negyvena, apie jiems pareikštus kaltinimus sužinojo tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad kaltinamosios šias veikas vykdė daugiau negu vienerius metus ir už tai gaudavo dalį neapskaitytų pajamų, šių aplinkybių neneigia ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau pirmosios instancijos teisme apklausti laiduotojai tokių aplinkybių nepatvirtino. Liudytojai O. U., D. R., N. V., L. J. nurodė, kad kaltinamosios nusikalstamas veikas padarė iš nežinojimo, jokios naudos iš to negavo ir pan. Būtent šios aplinkybės tik parodo, kad laiduotojų ir asmenų, už kuriuos jie pasirengę laiduoti, santykiai nebuvo ir nėra tokie artimi, kad pastariesiems būtų žinomi jų veiksmai, pačių kaltinamųjų savo veiksmų vertinimas po nusikalstamų veikų padarymo, tikrieji nusikalstamų veikų motyvai, tikslai ir t. t., o jie būtų galėję sulaikyti jas nuo nusikalstamų veikų darymo bei tai galėtų padaryti ateityje. Taip pat laiduotojai nepaaiškino, kaip ir kokią teigiamą įtaką gali daryti atleistosioms nuo baudžiamosios atsakomybės, kad pastarosios ateityje nepažeidinėtų įstatymų. Apeliacinės instancijos teismo padaryta nepagrįsta išvada, kad laiduotojai galės paveikti savo teigiamais pavyzdžiais asmenis, už kuriuos laiduoja, ir taip daryti teigiamą įtaką, sulaikys juos nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo. Nors O. U., D. R., N. V., L. J. formaliai atitinka BK 40 straipsnio 3 dalies nustatytus laiduotojams keliamus reikalavimus, bet su laiduojamais asmenimis jie kartu negyvena, apie padarytas nusikalstamas veikas sužinojo, kai prasidėjo tyrimas, jų ir laiduojamų asmenų darbinės (profesinės) veiklos iš esmės skiriasi, laiduojamieji asmenys jiems pateikė kitokią, nei teismo nustatyta, inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo versiją, o tai nepatvirtina jų abipusio betarpiško bendravimo, pagrįsto abipusiu pasitikėjimu. Laiduotojai mano, kad kaltinamieji įvykdė teismo pripažintus įrodytais nusikaltimus dėl įstatymų nežinojimo, norminių aktų neišmanymo. R. M., D. A., D. R., K. G. yra savarankiškos, jų vertybių sistema susiformavusi. Atsižvelgiant į šią bei pirmiau nurodytas aplinkybes, kurios minėtos ir prokuroro apeliaciniame skunde, manoma, kad, būdami laiduotojai, O. U., D. R., N. V., L. J. neturėtų galimybės kaltinamąsias prižiūrėti ir daryti teigiamą įtaką jų elgesiui ateityje. Abiejų instancijų teismai laidavimo klausimą tyrė paviršutiniškai, atsietai nuo veikos ypatybių ir laiduotojų galimybių įgyvendinti tai, ką nustato BK 40 straipsnio nuostatos.

21. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A2.1.396-474-2016, kuria E. Domarkienę pripažino padariusia Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 413 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Ji buvo nubausta už tai, kad, būdama UAB „Ž“ direktoriaus įgaliotas asmuo, leido dirbti padavėja L. J. UAB „Ž“ restorane teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi apie asmens priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 25 d., nagrinėdamas administracinės teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, sutiko su tuo, kad pažeidimas susijęs su nelegaliu darbu UAB „Ž“. Šios aplinkybės liudija, kad UAB „Ž“, kurios direktorė buvo ir yra R. M., jai būnant įtariamąja šioje baudžiamojoje byloje, toliau nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos, buvo daromi teisės pažeidimai. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. M. nesugeba užtikrinti arba nesiima priemonių, kad jos vadovaujamoje UAB „Ž“ nebūtų daromi teisės pažeidimai. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės R. M. nesugebės užtikrinti, kad jos vadovaujamoje bendrovėje nebūtų daromi pažeidimai, ir ji pati laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, ko ji (R. M.) nesugebėjo ar galbūt nenorėjo / nesiekė užtikrinti 2016 m. liepos mėn. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BK 40 straipsnio nuostatų taikymą, šias aplinkybes nuosprendyje vertino vien tik UAB „Ž“ atžvilgiu, nurodydamas, kad UAB „Ž“ neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes bendrovėje 2016 m. liepos 1 d. nustatytas nelegalaus darbo faktas ir bendrovės įgaliotam asmeniui pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį nutarimu taikyta administracinė atsakomybė, o ši aplinkybė rodo, jog nėra pagrindo teismui tikėti, kad kaltinamoji (juridinis asmuo UAB „Ž“) laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o šių aplinkybių, susijusių su asmenų, atsakingų už UAB „Ž“ ūkinę finansinę veiklą (šiuo atveju kaltinamųjų – fizinių asmenų), BK 40 straipsnio taikymo prasme apskritai nevertino. Šių aplinkybių taip pat neanalizavo bei nevertino ir apeliacinės instancijos teismas.

22. Pažymėtina, kad abiejų instancijų teismai šioje byloje, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, paskyrė laidavimą be užstato ir netaikė baudžiamojo poveikio priemonių (BK 67 straipsnis). Toks teismų įstatymo normų taikymas visiškai neatitinka padarytų veikų pavojingumo ir iš esmės formuoja nebaudžiamumo nuostatas, nes asmenys, kurie padarė dvi ilgą laiką trukusias tęstines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, jokia forma, įskaitant ir finansine, nejaučia jokio baudžiamojo įstatymo griežtumo ir atsakomybės naštos.

23. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio nuostatas), tenkindamas UAB,,Ž“ atstovės skundą ir sumažindamas juridiniam asmeniui paskirtos bausmės – baudos dydį. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui taikomi reikalavimai, nustatyti BPK 331 straipsnyje, nuosprendis turi būti surašytas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad keisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl, teismo nuomone, neteisingai paskirtos bausmės, apeliacinės instancijos teismas privalėjo vadovautis BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte suformuluotu reikalavimu motyvuoti bausmės (šiuo atveju švelnesnės) skyrimą. Apeliacinės instancijos teismas tenkino UAB „Ž“ atstovės apeliacinio skundo dalį dėl bausmės švelninimo ir juridiniam asmeniui už atskiras nusikalstamas veikas skirtas baudas sumažino. Apeliacinės instancijos teismas, atkartodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje suformuluotus bausmės juridiniam asmeniui skyrimo motyvus, nurodė, kad dėl netinkamų (UAB „Ž“) veiksmų reikiamos išvados yra padarytos, todėl skiriant piniginio pobūdžio bausmę į šią aplinkybę turi būti pakankamai atsižvelgiama. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neatskleidė, kuo pasireiškė pirmosios instancijos teismo nepakankamas atsižvelgimas į UAB „Ž“ reikiamų išvadų padarymą. Tokie nekonkretūs, abstraktaus pobūdžio teiginiai negali būti laikomi bausmės švelninimo motyvais, atitinkančiais įstatymo reikalavimus. Pažymėtina, kad BK 641 straipsnis nustato, jog, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai laikė juridinio asmens prisipažinimą, kuris leido atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir operatyviai užbaigti procesą, nauja pirmosios instancijos teismo neįvertinta aplinkybe, kuri tapo pagrindu švelninti bausmę. Į juridinio asmens prisipažinimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas bausmę ir tai pažymėjo nuosprendyje. Laikyti motyvu įstatyme nustatytą sutrumpinto įrodymų tyrimo teisme atlikimo sąlygą (kaip šiuo atveju padarė apeliacinės instancijos teismas) nėra teisinio pagrindo, nes šiuo atveju pačiame įstatyme yra nustatyta kaltininko skatinimo priemonė – paskirtos bausmės sumažinimas 1/3. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi bausmių individualizavimo principu, pažeidė BK 54 straipsnio nuostatas bei BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 331 straipsnio reikalavimus, dėl to nepagrįstai ir nemotyvuotai tenkino UAB „Ž“ apeliacinį skundą ir paskyrė juridiniam asmeniui aiškiai per švelnią bausmę.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

24. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. Michailovskio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl iš BPK 320 ir 332 straipsnių kylančių reikalavimų laikymosi

25. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje turi būti išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo, o 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Kartu pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-4/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-4/2011">2K-4/2011</a>).

26. Būtent nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvuotas išvadas dėl prokuroro apeliacinio skundo esmės. Nors apeliacinės instancijos teismas detaliai neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad kaltinamųjų veiksmai negali būti prilyginami vienam nusikalstamam veiksmui, dėl kurio gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau iš nuosprendžio aišku, kad šiuo aspektu jis pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, kuriame motyvuotai konstatuota, kad kaltinamųjų padarytos veikos nevertintinos kaip trukusios ilgą laiką ir buvusios ypač pavojingos.

27. Taip pat pažymėtina, kad kasaciniame skunde BPK 320 ir 332 straipsnių nuostatų pažeidimas iš esmės grindžiamas tuo, kad taikant BK 40 straipsnį buvo nepaisoma BK straipsnio 1 ir 3 dalių, 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Taigi, nagrinėjamoje byloje tik atsakius į klausimą, ar teismai tinkamai pritaikė BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių, 2 dalies 1 punkto nuostatas, galima spręsti, ar apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, pažeidė BPK 320 ir 332 straipsnių reikalavimus.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

28. Kasaciniame skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismai neteisingai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių, 2 dalies 1 punkto nuostatas, nes šioje byloje nėra nustatytos visos minėtame straipsnyje išdėstytos būtinos sąlygos, dėl to R. M., D. A., D. R. ir K. G. nepagrįstai taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

29. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

30. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-329/2013).

31. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuroro kasacinio skundo, taip pat abiejų instancijų teismų sprendimuose pateiktus argumentus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai, spręsdami dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų (ne)buvimo ir tuo pagrindu BK 40 straipsnio nuostatų (ne)taikymo R. M., D. A., D. R. ir K. G., bylos aplinkybes teisingai įvertino ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Paminėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas, saistomas BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatytos kompetencijos skundžiamus nuosprendžius ir nutartis patikrinti teisės taikymo aspektu, faktų dėl aptariamo baudžiamojo įstatymo sąlygų buvimo ar nebuvimo iš naujo netiria ir nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014).

Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų taikymo

32. Kasatorius, teigdamas, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nesutinka su teismų išvada, jog nagrinėjamoje byloje tęstinės nusikalstamos veikos, padarytos idealiąja sutaptimi, nustatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, negali būti prilyginamos vienam nusikalstamam veiksmui, už kurį gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

33. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje teismų nustatytų aplinkybių, baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų veiksmais buvo realizuojamas bendras sumanymas – buhalterinėje apskaitoje nefiksuoti dalies ūkinių operacijų siekiant išvengti mokesčių, o su tokiu jų veikos modeliu glaudžiai susiję ir tolesni jų veiksmai, kai žinomai neteisingi duomenys atitinkamuose dokumentuose buvo pateikiami valstybės įgaliotai institucijai. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju padarytas veikas sieja bendra tyčia, veiksmai susideda iš vienarūšių, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių, analogišku būdu ir aplinkybėmis padarytų veiksmų. Tokiu būdu buvo sukurta tam tikra veikimo sistema siekiant bendro nusikalstamo sumanymo, todėl, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, šiuo konkrečiu atveju abiejų instancijų teismai pagrįstai sprendė, jog nusikalstamos veikos, nustatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarytos idealiąja sutaptimi.

34. Teismų praktikoje asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04NS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-85/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-85/2008">2K-P-85/2008</a>, 2K-319/2008). Todėl, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, šiuo konkrečiu atveju abiejų instancijų teismai pagrįstai sprendė, kad nusikalstamos veikos, nustatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarytos idealiąja sutaptimi. Taigi, konstatuotina, kad R. M., D. A., D. R. ir K. G. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir šiuo aspektu tai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą.

35. Kasatorius, vadovaudamasis kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-90-697/2015, nesutinka su teismų išvadomis dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo ir pažymi, kad R. M., K. G., D. R. ir D. A. tęstinės nusikalstamos veikos, padarytos idealiąja sutaptimi, truko pakankamai ilgą laiko tarpą (2013 m. gruodžio – 2014 m. rugsėjo mėn.), buvo daromos tapačiais veiksmais, todėl tokie jų veiksmai yra pavojingesni ir negali būti prilyginami vienam nusikalstamam veiksmui, už kurį gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymas nedraudžia atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika yra tęstinė, kad BK esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, taip pat tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiąją sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjMyLzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-632/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-632/2005">2K-632/2005</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04NS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-85/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-85/2008">2K-P-85/2008</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-145-895/2018). Teismai, spręsdami dėl laidavimo, kiekvienu atveju taip pat turi vertinti konkrečios veikos pavojingumą.

37. Šiame kontekste pažymėtina, kad, viena vertus, pati nusikalstamos veikos trukmė, tai, kad veika daroma tapačiais sistemingai pasikartojančiais veiksmais, yra vienos iš aplinkybių, į kurias reikia atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl padarytos veikos pavojingumo, kartu ir dėl BK 40 straipsnio taikymo, o tam tikrais atvejais jos iš tiesų turi didelę reikšmę BK 40 straipsnio taikymui (netaikymui). Kita vertus, tik atitinkama veikos trukmė, tik veikos darymas tapačiais sistemingai pasikartojančiais veiksmais dar savaime nereiškia, kad nusikalstama veika tapo tokia pavojinga, jog negalima taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą ir kartu sprendžiant dėl BK 40 straipsnio taikymo, minėtas aplinkybes paprastai reikia vertinti kartu ir su kitomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Pavyzdžiui, šiuo atveju reikėtų atsižvelgti: į nusikalstamos veikos padarymo būdą (pvz., ar padaryta nusikalstama veika smurtinio, ar nesmurtinio pobūdžio); kokie padariniai atsirado (turtinio, fizinio ar kitokio neturtinio pobūdžio); koks teisinis gėris buvo pažeistas; kokie nusikalstamos veikos tikslai ir motyvai; į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką padariusį asmenį (asmens elgesį per ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą, jo elgesį po nuteisimo ir pan.). Tik visapusiškai įvertinus visas šias aplinkybes, įmanoma konstatuoti pakankamą ar nepakankamą pagrindą taikyti BK 40 straipsnį. Antai, pvz., vienaip gali būti sprendžiamas klausimas dėl BK 40 straipsnio taikymo, kai asmeniui pažeidus kelių eismo saugumo taisykles nesunkiai sutrikdoma kito žmogaus sveikata (BK 281 straipsnio 1 dalis), ir visai kitaip, kai tokią veiką padaro neblaivus asmuo (BK 281 straipsnio 2 dalis) ar dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo žūsta žmonės (BK 281 straipsnio 5 dalis).

38. Taigi ir nagrinėjamoje byloje tos aplinkybės, kad R. M., K. G., D. R. ir D. A. tęstinės nusikalstamos veikos truko nuo 2013 m. gruodžio iki 2014 m. rugsėjo mėn. (t. y. 10 mėn.), buvo daromos tapačiais veiksmais, savaime nereiškia tokio jų padarytų nusikaltimų pavojingumo, dėl kurio negali būti taikomas BK 40 straipsnis. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, padarytas nusikalstamas veikas palyginus su viso pramogų centro komplekso, kuriame yra UAB „Ž“, įsteigimo ir veikimo laiku bei apimtimi, negalima vertinti kaip itin ilgo laiko. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad buvo padaryti du nesmurtinio pobūdžio nusikaltimai, dėl šių nusikalstamų veikų neatsirado itin sunkių fizinio ar kitokio pobūdžio padarinių. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad, išaiškinus nusikalstamas veikas, kaltininkai valstybei sumokėjo visus mokesčius, per teisminį bylos nagrinėjimą dėl teisiamųjų ir jų atstovų elgesio nebuvo nepagrįstai užtęstas teismo procesas.

39. Kaip minėta, netinkamą BK 40 straipsnio taikymą tuo aspektu, kad buvo pažeistos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, kasatorius grindžia ir teismų praktika (t. y. kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-90-697/2015). Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, kad,,teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas“.

40. Būtent nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės nėra tapačios toms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos kasacinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes valstybės tarnautojas kelerius metus piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, siekdamas asmeninės turtinės naudos, dėl to didelę žalą patyrė valstybė, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino institucijos, vykdančios teismo sprendimus ir kitus vykdomuosius dokumentus, autoritetą, prestižą bei pasitikėjimą ja. Taigi, R. M., K. G., D. R. ir D. A. padarytos tęstinės nusikalstamos veikos iš esmės skiriasi ne tik savo trukme, bet ir pavojingumo pobūdžiu bei laipsniu, kryptingumu.

41. Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės nėra tapačios ir toms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos kasacinėje byloje Nr. 2K-90-697/2015. Šioje byloje nuteistasis neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį – 240 l – namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų. Būtent kasacinėje byloje Nr. 2K-90-697/2015 teismas, darydamas išvadą, kad nuteistajam netaikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas, tokią savo išvadą grindė ne tik tuo, kad tęstinė nusikalstama veika padaryta tapačiais veiksmais, bet ir tuo, kad įgytas labai didelis kiekis naminės degtinės, o kartu įgyta ir 20 l itin stipriai veikiančio denatūruoto etilo alkoholio skiedinio (90 proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos), kurio vartojimas pavojingas gyvybei.

42. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad abiejų instancijų teismai padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir pagrįstai nustatė, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų šioje baudžiamojoje byloje yra.

Dėl BK 40 straipsnio 1, 3 dalių nuostatų taikymo

43. Kasaciniame skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismai nevertino, ar laiduotojai – kaltinamosios R. M. sesuo O. U., kaltinamosios D. A. giminaitis D. R., kaltinamosios D. R. sesuo N. V., kaltinamosios K. G. sesuo L. J. – realiai sugebės joms daryti teigiamą įtaką, ir taip pažeidė BK 40 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas.

44. Pagal BK 40 straipsnio 1, 3 dalis asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tokią išvadą teismas gali daryti, įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-312/2011).

45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos suformuotų reikalavimų, teisiamajame posėdyje apklausė laiduotojus O. U., L. J., N. V., D. R. ir nuosprendyje pateikė motyvus, kodėl sprendžia, kad jie gali būti kaltinamųjų laiduotojai ir yra verti teismo pasitikėjimo bei turės teigiamos įtakos atitinkamai R. M., K. G., D. R. ir D. A.. Teismas įvertino į bylą pateiktus duomenis apie laiduotojus (jų liudijimus, charakteristikas ir kt.). Kaip matyti iš bylos duomenų, šie asmenys yra išsilavinę, dirbantys, gerai charakterizuojami, pasižymi teigiamomis asmeninėmis ir socialinėmis savybėmis, turi gerbiamą socialinį statusą. Visi patvirtino, kad palaiko artimus ryšius su asmenimis, už kuriuos laiduoja, ir galės paveikti savo teigiamais pavyzdžiais, nori daryti jiems teigiamą įtaką. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas pripažino, kad minėti asmenys tinkami būti laiduotojais ir yra verti teismo pasitikėjimo.

46. Priešingai nei nurodo kasatorius, kiekvienas iš laiduotojų tiek prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu paaiškino savo glaudžius ryšius su kaltinamosiomis, galimybę joms daryti teigiamą įtaką ir sulaikyti jas nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo. Nepagrįstos kasatoriaus nurodomos sąlygos, kad laiduotojas turi gyventi kartu, jo darbinė veikla turi būti panaši į kaltinamo asmens ir jis turi dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios žinoti apie daromą nusikalstamą veiką, – tokios sąlygos nėra nustatytos BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse; jų nebuvimas nepaneigia galimybės asmenį pripažinti tinkamu laiduotoju. Galimybės asmenį pripažinti tinkamu laiduotoju nagrinėjamoje byloje nepaneigia ir tai, kad laiduojamųjų asmenų pateiktas nusikalstamų veikų padarymo faktinių aplinkybių vertinimas nėra tapatus teismo vertinimui, t. y. jie pateikė kitokią, nei teismo nustatyta, inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo versiją. Šiuo atveju svarbiausia tai, kad laiduotojai O. U., L. J., N. V., D. R. neneigė paties nusikalstamų veikų padarymo fakto.

47. Atsižvelgiant į visa tai, nėra teisinio pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentais, kad laiduotojai – kaltinamosios R. M. sesuo O. U., kaltinamosios D. A. giminaitis D. R., kaltinamosios D. R. sesuo N. V., kaltinamosios K. G. sesuo L. J. – neatitinka baudžiamajame įstatyme numatytų laiduotojui keliamų reikalavimų; pirmosios instancijos teismas tinkamumo būti laiduotojais klausimą apsvarstė ir išsprendė, nepažeisdamas BK 40 straipsnio 1, 3 dalių nuostatų.

48. Kasaciniame skunde nurodoma, kad UAB,,Ž“ 2016 m. liepos 1 d. buvo nustatytas nelegalaus darbo administracinis teisės pažeidimas, kuris, anot kasatoriaus, leidžia daryti išvadą, jog R. M. nesiima veiksmų, kad jos vadovaujamoje bendrovėje nebūtų daromi teisės pažeidimai, todėl nėra pagrindo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Su tokias argumentais nesutiktina. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, administracinio teisės pažeidimo byloje dėl nelegalaus darbo atvejo administracinėn atsakomybėn buvo patraukta UAB,,Ž“ personalo vadovė, kurios vienas gynybinių argumentų buvo tas, kad ji nėra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties, galutiniu sprendimu buvo pripažinta, kad dėl administracinio teisės pažeidimo atsakinga yra būtent personalo vadovė, o ne direktorė R. M.. Todėl, įvertinus minėtas aplinkybes, buvo prieita pagrįsta išvada, kad įmonėje padaryto administracinio teisės pažeidimo nėra pagrindo vertinti kaip aplinkybės, užkertančios kelią R. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

49. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad abiejų instancijų teismų išvados dėl BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių, 2 dalies 1 punkto nuostatų taikymo R. M., K. G., D. R. ir D. A. buvo tinkamai motyvuotos – grindžiamos bylos aplinkybių analize ir įrodymų vertinimu, ir tai buvo daroma atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto esmės ir paskirties kontekste. Kartu pažymėtina ir tai, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, pažeidė BPK 320 ir 332 straipsnių nuostatas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

50. Kasatorius pažymi, kad abiejų instancijų teismai šioje byloje, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, paskyrė laidavimą be užstato ir netaikė baudžiamojo poveikio priemonių (BK 67 straipsnis). Pasak prokuroro, toks teismų įstatymo normų taikymas visiškai neatitinka padarytų veikų pavojingumo ir iš esmės formuoja nebaudžiamumo nuostatas.

51. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį.

52. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad siekiant, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos.

53. Nagrinėjamoje byloje R. M., K. G., D. R. ir D. A., veikdamos bendrai, padarė dvi tęstines nusikalstamas veikas finansų sistemai idealiąja sutaptimi, jos susijusios su apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas R. M., K. G., D. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant joms jokios baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu ir apeliacinės instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą neatitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, jų pavojingumo ir šia apimtimi yra neteisingi. Taigi, abiejų instancijų teismų nuosprendžiai keistini – R. M., K. G. ir D. R. BK 40 straipsnio pagrindu atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, joms skirtina dar ir baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Įmokos dydis nustatytinas pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 71 straipsnio redakciją (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija).

54. Atsižvelgtina į tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, D. A. pranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytas nusikalstamas veikas, jos dėka iš dalies šios nusikalstamos veikos buvo atskleistos ir išaiškintos, todėl, skirtingai nei R. M., K. G. ir D. R., jai neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė, nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su UAB,,Ž“ paskirtos bausmės dydžiu

55. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi bausmių individualizavimo principu, pažeidė BK 54 straipsnio nuostatas, dėl to nepagrįstai tenkino UAB,,Ž“ atstovės apeliacinį skundą ir paskyrė juridiniam asmeniui aiškiai per švelnią bausmę.

56. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su nuteistosios UAB,,Ž“ atstovės apeliacinio skundo argumentais dėl per griežtos bausmės paskyrimo bei dėl šios dalies pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sušvelnindamas jos dydį, BK nuostatų nepažeidė, įvertino aplinkybių, reikšmingų bausmei skirti ir individualizuoti, visumą. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgta ir į tai, kad juridinis asmuo UAB „Ž“ teisiamas pirmą kartą, kaip matyti iš bylos duomenų, nustatytą žalą atlygino visiškai. Pagrįstai buvo įvertinta ir ta aplinkybė, kad kaltinamosios pirmosios instancijos teisme visiškai pripažino kaltę, tai leido atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir operatyviai užbaigti procesą. Taigi, įvertinęs visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, UAB,,Ž“ apeliacinės instancijos teismas paskyrė BK 220 straipsnio 1 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatė mažesnį nei šių straipsnių sankcijos vidurkis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, paskyręs subendrintą bausmę, pagrįstai taikė BK 641 straipsnio nuostatas ir skirtą bausmę sumažino 1/3, nustatydamas galutinę bausmę.

57. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas UAB,,Ž“ paskirtą baudos dydį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, todėl kasacinio skundo argumentais keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl paskirtos bausmės dydžio nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžius: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. M., K. G. ir D. R., atleistoms nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL (3250 Lt, t. y. 941 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per tris mėnesius nuo šios nutarties paskelbimo dienos.

Kitas Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Vytautas Masiokas

Armanas Abramavičius