Dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-420/2011

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01074-2009-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

8.1; 42.4; 43.2

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovams M. A. L., bankrutuojančiai UAB „Komsega“ ir K. M. dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas avansinių įmokų, sumokėtų pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kai veikiama per atstovą, grąžinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas.

Ieškovas R. M. prašė priteisti iš atsakovų M. A. L., UAB,,Komsega“ ir K. M. solidariai 60 000 Lt avanso, sumokėto pagal 2007 m. rugpjūčio 6 d. preliminariąją sutartį, ir 39 000 Lt netesybų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovei M. A. L. ir prašė šią bylos dalį nutraukti.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. liepos 15 d pavedimo sutartimi ir 2007 m. liepos 20 d. įgaliojimu atsakovė M. A. L. įgaliojo atsakovą UAB „Komsega“ atlikti jos vardu visus reikiamus veiksmus, susijusius su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išpirkimu iš valstybės, kadastrinių matavimų atlikimu, pirkėjo paieška, dokumentų, reikalingų pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti, parengimu, avansinių ir pagrindinių įmokų gavimu, detaliojo plano ir kitų reikalingų dokumentų parengimu. 2007 m. rugpjūčio 6 d. atsakovė M. A. L., veikdama per savo įgaliotą asmenį UAB „Komsega“, atstovaujamą atsakovo K. M., sudarė su ieškovu R. M. preliminariąją žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria šalys įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2007 m. spalio 30 d. sudaryti pagal preliminarius skaičiavimus 260 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas sumokėjo 60 000 Lt avansą ir sutarties šalys susitarė, kad, pagrindinės sutarties nesudarius dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas ne vėliau kaip per 10 dienų grąžins pirkėjui avansą ir sumokės tokio paties dydžio baudą. Atsakovė M. A. L. 2007 m. rugsėjo 18 d. įgaliojo atsakovą K. M. išpirkti iš valstybės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 02-05-10015 pagrindu 2007 m. spalio 2 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu M. A. L. įgijo nuosavybėn 1,9000 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu (iki 2007 m. spalio 30 d.) pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. 2007 m. lapkričio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu M. A. L. priklausantis 1,9000 ha ploto žemės sklypas parduotas jos pasiūlytam pirkėjui K. P. 2008 m. kovo 12 d. M. A. L. mirė. Po jos mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. 2009 m. balandžio 1 d. atsakovas K. M. įnešė į UAB „Komsega“ kasą 60 000 Lt avansą, kurį gavo iš ieškovo pagal 2007 m. rugpjūčio 6 d. preliminariąją sutartį. 2009 m. birželio 10 d. teismo nutartimi UAB „Komsega“ iškelta bankroto byla.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo bankrutuojančios UAB „Komsega“ 60 000 Lt nuostolių atlyginimo, priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų atsakovei M. A. L. ir šią civilinės bylos dalį nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė ieškovui iš atsakovo BUAB „Komsega“ 1811,70 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodė ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė atsakovų UAB „Komsega“ ir K. M. neteisėtų veiksmų nuo 2007 m. spalio 2 d., kai M. A. L. pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį įgijo nuosavybėn 1,9000 ha ploto žemės sklypą, iki 2007 m. lapkričio 19 d., kai žemės sklypas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu buvo parduotas M. A. L. pasiūlytam pirkėjui. Pardavus žemės sklypą kitam pirkėjui ir nelikus pagrindinės sutarties objekto, atsakovo UAB „Komsega“ įgaliojimai pagal pavedimo sutartį ir įgaliojimą pasibaigė (CK 6.764 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo veiksmai, kai, likus vienai dienai iki pagrindinės sutarties sudarymo, jis su UAB „Komsega“ sudarė kitą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės, esančios kitoje kadastrinėje vietovėje, ir nesudarė pagrindinės ginčo žemės sklypo sutarties arba nesiėmė priemonių preliminariosios sutarties sąlygoms pakeisti ar sutarčiai pratęsti, leidžia daryti išvadą, jog ieškovas nebuvo suinteresuotas sudaryti pagrindinę sutartį, arba nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Nesudarius pagrindinės sutarties preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad atsakovų nesąžiningus veiksmus patvirtina tai, jog 2009 m. vasario 2 d. atsakovo K. M. motinai buvo parduotas 0,56 ha ploto žemės sklypas, nuosavybės teise priklausęs UAB „Komsega“ ir turėjęs būti parduotas ieškovui preliminariojoje sutartyje sutartomis sąlygomis. Teismas nustatė, kad 0,56 ha ploto žemės sklypas iki preliminariosios sutarties sudarymo buvo kitų asmenų, o ne UAB „Komsega“ nuosavybė, todėl negalėjo būti preliminariosios sutarties objektas. Remdamasis kasacinio teismo praktika dėl atsiskaitymų pagal preliminariąją sutartį ir nustatęs, kad ieškovo sumokėtą 60 000 Lt avansą atsakovas K. M. įnešė į UAB „Komsega“ kasą, bet pinigai nebuvo perduoti M. A. L., teismas konstatavo, kad bendrovė šiuos pinigus įgijo be teisėto pagrindo (CK 6.237 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 vasario 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo BUAB,,Komsega“ priteista 60 000 Lt nuostolių atlyginimo ir 1811,70 Lt žyminio mokesčio, pakeitė ir išdėstė taip: priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų K. M. ir BUAB,,Komsega“ 60 000 Lt negrąžinto avanso, 39 000 Lt baudos ir 2970 Lt bylinėjimosi išlaidų; sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis atmesta, panaikino; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad šalys preliminariosios sutarties 2 punktu susitarė, jog pardavėjas iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos nustatyta tvarka gaus detaliajam planui rengti reikalingas sąlygas (sąlygų sąvadą) iš atitinkamų institucijų ir iki sandorio sudarymo jas pateiks pirkėjui kaip vieną iš sąlygų pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Atsakovas K. M. nepateikė įrodymų, kad jis turėjo nurodytus dokumentus iki nustatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino, todėl teisėjų kolegija sprendė, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, šiems neįvykdžius preliminariosios sutarties 2 punkto sąlygos. Pagal preliminariosios sutarties 12 punktą, pagrindinės sutarties per nustatytą terminą nesudarius dėl pardavėjo kaltės, šis įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 dienų grąžinti pirkėjui visą šio sumokėtą avansą ir sumokėti tokio paties dydžio baudą. Teisėjų kolegija nustatė, kad avansą iš ieškovo gavo atsakovas K. M., tačiau nepervedė jo pardavėjai M. A. L., nors privalėjo tai padaryti kaip jos atstovas pagal įgaliojimą. 2007 m. rugpjūčio mėn. gautą avansą K. M. į UAB,,Komsega“ kasą įnešė tik 2009 m. balandžio 1 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusantrų metų. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai neatliko nesąžiningų veiksmų: atsakovai neįvykdė preliminariosios sutarties 2 punkto (dėl to negalėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis); neperdavė gauto 60 000 Lt avanso pardavėjai M. A. L. (šiai negrąžinus 20 000 skolos atsakovo K. M. motinai E. M., antstolis 2007 m. lapkričio 9 d. pardavė ginčijamą 1,9 ha žemės sklypą skolininkės pasiūlytam pirkėjui K. P., kuris, ieškovo teigimu, yra E. M. sugyventinis); 0,56 ha žemės sklypą, kurį ta pačia preliminariąja sutartimi buvo numatyta kartu parduoti ieškovui, UAB,,Komsega“, atstovaujama direktoriaus K. M., 2009 m. vasario 10 d. pardavė šio motinai E. M. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad 2009 m. balandžio 1 d. atsakovas K. M. įnešė į UAB „Komsega“ kasą 60 000 Lt iš ieškovo gautą avansą, o 2009 m. balandžio 15 d. tokia pati suma iš bendrovės sąskaitos buvo pervesta K. P. 2009 m. gegužės 5 d. atsakovas K. M., kaip UAB „Komsega“ direktorius, pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, teismo nutartis iškelti bankroto bylą priimta 2009 m. birželio 10 d. Iš šių aplinkybių teisėjų kolegija padarė išvadą, kad K. M. savo veiksmais nesiekė sudaryti pagrindinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, o veikė priešingai jos sudarymui. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų atsakovų kaltės. Kadangi atsakovas K. M. vykdant preliminariąją sutartį veikė tiek UAB,,Komsega“, tiek savo kaip įgalioto asmens vardu ir nesant galimybės šiuos veiksmus atskirti, nes faktiškai K. M. atliko visus veiksmus, susijusius su žemės sklypų pirkimu–pardavimu, taip pat atsižvelgdama į tai, kad K. M. iš ieškovo gautą avansą įnešė į bendrovės kasą žinodamas, jog bendrovė bankrutuoja, ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teisėjų kolegija nusprendė, kad šiuo atveju atsakovams taikytina solidarioji atsakomybė. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad ginčo dėl sumokėto avanso dydžio nėra, o ieškovo reikalaujama 39 000 Lt netesybų suma nėra per didelė (preliminariosios sutarties 12 punkte nustatyta 60 000 Lt bauda), todėl ieškinio reikalavimai tenkintini, priteisiant šias sumas iš atsakovų solidariai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas K. M. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir nepagrįstai nesivadovavo atstovavimą bei pavedimą reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatorius yra materialiojo teisinio santykio dėl avansinės įmokos grąžinimo ir netesybų priteisimo dalyvis. M. A. L. atstovas 2007 m. liepos 15 d. pavedimo sutarties ir 2007 m. liepos 20 d. įgaliojimo pagrindu buvo UAB „Komsega“, kuriai pagal įstatymą atstovavo kasatorius. Pagal bendrąją taisyklę atstovo sudarytas atstovaujamojo vardu sandoris sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Taigi civilinės teisės ir pareigos pagal 2007 m. rugpjūčio 6 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios ieškovas kildina savo reikalavimus, atsirado M. A. L., o jai mirus – jos įpėdiniams. Nei pavedimo, nei preliminariojoje sutartyje nebuvo nustatyta kasatoriaus pareigos grąžinti sumokėtą avansą ieškovui, priešingai, pagal pavedimo sutarties 3 punktą įgaliotoja M. A. L. pavedė įgaliotiniui UAB „Komsega“ gautas avansines įmokas naudoti reikiamiems darbams atlikti. Kasatorius nebuvo preliminariosios sutarties šalis, o pasirašė ją tik kaip M. A. L. įgaliotinio UAB „Komsega“ atstovas pagal įstatymą. Dėl to nepagrįsta ir teismo išvada, kad dėl kasatoriaus kaltės, šiam neįvykdžius preliminariosios sutarties 2 punkte nustatyto įsipareigojimo gauti sąlygų sąvadą detaliajam planui parengti, nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas patyrė nuostolių dėl kasatoriaus veiksmų. Jokių neteisėtų kasatoriaus veiksmų byloje nenustatyta. Kasatoriaus kaip fizinio asmens veiksmai – 2007 m. spalio 2 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre – buvo atlikti teisėtai, įgyvendinant jam suteiktas galias pagal M. A. L. išduotą įgaliojimą, daugiau jokių veiksmų jis neatliko, taigi nepadarė ir negalėjo padaryti ieškovui žalos. Kasatorius nebuvo preliminariosios sutarties šalis, taip pat nedalyvavo joje ir kaip M. A. L. atstovas pagal įgaliojimą, todėl jokių įsipareigojimų prieš ieškovą neprisiėmė. Nenustačius neteisėtų kasatoriaus veiksmų, nėra pagrindo taikyti jam atsakomybę. Kasatorius teisėtai įnešė ieškovo sumokėtus 60 000 Lt į UAB „Komsega“ kasą. Nei preliminariojoje, nei pavedimo sutartyje ar įgaliojimuose nebuvo nustatyta nei UAB „Komsega“, nei kasatoriaus pareigos grąžinti ieškovui avansą. CK 6.760 straipsnyje taip pat nurodyta, kad visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo perduoti įgaliotojui, o ne grąžinti trečiajam asmeniui. Įgaliotojai M. A. L. mirus ir nesant jos teisių perėmėjų, pinigai teisėtai buvo įnešti į bendrovės kasą. Be to, pagal preliminariąją sutartį avansą gavo UAB „Komsega“, kaip M. A. L. atstovas, o ne kasatorius. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovų solidariąją atsakomybę.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas R. M. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Kasatorius iš ieškovo gauto 60 000 Lt avanso neįnešė į UAB „Komsega“ kasą, taip pat neperdavė M. A. L. Kasatorius privalėjo veikti atstovaujamosios interesais, tačiau to nepadarė ir beveik dvejus metus naudojosi ieškovo sumokėtais pinigais. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kad reikia remtis teisės normomis, reglamentuojančiomis atstovavimą, nepagrįsti. Abu atsakovai buvo nesąžiningi ir tinkamai neatstovavo M. A. L., neperdavė jai pinigų pagal preliminariąją sutartį, todėl M. A. L. pareigų pagal preliminariąją sutartį neatsirado.

2. Kasatorius veikė ir kaip UAB „Komsega“ atstovas pagal įstatymą, ir kaip M. A. L. atstovas pagal įgaliojimą. Būtent dėl to jis atliko veiksmus, dėl kurių ieškovas patyrė nuostolių. UAB „Komsega“, atstovaujamos kasatoriaus, ir paties kasatoriaus veiksmų šiuo atveju negalima atskirti, žala buvo padaryta jiems veikiant kartu.

3. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, nes jie neįvykdė preliminariosios sutarties 2 punkte nustatyto įsipareigojimo. Kasacinio skundo argumentai šios teismo išvados nepaneigia. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad pagrindinės sutarties sudarymo dieną turėjo projektavimo sąlygų sąvadą ir dokumentus, reikalingus pirkimo–pardavimo sutarčiai įforminti. Dėl atsakovų kaltės nustatytu terminu nesudarius pagrindinės sutarties ir pasibaigus jos sudarymo terminui, ieškovas įgijo teisę į pagal preliminariąją sutartį sumokėto avanso grąžinimą bei 60 000 Lt dydžio baudą.

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Šioje byloje kasacinį skundą padavė vienas iš atsakovų – K. M., todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie teikiami būtent dėl kasatoriaus prievolių ieškovui.

Dėl pagal preliminariąją sutartį sumokėtų pinigų grąžinimo, kai ši sutartis sudaryta per atstovą, kuris neatsiskaitė su atstovaujamuoju

Asmenys turi teisę sandorius sudaryti tiek patys asmeniškai, tiek ir veikdami per atstovus (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.132 straipsnio 2 dalį atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Byloje nustatyta, kad M. A. L. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovu sudarė per atstovą UAB „Komsega“, atstovaujantį jai notariškai patvirtinto įgaliojimo pagrindu. UAB „Komsega“, atstovaudama M. A. L., veikė per savo vienasmenį valdymo organą – direktorių K. M. Taigi, UAB „Komsega“ ir M. A. L. siejo pavedimo teisiniai santykiai. Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo norma reiškia, kad, esant joje nurodytoms sąlygoms, teisiniai juridinių veiksmų atlikimo padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam. Dėl to sutiktina su kasatoriaus argumentais, kad iš preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos per atstovą, teisės ir pareigos atsirado atstovaujamajai M. A. L. Tačiau, kita vertus, sprendžiant konkretų byloje nagrinėjamą ginčą būtina įvertinti visas faktines aplinkybes ir taikyti teisės normas jų kontekste.

Nagrinėjamu atveju preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties šalys susitarė, kad pirkėjas iki šios sutarties pasirašymo sumoka pardavėjui 60 000 Lt avansą, kuris grąžinamas sudarius pagrindinę sutartį per dvi darbo dienas po visiško atsiskaitymo pagal ją (preliminariosios sutarties 8 ir 9 punktai). Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo, todėl kilo pagal šią sutartį sumokėtų pinigų grąžinimo problema. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminariosios sutarties pagrindu avansą arba sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti nurodytas pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kokia jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į preliminariosios sutarties 11 ir 12 punktus, pardavėjo sumokėta pinigų suma vertintina kaip šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas baudos sumokėjimas, kai įsipareigojimo pagal preliminariąją sutartį neįvykdo pinigus perdavęs asmuo, ir kaip atskaitos taškas nustatant baudos dydį, kai preliminariąją sutartį pažeidžia pinigus gavęs asmuo. Taigi šiuo atveju sumokėta 60 000 Lt suma galėtų būti negrąžinama ieškovui tik tada, jei būtų pripažinta, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl to, jog kokių nors įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį neįvykdė ieškovas, ir, kaip numatyta sutartyje, netesybos būtų tenkinamos iš sumokėto avanso. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad ieškovas būtų nepagrįstai atsisakęs sudaryti pagrindinę sutartį ar kad kokie nors jo veiksmai būtų sutrukdę sutartį sudaryti sutartu terminu. Tai reiškia, kad nėra pagrindo taikyti netesybas ieškovui ir kad jo sumokėtos pinigų sumos turi būti grąžinamos. Pirmiau nurodytame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime pasisakyta, kad tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, laikytina, jog pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo ir jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį. Aiškinant šią teisės normą pažymėtina, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, asmuo turi būti turtą įgijęs be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu, arba kai turto įgijimo pagrindas išnyksta po turto įgijimo.

Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CK 2.133 straipsnio 1 dalyje, pagrindinės sutarties nesudarymo padariniai (taip pat pareiga grąžinti gautas avansines įmokas) turėtų tekti įgaliotojai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju reikšmingos konkrečios pavedimo vykdymo aplinkybės ir įgaliotinio veiksmai, susiję su preliminariosios sutarties sudarymu ir jos vykdymu. Minėta, preliminariojoje sutartyje susitarta, kad avansinė įmoka sumokama pardavėjui, t. y. A. M. L. CK 6.760 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įgaliotinis visa, ką gavo vykdydamas įgaliojimą, privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui, CK 2.150 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Šios įstatymo nuostatos, be kita ko, reiškia ir atstovo pareigą perduoti atstovaujamajam gautus pinigus. Nagrinėjamu atveju pardavėjo atstovo (atsakovo UAB „Komsega“) iš pirkėjo (ieškovo šioje byloje) gauti grynieji pinigai turėjo būti apskaityti pardavėjo atstovo UAB „Komsega“ buhalterinėje apskaitoje, pinigų gavimą įforminant apskaitos dokumentu – kasos pajamų orderiu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktas), o po to išmokėti pardavėjai, šią operaciją taip pat užfiksuojant buhalterinės apskaitos dokumentuose. Bylą nagrinėję teismai pagal pirkėjo pateiktame preliminariosios žemės pirkimo–pardavimo sutarties egzemplioriuje esančius įrašus nustatė, kad 60 000 Lt avansinę įmoką gavo kasatorius, į pardavėjo atstovo UAB „Komsega“ sąskaitą šie pinigai nepateko. Tai reiškia, kad pinigus gavo ne įmonė, o kasatorius kaip fizinis asmuo. Toks kasatoriaus pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu ir reiškia, kad kasatorius juos įgijo, neturėdamas tam teisinio pagrindo. Šie pinigai nebuvo perduoti atstovaujamajai A. M. L., o paaiškėjus, kad pagrindinė sutartis nebus sudaryta – negrąžinti ieškovui. Taigi kasatorius, veikdamas kaip fizinis asmuo, savo veiksmais be teisinio pagrindo įgijo pinigus, kurių negalėjo ir neturėjo gauti, ir taip sukūrė situaciją, kai atstovas UAB „Komsega“ negalėjo tinkamai įvykdyti savo prievolių įgaliotojui (perduoti iš ieškovo gautus pinigus), o šis atitinkamai – ieškovui (grąžinti pinigus). Dėl to nagrinėjamu atveju kasatorius yra tas subjektas, iš kurio 60 000 Lt gali būti išreikalauti pagal CK 6.237 straipsnį kaip be pagrindo įgytas turtas. Teisėjų kolegija kasacine tvarka sprendžia būtent dėl kasatoriaus prievolės, todėl šiai išvadai neturi reikšmės kasatoriaus argumentai, kad įgaliotoja kitam atsakovui – UAB „Komsega“ – buvo suteikusi teisę naudoti avansines įmokas pavedimo sutarties įvykdymui reikalingiems veiksmams atlikti. Nėra reikšmingas ir tas faktas, kad kasatorius, ieškovui ėmus reikalauti grąžinti avansinę įmoką ir praėjus apie pusantrų metų nuo pinigų gavimo ir beveik tiek pat laiko nuo paaiškėjimo, kad pagrindinė sutartis sudaryta nebus, įnešė juos į įmonės kasą. Šie vėliau atlikti veiksmai nekeičia pinigų perdavimo metu susiklosčiusių santykių kvalifikavimo.

Apeliacinės instancijos teismas, tenkino ieškovo reikalavimą priteisti 60 000 Lt iš kasatoriaus kitu teisiniu pagrindu. Kadangi ginčas dėl aptarto reikalavimo išspręstas iš esmės teisingai, tai ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis paliktina galioti, reikalavimo tenkinimo pagrindu nurodant CK 6.237 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas iš kasatoriaus ieškovui priteisė ir 39 000 Lt netesybų. Dėl netesybų kaip prievolių vykdymo užtikrinimo priemonės (CK 6.70, 6.71 straipsniai) buvo susitarta preliminariojoje sutartyje. Preliminariosios sutarties šalis, kaip nutartyje jau pasisakyta, yra A. M. L. Dėl šios priežasties netesybos iš kasatoriaus, jam nesant preliminariosios sutarties šalimi, nepriteistinos. Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš kasatoriaus priteista 39 000 Lt, naikintina ir šis reikalavimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutartį, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose paskirstymas, atsižvelgiant į tai, kokia ieškinio reikalavimų dalis buvo patenkinta, o kokia – atmesta (CPK 93 straipsnio 1–4 dalys). Šiuo atveju atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo K. M. 39 000 Lt. Ši suma apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo priteista solidariai iš kasatoriaus ir kito atsakovo BUAB „Komsega“. Toks teismo sprendimo pakeitimas reiškia, kad ši suma lieka priteista tik iš BUAB „Komsega“. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus atitinkamai spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos iš šalių turi būti priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis. Taigi skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovui iš kasatoriaus ir kito atsakovo BUAB „Komsega“ solidariai priteista 2970 Lt žyminio mokesčio išlaidų, keistina. Atsižvelgiant į iš kiekvieno atsakovo priteistas sumas ieškovui iš kasatoriaus priteistina 891 Lt, o iš BUAB „Komsega“ – 1485 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, paskirstymo klausimą, atsižvelgtina į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi, kuria priimtas K. M. kasacinis skundas, buvo nutarta atidėti kasatoriui dalies žyminio mokesčio už kasacinį skundą (2670 Lt) sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Paduodamas kasacinį skundą, kasatorius sumokėjo dalį – 300 Lt – žyminio mokesčio. Kadangi kasacinio skundo reikalavimai patenkinti 40 proc. (atmesta 60 proc. reikalavimų), tai valstybei iš kasatoriaus priteistina atitinkama dalis žyminio mokesčio už kasacinį skundą – 1482 Lt (60 proc. nuo 2970 Lt bendros žyminio mokesčio sumos yra 1782 Lt, o kasatorius 300 Lt sumokėjo paduodamas kasacinį skundą). Kita žyminio mokesčio už kasacinį skundą dalis – 1188 Lt – valstybei priteistina iš ieškovo R. M. Atitinkamomis proporcijomis valstybei priteistinas 58,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimas: iš kasatoriaus priteistina 35,07 Lt, iš ieškovo – 23,38 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria ieškovui R. M. iš atsakovo K. M. priteista 39 000 Lt bauda, panaikinti ir šį ieškinio reikalavimą dėl K. M. atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria ieškovui R. M. iš atsakovų K. M. ir BUAB „Komsega“ solidariai priteista 2970 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo, pakeisti ir priteisti R. M. (duomenys neskelbtini) iš K. M. (duomenys neskelbtini) 891 (aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną) Lt, o iš BUAB „Komsega“ (įmonės kodas 300574770) – 1485 (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis) Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. M. (duomenys neskelbtini) 1211,38 Lt (vieną tūkstantį du šimtus vienuolika litų 38 ct), o iš atsakovo K. M. (duomenys neskelbtini) – 1517,07 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniolika litų 7 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Egidijus Baranauskas

Birutė Janavičiūtė

Algis Norkūnas