Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-264/2011

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04470-2010-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

35.6.1; 94.2.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno, Juozo Šerkšno ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovams E. A., G. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys – UAB „Tas anas“, AB „Linas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškinio, pareikšto CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana), rūšinio teismingumo.

2010 m. vasario 2 d. sutarties pagrindu ieškovas L. K. įgijo iš trečiojo asmens AB „Linas“ teisę reikalauti iš atsakovo E. A. 400 000 Lt skolos ir palūkanų. Įsiteisėjusia teismo nutartimi jam ši suma priteista ir išduotas vykdomasis dokumentas dėl jos išieškojimo iš atsakovo.

Ieškovas padavė ieškinį apylinkės teismui, prašydamas CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančia 2009 m. rugpjūčio 24 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią atsakovas E. A. perleido atsakovei G. A. 996 894,12 Lt reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį UAB „Tas anas“ ir taikyti abipusę restituciją. Jis nurodė, kad po ginčijamos sutarties sudarymo atsakovas tapo faktiškai nemokus ir nepajėgus atsiskaityti su ieškovu, taip pažeidė jo, kaip kreditoriaus, teises. Paduodamas ieškinį, ieškovas sumokėjo 132 Lt žyminį mokestį kaip už neturtinį ginčą. Jis teigia, kad nėra ginčijamo sandorio šalis, todėl, patenkinus ieškinį, jam neatsiras tiesioginių turtinių padarinių. Dėl to CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikštas ieškinys nelaikytinas turtiniu ir yra teismingas apylinkės teismui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Turtinis ginčas yra ne tik reikalavimas dėl pinigų ar kito turto išieškojimo, bet ir kiti reikalavimai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius padarinius, turtinius praradimus. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimo dėl atsakovų sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu patenkinimo atveju būtų sukurti apskaičiuojami turtiniai padariniai: atsakovė netektų sutarties pagrindu įgytos 996 894,12 Lt reikalavimo teisės, t. y. patirtų apskaičiuojamą turtinį praradimą. Teismas pažymėjo, kad, patenkinus actio Pauliana ieškinį, turtas (šiuo atveju skolininko turtinis reikalavimas) perduodamas ne skolininkui, o skiriamas ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Būtent tokiomis sąlygomis ieškovas prašo taikyti restituciją. Teismas konstatavo, kad reikalavimo, perleisto ginčijama sutartimi, dydis (996 894,12 Lt), taip pat ieškovo reikalavimo į atsakovą dydis (400 000 Lt ir 10 proc. metinių palūkanų), kuris apibrėžia jo prašomos taikyti restitucijos ribas, rodo, jog byla neteisminga apylinkės teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2011 m. vasario 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareikštas ieškinys neteismingas apylinkės teismui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškinio reikalavimo vertinimas kaip turtinio ar neturtinio pobūdžio priklauso nuo to, ar ieškinio dalykas gali būti išreiškiamas pinigine verte. Sprendžiant, ar ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra turtinis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar kartu su šiuo reikalavimu prašoma taikyti ir restituciją. Ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai neprašoma restitucijos ar nėra pagrindo jos taikyti, laikomas neturtiniu, nes jo patenkinimo atveju tik konstatuojamas faktas, o turtinės naudos ieškovas negauna. Ginčas laikomas turtiniu, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes jos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistinas lėšas ar turtą. Kadangi ieškovas prašo pripažinti negaliojančia reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir taikyti abipusę restituciją, tai toks reikalavimas laikytinas turtiniu ir vertintinas pagal atsakovei G. A. perleistą 996 894,12 Lt sumą, kurią prašoma grąžinti atsakovui E. A. Nors ieškovas neprašo priteisti jam iš atsakovų skolą ar kitą turtą, tačiau pareikštu ieškiniu jis siekia atkurti skolininko mokumą, nes, tenkinus ieškinį, atsakovas taptų mokus, o ieškovui tai sukeltų turtinių teisinių padarinių – jam atsirastų galimybė atgauti iš atsakovo 400 000 Lt skolą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino reiškiamo ieškinio pobūdžio ir tikslo. Kasatoriaus nuomone, ieškinys, reiškiamas CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana), laikytinas negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo, nes juo ieškovas iš esmės įrodinėja skolininko tam tikrų teisių ir pareigų nebuvimą. Pagal teismų praktiką negatyvus ieškinys dėl pripažinimo apmokestinamas fiksuoto, o ne proporcinio dydžio žyminiu mokesčiu.

2. Apeliacinės instancijos teismas ieškinį pripažino turtiniu iš esmės dėl to, kad ieškiniu kasatorius prašė taikyti ir restituciją. CK 6.66 straipsnio pagrindu iškeltose bylose restitucija taikoma ne ieškovui ir atsakovui, o tik ginčijamo sandorio šalims, įrodinėjant, kad jos buvo nesąžiningos, ir tokioje byloje ieškovas neprašo jam ką nors perduoti ar priteisti. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus dėl restitucijos taikymo reikšmės ir įtakos ieškinio reikalavimo pobūdžiui bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. N. S. v. J. N., bylos Nr. 3K-3-328/2006, išaiškino, kad reikalavimas taikyti restituciją pripažinus sandorį negaliojančiu nėra savarankiškas, todėl atskirai gali būti nepareikštas. Taigi kasatoriaus reikalavimas taikyti negaliojančiu pripažintino sandorio šalims restituciją objektyviai negali nulemti ieškinio pripažinimą turtiniu, nes reikalavimas taikyti restituciją atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai dėl ieškinio pobūdžio sprendė pagal jo galimo patenkinimo atveju atsiradusius turtinius padarinius atsakovams, bet ne ieškovui. Sisteminė CPK 79, 80 straipsnių analizė leidžia teigti, kad turtiniu ar neturtiniu pripažįstamas būtent ieškinio reikalavimas ir jo įtaka reikalavimą pareiškusios proceso šalies,, bet ne atsakovo ar kitų proceso dalyvių turtinei padėčiai. Patenkinus ieškinį, pareikštą CK 6.66 straipsnio pagrindu, ieškovui teismo sprendimu nepriteisiamas turtas ar suteikiama kitokia turtinė nauda. Tiesioginiai turtiniai padariniai atsiranda pripažinto negaliojančiu sandorio šalims. Dėl to ieškinys, reiškiamas CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti laikomas turtiniu jį reiškiančio ieškovo atžvilgiu, nors ginčas pagal ieškinio reikalavimo turinį gali būti ir turtinio pobūdžio.

4. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad ieškiniu kasatorius neprašo priteisti jam iš atsakovų skolą ar kitą turtą. Pareikštu ieškiniu jis siekia atkurti atsakovo mokumą, tačiau tai savaime kasatoriaus turtinės padėties nepagerins, nes jis nei gaus, nei praras turto, o tik galbūt padidins skolos išieškojimo iš atsakovo galimybę. Kasacinio teismo praktikoje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu esminiu kriterijumi, lemiančiu reiškiamo ieškinio turtinį ar neturtinį pobūdį, laikytinas ieškinio dalyko formulavimas ir ieškovo tikslas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. sausio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. E. v. S. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-99/2010, turtiniu pripažino tik reikalavimą dėl skolos priteisimo, o reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais laikė neturtinio pobūdžio, konstatavo, kad teismai nepagrįstai apskaičiavo žyminį mokestį nuo ginčijamais sandoriais perleisto turto, kurio priteisti ieškovas pareikštu ieškiniu jam nereikalavo, vertės. Nagrinėjamoje byloje kasatorius neprašo teismo priteisti jam lėšų ar turto, o tik prašo pripažinti negaliojančiu sandorį, todėl, nepriklausomai nuo šio sandorio vertės, toks ieškinys laikytinas neturtiniu.

5. Kasacinis teismas ne kartą išaiškino, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims; skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, tokio ieškinio pagrindinis tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti jį į ankstesnę padėtį. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neįvertino ieškinio, reiškiamo CK 6.66 straipsnio pagrindu, pobūdžio bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, sprendžiant restitucijos reikšmę analogiškuose ginčuose.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, kasacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-334/2009). Kasacinio skundo argumentą, kad turtiniu ar neturtiniu pripažįstamas būtent ieškinio reikalavimas ir jo įtaka reikalavimą pareiškusios proceso šalies, bet ne atsakovo ar kitų proceso dalyvių turtinei padėčiai, paneigia šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius padarinius kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-350/2009). Kasatorius akcentuoja, kad pagal teismų praktiką negatyvūs ieškiniai dėl pripažinimo yra apmokestinami fiksuoto dydžio žyminiu mokesčiu. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo, kurie neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. A. R. T., bylos Nr. 3K-3-362/2010). Nagrinėjamu atveju kasatoriaus ieškinys turi tiesioginį ryšį su 996 894,12 Lt reikalavimo teise.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl turtinio ir neturtinio ieškinio kriterijų

Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinumą, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.

Turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtiniuose ieškiniuose turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinio suma nustatoma pagal ieškomą sumą, išreikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrą išmokų ar davinių sumą, reikalaujamą priteisti sumą ir kt. (CPK 85 straipsnis). Analizuojant šias CPK normas dėl turtinio ieškinio kriterijų, darytina išvada, kad turtiniu (įkainojamuoju) ieškiniu laikytinas ieškinys, kuriuo prašoma tiesiogiai priteisti turtą. Neturtiniai (neįkainojamieji) ieškiniai apmokestinami žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr.3K-3-381/2008).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. R. V., bylos Nr.3K-3-334/2009). Kasacinis teismas, spręsdamas ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės pobūdį, konstatavo, kad toks ginčas yra neturtinis, nes juo siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę ir neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, nors tam tikra prasme šalių ginčas ir susijęs su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. A. R. T., bylos Nr. 3K-3-362/2010). Kasacinis teismas, spręsdamas kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, netiesiogiai pasisakė ir dėl kilusio ginčo pobūdžio, nurodydamas, kad teismai nepagrįstai apskaičiavo žyminį mokestį nuo ginčijamais sandoriais perleisto turto, kurio priteisti ieškovas pareikštu ieškiniu jam nereikalavo, vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. sausio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. E. v. S. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-99/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama tik kasacinio teismo nutartyse, tačiau taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas, konsultuodamas dėl įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo, 2002 m. rugsėjo 19 d. konsultacijoje A3-78 išaiškino, jog ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, kartu neginčijant paveldėjimo teisės liudijimo ar jo dalies, yra neturtinio pobūdžio, nes pats savaime testamentas yra valios išraiškos aktas, bet ne turto perdavimo aktas; įpėdinis testamentu įgyja tik teisę paveldėti testatoriaus turtą, tačiau paties turto juo neįgyja. Tuo tarpu 2004 m. balandžio 1 d. konsultacijoje A3-102 išaiškinta, kad kreditorius, paduodamas teismui actio Pauliana ieškinį (CK 6.66 straipsnis) arba netiesioginį ieškinį (CK 6.68 straipsnis), reiškia turtinio pobūdžio reikalavimus.

Teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti šiuo klausimu bendrosios kompetencijos teismų praktiką, išaiškina, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis.

Nagrinėjamoje byloje kasatorius pareiškė ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana), prašydamas pripažinti negaliojančia atsakovų sudarytą 996 894,12 Lt reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir taikyti abipusę restituciją, nurodydamas, kad po ginčijamos sutarties sudarymo atsakovas (skolininkas) tapo nemokus ir taip pažeidė jo, kaip kreditoriaus, teises. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad pareikštas ieškinys yra turtinis ir pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėj byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.). Taigi actio Pauliana ieškiniu kreditorius siekia atkurti skolininko mokumą ir taip apginti savo pažeistas teises. Patenkinus actio Pauliana ieškinį, restitucija taikoma tik pripažinto negaliojančiu sandorio šalims, o ieškovui (kreditoriui) turto nepriteisiama, todėl toks ieškinys yra neturtinis.

Šiuo atveju pareikštu ieškiniu kasatorius neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, bet siekia atkurti nesąžiningo skolininko (atsakovo) mokumą ir taip apginti savo kaip kreditoriaus teises. Ieškinio patenkinimo atveju, taikant restituciją skolininko naudai, teismo sprendimu kasatoriui nebūtų priteista lėšų, kito turto ar suteikta kitos turtinės naudos, todėl jo turtinė padėtis nepasikeistų, o tiesioginių turtinių padarinių atsirastų tik pripažinto negaliojančiu sandorio šalims (atsakovams). Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalių ginčas nėra tiesiogiai susijęs su turtu, jis kilo ne dėl lėšų ar kito konkretaus turto priteisimo, o dėl kreditoriaus teisių gynimo, pripažįstant skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu ir taip atkuriant jo mokumą. Toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis ir apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o jo teismingumas nustatytinas pagal CPK 26, 27 straipsnių taisykles.

Apibendrindama nutartyje išdėstytus išaiškinimus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai sprendė dėl ieškinio pobūdžio, laikydami jį turtiniu, todėl netinkamai taikė CPK 26, 27 straipsnius. Skundžiamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintinos ir klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžintinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąžinti spręsti iš naujo Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algis Norkūnas

Juozas Šerkšnas

Pranas Žeimys