Administracinė byla Nr. eI3-4373-1066/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01784-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Violetos Petkevičienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. K. (B. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas B. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 22S62806 (toliau – Sprendimas).
2. Savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
2.1. Skundžiamu Sprendimu nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 5 dalimi. Sprendimu tuo pačiu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvės šalyse.
Pareiškėjas teigia, kad jam nežinomi tokio Sprendimo priėmimo motyvai, tačiau jis mano, kad toks Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
2.2. Paaiškina, kad prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, pareiškėjas išvežė savo šeimą iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į Lvivą, kur buvo pašauktas atlikti tarnybą teritoriniame gynybos padalinyje. Pareiškėjas su žmona augina tris vaikus ir norėtų pervežti žmoną ir vaikus dėl jų saugumo į Lenkiją ar Baltijos šalis, nes po mokymų gali būti perkeltas į rytinę Ukrainos dalį (į frontą).
2.3. Teigia, kad jis nekelia ir nekels grėsmės Lietuvos valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir labai norėtų aplankyti savo vaikus ir žmoną, jeigu karas užtruktų ilgiau ir jo šeima negalėtų grįžti į Ukrainą. Pareiškėjas siekia rasti prieglobstį Lietuvoje ar Šengeno erdvės šalyse, jeigu dėl galimų karo pasekmių, iškiltų grėsmė jo ir jo šeimos narių gyvybei ar sveikatai ir garantuoja, kad jo šeima nekels jokių grėsmių Lietuvos valstybei ir viešajai tvarkai.
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atsakovas pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Nurodo, kad 2021 m. gruodžio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai pripažino pareiškėją kaltu ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 str. 1 d. („neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje“). Pasak atsakovo, pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo, t. y. iki 2025 m. sausio 5 d. Departamentas, patikrinęs duomenis apie pareiškėją informacinėse sistemose, nustatė, kad jam nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinė viza, duomenų apie jo darbinę veiklą Lietuvos Respublikoje nėra, taip pat nėra duomenų apie šio užsieniečio sudarytą santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, taigi jokių ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, ko pasekoje, Departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą.
3.2. Departamentas pareiškėją apie ginčijamą Sprendimą informavo 2022 m. vasario 1 d. pranešimu Nr. 10K-4146 „Dėl priimto sprendimo“, kuriame nurodyta ginčijamo Sprendimo priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, Sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir apskundimo tvarka. Šis pranešimas buvo išsiųstas Departamentui žinomu pareiškėjo adresu Ukrainoje. Mano, kad toks pareiškėjo informavimas apie priimtą ginčijamą Sprendimą laikytinas tinkamu.
3.3. Atsakovo teigimu, 2022 m. vasario 24 d. ar vėliau pasitraukusiems (perkeltiems) iš Ukrainos dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainos piliečiams, kurių gyvenamoji vieta iki 2022 m. vasario 24 d. buvo Ukrainoje, suteikiama laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2023 m. kovo 4 d., tačiau nei pareiškėjas, nei jo šeimos nariai iš Ukrainos neišvyko ir neteikė prašymo suteikti laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje. Mano, kad, esant tokiai situacijai, Sprendimas neigiamų pasekmių pareiškėjui nesukelia, nes pareiškėjas neturi realaus poreikio vykti į Lietuvos Respubliką ar kitas Šengeno erdvės valstybes.
3.4. Taip pat pažymi, kad Sprendimas priimtas, atsižvelgiant į kompetentingos institucijos – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktą išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes yra nuteistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą ir jo teistumas nėra išnykęs. Šis faktas yra pagrįstas įsiteisėjusiu 2021 m. gruodžio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką dėl jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, Departamentas, remdamasis paminėtomis SIS II reglamento nuostatomis, ginčijamu Sprendimu taip pat privalėjo uždrausti pareiškėjui atvykti ir į kitas Šengeno erdvės valstybes.
3.5. Pabrėžia, kad ginčijamas Sprendimas pareiškėjui ar jo šeimos nariams nesudaro kliūčių teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, tačiau pats pareiškėjas pripažįsta, kad šiuo momentu reali grėsmė jo ir pareiškėjo šeimos narių gyvybei ar sveikatai nekyla.
k o n s t a t u o j a:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalimi, atliko Ukrainos piliečio B. K. (B. K.), gim. (duomenys neskelbtini), grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą.
4.2. Patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai pripažino pareiškėją kaltu ir nuteisė jį pagal LR BK 292 straipsnio „Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną“ 1 dalį. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nusikalstamą veiką padarė, tyčia, sąmoningai ir iš anksto suplanavęs. Dėl ko jam buvo paskirta 56 parų arešto bausmė. Bausmė atlikta 2022 m. sausio 6 d.
4.3. Policijos departamentas informavo Departamentą, pateikdamas išvadą, jog Ukrainos pilietis B. K. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes sąmoningai, iš anksto suplanavęs ir dalyvaudamas bendrininkų grupėje, padarė apysunkį nusikaltimą, taip pat į tai, kad jis laikomas turinčiu teistumą iki 2025 m. sausio 5 d., pasiūlant uždrausti minėtam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2025 m. sausio 5 d., o, vadovaujantis 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsniu, taip pat įvesti jo duomenis į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.
4.4. Skundžiamu Departamento sprendimu nuspręsta: 1) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos iki 2025 m. sausio 5 d.; 2) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo Sprendimo priėmimo dienos iki 2025 m. sausio 5 d.
4.5. Departamentas pareiškėją apie ginčijamą Sprendimą informavo 2022 m. vasario 1 d. pranešimu Nr. 10K-4146 „Dėl priimto sprendimo“, išsiųsdamas jį pareiškėjui adresu: (duomenys neskelbtini), ir nurodydamas jame ginčijamo Sprendimo priėmimo datą, numerį, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą, Sprendimą priėmusi subjektą, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ir Sprendimo apskundimo tvarką.
5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Sprendimo panaikinimo.
6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento priimtu Sprendimu, teigia, kad jam nėra žinomi ginčijamo Sprendimo motyvai, jis mano, kad toks Sprendimas turi būti panaikintas dėl to, kad nei jis, nei jo šeima nekelia jokios grėsmės Lietuvos Respublikai.
6.1. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktas numato, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
Pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Tvarka) 38.1 papunktį šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui nustatomas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.
Įstatymo 133 straipsnio 9 dalis numato, kad užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama.
Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės) 20 punkte nurodoma, kad užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Ddepartamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama.
6.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).
Taigi, įvertinęs anksčiau paminėtą teisinį reglamentavimą, teismas pažymi, kad sprendimą dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki tam tikro laiko Migracijos departamentas turėtų priimti įvertinęs aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą, kartu įvertinęs, ar uždraudimas užsieniečiui iki tam tikro laiko atvykti į Lietuvą yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams užtikrinti.
7. Surinkti rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėją 2021 m. gruodžio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai pripažino pareiškėją kaltu ir nuteisė jį pagal BK 292 str. 1 d. „Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną“, konstatuodamas, jog pareiškėjas, veikdamas bendrai su kitu asmeniu, Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno neteisėtai valstybės sieną perėjusius tris užsieniečius su tikslu pergabenti juos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas suprato, jog gabenami asmenys yra nelegalai, suprato, kad daro nusikaltimą, tačiau vylėsi, kad jų niekas nesustabdys, nes, tikėdamasis išvengti pareigūnų, ieškojo ir važiavo nuošaliais maršrutais. Taigi akivaizdu, kad jis nusikalstamą veiką padarė tyčia, sąmoningai ir iš anksto suplanavęs, dėl ko pareiškėjui paskirta 56 parų arešto bausmė. Bausmė atlikta 2022 m. sausio 6 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.). Pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo, t. y. iki 2025 m. sausio 5 d. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Tvarkos aprašo 12 punkto „užsienietis keli grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų:“ nustatytu vertinimo kriterijumi – jis buvo nuteistas už apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą – Policijos departamentas pateikia išvadą: pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.
Vadovaudamasis nustatytomis teisės aktų nuostatomis, bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes sąmoningai, iš anksto suplanavęs ir dalyvaudamas bendrininkų grupėje, padarė apysunkį nusikaltimą, kad jis laikomas turinčiu teistumą iki 2025 m. sausio 5 d., į kompetentingos valstybės institucijos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, kad šio užsieniečio ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, teismas daro išvadą, kad Departamentas pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nustatė pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2025 m. sausio 5 d. Taip pat, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Departamentas pagrįstai ir teisėtai ginčijamu Sprendimu įvedė į C. SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi kitose Šengeno erdvės valstybėse nuo Sprendimo priėmimo dienos iki 2025 m. sausio 5 d.
8. Teismas nesutinka su pareiškėju, kad jam nebuvo žinomi Departamento Sprendimo motyvai. Šiuo aspektu pasakytina, kad Departamentas pareiškėją apie ginčijamą Sprendimą informavo 2022 m. vasario 1 d. pranešimu Nr. 10K-4146 „Dėl priimto sprendimo“, kuriame nurodyta ginčijamo Sprendimo priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, Sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir apskundimo tvarka. Šis pranešimas buvo išsiųstas atsakovui žinomu pareiškėjo adresu Ukrainoje. Teismas sutinka, kad toks pareiškėjo informavimas apie priimtą Sprendimą laikytinas tinkamu ir atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Bylos duomenimis, pareiškėjas gavęs tokį pranešimą ir siekdamas sužinoti detalesnę informaciją, turėjo teisę kreiptis į atsakovą dėl Sprendimo jam įteikimo, tačiau tokio prašymo pateikti ginčijamą Sprendimą Departamentui nepateikė. Teismas pažymi, kad, įvertinus tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, su skundu ir jam buvo pateiktas atsiliepimas į jo skundą, darytina išvada, kad teisminio proceso metu jis susipažino (per atstovą) su ginčijamo Sprendimo turiniu ir jam yra žinomi skundžiamo Sprendimo priėmimo motyvai, dėl ko jo anksčiau nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
9. Pareiškėjas tuo pačiu teigia, kad jis nekelia ir nekels grėsmės Lietuvos valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau tokius teiginius teismas vertina kaip pakankamai deklaratyvaus pobūdžio (tik pareiškėjo nuomonė ar spėjimas), jie nėra pagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis nusikalstamos veikos darymu, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo, kad pareiškėjas nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių. Be to, nenustatyta, kad jis turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Likusieji pareiškėjo skundo argumentai, kad jis siektų aplankyti savo vaikus ir žmoną, jeigu karas užtruktų ilgiau ir jo šeima negalėtų grįžti į Ukrainą, kad norėtų rasti prieglobstį Lietuvoje ar Šengeno erdvės šalyse, jeigu dėl galimų karo pasekmių, iškiltų grėsmė jo ir jo šeimos narių gyvybei ar sveikatai, niekaip nekeičia anksčiau teismo padarytos išvados. Be to, atsakovas atsiliepime teisingai pažymi, kad tokios aplinkybės yra tik hipotetinio pobūdžio – nėra duomenų, kad pareiškėjas ar jo šeimos nariai būtų atvykę į Lietuvą.
Teismas akcentuoja, kad viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl šiam užsieniečiui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams.
10. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Sprendime Departamentas nurodė faktinius duomenis, kurie sudaro pagrindą jį priimti, pateikė jų vertinimą, t. y. taikomas poveikio priemones ne tik pagrindė objektyviais faktiniais duomenimis, bet ir motyvavo jų taikymą. Teismo vertinimu, skundžiami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo individualiam teisės aktui keliamiems reikalavimus. Ginčijamo Sprendimų motyvai yra iš esmės aiškūs, pagrįsti priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus.
Teismas daro išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimo panaikinimo pagrindų.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo B. K. (B. K.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Violeta Petkevičienė
Jolita Rasiukevičienė
Gediminas Užubalis
