Dėl išlaidų už rangos darbų trūkumų pašalinimą atlyginimo ir delspinigių priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-112-313/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00029-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 52.3; 99.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SSPC–Klaipėda“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“ dėl išlaidų už rangos darbų trūkumų pašalinimą atlyginimo ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties terminus, kai reikalavimai reiškiami dėl rangos sutarties pagrindu atliktų darbų trūkumų, užsakovo pareigas, priimant atlikus darbus iš rangovo, išlaidų už bylos šalies iniciatyva atliktą ekspertizę priteisimą, pridėtinės vertės mokesčio, kaip atlygintinų nuostolių dalies, priteisimą aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovas 2012 m. sausio 10 d. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 205 318,80 Lt (59 464,43 Eur) rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, 552,62 Lt (160,05 Eur) delspinigių už praleistą prievolės įvykdymo terminą, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (205 871,42 Lt) (59 624,48 Eur) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jis nurodė, kad šalių 2007 m. lapkričio 29 d. sudarytos Statybos darbų rangos sutarties (toliau – ir Sutartis) pagrindu atsakovas vykdė prekybos centro „Banginis“, esančio (duomenys neskelbtini), statybą. Per statybos darbų garantinį terminą paaiškėjo, kad dalis statybos rangos darbų su trūkumais: netinkamai veikia šalčio mašinos ŠAM–1, ŠAM–2 ir ŠAM–3 (toliau – šalčio mašinos); per jų jungtis su ortakiais ir vėdinimo sistemų jungtis su ortakiais, taip pat žiemos sodo stogo skardinėje dangoje įlajų zonoje laša vanduo. Ieškovas per garantinį terminą reikalavo iš atsakovo pašalinti statybos darbų trūkumus, o šiam atsisakius tai padaryti, pašalino trūkumus, pasitelkdamas trečiuosius asmenis savo lėšomis, ir prašė teismo priteisti iš atsakovo šių išlaidų atlyginimą.

Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 205 318,80 Lt (59 464,43 Eur) rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, 552,62 Lt (160,05 Eur) delspinigių už praleistą prievolės įvykdymo terminą, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo 205 871,42 Lt (59 624,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas pateikė prieštaravimus, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovas, be kita ko, nurodė, kad ieškovas yra praleidęs sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl išlaidų už statybos rangos darbų trūkumų, susijusių su šalčio mašinų netinkamu veikimu, pašalinimą atlyginimo pareikšti (CK 6.667 straipsnio 1 dalis). CK 6.667 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai apie trūkumus buvo pareikšta per garantinį terminą (kaip yra šiuo atveju), ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Ieškovas apie šaldymo mašinų trūkumus pranešė atsakovui 2009 m. liepos 16 d., todėl terminas ieškiniui pareikšti baigėsi 2010 m. liepos 16 d.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 5 d. galutiniu sprendimu Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo prašymo taikyti ieškovo reikalavimui atlyginti šalčio mašinų trūkumų šalinimo išlaidas ieškinio senatį, nurodė, kad, remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, užsakovas, nustatęs atliktų rangos darbų trūkumų, savo pasirinkimu turi teisę reikšti rangovui vieną iš alternatyvių reikalavimų: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Šie reikalavimai yra skirtingi ir negali būti pareiškiami tuo pačiu metu. Teismo vertinimu, jeigu užsakovas pareikalauja neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, o rangovas tai padaryti atsisako, užsakovas turi galimybę ginti savo teises kreipdamasis su ieškiniu į teismą dėl rangovo įpareigojimo neatlygintinai pašalinti trūkumus arba reikšti jam kitus CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nustatytus reikalavimus. Tai, teismo nuomone, reiškia, kad užsakovas, pareikalavęs iš rangovo neatlygintinai pašalinti atliktų darbų trūkumus, gali pradėti reikšti rangovui kitus reikalavimus (sumažinti darbų kainą, atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas) tik tada, kai sužino, kad rangovas neatlygintinai nepašalins darbų trūkumų. Dėl to ieškinio senatis šiems reikalavimams gali prasidėti tik po to, kai rangovas atsisako neatlygintinai pašalinti atliktų rangos darbų trūkumus. Be to, teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl reikalavimo atlyginti rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas ieškinio senaties termino pradžios, būtina atsižvelgti ir į tai, jog užsakovas teisę į trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą įgyja tik tada, kai realiai patiria išlaidų, t. y. trūkumus pašalina savo sąskaita (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl to, teismo vertinimu, CK 6.667 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl senaties termino pradžios reikalavimui atlyginti rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas turi būti aiškinamos ir taikomos ne tiesiogiai, o įvertinant šio reikalavimo specifiką, t. y. kad užsakovo teisė į ieškinį dėl rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo atsiranda tik tada, kai jis realiai pašalina trūkumus savo sąskaita. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Sutarties 13.7 punkte šalys susitarė, jog jeigu rangovas nepašalina objekto statybos darbų trūkumų, paaiškėjusių per garantinį laikotarpį, per užsakovo raštu nurodytą pagrįstą terminą, užsakovas gali trūkumus pašalinti pats arba pasamdyti kitus asmenis šiems ištaisyti. Teismo vertinimu, ši nuostata reiškia, kad per garantinį terminą paaiškėjus atliktų darbų trūkumams, ieškovas turėjo pareigą pirmiausiai kreiptis į rangovą dėl jų ištaisymo (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o tik pasinaudojęs šia teise, reikšti kitą reikalavimą – atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismo teigimu, ir dėl šios priežasties 2009 m. liepos 16 d., kai ieškovas pareikalavo iš atsakovo neatlygintinai pašalinti šalčio mašinos ŠAM–2 veikimo trūkumus, negalėjo prasidėti ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas pareikšti, nes tuo metu ieškovas tokio reikalavimo iš viso negalėjo pareikšti. Teismas nurodė, kad atsakovas tik 2010 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 1-6-403 „Dėl šalčio mašinų elektros kabelių“ vienareikšmiškai ir aiškiai informavo ieškovą, kad be papildomo apmokėjimo trūkumų šalinimų darbų neatliks. Teismas pažymėjo, kad ieškovo ir atsakovo santykiai, aiškinantis šalčio mašinų netinkamo veikimo priežastis ir neatlygintinio trūkumų pašalinimo klausimą, ieškovui leido pagrįstai manyti, kad šalys pasieks abiem šalims priimtiną susitarimą dėl trūkumų pašalinimo, todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui pašalinti šalčio mašinų veikimo trūkumus iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. buvo nutrauktas. Ieškovas 2011 m. balandžio 18 d. (nepraėjus metams nuo atsakovo atsisakymo neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus) raštu Nr. 02-07-14 „Dėl šalčio mašinų ŠAM-1, ŠAM-2 ir ŠAM-3“ informavo rangovą, kad trūkumams šalinti pasitelks trečiuosius asmenis ir reikalaus iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas ir kitus nuostolius. Išlaidų dėl šalčio mašinų trūkumų šalinimo ieškovas turėjo 2011 m. gegužės–lapkričio mėnesiais, todėl, teismo vertinimu, vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas prasidėjo ne anksčiau kaip 2011 m. gegužės mėn., o ieškovas ieškinį teismui pateikė 2012 m. sausio 10 d., t. y. nepasibaigus ieškinio senaties terminui.

Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, kad ieškovas priėmė atsakovo atliktus darbus ir perdavimo–priėmimo akte nenurodė jų trūkumų, todėl nebeturi teisės remtis jų faktu, nurodė, jog Sutarties 13.4 punkte šalys susitarė, kad rangovas atsako už visų statybos darbų trūkumų, kurie gali paaiškėti per garantinį laikotarpį, ištaisymą. Tokia nuostata įtvirtinta ir CK 6.697 straipsnyje. Teismas, atsižvelgdamas į šalių susitarimą ir įstatymo nuostatas, sprendė, kad nors darbų priėmimo metu ieškovas nenurodė jų trūkumų, tačiau nustatė šiuos per garantinį terminą, todėl neprarado teisės jais remtis (CK 6.662 straipsnis). Be to, teismo nuomone, šalčio mašinų įrengimo trūkumai (pakloti per ploni elektros kabeliai, jungiantys šaldymo mašinas ir objekto elektros tinklą; sumontuoti įvadiniai automatai, kurie pagal savo techninius parametrus skirti mažesnei elektros srovei) nėra akivaizdūs, t. y. tokie, kuriuos ieškovas turėjo ir galėjo nustatyti darbų (objekto) priėmimo metu. Teismas nurodė, kad, remiantis CK 6.662, 6.694 straipsnių nuostatomis, darbų priėmimo metu užsakovas turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatą, kad įsitikintų, ar jis turi akivaizdžių trūkumų, tačiau jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Sutarties 16 punkte, kuriame aptartas objekto priėmimas, taip pat nenustatyta užsakovo pareigos atlikti daugiau nei objekto apžiūrą ir surašyti defektų aktą, nurodant esminius ir neesminius trūkumus (Sutarties 16.4 punktas). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad rangos darbų rezultatas perduotas ieškovui 2008 m. rudenį. Šiuo metų laiku oro temperatūra Lietuvoje nebūna aukšta, todėl, teismo vertinimu, objekto perdavimo–priėmimo metu ieškovas galėjo įsitikinti tik tuo, kad šalčio mašinos veikia, bet ne jų sumontavimo ir veikimo patikimumu ekstremaliomis sąlygomis, kai lauko temperatūra yra aukštesnė nei 30 C0 ir šaldymo mašinos dirba didžiausiu pajėgumu. Byloje nėra ginčo, kad objekto perdavimo–priėmimo metu šaldymo mašinos veikė, o jų eksploatacijos sunkumų (įvadiniai automatai atjungdavo šaldymo mašinas nuo objekto elektros energijos tiekimo tinklo) kilo tik tada, kai 2009 m. prasidėjo karštasis metų sezonas. Teismo vertinimu, nurodytos objektyvios priežastys lėmė, kad šaldymo mašinų sumontavimo ir veikimo trūkumai nustatyti ne objekto ir darbų perdavimo–priėmimo metu, o vėliau, per garantinį laikotarpį. Dėl to teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad šaldymo mašinų sumontavimo ir veikimo trūkumai yra akivaizdūs ir turėjo bei galėjo būti ieškovo nurodyti darbų perdavimo–priėmimo aktuose; pažymėjo, kad statybos darbų trūkumų akivaizdumas yra vertinamasis požymis, kurį gali nustatyti tik teismas. Teismas nurodė, kad pagal Sutarties 2.4 punktą atsakovas (rangovas) patvirtino, jog turėjo galimybę susipažinti su techniniu projektu iki sutarties pasirašymo ir įsipareigojo, peržiūrėjęs techninį projektą per dešimt darbo dienų nuo Sutarties sudarymo dienos, nurodyti užsakovui (ieškovui) pastebėtus techninio projekto trūkumus, klaidas ir neatitiktis užduočiai, bendriesiems reikalavimams, objekto projektavimo sąlygoms ar kitiems privalomiems reikalavimams bei organizuoti ir užtikrinti jų pašalinimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad atsakovas, o ne projektuotojas turi atsakyti ieškovui už projektavimo ar statybos darbų trūkumus. Teismas, padaręs tokią išvadą, nereikšmingais laikė atsakovo argumentus, kad šalčio mašinų prijungimo prie elektros tinklų darbus atsakovas atliko tinkamai, priėmimo komisija tikrino atliktus darbus jų priėmimo metu, šalčio mašinų galia buvo ant jų nurodyta ir kad dėl to nėra pagrindo ieškovui teigti, jog atsakovui turėjo būti žinoma apie mašinų galios ir jai skirtos elektros tinklų energijos neatitiktis.

Teismas nurodė, kad ieškovas 2011 m. kovo 25 d. sudarė su UAB „Elpreka“ Statybos rangos darbų atlikimo sutartį, pagal kurią UAB „Elpreka“ įsipareigojo už 131 600 Lt (38 113,99 Eur), nepridedant PVM, suprojektuoti ir pakloti šalčio mašinoms 5x120 mm2 varinius kabelius, kartu atliekant stogo tvarkymo darbus. Ieškovo patirtų trūkumų šalinimo išlaidų dydį įrodo 2011 m. balandžio mėnesį atliktų darbų aktas, 2011 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita faktūra, banko sąskaitos išrašas, taip pat ekspertizės išvada. Teismo vertinimu, ieškovui taip pat priteistinas išlaidų, kurių jis patyrė, atsiskaitydamas su UAB „Baltic Facility Management“, kuri vykdė 2011 m. kovo 25 d. rangos sutarties dėl trūkumų šalinimo pagrindu atliekamų darbų kontrolę, atlyginimas, nes šios išlaidos tiesiogiai susijusios su Sutarties pagrindu atliktų darbų trūkumų šalinimu, todėl ieškovui turi būti atlygintos (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Sutarties 13.7 punktas). Šių išlaidų dydį patvirtina 2011 m. gegužės 16 d. Dirbtų valandų ir sunaudotų medžiagų aktas, 2011 m. gegužės 16 d. PVM sąskaita faktūra ir banko sąskaitos išrašas.

Teismas taip pat nustatė, kad UAB „YIT Technika“, vykdanti objekto administravimą ir techninę priežiūrą, gavusi nuomininkų nusiskundimus, 2011 m. sausio 7 d. ir 2011 m. vasario 7 d. prašymu (raštu) kreipėsi į atsakovą, prašydamas nedelsiant pašalinti objekto statybos darbų trūkumus – vandens lašėjimą UAB „Maxima“ sandėlyje ašyse 1C-1D/16-77, rinkodaros kabinete, ortakio ir stogo sandūroje. Atsakovui šių statybos trūkumų nešalinant, 2011 m. balandžio 1 d. įvyko UAB „Baltic RED Managament“ ir atsakovo atstovų pasitarimas, jo metu atsakovas trūkumus pripažino ir įsipareigojo per 2011 m. balandžio mėn. juos apžiūrėti ir pašalinti. 2011 m. balandžio 13 d. raštu ieškovas pakartotinai informavo atsakovą, kad dėl objekto stogo trūkumų nuomininkai negali naudotis išsinuomotomis patalpomis pagal jų paskirtį, vykdyti jose numatytos veiklos, patiria nuostolių ir kitų nepatogumų, taip pat kad jeigu iki 2011 m. balandžio 30 d. atsakovas (rangovas) nepašalins objekto stogo dangos trūkumų, ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 13.7 punktu, trūkumų šalinimo darbus atliks pasitelkęs trečiuosius asmenis ir reikalaus atsakovo atlyginti visas su trūkumų šalinimu susijusias išlaidas ir kitus nuostolius. Atsakovas iki nurodytos datos nepašalino stogo dangos trūkumų, todėl ieškovas 2011 m. gegužės 2 d. raštu informavo atsakovą, kad ieškovas objekto trūkumų šalinimo darbus atliks pasitelkęs trečiuosius asmenis ir reikalaus atsakovo atlyginti visas su trūkumų šalinimu susijusias išlaidas bei kitus nuostolius. 2011 m. gegužės 2 d. ieškovas sudarė su UAB „Euroinstal“ Remonto darbų rangos sutartį dėl stogo remonto darbų. Ieškovas sumokėjo už juos 31 031,86 Lt (8987,45 Eur). Be to, už ieškovo atstovavimą organizuojant ir vykdant 2011 m. gegužės 2 d. Remonto darbų rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų kontrolę ieškovas pagal Užsakymą Nr. 2 prie 2011 m. balandžio 5 d. sutarties sumokėjo UAB „Baltic Facility Management“ 5445 Lt (1576,98 Eur), o iš šios sumos prašo priteisti 1861,94 Lt (539,26 Eur).

Sutarties 13.7 punkte nustatyta, kad jeigu rangovas nepašalina objekto statybos darbų defektų ar trūkumų, paaiškėjusių garantiniu laikotarpiu, per užsakovo raštu nurodytą pagrįstą techniškai įmanomą terminą užsakovas gali trūkumus pašalinti pats ar pasamdyti kitus asmenis tokiems defektams ar trūkumams ištaisyti. Tokiu atveju rangovas privalo kompensuoti visas užsakovo patirtas pagrįstas išlaidas. Įvertinęs pirmiau nurodytas teisės normas ir nurodytas Sutarties 13.7 punkto sąlygas, teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę į išlaidų, patirtų šalinant šalčio mašinų veikimo ir jų jungčių su ortakiais ir vėdinimo sistemų jungčių su ortakiais, taip pat žiemos sodo stogo skardinės dangos įlajų zonos trūkumus, atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčija ieškovo patirtų trūkumų šalinimo išlaidų fakto, tačiau nurodo, kad ieškovas tai galėjo padaryti mažesnėmis sąnaudomis ir tai patvirtina atsakovo pateikta sąmata. Teismas pabrėžė, kad pareiga pašalinti trūkumus teko atsakovui (rangovui) (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuris, neįvykdęs šios pareigos, negali įrodinėti, jog galėjo atlikti trūkumų šalinimo darbus pigiau, nei už juos sumokėjo užsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Valviktė“ v. UAB,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-575/2008).

Teismas taip pat nesutiko su atsakovo argumentais, kad į prašomą priteisti išlaidų, patirtų šalinant statybos rangos darbų trūkumus, atlyginimą ieškovas be pagrindo įtraukė pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Esviga“ v. draudimo UAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-381/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-381/2006">3K-3-381/2006</a>, suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika, kuria remiasi atsakovas, negali būti taikoma šioje byloje, nes skiriasi nurodytos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Nurodytoje byloje buvo sprendžiama dėl draudimo išmokos už per eismo įvykį sugadintą automobilį dydžio pagal Transporto priemonių draudimo taisykles, pagal kurias nuostoliu dėl transporto priemonės sugadinimo laikomos tiesiogiai dėl draudžiamojo įvykio reikalingos minimalios išlaidos transporto priemonei suremontuoti, atsižvelgiant į nustatytus transporto priemonės nusidėvėjimo koeficientus, o nagrinėjamoje byloje darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydis nustatomas pagal sumą, kurią atsakovas išleidžia, šalindamas darbų trūkumus.

Teismas sprendė, kad ieškovas taip pat turi teisę į išlaidų, kurių turėjo už eksperto L. U. atliktą ekspertinį objekto tyrimą dėl šalčio mašinų veikimo trūkumų priežasčių, atlyginimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos byloje ginčo išsprendimui ir pagrįstos įrodymais išlaidos. Byloje eksperto L. U. ekspertizę teismas vertino kaip rašytinį įrodymą, kuriuo ieškovas nustatė ir įrodinėjo savo reikalavimo atlyginti šalčio mašinų veikimo trūkumų pašalinimo išlaidas pagrįstumą. Objekto tyrimą atliko tinkamos kvalifikacijos asmuo, ekspertizės akte nustatyta, kodėl karštuoju metų laiku šalčio mašinų įvadiniai automatai atsijungdavo, pasisakyta dėl elektros kabelių, kuriais šaldymo mašinos prijungtos prie objekto elektros tinklo, skerspjūvio nepakankamumo. Teismo nuomone, tai, kad ekspertizė buvo atlikta po to, kai šalčio mašinų netinkamo veikimo priežastis buvo pašalinta (pakloti papildomi elektros kabeliai), nereiškia, kad ekspertas retrospektyviai negalėjo nustatyti jų netinkamo veikimo priežasties. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad ieškovo turėtos 7260 Lt (2102,64 Eur) išlaidos ekspertizei buvo būtinos ir pagrįstos, todėl atsakovas turi jas atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi paliko Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. galutinį sprendimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintam reikalavimui atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas ieškinio senaties terminas objektyviai prasideda tik tada, kai užsakovas faktiškai patiria nurodytas išlaidas, tačiau sprendė, kad, atsižvelgiant į kitas teismo padarytas išvadas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo bei taikymo, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), sprendė, kad tai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Ieškovas 2009 m. liepos 16 d. nustatė atliktų darbų trūkumus, susijusius su šalčio mašinų netinkamu veikimu, t. y. tą dieną jis sužinojo apie savo pažeistą teisę gauti tinkamos kokybės darbus, tačiau faktiškai jo teisės buvo pažeistos tada, kai 2010 m. rugpjūčio 23 d. raštu atsakovas jį informavo, kad neketina pašalinti nustatytų trūkumų. Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovui apie jo pažeistą teisę turėjo būti žinoma jau tada, kai atsakovas nepašalino trūkumų iki ieškovo 2009 m. liepos 16 d. pretenzijoje nurodytos datos – 2009 m. liepos 21 d., nes vėliau, t. y. 2009 m. rugpjūčio 4 d., ieškovas pakartotinai pateikė pranešimą dėl trūkumų šalinimo, tačiau jokio atsakymo iki nustatytos datos (2009 m. rugpjūčio 5 d.) negavo. Tik 2010 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas aiškiai išreiškė savo atsisakymą pašalinti darbų trūkumus, todėl ieškinio senaties terminas reikalavimams reikšti teisme prasidėjo šią dieną. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą, nurodė, kad jis 2011 m. balandžio 18 d. informuodamas atsakovą apie tai, kad šiam atsisakius pašalinti nustatytus trūkumus, jis ketina juos pašalinti savo sąskaita ir reikalauti išlaidų atlyginimo, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino šalių Sutarties 13.7 punkte išreikštą valią, kad tuo atveju, jeigu rangovas nepašalina objekto statybos darbų defektų ar trūkumų, paaiškėjusių per garantinį laikotarpį, per užsakovo raštu nurodytą pagrįstą techniškai įmanomą laiko tarpą, užsakovas gali pašalinti trūkumus pats arba pasamdyti kitus asmenis tokiems trūkumams ištaisyti. Tokiu atveju rangovas privalo kompensuoti visas užsakovo patirtas pagrįstas išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuostatos sudaro pagrindą spręsti, kad šalys susitarė dėl dviejų galimų užsakovo (ieškovo) teisių gynimo būdų, iš kurių antruoju – pašalinti trūkumus savo lėšomis – ieškovas gali pasinaudoti tik prieš tai pareikalavęs iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus. Ieškovas, 2011 m. balandžio 18 d. pasirinkdamas šalių aptartą subsidiarų savo teisių gynimo būdą, nutraukė vienerių metų ieškinio senaties terminą, prasidėjusį 2010 m. rugpjūčio 23 d. (kai atsakovas pareiškė, kad atsisako pašalinti ieškovo nurodomus trūkumus), o kreipdamasis į teismą 2012 m. sausio 10 d., ieškinio senaties termino nepraleido. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog jeigu asmuo veikė protingai ir sąžiningai, aktyviais teisėtais veiksmais per visą laikotarpį iki bylos iškėlimo siekė ginti savo pažeistas teises, negalima pripažinti, kad tai suteikė atsakovui teisėtų lūkesčių tikėtis, jog toks asmuo apskritai atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista, taip pat negalima pripažinti, kad pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino atitiktų ieškinio senaties teisės instituto paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos v. AB firma „VITI“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-633/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-633/2013">3K-3-633/2013</a>).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo ir jo dydžio pagrįstumo, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė aplinkybes, susijusias su atliktų darbų perdavimu–priėmimu, galimybe nustatyti darbų trūkumus darbų priėmimo metu, ir padarė pagrįstą išvadą, kad trūkumai, susiję su šalčio mašinų galia, nebuvo akivaizdūs, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas, priimdamas darbus ir šių trūkumų nepastebėdamas, buvo nepakankamai atidus ar rūpestingas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad darbai buvo atlikti ir perduoti 2008 m. rudenį, o šalčio mašinų gedimai paaiškėjo 2009 m. vasarą, t. y. karštojo sezono metu. Būtent dėl nurodytų objektyvių priežasčių atliktų darbų trūkumų ieškovas negalėjo pastebėti jų priėmimo metu, nes rudenį temperatūra paprastai nėra aukšta ir šalčio mašinos neveikia didžiausiu pajėgumu. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams, kad, remiantis CK 6.662, 6.694 straipsniais, užsakovas turi pareigą apžiūrėti ir priimti darbus, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, tačiau pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu įprastai apžiūrėti daiktą ir jis nėra įpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus. Tokios pareigos šalys neįtvirtino ir Sutartyje (16.4 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad šalys susitarė, jog užsakovas, priimdamas darbus, turi atlikti objekto apžiūrą, nurodyti esminius ir neesminius trūkumus ir pasirašyti aktą (su pastabomis ar be jų) arba atsisakyti jį pasirašyti, nereiškia, kad ieškovas tokiu būdu prisiėmė apžiūros metu nenustatytų, tačiau vėliau paaiškėjusių trūkumų riziką ar atsisakė teisės reikšti pretenzijas dėl vėliau paaiškėjusių trūkumų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas neginčija trūkumų fakto, todėl atmetė kaip nepagrįstus jo argumentus, jog po darbų perdavimo užsakovas visiškai disponuoja objektu, gali jį keisti ar net sugadinti, o tada pareikšti pretenzijas rangovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo byloje pateiktos ekspertizės išvadomis, kad šalčio mašinų prijungimo prie elektros tinklo darbai nėra priskirtini prie paslėptų darbų, yra akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų priėmimo metu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Šios aplinkybės (akivaizdus ar ne šaldymo mašinų prijungimo prie elektros tinklo darbo trūkumų pobūdis) įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, todėl tokia eksperto išvada gali būti vertinama kartu su kitais įrodymais (CPK 185, 218 straipsniai).

Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovo argumentais, kad apžiūros metu ieškovas galėjo pastebėti, jog pakloti elektros kabeliai neatitinka šalčio mašinų galios, nes užsakovui nekyla pareigos, priimant darbus, skaičiuoti ir techninėmis priemonėmis matuoti, ar pakloti elektros kabeliai yra pakankamo skerspjūvio sumontuotiems šaldymo įrenginiams eksploatuoti, taip pat nesutiko su atsakovu, kad jis montavo šalčio mašinas, remdamasis patvirtintais darbo brėžiniais, todėl jis negali būti atsakingas dėl atsiradusių trūkumų; pažymėjo, kad atsakovas, kaip generalinis rangovas, privalo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ne tik vadovaudamasis jam pateiktais užsakovo dokumentais, t. y. užduotimi ir bendrosiomis sąlygomis, bet ir normatyviniais dokumentais (CK 6.681, 6.684 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, darbo projekte nurodytų šaldymo įrenginių parametrų neatitiktis faktiniams jų parametrams, nurodytiems AERMEC gamintojo instrukcijoje, negali būti pateisinama tuo, kad tokie buvo techninio projekto sprendiniai. Sutartyje šalys aiškiai susitarė, kad rangovas įsipareigoja užtikrinti atliekamų darbų kokybę ir tinkamai sumontuoti šalčio mašinas. Be to, atsakovas patvirtino, kad jis turėjo galimybę susipažinti su techniniu projektu iki sutarties pasirašymo. Jis taip pat susitarė su užsakovu, kad, peržiūrėjęs techninį projektą per 10 darbo dienų nuo sutarties sudarymo dienos, nurodys užsakovui pastebėtus techninio projekto trūkumus, klaidas ir neatitiktis užduočiai, bendriesiems reikalavimams, objekto projektavimo sąlygoms ar kitiems privalomiems reikalavimams ir organizuos bei užtikrins jų pašalinimą (Sutarties 2.4 punktas). Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad pirmiausia atsakovui teko pareiga atidžiai patikrinti techninį projektą, be kita ko, įrenginėjant šalčio mašinas, ir nustatyti, ar pagal turimus dokumentus atliekami darbai bus tinkamos kokybės. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad techniniame projekte nurodyta šaldymo įrenginių galia buvo pakankama, taip pat kad jis pastebėjo neatitiktis ir apie tai informavo ieškovą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo patirtos išlaidos darbų trūkumams pašalinti pagrįstos įrodymais, taip pat kad atsakovas negali remtis faktu, jog šios išlaidos galėjo būti mažesnės, nes atsisakė trūkumus pašalinti savo lėšomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo išlaidų atlyginimą, į kurį įtrauktas PVM. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) nuostatas rangos darbai prilyginami paslaugų teikimui, taigi atlyginimas už juos yra PVM objektas (PVMĮ 7 straipsnio 4 punktas, 3 straipsnis), tačiau paslaugų teikėjas negali įtraukti apskaičiuoto PVM nuo parduotų, bet ne įsigytų, kaip nustatyta PVMĮ 58 straipsnio 1 dalyje, paslaugų kainos į PVM atskaitą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiavo nuostolių dydį su PVM. Teisėjų kolegija taip pat pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams dėl ieškovo turėtų ekspertizės ir UAB „Baltic Facility Management“ išlaidų atlyginimo priteisimo, todėl išsamiau šiais klausimais nepasisakė.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas neginčija ieškovo teisės reikalauti išlaidų, susidariusių šalinant šalčio mašinų jungčių su ortakiais ir vėdinimo sistemų jungčių su ortakiais trūkumus, tačiau nesutinka su šių išlaidų dydžiu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio reikalavimo pagrįstumo, rėmėsi teismo ekspertizės, kuri buvo skirta išsiaiškinti klausimus, susijusius su ginčo šalčio mašinų įrengimo ir trūkumų šalinimo darbais, išvadomis, kuriose ekspertas nurodė, kad UAB „Euroinstal“ 2011 m. gegužės 31 d. atliktų darbų akte nurodyta darbų – ortakių vamzdynų sandūrų, hermetizuojant išorines siūles, remontas – kaina atitinka darbų metu galiojusias rinkos kainas, byloje taip pat pateikti įrodymai, pagrindžiantys tokias išlaidas. Be to, teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams, kad atsakovas, įsipareigojęs pašalinti nurodytus trūkumus, tačiau per protingą terminą to nepadaręs, turi atlyginti ieškovui trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų, paneigiančių atsakovo atsakomybę dėl vandens pratekėjimo žiemos sodo stogo skardinėje dangoje įlajų zonoje; pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovo atstovai nutarė 2011 m. balandžio mėn. apžiūrėti šiuos trūkumus ir juos pašalinti, t. y. pripažino šiuos trūkumus.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. galutinio sprendimo dalis, kuriomis priteista ieškovui iš atsakovo 179 672,63 Lt (52 036,79 Eur) trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ir 121,76 Lt (35,26 Eur) delspinigių, ir šią ieškinio dalį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl ieškinio senaties termino. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties dėl atliktų darbų trūkumų termino skaičiavimą, jo nutraukimo pagrindus reglamentuojančias teisės normas (CK 1.130 straipsnis, 6.667 straipsnio 1, 3 dalys), nukrypo nuo šiais klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas pareikšti prasideda tik tada, kai užsakovas faktiškai patiria nurodytas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad toks aiškinimas neteisingas, tačiau, nustatęs, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, sprendė, kad šis pažeidimas neesminis ir neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasatoriaus nuomone, tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nepagrįsta: 1) apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo pranešimo apie trūkumus dienos, o nuo atsisakymo šalinti trūkumus. CK 6.667 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, kai apie trūkumus pareikšta per garantinį laikotarpi, pradedamas skaičiuoti nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kasatoriaus nuomone, toks reglamentavimas skirtas užtikrinti, kad užsakovas nepiktnaudžiautų savo teisėmis, nelauktų neribotą laiką, kol rangovas pateiks atsakymą į pareikštą pareiškimą dėl trūkumų arba jo nepateiks, taip sudarant prielaidas dar labiau gesti darbų rezultatui ir mažėjant galimybių nustatyti kaltus dėl trūkumų asmenis. Šiuo atveju CK 6.667 straipsnio 3 dalis vertintina kaip bendrosios ieškinio senaties taisyklės, įtvirtintos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis; 2) apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų pareikšti gali būti taikomas du ar net tris kartus, jei ieškovas turėjo teisę į keletą CK 6.665 straipsnyje nustatytų savo teisių gynimo būdų. Šio straipsnio 1 dalyje nenustatyta skirtingų ieškinio senaties terminų ir jų skaičiavimo pradžios, t. y. kad ieškinio senaties terminas vienam iš nurodytų reikalavimų turėtų būti pradėtas skaičiuoti tik po to, kai baigiasi ar yra nutraukiamas ieškinio senaties terminas prieš tai pareikštam reikalavimui. Vadovaujantis tokiu išaiškinimu, ieškinio senaties terminas dėl rangos darbų trūkumų šalinimo galėtų tęstis ne vienerius, o mažiausiai trejus metus. Kasatoriaus nuomone, CK 6.667 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytas ieškinio senaties terminas turi būti taikomas visiems reikalavimams vienodai, t. y. pareiškus bet kurį iš nurodytame straipsnyje nurodytų reikalavimų prasideda vienerių metų ieškinio senaties terminas; 3) apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas ne skolininko, o kreditoriaus veiksmais, t. y. kad nuo atsisakymo neatlygintinai pašalinti trūkumus dienos prasidėjusį vienerių metų ieškinio senaties terminą nutraukė ieškovo pranešimas, kad jis ketina pasirinkti kitą CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisių gynimo būdą – savarankiškai pašalinti trūkumus ir pareikalauti turėtų išlaidų atlyginimo. Kasatoriaus teigimu, kreditoriaus atliekami veiksmai nėra vienas iš įstatyme įtvirtintų ieškinio senaties nutraukimo pagrindų (CK 1.130 straipsnis). Tokio pagrindo nustatymas prieštarautų ieškinio senaties termino esmei – kreditorius nuolat imtųsi veiksmų ieškinio senaties terminui nutraukti. Be to, CK 1.130 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas nutraukti ieškinio senaties terminą. Jeigu būtų laikoma, kad ieškinio senaties terminą nutraukia kreditoriaus pareiškimas apie ketinimą imtis kitos savo teisių gynimo priemonės, neaišku, kada vėl turėtų būti pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas, t. y. koks įvykis turėtų būti vertinamas kaip ieškinio senaties termino pradžia. Kasatoriaus nuomone, suteikiant kreditoriui teisę savo veiksmais nutraukti ieškinio senaties terminą, ieškinio senaties terminas dar labiau pailgėja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų“ 7.1, 7.6 punktuose nustatyta, kad bendroji ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklė taikytina tik tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos. Šiuo atveju CK 6.667 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintos specialiosios ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. UAB AK „Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004, išaiškinta, kad garantijos terminai yra taikomi nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos ir per garantijos laiką galima pareikšti pretenziją (CK 6.698 straipsnio 2 dalis, 6.697 straipsnio 5 dalis), o po pretenzijų pareiškimo pradedamas skaičiuoti CK 6.667 straipsnyje nustatytas vienerių metų terminas. Be to, nurodyto Teisėjų senato nutarimo 14.1 punkte įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminų eigos nutraukimo pagrindai nurodyti CK 1.130 straipsnio 1, 2 dalyse ir kad kitais pagrindais ieškinio senaties termino eiga negali būti nutraukta. Vienas iš tokių pagrindų – skolininko, o ne kreditoriaus atlikti veiksmai (šiuo atveju – pranešimas apie kito teisių gynimo būdo pasirinkimą).

2. Dėl užsakovo pareigos patikrinti ir priimti rangovo atliktus darbus. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai per siauriai aiškino ir taikė užsakovo pareigą patikrinti ir priimti rangovo atliktus darbus reglamentuojančias teisės normas (CK 6.662, 6.694 straipsniai, Statybos įstatymo 12, 16 straipsniai), taip pat netinkamai aiškino darbų perdavimo akto reikšmę. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad užsakovas turi apžiūrėti jam perduodamus objektus, bet neturi įsitikinti, ar jie atitinka projektinės dokumentacijos reikalavimus. Sutarties 16.4 punkte nustatyta, kad priimdamas darbus užsakovas turi atlikti objekto apžiūrą, nurodyti esminius ir neesminius trūkumus ir pasirašyti aktą (su pastabom ar be jų) arba atsisakyti jį pasirašyti. Sutarties 16.4 punkte nurodyta, kad priėmimo akte arba užsakovo (ieškovo) rašte apie atsisakymą tokį aktą pasirašyti yra nurodomi visi užsakovo pastebėti statybos darbų defektai ir trūkumai bei nustatomas protingas terminas tokiems trūkumams pašalinti. Taigi, kasatoriaus teigimu, šalys susitarė ne dėl formalaus perdavimo–priėmimo akto pasirašymo su teise reikšti pretenzijas dėl trūkumų vėliau, o dėl atidžios ir rūpestingos apžiūros, kurios metu nustatomi visi esminiai ir neesminiai nukrypimai nuo Sutarties sąlygų. Kasatorius pažymi, kad užsakovo pareiga priimti jam rangovo perduodamus darbus atidžiai ir rūpestingai nustatyta CK 6.694 straipsnyje, taip pat Statybos įstatymo normose. CK 6.694 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas; CK 6.694 straipsnio 5 dalyje nustatyta užsakovo pareiga prieš priimant darbus atlikti bandymus bei kontrolinius matavimus ir darbus priimti tik esant teigiamiems jų rezultatams. Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5, 8 punktuose įtvirtintos užsakovo (statytojo) pareigos organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, organizuoti statybos užbaigimo procedūras; 16 straipsnio 1 dalyje – kad užsakovo paskirtas techninis prižiūrėtojas savo ruožtu privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų, kartu su rangovu rengti dokumentus, reikalingus statybai užbaigti, tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus bei paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas ir kt. (Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai). Tai reiškia, kad statybos rangos darbų perdavimui teisės aktuose keliami daug aukštesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, nei nustatyti bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose. Taigi, kasatoriaus nuomone, remiantis Sutarties bei teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis užsakovo pareigą patikrinti priimamus darbus, negalima daryti išvados, kad užsakovas (ieškovas) neprivalėjo ar negalėjo įsitikinti, jog įrengtos šalčio mašinos yra būtent tokios galios, kokia nustatyta projekte. Be to, kasatorius pažymi, kad CK 6.662 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą pašalinti trūkumus pareikšti vėliau. Sutartyje neįtvirtinta ieškovo teisė vėliau reikšti reikalavimus pašalinti trūkumus, kurie galėjo ir turėjo būti nustatyti darbų rezultato priėmimo metu. Kasatoriaus įsitikinimu, trūkumų atliktų darbų akte nenurodymas reiškia jų nebuvimą, todėl užsakovas, perėmęs daiktą ir juo naudodamasis, vėliau negali remtis jų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).

3. Dėl priteistų nuostolių pobūdžio. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai priteisė ieškovui iš kasatoriaus ekspertizės, atliktos ieškovo užsakymu, išlaidų atlyginimą. Ši ekspertizė netikra, atlikta jau po darbų trūkumų ištaisymo, todėl neaiškus jos tikslas ir poreikis. Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo išlaidas ekspertizei kaip bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis), o apeliacinės instancijos teismas tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritarė, plačiau šiuo klausimu nepasisakydamas. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju išlaidos ekspertizei atlikti nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, nes jos buvo patirtos iki bylinėjimosi teisme pradžios, ekspertizę savo iniciatyva ir savo lėšomis užsakė ieškovas, ji nebuvo paskirta teismo, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 93 straipsnio 1 dalies, o turėjo taikyti normas, reglamentuojančias protingų, pagrįstų nuostolių priteisimą – CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą, 6.258 straipsnio 4 dalį.

Kasatorius taip pat nesutinka, kad jam kyla pareiga atlyginti sumas, sumokėtas UAB „Baltic Facility Managment“ už darbų trūkumų šalinimo darbų kontrolę. Kasatoriaus nuomone, išlaidos, kurias ieškovas sumokėjo ne trūkumus šalinusiam asmeniui, o pagal atskirą sutartį kitam juridiniam asmeniui, kuris atliko neaiškios apimties ir reikšmės trūkumų šalinimo darbų kontrolę, nėra trūkumų šalinimo išlaidos CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Sprendžiant dėl šių išlaidų pagrįstumo, turėjo būti taikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 6.258 straipsnio 4 dalies normos.

4. Dėl pridėtinės vertės mokesčio atskaitos. Bylą nagrinėję teismai, aiškindami ir taikydami materialiosios teisės normas, reglamentuojančias teisę į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą (PVMĮ 57 straipsnis), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Ieškovui nepagrįstai priteistos PVM sumos, kurias ieškovas sumokėjo tretiesiems asmenims kartu su trūkumų šalinimo darbų kaina, ekspertizės kaina bei trūkumų šalinimo darbų kontrolės paslaugų kaina. Ieškovas už darbų trūkumų šalinimą mokėjo asmenims, kurie yra PVM mokėtojai. Ieškovas įregistruotas PVM mokėtoju, todėl, vadovaujantis PVMĮ 57 straipsniu, už prekes ir paslaugas sumokėtą pirkimo PVM įtrauks (įtraukė) į PVM atskaitą ir šia suma sumažins mokėtiną į biudžetą PVM arba ją susigrąžins. Taigi sumokėta PVM suma nėra ieškovo nuostoliai (išlaidos), todėl negali būti priteisiama iš kasatoriaus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Esviga“ v. draudimo UAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-381/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-381/2006">3K-3-381/2006</a>, suformulavo taisyklę, kad kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Priešingu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks asmuo susigrąžintų PVM iš biudžeto ir gautų draudimo išmoką iš draudiko, tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą.

5. Dėl ginčijamos sumos apskaičiavimo. Kasatorius pažymi, kad jis neginčija 25 646,17 Lt (7427,64 Eur) (be PVM) ieškovo turėtų išlaidų darbų trūkumams, susijusiems su vandens lašėjimu per nesandarias šaldymo mašinų ir ortakių ir vėdinimo sistemų jungčių su ortakiais vietas, taip pat nesandarias vietas žiemos stogo skardinėje dangoje įlajų zonoje, atlyginimo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo ir nutraukimo reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų (CK 1.130 straipsnis, 6.667 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovo teigimu, kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo motyvuose nenurodyta, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, turi būti skaičiuojamas ne nuo pranešimo apie trūkumus dienos, kaip nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje, o nuo atsisakymo šalinti trūkumus. Iš apeliacinės instancijos teismo motyvų matyti, kad šis teismas nustatė, jog ieškovas pirmą kartą pareiškė pretenziją kasatoriui (rangovui) dėl trūkumų, susijusių su šalčio mašinų veikimu, ir reikalavo juos neatlygintinai pašalinti 2009 m. liepos 16 d. ir nuo to momento prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Kartu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2009 m. liepos 16 d. prasidėjęs ieškinio senaties terminas dėl atliktų darbų trūkumų buvo nutrauktas, nes šalys aiškinosi šalčio mašinų netinkamo veikimo priežastis ir neatlygintino trūkumų pašalinimo klausimą, t. y. kasatorius suteikė pagrindą ieškovui manyti, kad pašalins šaldymo mašinų veikimo trūkumus (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas ir iš naujo prasidėjo tik 2010 m. rugpjūčio 23 d., kai kasatorius aiškiai atsisakė pašalinti atliktų darbų trūkumus, susijusius su šalčio mašinų netinkamu veikimu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju, kai pagal sutarties sąlygas ieškovas gali pasinaudoti subsidiariu savo teisių gynimo būdu (pats arba pasitelkęs trečiuosius asmenis šalinti nustatytus trūkumus), tik po to, kai pareikalauja rangovo pašalinti trūkumus, ieškinio senaties terminas subsidiariam reikalavimui gali prasidėti tik po to, kai ieškovas siekia realiai pasinaudoti pagrindiniu savo teisių gynimo būdu, tačiau dėl kasatoriaus veiksmų jo objektyviai įgyvendinti negali. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados, įvertinus faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstos. Kasaciniam teismui nusprendus, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, ieškovas prašo jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), nes ieškovas siekė įgyvendinti užsakovo teisę į rangovo atliktų darbų trūkumų pašalinimą, tačiau to nepavyko iki šiol padaryti dėl nuo ieškovo nepriklausančių priežasčių (ilgai vyko statybos darbų trūkumų priežasčių nustatymas; tik praėjus metams nuo pirmosios pretenzijos pareiškimo atsakovas aiškiai atsisakė neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus; užtruko tinkamo rangovo darbų trūkumams pašalinti paieška; ieškovas galėjo kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas tik tada, kai savo sąskaita juos pašalino).

2. Dėl užsakovo pareigos patikrinti ir priimti rangovo atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė aplinkybes, susijusias su atliktų darbų perdavimu–priėmimu, galimybę nustatyti darbų trūkumus darbų priėmimo metu, ir padarė pagrįstą išvadą, su kuria sutiko apeliacinės instancijos teismas, kad trūkumai, susiję su šalčio mašinų galia, nebuvo akivaizdūs, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas, priimdamas darbus ir nepastebėdamas jų trūkumų darbų priėmimo metu, buvo nepakankamai atidus ar rūpestingas. Teismai pažymėjo, kad darbai buvo atlikti ir perduoti 2008 m. rudenį, o šalčio mašinų gedimai išryškėjo 2009 m. vasarą, t. y. karštojo sezono metu. Būtent dėl nurodytų objektyvių priežasčių atliktų darbų trūkumų ieškovas negalėjo pastebėti jų priėmimo metu rudenį, nes tuo metu lauko temperatūra paprastai nėra labai aukšta ir šalčio mašinos neveikia didžiausiu pajėgumu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsnius užsakovas turi pareigą apžiūrėti ir priimti darbus, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, tačiau iš jo nereikalaujama daugiau negu įprastai apžiūrėti daiktą ir jis nėra įpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus. Tokios pareigos šalys nenustatė ir jų sudarytoje Sutartyje (16.4 punktas). Tai, kad šalys susitarė, jog priimdamas darbus užsakovas turi atlikti objekto apžiūrą, nurodyti esminius ir neesminius trūkumus, ir pasirašyti aktą (su pastabomis ar be jų) arba atsisakyti jį pasirašyti, nereiškia, kad ieškovas tokiu būdu prisiėmė apžiūros metu nenustatytų, tačiau vėliau paaiškėjusių trūkumų riziką ar atsisakė teisės reikšti pretenzijas dėl vėliau paaiškėjusių trūkumų. Atsakovas kaip generalinis rangovas privalo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ne tik vadovaudamasis jam pateiktais užsakovo dokumentais, t. y. užduotimi ir bendrosiomis sąlygomis, tačiau taip pat ir normatyviniais dokumentais (CK 6.681, 6.684 straipsniai).

3. Dėl priteistų nuostolių pobūdžio. Ieškovo teigimu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai priteisė ieškovui išlaidų, patirtų už eksperto L. U. atliktą ekspertinį objekto tyrimą dėl šaldymo mašinų veikimo trūkumų priežasčių, atlyginimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos byloje ginčo išsprendimui ir pagrįstos įrodymais išlaidos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šią eksperto išvadą kaip rašytinį įrodymą, kuriuo ieškovas įrodinėjo šaldymo mašinų veikimo trūkumų priežastis ir patirtų išlaidų jiems šalinti pagrįstumą. Objekto tyrimą atliko reikiamą kvalifikaciją turintis asmuo, akte pasisakyta dėl šaldymo mašinų netinkamo veikimo priežasčių. Vien tai, kad ekspertizė atlikta po to, kai šalčio mašinų veikimo trūkumai buvo pašalinti, nepaneigia, kad ekspertas galėjo retrospektyviai nustatyti jų netinkamo veikimo priežastis. Be to, kasatorius neginčijo netinkamo šalčio mašinų veikimo fakto. Ieškovo patirtas išlaidas darbų trūkumų šalinimo darbų kontrolei ir vykdymui patvirtinta byloje pateikti įrodymai. Šios išlaidos tiesiogiai susijusios su pagal Sutartį atliktų darbų trūkumų šalinimu, yra būtinos ir protingo dydžio, todėl ieškovui priteistos pagrįstai.

4. Dėl pridėtinės vertės mokesčio. Atsakovo nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai dėl PVM mokėjimo neturi nagrinėjamai bylai precedentinės galios.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios (CK 6.667 straipsnio 3 dalies aiškinimo)

Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, kai atliktų rangos darbų trūkumai nustatomi per garantinį terminą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais kasatoriaus argumentais.

Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas. Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), ieškinio reikalavimus teismas nagrinėja iš esmės nustatęs, ar šis terminas nepraleistas arba, jei praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šią išvadą teismai padarė netinkamai aiškindami nagrinėjamam klausimui išspręsti aktualias ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, kad spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovas pareiškė reikalavimus rangovui dėl darbų rezultatų trūkumų per garantinį terminą (CK 6.666, 6.698 straipsniai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju taikytina CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, tačiau neteisingai aiškino šios teisės normos turinį. Iš esmės pagrįstas yra kasatoriaus (atsakovo) argumentas, kad teismai neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią – pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino pradžia laikė momentą, kuomet užsakovas faktiškai patyrė defektų ištaisymo išlaidas, o apeliacinės instancijos teismas, pataisydamas šią pirmosios instancijos teismo klaidą, nurodė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo pretenzijos pareiškimo dienos, o nuo atsisakymo ištaisyti trūkumus dienos. Tačiau, kaip minėta, rangos santykiuose įtvirtinta ieškinio senatį reglamentuojanti nuostata yra specialioji norma, numatanti išimtis taikant ieškinio senatį darbų trūkumams, kai apie tokius trūkumus pareiškiama per garantinį laikotarpį, todėl kitaip negali būti aiškinama. Tokią poziciją savo jurisprudencijoje ne kartą išreiškė ir kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. UAB AK „Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. IĮ v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-538/2005; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. AB firma „VITI“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-633/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-633/2013">3K-3-633/2013</a>; kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad apie rangovo (atsakovo, kasatoriaus) padarytus darbų trūkumus šiam buvo pranešta 2009 metų liepos 16 d., atsakovas neneigė tokią pretenziją gavęs, taigi vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turėjo būti laikoma pretenzijos apie trūkumus pareiškimo data, t. y. 2009 m. liepos 16 d. Ieškinys teisme pareikštas 2012 m. sausio 10 d., todėl ieškinio senaties terminas šiuo atveju laikytinas praleistu.

Minėta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad, siekiant sudaryti sąlygas sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. L. v. V. G. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-265/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-265/2009">3K-3-265/2009</a>; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-393/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-393/2012">3K-3-393/2012</a>; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija“ kreditorius UAB,,GlaxoSmithKline Lietuva“ v. D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2013). Neatsitiktinai įstatymas sukuria prielaidas, net ir nustačius, kad ieškinio senatį šalis praleido, ginti pažeistąją teisę – CK 131 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos nustatymo ir ieškinio senaties atnaujinimo aplinkybės yra fakto klausimai, kurie kasaciniame teisme netirtini (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje faktai, reikšmingi ieškinio senaties termino atnaujinimui, teismų buvo nustatyti, aiškiai įvardyti ir įvertinti kaip reikšmingi ir svarbūs, tik klaidingai kvalifikuoti, nurodant, kad tai yra aplinkybės, leidžiančios konstatuoti arba ieškinio senaties nepraleidus, arba ją nutraukus. O būtent, teismai nustatė, kad ieškovui (užsakovui) pareiškus 2009 m. liepos 16 d. pretenziją apie atsakovo (rangovo) padarytus darbų trūkumus, pastarasis tik 2010 m. rugpjūčio 23 d. raštu pranešė, kad trūkumus taisyti be papildomo apmokėjimo atsisako. Akivaizdu, kad užsakovas, tikėdamasis rangovo bendradarbiavimo, neskubėjo naudotis kitais įstatyme įtvirtintais savo teisių gynimo būdais ir tai padarė tik sulaukęs neigiamo atsakymo – 2011 m. balandžio 18 d. raštu pranešdamas rangovui apie apsisprendimą pasinaudoti kitu teisių gynybos būdu – defektus ištaisyti pasitelkus trečiuosius asmenis, po to pareikalaujant iš rangovo atlyginti turėtas išlaidas. Tokia sutartis su kitu rangovu ieškovo sudaryta 2011 m. gegužės 2 d., o trūkumų ištaisymo darbai atlikti 2011 m. liepos 31 d., 2011 m. spalio 13 d. iš atsakovo pareikalauta atlyginti išlaidas. Nustačius visas reikšmingas faktines aplinkybes, teisinio santykio (nagrinėjamu atveju priežasčių atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą buvimas) kvalifikavimas yra teisės klausimas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nustatė pakankamai aplinkybių, leidžiančių padaryti išvadą, kad ieškovas įstatymo nustatytu vienerių metų terminu nesikreipė į teismą dėl nuo atsakovo (kasatoriaus) priklausiusių aplinkybių, todėl praleistas terminas atnaujintinas. Ieškinio senaties termino atnaujinimas esant tokioms, nurodytoms, teismų nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka teisingumo principą visų byloje dalyvaujančių šalių, tiek ieškovo, tiek atsakovo (kasatoriaus) atžvilgiu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, ieškinio senaties termino atnaujinimas nėra tapatus ieškinio patenkinimui iš esmės, o tik sudaro teisines prielaidas ginti galimai pažeistas teises ir interesus teisme, naudojantis teisminės gynybos priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-393/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-393/2012">3K-3-393/2012</a>).

Dėl užsakovo pareigos patikrinti ir priimti rangovo atliktus darbus

Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai susiaurino užsakovo pareigą patikrinti priimamus darbus ir nepagrįstai sprendė, jog iš užsakovo neturi būti reikalaujama daugiau, negu normali daikto apžiūra. Su šiais kasatoriaus argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

CK 6.662 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas pastebėtų priėmimo metu trūkumų faktu gali remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. v. UAB „Pamario Andora“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-371/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-371/2008">3K-3-371/2008</a>; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.662 straipsnyje yra įtvirtinta užsakovo pareiga priimti rangovo atliktus darbus. Tačiau ši teisės norma nedetalizuoja tinkamo darbų priėmimo, nenustato užsakovui pareigos atlikti tam tikrų matavimų, bandymų ar kitokios rangovo atliktų darbų (jų rezultato) veikimo patikros. Taigi įstatymo nenustatyta, kokiu būdu atlikęs darbų priėmimą užsakovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu šią pareigą. Bet tai gali būti nustatyta užsakovo ir rangovo sudarytoje sutartyje.

Nagrinėjamoje byloje teismai, įvertindami užsakovo pastebėtų trūkumų pobūdį, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, esant teisiniam pagrindui sprendė, kad iš užsakovo negalima reikalauti daugiau, nei normali daikto apžiūra ir jo įvertinimas daikto priėmimo metu buvusiomis sąlygomis. Teismai nustatė, kad užsakovui (ieškovui) priimant rangovo (atsakovo) pagal sutartį sumontuotas šalčio mašinas šaltuoju metų laiku, jų trūkumai (nepakankamas šaldymo įrangos galingumas, dėl ko mašinos išsijunginėjo ir neatliko patalpų vėsinimo funkcijos) neišryškėjo, tai atsitiko tik vasarą, po to užsakovas ir pareiškė rangovui pretenziją dėl darbų trūkumų. Teisiškai nepagrįsti yra kasatorius argumentai, kad darbų priėmimo metu užsakovas neva privalėjo išmatuoti mašinų kabelio diametrą ir taip suprasti, kad jos nebus tokio galingumo, koks buvo sutartas rangos sutartimi. Tokia pareiga užsakovui neįtvirtinta nei įstatymu, nei šalių sutartimi. Rangos sutarties 16.7 punkte nustatyta, kad, pateikdamas užsakovui priimti objektą, rangovas kartu pateikia objekto statyboje naudotų statybinių medžiagų atitikties sertifikatus bei visą su statybos darbais susijusių bandymų, matavimų, nurodančių atitikimą techninėms specifikacijoms ir brėžiniams, privalomą dokumentaciją. Užsakovas pagal šį sutarties punktą turi teisę (bet neprivalo) pareikalauti papildomų bandymų. Taigi minėtos šalių sutarties nuostatos įpareigoja ne užsakovą, o priešingai, rangovą atlikti bandymus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų padarytomis išvadomis, kad specialių priemonių ar bandymų, priimant objektą, užsakovas atlikti neprivalėjo ir kad jo vėliau nustatyti įrengimų trūkumai nebuvo akivaizdūs. Nepagrįstas ir kasatoriaus argumentas, kad mašinų kabelių skerspjūviai buvo nustatyti techninėje dokumentacijoje, už kurią atsakingas užsakovas (ieškovas), todėl, anot kasatoriaus, jis negali būti atsakingas už projektavimo trūkumus. Byloje teismai nustatė, kad pagal sutartį (2.4 punktas) rangovas buvo įpareigotas susipažinti su projektu ir per dešimt dienų nuo sutarties sudarymo dienos nurodyti užsakovui techninio projekto trūkumus, klaidas ir neatitikimus užduočiai, bendriesiems reikalavimams, objekto projektavimo sąlygoms ar kitiems privalomiems reikalavimams bei organizuoti ir užtikrinti jų pašalinimą.

Dėl aptartų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias užsakovo pareigas patikrinti ir priimti rangovo atliktus darbus.

Dėl priteistų nuostolių pobūdžio

Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai priteisė ekspertizės, atliktos užsakovo užsakymu, išlaidas ir nepagrįstai šias išlaidas priskyrė bylinėjimosi išlaidoms. Teisėjų kolegija su šiais kasatoriaus argumentais sutinka iš dalies.

Byloje teismai nustatė, kad ieškovas, pastebėjęs atsakovo atliktų darbų trūkumus ir apie tai pastarajam pranešęs, užsakė ekspertizę trūkumų priežastims ir trūkumų apimčiai nustatyti. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą sudėtinė nuostolių dalis yra protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Taigi išlaidos, turėtos iki bylos iškėlimo žalai įvertinti, negali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis. Bylinėjimosi išlaidomis yra pripažįstamos tik ekspertizės, kurią paskyrė teismas po civilinės bylos iškėlimo, darymo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. T. ir kt. v. V. R. firma „Telšių ranga“, bylos Nr. 3K-3-172/2005).

Nagrinėjamoje byloje ieškovo iniciatyva atliktos ekspertizės išlaidos teismų klaidingai priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad tokios išlaidos negali būti priteisiamos kaip nuostoliai, kildinami iš atliktų darbų trūkumų. Taip pat nėra pagrindo sutikti su kasatoriumi, kad teismas negalėjo priskirti prie trūkumų šalinimo išlaidų už darbų trūkumų šalinimo kontrolę tai atlikusiam juridiniam asmeniui sumokėtos sumos. Teismai pagrįstai šias išlaidas laikė tiesiogiai susijusiomis su atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidomis (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl pridėtinės vertės mokesčio atskaitos

Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, aiškindami ir taikydami materialiosios teisės normas, reglamentuojančias teisę į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą (PVMĮ 57 straipsnis), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; ieškovui nepagrįstai priteistos PVM sumos, kurias jis sumokėjo tretiesiems asmenims kartu su trūkumų šalinimo darbų kaina, ekspertizės kaina ir trūkumų šalinimo darbų kontrolės paslaugų kaina; ieškovas už darbų trūkumų šalinimą mokėjo asmenims, kurie yra PVM mokėtojai; ieškovas įregistruotas PVM mokėtoju, todėl, vadovaujantis PVMĮ 57 straipsniu, už prekes ir paslaugas sumokėtą pirkimo PVM įtrauks (įtraukė) į PVM atskaitą ir šia suma sumažins mokėtiną į biudžetą PVM arba ją susigrąžins. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.

Pagal PVMĮ 57 straipsnį, jei asmuo, kuris įsigyja prekes ar paslaugas, yra PVM mokėtojas, už paslaugas sumokėtą pirkimo PVM susigrąžina iš biudžeto. Tačiau ši jo teisė nėra absoliuti, ji priklauso nuo tam tikrų sąlygų.

Pagal PVMĮ 2 straipsnyje pateiktus sąvokų apibrėžimus PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai pagal PVM įstatymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma. PVM atskaita gali pasinaudoti tik asmuo, įsiregistravęs PVM mokėtoju ir vykdantis PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą. Tokiu būdu per PVM atskaitą užtikrinama, kad PVM, sumokėtas (mokėtinas) tiekėjams už iš jų įsigytas prekes arba gautas paslaugas, taip pat importo PVM, sumokėtas už importuotas prekes, neturėtų įtakos savikainai tų PVM mokėtojo gaminamų ir parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų, kurios yra PVM objektas ir už kurias pats PVM mokėtojas turi mokėti į biudžetą nustatyto dydžio PVM, taip pat kitų prekių ir paslaugų, kurios nurodytos 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta (kasatoriaus neįrodinėta), kad juridinis asmuo (šiuo atveju ieškovas) atitiktų nurodytas sąlygas ir būtų įgijęs teisę susigrąžinti sumokėtą PVM, todėl negalima daryti išvados, kad ieškovo turėtos trūkumų šalinimo išlaidos jam turėjo būti priteistos be PVM.

Taip pat nesutiktina su kasatoriaus argumentu, kad teismai nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Esviga“ v. draudimo UAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-381/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-381/2006">3K-3-381/2006</a>, kurioje kasacinis teismas suformulavo taisyklę, kad kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Priešingu atveju toks asmuo susigrąžintų PVM iš biudžeto ir gautų draudimo išmoką iš draudiko, tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. M. v. sodininkų bendrija „Lakštingala“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-194/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-194/2008">3K-3-194/2008</a>; 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-247/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-247/2009">3K-3-247/2009</a>; 2015 m. vasario 9 d., nutartį, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl antstolės veiksmų, bylos Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) Kasatoriaus nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybės nesutampa. Pirmiau nurodytoje byloje ginčas buvo kilęs iš draudimo, o ne rangos teisinių santykių, ir buvo sprendžiama dėl to, ar, atsižvelgiant į Transporto priemonių draudimo taisyklėse pateiktą draudžiamojo įvykio metu patirtų nuostolių apibrėžimą, į minimalias išlaidas transporto priemonei suremontuoti turi būti įtraukta PVM suma, ar ne. Taigi nebuvo sprendžiama dėl pagal rangos sutartį atliktų darbų šalinimo išlaidų atlyginimo ir jų dydžio. Dėl šios priežasties bylą nagrinėję teismai pagrįstai nesivadovavo išaiškinimais, pateiktais kasatoriaus nurodomoje nutartyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 8,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasacinį skundą padavusio atsakovo UAB „Mitnija“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Atsakovas paduodamas kasacinį skundą sumokėjo 1331 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau, remiantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi, privalėjo sumokėti 997 Eur dydžio žyminį mokestį. Kadangi atsakovas sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu nustato įstatymas, tai 334 Eur žyminio mokesčio permoka jam grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įskaičius iš atsakovo priteistiną ir jam grąžintiną sumą, atsakovui grąžintina 325,64 Eur žyminio mokesčio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutartį nepakeistą.

Grąžinti atsakovui UAB „Mitnija“ (į. k. 134511472) 325,64 Eur (trijų šimtų dvidešimt penkių Eur 64 ct) dydžio žyminį mokestį, 2014 m. liepos 7 d. sumokėtą AB DNB banke.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Janina Januškienė

Algis Norkūnas