Dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-500-421/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17807-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.5.1.11; 3.5.1.18; 3.5.1.20.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio R. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. J. H. (B. J. H.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. S., „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrius, S. G.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio teisės areštuoti kitą neįkeistą hipotekos kreditoriui skolininko turtą, kol antstolis nėra užbaigęs išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūros.

Pareiškėjas prašė teismo panaikinti vykdomojoje byloje 2014 m. rugsėjo 1 d. priimtą turto arešto aktą. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis vykdo Kauno apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-19046-285/2012 dėl priverstinio 27 178,63 JAV dolerių skolos, sutartinių 16 proc. metinių palūkanų, 41,13 Eur (142 Lt) žyminio mokesčio išieškojimo, parduodant areštuotą pareiškėjui priklausantį hipoteka įkeistą turtą – 19/100 dalių buto (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, antstolis nėra pardavęs hipoteka įkeisto turto, todėl, nebaigęs šios procedūros, negalėjo areštuoti neįkeisto pareiškėjo turto, nes likusi neišieškota suma paaiškės tik realizavus įkeistą turtą. Dėl to tokie antstolio veiksmai (kito pareiškėjo nekilnojamojo turto – 1,1600 ha žemės sklypo, gyvenamųjų ir ūkio paskirties pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) areštas) yra neteisėti ir šiurkščiai pažeidžia pareiškėjo teises.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino 2014 m. rugsėjo 1 d. turto arešto aktą, kuriuo antstolis buvo areštavęs pareiškėjo nekilnojamuosius daiktus. Teismas pagal vykdomosios bylos duomenis nustatė, kad antstoliui nepavyko realizuoti hipoteka įkeisto skolininko turto (19/100 buto dalių) nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas. 2014 m. birželio 9 d. patvarkymu antstolis paskelbė antrąsias varžytynes neįvykusiomis ir pasiūlė išieškotojui „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriui perimti neparduotą iš antrųjų varžytynių turtą už pradinę turto pardavimo kainą – 9557,46 Eur (33 000 Lt). Išieškotojas atsisakė paimti jam siūlomą turtą, todėl antstolis, nustatęs, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso ir kitas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir pastatai, šiuos daiktus areštavo 2014 m. rugsėjo 1 d. turto arešto aktu. Teismas sprendė, kad antstolis nesilaikė CPK 723 straipsnio nuostatų – išieškotojui atsisakius paimti antrosiose varžytynėse neparduotą turtą, negrąžino skolininkui varžytynėse neparduoto turto, savo patvarkymu nepanaikino jo arešto. Teismas, savo iniciatyva patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatė, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam daiktui (19/100 buto dalims) 2008 m. balandžio 8 d. įregistruota hipoteka, Kauno apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi taikytas areštas, 2013 m. sausio 18 d. taikytas antstolio R. S. turto areštas. Antstolis nėra priėmęs procesinio dokumento panaikinti aptariamo turto areštą, nepasiūlė patvarkymu turto arešto panaikinimo klausimo spręsti Kauno apylinkės teismui. Dėl to teismas sprendė, kad antstolis 2014 m. rugsėjo 1 d. turto arešto aktu be teisinio pagrindo areštavo pareiškėjui priklausantį kitą turtą, todėl antstolio patvarkymą panaikino.

Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens „Nordea Bank Finland Plc“ (AB) atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad hipotekos kreditorius turi privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, antstolis, kreditoriui pasinaudojus teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš kito skolininko turto. Įstatyme nenustatyta galimybės taikyti priverstinio vykdymo veiksmus bei apribojimus skolininko neįkeisto turto atžvilgiu anksčiau, nei užbaigiama išieškojimo iš įkeisto turto procedūra. Dėl to antstolis gali taikyti apribojimus skolininko neįkeistam turtui tik po to, kai baigiama išieškojimo iš įkeisto turto procedūra ir neužtekus įkeisto turto kreditoriaus reikalavimui patenkinti bei esant kreditoriaus išreikštai valiai vykdyti tolesnį skolos išieškojimą iš neįkeisto turto. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad antstolis, neužbaigęs išieškojimo iš įkeisto turto procedūros, negalėjo areštuoti hipotekos kreditoriui neįkeisto pareiškėjo turto.

Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015, pateiktais išaiškinimais, kad, vykdant priverstinį išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, hipoteka įkeisto turto nerealizavus antrosiose varžytynėse, netaikoma CPK 723 straipsnio 3 dalies norma, t. y. išieškojimas pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą gali būti atnaujintas neribojant šio veiksmo vienerių metų terminu. Be to, kai vykdomas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto po neįvykusių antrųjų varžytynių, antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą ir iš naujo vykdyti varžytynes pagal CPK 718–722 straipsniuose nustatytas taisykles. Vadovaudamasis šiais išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad išieškojimas toliau gali būti vykdomas iš įkeisto skolininko turto.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis R. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį ir pareiškėjo skundą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasatorius teigia, kad pagal CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatą antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taigi jis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių skolininko turtui, kurio pakaktų įvykdyti teismo sprendimą, surasti ir areštuoti. Nagrinėjamu atveju įkeistas skolininko turtas iš antrųjų varžytynių buvo pardavinėjamas už 9557,46 Eur (33 000 Lt) pradinę pardavimo kainą, jo akivaizdžiai nepakako 27 178,63 JAV dolerių, sutartinių palūkanų skolai pagal teismo nutartį padengti. Jei kasatorius nebūtų areštavęs hipoteka neįkeisto skolininko turto, tai šis turtą būtų galėjęs laisvai perleisti ir taip būtų pažeidęs išieškotojo interesus, būtų išvengęs teismo sprendimo įvykdymo. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti teikiama išieškotojo interesams apsaugoti. Kasatorius pažymi, kad teismo nutartimi, kaip vykdomuoju dokumentu, neapribojamas vykdymo veiksmų atlikimas vien tik įkeisto turto atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, išaiškinta, kad kai iš įkeisto turto nepatenkinamas visas kreditoriaus reikalavimas, antstolis be papildomų procedūrų to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau tęsia išieškojimą iš kito skolininko turto. Dėl to antstolis, matydamas, kad nepakaks įkeisto turto vertės visam vykdomajam dokumentui įvykdyti, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti kitą skolininko turtą. Kasatorius pažymi, kad teismai turėjo vadovautis šiuo išaiškinimu.

2. Kasatoriaus nuomone, CPK 723 straipsnyje reglamentuojami teisiniai padariniai nepardavus turto iš antrųjų varžytynių. Nors CPK 723 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš kito turto tęsiamas grąžinus areštuotą turtą skolininkui, tačiau ši norma negali būti aiškinama siaurai, jos nesiejant su kitomis CPK normomis. Nagrinėjamu atveju kasatorius, siekdamas įvykdyti jam pateiktą vykdomąjį dokumentą, 2014 m. rugsėjo 1 d. areštavo kitą, hipoteka neįkeistą skolininko turtą tam, kad nebūtų pažeisti išieškotojo interesai ir įvykdytas privalomas teismo sprendimas, tačiau CPK 675 straipsnio 2 dalies nepažeidė, t. y. areštavo turto tik tiek, kiek jo reikia išduotam vykdomajam dokumentui įvykdyti. CPK 675 straipsnio 2 dalies normos išimčių, taikomų išieškant iš įkeisto turto, nei CPK, nei CK nenurodyta. Kasatorius pažymi ir tai, kad, jam nesiėmus realių priemonių teismo sprendimui įvykdyti, išieškotojas gali prašyti atlyginti žalą dėl to, jog jis nesiėmė priemonių teismo sprendimui įvykdyti.

3. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog antstolis turėjo panaikinti įkeisto turto areštą tam, kad galėtų areštuoti neįkeistą turtą, t. y. teismas vertino, kad neįkeistas skolininko turtas galėjo būti areštuotas tinkamai laikantis šio turto arešto procedūrų. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, konstatavo, kad antstolis, neužbaigęs išieškojimo iš įkeisto turto procedūros, negalėjo areštuoti neįkeisto hipotekos kreditoriui skolininko turto, t. y. pripažino, kad antstolis gali taikyti apribojimus neįkeistam skolininko turtui tik užbaigęs išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą ir neužtekus įkeisto turto kreditoriaus reikalavimui patenkinti bei esant kreditoriaus išreikštai valiai toliau vykdyti skolos išieškojimą iš neįkeisto turto. Kasatorius teigia, kad praktikoje teismai skirtingai aiškina šią nuostatą. Kasatoriaus įsitikinimu, nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės neįkeistam skolininko turtui taikyti priverstinio vykdymo veiksmus bei apribojimus anksčiau, nei užbaigiama išieškojimo iš įkeisto turto procedūra, nes teismo sprendimo įvykdymo realumas (CPK 18 straipsnis) savaime suponuoja implicitinę nuostatą, jog nereikalinga speciali arba papildoma norma, leidžianti taikyti priverstinius vykdymo veiksmus iš neįkeisto turto tam, kad būtų realiai įvykdytas teismo sprendimas. Dėl to kasatorius daro išvadą, kad teismas neteisingai aiškino teismų sprendimų vykdymo privalomumo ir vykdymo realumo principą.

4. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015, pateiktu išaiškinimu, nors skiriasi minėtos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Kasatoriaus įsitikinimu, vadovaujantis ginčijama apeliacinės instancijos teismo nutartimi, tektų konstatuoti, kad išieškotojas turėtų laukti vienerius metus po neįvykusių antrųjų varžytynių tam, kad galėtų tęsti išieškojimą iš hipoteka neįkeisto turto. Tačiau varžytynių skaičius negali pakeisti fakto, kad įkeisto turto vertės akivaizdžiai nepakanka kreditoriaus reikalavimams užtikrinti ir teismo sprendimui realiai įvykdyti. Kasacinio teismo nutartyje, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, buvo keliamas klausimas dėl CPK 723 straipsnio 3 dalies taikymo (netaikymo) ir varžytynėse parduodamo turto įkainojimo, vykdant išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, t. y. dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių tvarkos. Šioje byloje keliamas neįkeisto turto arešto, kai hipoteka įkeisto turto vertės nepakaks kreditoriaus reikalavimui patenkinti, klausimas. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ginčui spręsti rėmėsi nurodyta kasacinio teismo nutartimi.

Pareiškėjas B. J. H. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas teigia, kad antstolis, gindamas savo veiksmus, remiasi bendrąja norma, iš esmės ginančia skolininko interesus (CPK 675 straipsnio 2 dalimi), o ne suteikiančia antstoliui diskreciją taikyti skolininko turto areštą neperžengiant išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų ribų. Pareiškėjo nuomone, specialioje CK 4.193 straipsnio 1 dalies normoje nustatyta, kad jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to kreditoriaus teisė reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto visų pirma siejama su įkeisto daikto realizavimu, nes tik realizavus (pardavus iš varžytynių ar perdavus išieškotojui) tampa aiški likusi išieškotina kreditoriui suma. Iki įkeisto turto realizavimo momento negalima nustatyti, kokia apimtimi patenkintas kreditoriaus reikalavimas, ir įvertinti, kokia apimtimi turi būti taikomi suvaržymai skolininko neįkeistam turtui, siekiant nepažeisti CPK 675 straipsnio 2 dalies imperatyvo. Kasacinio teismo praktikoje galimybė tęsti išieškojimą iš kito skolininko turto siejama su įkeisto turto realizavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Pareiškėjas nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad tam tikrus vykdymo veiksmus (areštą) pagal CK 4.193 straipsnio 1 dalį kitam skolininko turtui antstolis gali taikyti ir neįvykus šioje normoje nurodytai aplinkybei, t. y. nerealizavus įkeisto turto. Antstolis turi veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Šiuo atveju buvo pažeisti pareiškėjo interesai, nes antstolis, nerealizavęs įkeisto turto ir nesant aiškios aplinkybės, ar pakanka šio turto išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms, nepagrįstai apribojo skolininko nuosavybės teises į kitą turtą. Parduodant turtą iš varžytynių, gali keistis jo kaina, todėl parduodamo turto rinkos vertė nepakankama išvadai, kad šio turto gali neužtekti išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms.

Suinteresuotas asmuo „Nordea Bank Finland Plc“ (AB), veikiantis per „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrių, atsiliepimu į kasacinį skundą iš esmės prisideda prie kasatoriaus kasacinio skundo ir prašo jį tenkinti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl antstolio teisės areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą, kol nėra realizuotas hipoteka įkeistas turtas

Pirmosios instancijos teismas antstolio veiksmų teisėtumą vertino pagal padarinius, kylančius išieškotojui atsisakius pasiimti iš varžytynių neparduotą turtą, ir nurodė, kad antstolis turėtų teisę areštuoti kitą skolininko hipoteka neįkeistą turtą tik tuo atveju, jei, nerealizavęs hipoteka įkeisto turto, laikytųsi CPK 723 straipsnio 2, 4 dalyse nustatytos tvarkos, t. y. pirmiausia panaikintų neparduoto iš varžytynių turto areštą, grąžintų jį skolininkui ir tik tada galėtų bendra tvarka areštuoti kitą skolininkui priklausantį turtą. Apeliacinės instancijos teismas antstolio veiksmų teisėtumą vertino CK 4.193 straipsnio aspektu: akcentavo privilegijuotą hipotekos kreditoriaus padėtį kitų kreditorių atžvilgiu ir nurodė, kad skolininko neįkeisto turto atžvilgiu antstolis gali taikyti priverstinio vykdymo veiksmus tik po to, kai bus baigta įkeisto turto pardavimo procedūra, t. y. kai paaiškės, kokia apimtimi tenkinti kreditoriaus reikalavimai, nes tik paaiškėjusi netenkintų kreditorių reikalavimų apimtis gali pagrįsti suvaržytino neįkeisto skolininko turto apimtį. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl antstolio teisės areštuoti kitą hipoteka neįkeistą skolininko turtą tol, kol nebaigta hipoteka įkeisto turto realizavimo procedūra, todėl teisėjų kolegija pasisakys dėl antstolių veiksmų teisėtumo vertinimo teismų vertintų teisės normų apimtimi.

Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „JAASTRA-WAM“ skundą, bylos Nr. 3K-3-712/2013); vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. ŽŪB,,Minaičiai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2015).

Išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto antstolis vykdo pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles su LII skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja CK normos (CPK 745 straipsnio 1 dalis). Bendrojoje vykdymo procesą reglamentuojančioje CPK 675 straipsnio 2 dalies normoje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata logiškai ir sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti tiek skolininko turto, kad jo pakaktų teismo sprendimui įvykdyti. Taigi, antstolis, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, turi imtis aktyvių veiksmų ir areštuoti tiek turto, kad būtų realiai užtikrintas skolos ir vykdymo išlaidų padengimas. Net ir tuo atveju, kai kreditoriaus naudai yra hipoteka įkeistas turtas, CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip absoliučiai ribojanti antstolio teisę areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Kai hipoteka įkeisto turto vertė yra akivaizdžiai per maža realiam sprendimo vykdymui užtikrinti, antstolio teisė areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą iš esmės gali būti ribojama tuomet, jeigu bendra hipoteka įkeisto ir jo areštuoto kito turto vertė peržengia išieškotinos ir vykdymo išlaidų sumos ribas. Nei CPK, nei CK nenustatyta šios bendrosios teisės normos išimčių, taikomų išieškant iš įkeisto turto, todėl tais atvejais, kai iš konkrečių duomenų akivaizdu, jog iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis turi teisę areštuoti ir hipoteka neįkeistą skolininko turtą, jei tokiu areštu iš esmės neviršijama išieškomos skolos bei vykdymo išlaidų suma.

Teisėjų kolegija pažymi, kad toks CPK 675 straipsnio 2 dalies normos dėl antstolių teisių areštuoti skolininko turtą aiškinimas nepaneigia (tarpusavyje siejasi) nei CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos, nei kasacinio teismo praktikoje suformuluotos, aiškinant šią normą, taisyklės, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Skolininko turto areštas yra laikinas tokio turto nuosavybės teisės uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis), todėl CK 4.193 straipsnio 1 dalies normoje nustatytas draudimas išieškoti iš hipoteka neįkeisto turto tol, kol nėra realizuotas hipoteka įkeistas turtas, neturėtų būti tapatinamas su draudimu areštuoti kitą, hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Esant hipoteka įkeistam turtui ir areštuotam kitam turtui, antstolis pirmiausia turės realizuoti hipoteka įkeistą turtą, ir, tik užbaigęs šią procedūrą, nukreipti išieškojimą į kitą areštuotą hipoteka neįkeistą skolininko turtą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį dėl 27 178,63 JAV dolerių (72 534,33 Lt) skolos, 16 proc. metinių sutartinių palūkanų nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki visiško skolos padengimo (atitinkamai 19 643,14 Eur (67 823,84 Lt) ir 41,99 Eur (145 Lt) žyminio mokesčio išieškojimo. Prie bylos pridėtos vykdomosios bylos duomenimis, hipoteka įkeistas turtas (19/100 dalių buto (duomenys neskelbtini) buvo pardavinėjamas CPK 721–723 straipsniuose nustatyta tvarka; antstolis skelbė aštuonerias varžytynes šiam turtui parduoti, tačiau nė vienos jų neįvyko (neužsiregistravo nė vienas pirkėjas); paskutinėse varžytynėse turtas buvo pardavinėjamas už gerokai sumažintą (nuo pirmųjų skelbtų varžytynių) 9557,46 Eur (33 000 Lt) pardavimo kainą, tačiau jo niekas nenupirko. Nepardavęs hipoteka įkeisto turto paskutinį kartą skelbtose varžytynėse ir išieškotojui atsisakius perimti neparduotą iš varžytynių turtą natūra, antstolis toliau tęsė vykdymo veiksmus byloje ir areštavo kitą skolininkui priklausantį, bet hipoteka neįkeistą turtą, kurio bendra vertė – 27 638,48 Eur (95 430,17 Lt). Šių teismo nustatytų duomenų pagrindu akivaizdu, kad, net ir įvykus varžytynėms, nebūtų pakakę hipoteka įkeisto turto visam kreditoriaus banko 40 693,53 Eur (140 503,17 Lt) reikalavimui patenkinti, juolab turėjo būti įvertinta ir daikto specifika – varžytynėse parduodama 19/100 dalių buto. Dėl to antstolio veiksmai (hipoteka neįkeisto turto areštas) nebaigus hipoteka įkeisto turto realizavimo vertintini kaip atitinkantys CPK 675 straipsnio 2 dalies normoje nustatytą antstolio pareigą, nes bendra hipoteka įkeisto turto ir areštuoto kito skolininko turto vertė (37 195,94 Eur (128 430,17 Lt) neviršijo išieškotinos ir vykdymo išlaidų sumos (40 693,53 Eur (140 503,17 Lt). Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 675 straipsnio 2 dalies ir CK 4.193 straipsnio 1 dalies normas, iš esmės sutapatino ribojimo išieškoti iš hipoteka neįkeisto turto ir draudimo areštuoti kitą, hipoteka neįkeistą skolininko turtą, sąvokas, todėl hipotekos kreditoriui sudarė nelygiavertes (diskriminacines) sąlygas kitų kreditorių atžvilgiu ir paneigė teismo sprendimo vykdytinumą (CPK 18 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino antstolio teisę areštuoti kitą hipoteka neįkeistą skolininko turtą, tačiau laikė, kad antstolis turi laikytis CPK 723 straipsnyje nustatytos tvarkos. Kadangi antstolio teisė areštuoti įkeisto ir neįkeisto turto tiek, kiek reikia reikalavimams patenkinti, pripažintina bet kurioje priverstinio išieškojimo stadijoje, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyta CPK 723 straipsnyje nustatyta tvarka nelemia antstolio veiksmų, areštuojant turtą, (ne)teisėtumo įvertinimo. Kaip pirmiau nurodyta, pagrindinė taisyklė ir principas, kurio turi laikytis antstolis, nustatydamas arešto apimtį, įtvirtinta CPK 675 straipsnio 2 dalies normoje, t. y. kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu iš įkeisto turto netenkinamas visas kreditoriaus reikalavimas, antstolis be papildomų procedūrų to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau tęsia išieškojimą iš kito skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010). CPK 723 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, neparduotą iš varžytynių turtą grąžinus skolininkui, antstolis gali bendra tvarka nukreipti išieškojimą į kitą skolininkui priklausantį turtą. Taigi tais atvejais, kai, panaudojus visas CPK nustatytas įkeisto turto realizavimo priemones, paaiškėja, kad neįmanoma realizuoti hipoteka įkeisto turto, pereiti prie kito skolininko turto, kuris nėra įkeistas išieškotojo naudai, realizavimo galima tik atlikus CPK 723 straipsnyje nustatytą procedūrą. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad areštuoti kitą skolininko turtą galima tik laikantis CPK 723 straipsnio 2, 4 dalyje nustatytos tvarkos, yra padaryta netinkamai aiškinant CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl bendros antstolio pareigos.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias antstolio pareigą areštuoti tiek turto, kiek jo realiai reikia skolos ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis), neatsižvelgė į tai, jog įkeisto turto realizavimo procesas patvirtina faktą, kad įkeisto turto vertės akivaizdžiai nepakaks kreditoriaus reikalavimams padengti ir teismo sprendimui įvykdyti, todėl padarė teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Dėl teismų padaryto teisės normų pažeidimo (netinkamo proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo) teismų procesiniai sprendimai naikintini ir priimamas naujas procesinis sprendimas – pareiškėjo skundas atmetamas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 10,54 Eur. Patenkinus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo B. J. H. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,54 Eur (dešimt Eur 54 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas