Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2-318-1154/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19219-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 25 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė,

sekretoriaujant E. B.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M.“ atstovei advokato padėjėjai K. L. B.,

atsakovės V. B. G. atstovui A. G.,

atsakovų V. B. G. ir R. G. atstovui advokatui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M.“ ieškinį atsakovams V. B. G. ir R. G., dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „M.“, dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „M.“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų V. B. G. ir R. G. solidariai 518,94 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad ji suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas namui adresu (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovams nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini). Už ieškovės suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. atsakovai liko skolingi 518,94 Eur, kuriuos sudaro 518,89 Eur skola ir 0,05 Eur palūkanos.

2. Atsakovai V. B. G. ir R. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinio netenkinti. Atsakovai rėmėsi tokiais esminiais atsikirtimais:

2.1. Ieškovė turi įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes, tačiau šios pareigos neįvykdė. Ieškovės pateiktas jos naudojamos informacinės sistemos išrašas nėra tinkamas įrodymas skolai pagrįsti, nes nepateikti pirminiai / tiesioginiai įrodymai, kurių pagrindu duomenys buvo suvesti į informacinę sistemą.

2.2. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad 512,76 Eur skolos dalis įvardyta kaip „remontas, keitimas, montavimas“, tačiau jokie šią sumą pagrindžiantys įrodymai nepateikti. Ieškinyje skola įvardyta abstrakčiai, todėl neaišku, iš ko ji susideda.

2.3. Ieškovė nepateikė paskaičiavimų dėl išlaidų paskirstymo namo butų ar kitų patalpų savininkams.

2.4. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ji tinkamai įvykdė jai teisės aktuose nustatytas pareigas, ir atitinkamai – pagrindžiančių atsakovų prievolę sumokėti prašomas sumas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

3. Dublike ieškovė pateikė papildomus argumentus dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo:

3.1. Priešingai nei nurodo atsakovai, ieškovės pateiktoje mokesčių suvestinėje nurodytas ne tik kliento kodas, skolos likutis, bet ir detalizuoti paslaugų kiekiai, įkainiai bei susikaupęs skolos dydis kiekvieną mėnesį. Teismų praktikoje mokesčių suvestinė (kitaip – skolų valdymo ataskaita) pripažįstama tinkama ir leistina įrodinėjimo priemone (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-518-432/2023). Paslaugų įkainiai bei priskaityti darbai su įkainiais atsispindi ir PVM sąskaitose faktūrose. Ieškovė kas mėnesį atsakovams pateikia sąskaitas į pašto dėžutes arba jų pageidavimu el. paštu (į portalą), jie dėl sąskaitų negavimo į ieškovę nesikreipė, todėl laikytina, kad jas gavo tinkamai. Be to, atsakovai kaip buto savininkai privalo domėtis apie jiems priskaitomus mokesčius ir už paslaugas tinkamai atsiskaityti.

3.2. Ginčo laikotarpiu buvo atlikti šildymo trasos vamzdžių keitimo darbai, darbų kaina paskirstyta keturių namų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) savininkams, nes šie namai turi bendrą šilumos punktą. Darbai priskirtini avariniams darbams, todėl jiems atlikti nebuvo būtinas namo butų (patalpų) savininkų sutikimas, jie buvo atliekami nedelsiant, darbų atlikimui nebuvo skelbiamas konkursas, darbus atliko UAB „P.“, su kuria ieškovė turi sudariusi ilgalaikę darbų sutartį.

4. Triplike atsakovai nurodė tokius papildomus nesutikimo su ieškovės pozicija argumentus:

4.1. Šildymo trasos vamzdžių keitimo darbai nebuvo avariniai: 1) ieškovės pateiktame 2018 m. spalio 31 d. statinio apžiūros akte tik rekomenduojama pašalinti defektą, aktas pasirašytas pastatų administravimo vadybininko nesant duomenų apie jo kvalifikaciją ir kompetenciją atlikti šildymo sistemos defektaciją, be to, akte nepagrįstai nurodyta darbų apimtis keisti 15 m ilgio vamzdžio dalį, o realiai buvo pakeista net 25 m, kas reiškia ne būtinuosius gedimo šalinimo darbus, o šildymo sistemos vamzdyno pagerinimą; 2) apžiūros aktas sudarytas 2018 m. spalio 31 d., o darbai pradėti tik 2018 m. lapkričio 30 d., darbų atlikimo aktai surašyti 2018 m. gruodžio mėn. (nenurodyta konkreti data), taigi darbai nebuvo atlikti nedelsiant; 3) iš bylos aplinkybių nematyti, kad dėl įvykusio gedimo kilo pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai ar buvo galimi dideli materialiniai nuostoliai.

4.2. Ieškovė nepateikė rangovo išrašytų sąskaitų už šilumos trasos vamzdžių keitimo darbus bei įrodymų apie darbų apmokėjimą.

4.3. Neaišku, kokiu pagrindu nuo 2018 m. rugsėjo mėn. ieškovė skaičiuoja atsakovams 5,39 Eur skolą ir palūkanas, dėl kurių ši skola nuolat didėja. Ieškovė dar 2018 m. gegužės 31 d. buvo pareiškusi ieškinį atsakovams (civilinė byla Nr. e2-29013-925/2018) dėl skolos už 2017 m. spalio mėn. trūkusio šilumos vamzdžio remonto darbus; atsakovai, nors ir nesutiko su darbų atlikimo pagrįstumu, sumokėjo už vamzdžio remontą bei palūkanas (iš viso 314,52 Eur), o likusios skolos dalies, kuri buvo nepagrįsta, nemokėjo. Ieškovei pareiškus atsisakymą nuo ieškinio, nes atsakovai su ieškove atsiskaitė, teismo nutartimi byla buvo nutraukta. Ieškovei pripažinus, kad atsakovai su ja atsiskaitė, ir tuo pagrindu atsisakius ieškinio bei teismui nutraukus bylą, jos reikalavimas dėl šios skolos dalies yra nepagrįstas, be to, ieškinyje bei dublike ieškovė nepateikė jokio paaiškinimo, kokiu pagrindu reikalauja šios skolos dalies.

4.4. Net jei ir būtų konstatuota, kad šildymo trasos vamzdyno remontas galėjo būti atliekamas be atsakovų sutikimo, tai pareiga už jį mokėti galėtų kilti tik darbus atlikus tinkamai ir kokybiškai. Tas pats šildymo trasos vamzdis remontuotas dar 2017 metais ir remontas buvo atliktas netinkamai, todėl atsakovams nekyla pareiga mokėti už pakartotinį to paties vamzdžio remontą, be to, vamzdynas po pirmojo remonto buvo netinkamai izoliuotas, dėl to atsirado dideli šilumos praradimai, kurie lemia papildomas butų savininkų išlaidas. Atsakovų sūnus A. G., faktiškai gyvenantis ginčo bute, kaip namo įgaliotas asmuo, ne vieną kartą kreipėsi į ieškovę su pretenzijomis, nurodydamas, kad gyventojai nemokės už šildymo trasos vamzdžių keitimą iki ieškovė nepateiks visų prašomų dokumentų ir paaiškinimų ir jie nebus tikri, kad sumos yra pagrįstos ir / ar gedimas įvyko ne dėl ieškovės kaltės, t. y. netinkamos šildymo sistemos priežiūros ar netinkamo 2017 m. pabaigos avarijos šalinimo, ir kol ieškovė nepašalins šildymo trasos remonto trūkumų, dėl kurių patiriami dideli šilumos nuostoliai. Ieškovė į pretenzijose iškeltus klausimus neatsakė, jokios informacijos nepateikė. Ieškovė, nebendradarbiaudama ir neteikdama informacijos, pažeidžia savo kaip administratorės pareigas.

4.5. Ieškovė yra praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą, atsakovai prašo teismo taikyti senaties termino praleidimo pasekmes.

5. Trečiasis asmuo UAB „M.“ (reorganizuotos UAB „P.“ teisių perėmėja) atsiliepimu į ieškinį ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad šildymo trasos vamzdžių keitimo darbai buvo atlikti vadovaujantis su ieškove sudaryta 2010 m. rugpjūčio 30 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus darbus buvo pateiktas atliktų darbų priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė už darbus atsiskaitė. Trečiasis asmuo nurodė, kad vamzdžių keitimo darbai buvo avariniai, susiję su privalomaisiais darbais, todėl privalėjo būti nedelsiant šalinami pagal teisės aktų reikalavimus. Trečiojo asmens nuomone, darbai atlikti nedelsiant, darbų atlikimui nebuvo skelbiamas konkursas ir juos atliko UAB „P.“, su kuria ieškovė turi sudariusi ilgalaikę darbų sutartį, darbuotojai. Trečiojo asmens įsitikinimu, ieškovė, nustačiusi 2018 m. spalio 31 d. statinio apžiūros akte užfiksuotus pažeidimus, turėjo pareigą nedelsdama organizuoti remonto darbus, tai ir padarė. Ieškovei organizavus ir atlikus privalomuosius bendrojo naudojimo objekto remonto darbus, atsakovai neturi teisinio pagrindo atsisakyti už juos atsiskaityti.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja K. L. B. ieškinio reikalavimus palaikė. Jos teigimu, byloje pakanka įrodymų, kurie pagrindžia skolos dydį, ieškiniui patenkinti reikšmingas aplinkybes. Skolą pagrindžia skolos detalizavimo lentelė, atsakovams pateiktos sąskaitos. Vienintelė suma, su kuria atsakovai nesutinka, yra skola už šildymo trasos vamzdžio remontą (keitimą). Ieškovės atstovė pažymėjo, kad reaguojant į gautą pranešimą, jog pildosi sistema, buvo atlikta apžiūra (tai patvirtina apžiūros aktas), pastebėtas termofikato nutekėjimas šildymo trasoje po žeme. Atsakovai lygina vamzdžio gedimo požymius su 2017 metais įvykusiu gedimu (teigia, kad 2017 metais buvo apsemtas visas kiemas, o 2018 metais jokių gedimo požymių nebuvo), tačiau būtent dėl to, kad nedelsiant buvo imtasi darbų, ir buvo užkirstas kelias akivaizdiems pratekėjimams atsirasti. Tačiau tai nereiškia, kad nebuvo defektų. Apžiūros akte buvo nurodyta komisijos rekomendacija ieškovei pašalinti defektus, tai yra ieškovės pareiga, kylanti iš teisės aktų. Gedimai buvo įvertinti kaip avariniai, nes jų nepašalinus gyventojai būtų likę be šildymo. O tai, kad šilumos tiekimas nenutrūko, yra tiesiog sėkmingai susiklosčiusi aplinkybė. Ieškovės atstovė nurodė, kad 2018 m. gruodžio mėn. atliktų darbų priėmimo akte nurodytos sumos apmokėjimą įrodo byloje pateiktos sąskaitos faktūros, apmokėjimo dokumentai. Išlaidos gyventojams buvo paskirstytos proporcingai jų turimam plotui (ieškovė yra pateikusi lenteles iš savo vidinės sistemos). Vamzdžių pakeitimas buvo privalomasis darbas, jis buvo atliktas nedelsiant, dėl to gyventojai apie atliekamus darbus nebuvo informuoti. Jokie teisės aktai nenustato, per kokį laiką turi būti atlikti darbai. Jie buvo atlikti kaip įmanoma greičiau. Praktikoje ir gerokai ilgesni laikotarpiai pripažįstami pagrįstais. Ieškovės atstovės manymu, šioje byloje turi būti vadovaujamasi byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTYwLTQ2NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-160-465/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-160-465/2023">e2-160-465/2023</a> priimtu įsiteisėjusiu sprendimu, nes toje byloje buvo sprendžiama dėl to paties šildymo trasos vamzdžio remonto. Ieškovės atstovė pritarė eksperto išvadai, kad grįžtamasis vamzdis laikytinas bendrosios nuosavybės objektu, taip pat pažymėjo, kad teismo ekspertas pripažino, jog galimos situacijos, kai atkasus žemę paaiškėja, kad faktiškai ir realiai atliktinų darbų apimtis yra didesnė nei buvo preliminariai nustatyta, taip pat ekspertas nepaneigė būtinybės keisti 25 m ilgio vamzdžio dalį. Kartu ieškovės atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad tam tikros ekspertizės akto išvados yra prieštaringos, todėl jomis neturi būti vadovaujamasi, o kai kuriais klausimais ekspertas pateikė teisinį aplinkybių vertinimą, dar kitu atveju peržengė teismo nutartimi apibrėžtas ekspertinio tyrimo ribas ir pasisakė klausimais, kurie jam nebuvo užduoti (pvz., dėl atliktų darbų kiekių). Ieškovės atstovė prašė ieškinį patenkinti ir skirti atsakovams 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, t. y. už tai, kad rašytinius paaiškinimus pateikė prieš pat 2025 m. birželio 5 d. teismo posėdį.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės V. B. G. atstovas A. G. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jo teigimu, mažąją skolos dalį sudaro suma, dėl kurios jau išspręsta kitoje byloje, todėl šis reikalavimas yra nepagrįstas. Atsakovės atstovas rėmėsi eksperto nuomone, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog vamzdis trūko. Jis taip pat pažymėjo, kad ieškovė jau apžiūros metu nepagrįstai nurodė, kad reikės keisti 15 m vamzdžio. Ieškovė neįrodė, kokia buvo vamzdžio būklė. Jeigu ji buvo avarinė, tuomet kyla klausimas, kodėl nesiėmė keitimo darbų 2017 metais. Eksperto išvada patvirtina, kad avarijos nebuvo. Ieškovės pateiktame apžiūros akte esančios nuotraukos to nepatvirtina. Neaišku, ar apskritai sunkėsi termofikatas. Be to, avarijos atveju ieškovė nebūtų laukusi 1 mėnesį. Ieškovė nepaaiškino, kas lėmė, kad vamzdis buvo taisomas po mėnesio. Gyventojai apie gedimą nebuvo informuoti, šildymas butuose veikė ir sutrikęs nebuvo, pamatė tik tada, kai technika atvažiavo kasti žemę. Atsakovės atstovo teigimu, galima įžvelgti ieškovės nesąžiningą elgesį dėl nebendradarbiavimo, neinformavimo. Vamzdis buvo remontuojamas beveik toje pačioje vietoje kaip ir prieš metus, todėl galima daryti prielaidą, kad ankstesnis remontas buvo atliktas netinkamai. Ieškovė nepateikė duomenų nei kokioje konkrečioje vietoje, nei koks konkretus gedimo pobūdis. Be to, ieškovei teko pareiga vykdyti techninę priežiūrą, atsakovės atstovas 6 metus prašė pateikti informaciją apie atliekamus priežiūros darbus, tačiau jos negavo. Jo nuomone, ieškovė hidraulinių bandymų nedarė, prevencinės priežiūros nebuvo. Ieškovė neįrodė defekto fakto, pobūdžio, poreikio imtis remonto darbų. Neįrodžius avarijos, ieškovė turėjo gauti gyventojų sutikimą, o nesant sutikimo gyventojai už tai mokėti neturi. Atsakovės atstovas taip pat pažymėjo, kad darbai atlikti netinkamai, tai patvirtina ir eksperto išvada, ir pati ieškovė jau nebeteigia, kad nutirpęs sniegas virš vamzdyno yra normalu. Darbų atlikimo aktai patvirtina, kad vamzdžio buvo pakeista gerokai daugiau nei buvo izoliuota. Darbų vykdymo išlaidos gyventojams paskirstytos neteisingai, nes vienų namų atveju neįrengtų palėpių plotai (kurie yra pakankamai ženklūs) įtraukti į bendrus plotus, kitu atveju neįtraukti. Taip pat ieškovė nepaaiškino, kodėl 2017 metais, kai buvo atlikti tokie patys darbai, PVM gyventojams nereikėjo mokėti, o 2018 metais sąskaitos pateiktos su PVM. Atsakovės atstovas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, reaguodamas į ieškovės rašytinius paaiškinimus dėl atliktos teismo ekspertizės išvadų. Juose atsakovės atstovas nurodė, kad sutinka su eksperto išvada, jog grįžtamasis vamzdis yra bendrosios nuosavybės objektas, ir šio klausimo byloje nebekelia, taip pat vertino, kad eksperto išvados iš esmės patvirtina atsakovų poziciją byloje, o ieškovė eksperto išvadą vertina pasirinktinai pagal tai, kurios išvados dalys jai palankios, o kurios ne. Pasisakydamas dėl ieškovės prašymo skirti atsakovams baudą už piktnaudžiavimą procesu, atsakovės atstovas pažymėjo, kad pati ieškovė viso proceso metu elgėsi nesąžiningai, teikė procesinius dokumentus prieš pat posėdžius. Pateikdami prieš posėdį rašytinius paaiškinimus dėl eksperto išvados, atsakovai tik reagavo į atitinkamus ieškovės rašytinius paaiškinimus, kurie buvo pateikti prieš 1 dieną iki posėdžio, todėl neturėjo objektyvios galimybės pateikti procesinį dokumentą anksčiau. Atsakovės atstovas prašė teismo savo nuožiūra įvertinti ieškovės procesinį elgesį ir spręsti dėl baudos už piktnaudžiavimą taikymo.

8. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas D. B. pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiga įrodyti skolą tenka ieškovei. Ieškovė yra verslininkė, atsakovai – vartotojai. Verslininkams taikomi aukštesni apdairumo, rūpestingumo standartai. Per šią prizmę turi būti vertinami įrodymai. Atsakovų atstovo manymu, ieškinys negali būti laikomas pagrįstu, nes įrodymai neatitinka pakankamumo ir patikimumo kriterijų. Į byloje kilusius klausimus atsakė teismo ekspertas, kuris vertino duomenis iš bylos, jų pagrindu formulavo išvadas. Visos eksperto išvados patvirtina atsakovų poziciją, išskyrus išvadą dėl vamzdžio buvimo bendrosios nuosavybės objektu. Tačiau kitos atsakovų nurodytos aplinkybės patvirtina ieškinio nepagrįstumą. Ekspertas patvirtino, kad nustatyti vamzdžio gedimą buvo galima tik jį atkasus arba TV diagnostikos būdu. Tai nebuvo padaryta, taigi negalėjo būti preliminariai konstatuotas poreikis keisti 15 m vamzdžio. Ieškovė kaip profesionalė turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Neįrodžius gedimo, nėra pagrindo darbams atlikti. Ekspertas vertino byloje pateiktus įrodymus techniniu požiūriu. Ekspertas pažymėjo, kad šildymo trasos vamzdis yra ilgalaikė konstrukcija, tai praėjus 1 metams po remonto jis negalėjo tapti avarinis. Jeigu toks buvo jau 2017 metais, tai ieškovė turėjo spręsti racionaliausiu būdu – informuoti gyventojus, rengti susirinkimą ir priimti sprendimą dėl vamzdžio remonto. Atsakovų atstovas taip pat laikėsi nuomonės, kad ieškinys pareikštas praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą, nes ieškovė teigia dėl atsiskaitymo su rangovu patyrusi išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovų, taigi iš esmės reikalauja nuostolių atlyginimo. Atsakovų atstovas nurodė, kad administratorius savo pareigas privalo atlikti sąžiningai, apdairiai, tik naudos gavėjo interesais. Administratorius turi prievolę pagrįsti savo reikalavimus. Teisės aktuose įtvirtinta daugiabučio namo savininkų teisė gauti informaciją, tai yra svarbu, kad būtų galima įvertinti reikalavimų pagrįstumą, tačiau ieškovė nuo pat pradžių informacijos neteikė. Net ir bylos nagrinėjimo procese nebuvo pateikti įrodymai. Ieškovei teigiant, kad atsakovai nėra kompetentingi atsakyti į techninius klausimus, atsakovai prašė skirti ekspertizę. Šiai bylai svarbūs techniniai klausimai, todėl eksperto išvados yra reikšmingos. Jos nepalankios ieškovei, todėl ji su jomis nesutinka. Bet pagal prigimtį eksperto išvada yra patikimesnis, objektyvesnis įrodymas. Advokatas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinys pareikštas po 6 metų ieškovės apsisprendimu, toks elgesys laikytinas nesąžiningu. Pateiktas statinio apžiūros aktas nepasirašytas vadovo, apžiūrą atliko klientų vadybininkai, kurių kompetencija byloje neįrodyta. Neaišku, kaip nustatytas gedimas. Ieškovė turėjo surinkti įrodymus ir pagrįsti reikalavimą, tačiau ji veikia iš jėgos pozicijų, neteikia informacijos, o po to kreipiasi į teismą. Advokatas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-160-435/2023 atsakovai nedalyvavo, todėl joje priimtas teismo sprendimas jiems neturi prejudicinės galios. Ieškovė pripažino, kad pranešimų apie gedimą butų savininkams nesiuntė, susirinkimo neorganizavo, sutikimo negavo, taigi bendraturčiai už atliktą remontą neturi mokėti. Iš bylos duomenų neaišku, kas po 2018 m. spalio 31 d. akto priėmė sprendimą ir kaip jis buvo įformintas. Remontą atliko susijusi įmonė, taigi nebuvo skaidrumo, atvirumo, nebuvo pasirinktas ekonomiškiausias variantas. Atsakovų atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovės pateikta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra išrašyta ne už tuos darbus ir nepatvirtina atliktų ir apmokėtų darbų, dėl kurių kilo ginčas šioje byloje. Ieškovės pateikti įrodymai jos įrodinėtinų aplinkybių nepatvirtina. Darbai nebuvo avariniai, tai patvirtino teismo ekspertas. Darbai laikytini korekcine priežiūra, o ne avarijos likvidavimu. Pažymėjo, kad ieškovė remiasi tik savo pačios ar su ja susijusių asmenų pateiktais duomenimis, o atsakovai – teismo eksperto išvada. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų eksperto išvadas, nepateikė pakankamų ir patikimų įrodymų, kurie patvirtintų jos įrodinėjamų aplinkybių buvimą, t. y. avarinių darbų masto, kiekių. Įrodymų visuma rodo ieškinio nepagrįstumą. Dėl ieškovės prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą advokatas nurodė, kad pačios ieškovės elgesys viso proceso metu buvo toks, kad ji įrodymus teikdavo paskutinėmis dienomis, atsakovai turėdavo skubiai reaguoti. Pavyzdžiui, paskutiniai atsakovų rašytiniai paaiškinimai pateikti reaguojant į ieškovės rašytinius paaiškinimus, pateiktus prieš dieną iki teismo posėdžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas skirti baudą yra nesąžiningas. Palieka teismui vertinti ieškovės procesinį elgesį.

k o n s t a t u o j a :

Dėl ginčo esmės.

9. Byloje ginčo dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu ieškovė UAB „M.“ (buvusi UAB „Ž.“) ginčo laikotarpiu buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, nėra. Iš byloje pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ginčo laikotarpiu (2019 m. vasario–kovo mėn.) butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė atsakovams V. B. G. ir R. G.; 2023 m. gegužės 5 d. dovanojimo sutarties pagrindu buto savininku tapo atsakovų sūnus ir šioje byloje atsakovės V. B. G. atstovas A. G. (el. bylos apyrašas, T 1, b. l. 4–6).

10. Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų, kaip vienų iš namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų savininkų, 518,94 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir kitas paslaugas.

11. Taigi, nagrinėjamas ginčas kilo tarp daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administratoriaus ir vieno iš butų savininkų dėl atsiskaitymo už bendro naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą.

12. Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos 2024 m. vasario 10 d. mokesčių suvestinės (el. bylos apyrašas, T 1, b. l. 9–10) matyti, kad 2019 m. vasario mėn. skolos likutis pradžiai buvo 36,07 Eur, priskaičiuota mokėti 29,94 Eur už įprastines paslaugas ir 512,76 Eur už remontą, keitimą, montavimą bei 0,02 Eur palūkanų už pradelstą mokėjimą; atsakovai sumokėjo 29,94 Eur. 2019 m. kovo mėn. skolos likutis pradžiai buvo 548,85 Eur (512,76 + 36,07 + 0,02), priskaičiuota mokėti 29,94 Eur už įprastines paslaugas ir 0,03 Eur palūkanų už pradelstą mokėjimą; atsakovai sumokėjo 29,94 Eur. Šios mokėtinos sumos atsispindi ir ieškovės atsakovams išrašytose sąskaitose už 2019 m. vasario ir kovo mėnesiais suteiktas paslaugas (el. bylos apyrašas, T 1, b. l. 43–45). Įskaičius atsakovų atliktą 29,94 Eur mokėjimą už einamąjį mėnesį, likusi skolos suma už 2019 m. vasario 1 d. – 2019 m. kovo 31 d. laikotarpį sudarė 518,94 Eur, iš kurios 512,76 Eur suma už remontą, keitimą, montavimą, 6,13 Eur skola, susidariusi už laikotarpį iki 2019 m. vasario 1 d. kaip skolos likutis, ir 0,05 Eur palūkanų už pradelstą mokėjimą, apskaičiuotų už 2019 m. vasario–kovo mėn. Bylos iškėlimo metu (2024 m. spalio 9 d.) sąskaitų apmokėjimo terminai buvo pasibaigę ir sąskaitos nėra apmokėtos. Dėl šių sumų pagrįstumo nagrinėjamoje byloje kilo ginčas. Ieškovė teigia, kad atsakovai be pagrindo neatsiskaito už jos organizuotus šildymo trasos vamzdžių remonto darbus, kurie kvalifikuotini kaip būtini (avariniai) ir kurių vertė, tenkanti atsakovams, sudaro 512,76 Eur, taip pat nesumokėjo einamųjų mokesčių ir liko skolingi 6,13 Eur bei 0,05 Eur palūkanų. Dėl šių bendrą ieškiniu reikalaujamą skolą sudarančių sumų teismas pasisakys atskirai.

Dėl skolos už šildymo trasos vamzdžio keitimą.

13. Iš byloje pateiktos 2019 m. vasario 28 d. sąskaitos už paslaugas 2019 vasario mėnesį (el. bylos apyrašas, T 1, b. l. 43) matyti, kad ieškovė į sąskaitą įtraukė 423,77 Eur sumą (512,76 Eur su PVM), kurios pagrindas nurodytas taip: „Šildymo trasos vamzdžių keitimas perskaičiavimas už 2018 12 mėn.“ Pagrindinis ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl šios skolos sumokėjimo. Ieškovė nurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo atlikti šildymo trasos vamzdžių keitimo darbai, darbų kaina paskirstyta keturių namų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) savininkams, nes šie namai turi bendrą šilumos punktą. Darbai priskirtini avariniams darbams, todėl jiems atlikti nebuvo būtinas namo butų (patalpų) savininkų sutikimas, darbai buvo atliekami nedelsiant, jų atlikimui nebuvo skelbiamas konkursas, darbus atliko UAB „P.“, su kuria ieškovė turėjo sudariusi ilgalaikę darbų sutartį. Atsakovai ginčijo šių darbų atlikimo pagrįstumą be daugiabučių namų savininkų sutikimo, jų poreikį ir apimtį, apmokėjimą, mokėtinų sumų paskirstymo visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingumą, atliktų darbų kokybę. Atsakovai nurodė, kad jų sūnus A. G., kuris ginčo laikotarpiu faktiškai gyveno bute (duomenys neskelbtini), daug kartų kreipėsi į ieškovę prašydamas pateikti išsamesnę informaciją ir paaiškinimus apie atliktus šildymo trasos vamzdžio keitimo darbus, tačiau ieškovė visiškai nebendradarbiavo ir prašomos informacijos neteikė, į daugkartinius prašymus faktiškai nereagavo.

14. Byloje buvo kilęs ginčas ir dėl to, ar remontuotas šildymo trasos vamzdis yra daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi byloje paskirta teismo ekspertizė, ją pavesta atlikti teismo ekspertui S. M. Be kita ko, ekspertui pavesta atsakyti į klausimą, ar įtrūkęs šildymo trasos vamzdis techniniu požiūriu yra daugiabučio namo bendrosios inžinerinės sistemos dalis, t. y. namo bendraturčių atsakomybės ribose. Teisme 2025 m. gegužės 6 d. gautas Teismo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos apyrašas, T 4, b. l. 49–80). Teismo ekspertas pateikė išvadą, kad ekspertinio tyrimo objektas yra grįžtamasis pastatų šildymo sistemos vamzdis ir jis techniniu požiūriu yra bendrosios šildymo inžinerinės sistemos dalis (atsakymas į 9 klausimą), t. y. daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Teismo ekspertui pateikus šią išvadą, šalių ginčo dėl šios aplinkybės nebeliko, atsakovai sutinka, kad šildymo trasos vamzdis (pastatų grįžtamasis vamzdis), kurio remonto (keitimo) darbai buvo atliekami ieškovės užsakymu, ginčo laikotarpiu priklausė daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, teismas plačiau šio klausimo neanalizuoja ir su juo susijusių įrodymų nevertina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnis).

15. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTQtNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-94-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-94-701/2018">e3K-3-94-701/2018</a>, 28 punktas).

16. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nurodytos taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-515/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-515/2009">3K-7-515/2009</a>). Taigi, vienas iš atvejų, kada butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti šių išlaidų – kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl jų ir išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).

18. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje įstatymų leidėjas tiesiogiai įtvirtino butų ir kitų patalpų savininko pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjE0LTkxNi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-214-916/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-214-916/2021">e3K-3-214-916/2021</a>, 18 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė pripažįsta ir neginčija, kad daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai apie šildymo trasos vamzdžio keitimą nebuvo informuoti, jie sutikimo tokiems darbams atlikti nedavė. Ieškovės teigimu, darbai buvo avariniai, todėl atlikti nedelsiant, o darbams pirkti konkursas ar rangovų apklausa nebuvo vykdomi, darbus atliko UAB „P.“, su kuria ieškovė turėjo pasirašiusi ilgalaikę darbų sutartį.

20. Byloje yra pateikta 2010 m. rugpjūčio 30 d. sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „Š.“ (vėlesnis pavadinimas UAB „Ž.“) ir AB „C.“, kuria AB „C.“ įsipareigojo teikti sutarties priede nurodytų daugiabučių gyvenamųjų namų, įskaitant namus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas (el. bylos apyrašas, T 1, b. l. 51–54). Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priede Nr. 1 įtvirtintos paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų apimtys, nurodant darbų pavadinimą ir jų periodiškumą (el. bylos apyrašas, T 1, b. l. 57–60), sutarties priede Nr. 1A – šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų apimtys (el. bylos apyrašas, T 1, b. l. 61–62), sutarties priede Nr. 2 – namų sąrašas ir paslaugų tarifai (el. bylos apyrašas, T 1, b. l. 63–69). Sutartyje nurodyta, kad ji galioja 2 metus, tačiau nė vienai iš šalių nepareiškus pageidavimo ją nutraukti, jos galiojimas prasitęsia kitiems vieneriems kalendoriniams metams, o pratęsimų skaičius neribojamas. 2012 m. birželio 28 d. susitarimu dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2010 m. rugpjūčio 30 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) visas UAB „C.“ teises ir įsipareigojimus perėmė UAB „P.“ (el. bylos apyrašas, T 1, b. l. 55–56). Duomenų, kad ši sutartis būtų buvusi nutraukta, byloje nėra, taigi pripažintina, kad ji galiojo ginčo laikotarpiu.

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Administravimo nuostatai, Nuostatai) (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 3 punkte buvo nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Administravimo nuostatų 7.1 punkte nurodyta, kad administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais, o 7.3 punkte – kad administratorius privalo pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams ar jų įgaliotiems asmenims paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie Nuostatų IV skyriuje nurodytus jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas, leisti susipažinti su šių darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais. Pagal Administravimo nuostatų 7.7 punktą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

22. Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, nustatančio ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką (1.2 punktas), 91 punkte įtvirtinta, kad atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis.

23. Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą ginčo metu reglamentavo Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtintas Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (ginčo metu galiojusi redakcija), kurio 1 punkte buvo nurodyta, kad Aprašas nustato, kaip atliekama pastato savininkui arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų šilumos punktų kartu su šildymo ir karšto vandens sistemomis arba šilumos bei karšto vandens tiekėjams priklausančių pastato šildymo ir karšto vandens sistemos dalių priežiūra (eksploatavimas), kaip pasirenkamas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas), nustatomi prižiūrėtojo atliekami pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) darbai ir jų periodiškumas. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad pagal savo pobūdį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra (eksploatavimas) apima prevencinės priežiūros, korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo lygius. Kiekvienas šių lygių apima pastato šildymo ir karšto vandens sistemos kontrolės ir parametrų reguliavimo, techninės apžiūros ir būsenos atkūrimo veiksmus (šio Aprašo 2 priedas). To paties Aprašo 10 punkte nurodyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos privalomų priežiūros (eksploatavimo) darbų bendrasis sąrašas, kuriame nurodytais techniniais veiksmais, statinio projekte (ar jo dalyje) bei šildymo ir karšto vandens sistemos komponentų gamintojų instrukcijose nurodytais veiksmais užtikrinama, kad pastatų šildymo ir karšto vandens sistemos, nustatytai jų eksploatavimo trukmei, atitiktų statinio projekte (ar jo dalyje) numatytus reikalavimus, nustatytas šio Aprašo 3 priede. Pagal Aprašo 11 punktą pastatų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) konkretūs darbai nustatomi daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) dokumentuose (šio Aprašo 3 skyrius). Šiuos dokumentus rengia pastato savininkas ar bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba jų pavedimu prižiūrėtojas. Pagal Aprašo 20 punktą daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, o 24 punkte nurodyta, kad šio Aprašo 18 ir 20 punktuose išvardintų pastatų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) gali atlikti tik turintis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotą galiojantį atestatą, suteikiantį teisę atlikti šilumos vartojimo įrenginių eksploatavimo veiklą, asmuo.

24. Reglamento STR 1.07.03:2017 96 punkte įtvirtinta, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus; 97 punkte – kad nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane.

25. Pagal Administravimo nuostatų 4.6 punktą administratorius organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus. Tuo atveju, jeigu administratorius nėra perkančioji organizacija, pirkimus organizuoja ir vykdo vadovaudamasis savo parengtomis ir patvirtintomis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų taisyklėmis. Pirkimų taisykles rengia pagal aplinkos ministro patvirtintas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdines taisykles. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-913 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdinių taisyklių (toliau – Pirkimų taisyklės) (ginčo santykių metu galiojusi redakcija) 3 punkte buvo nurodyta, kad pirkimo tikslas – vadovaujantis Pirkimų taisyklių nustatytais reikalavimais, sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti administratoriui priežiūros paslaugas ar darbus, racionaliai ir skaidriai naudojant butų ir kitų patalpų savininkų lėšas. Pagal 9 punktą, pirkimas gali būti vykdomas apklausos arba konkurso būdu. Konkurso būdu pirkimas privalomas, jeigu numatomo pirkimo vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra lygi ar didesnė nei 3000 Eur. Išimtis – kai dėl susidariusių ypatingų aplinkybių (avarija, stichinė nelaimė ar kitoks nenugalimos jėgos poveikis) pirkimo neįmanoma įvykdyti konkurso būdu.

26. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi, pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigos arba netinkamai ją įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015; kt.).

27. Vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgiant į ieškovės ieškinio dalyką bei pagrindą bei atsakovų atsikirtimus, darytina išvada, kad ieškovei nagrinėjamoje byloje teko pareiga įrodyti, pirma, šildymo trasos vamzdžio gedimą, antra, gedimo pobūdį, kuris leistų vamzdžio remonto (keitimo) darbus priskirti susijusiems su nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, t. y. tokiems darbams, kurie galėjo būti atliekami be butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo ir nevykdant darbų pirkimo pagal Pirkimo taisyklių nustatytą tvarką, trečia, kad atliktų darbų apimtis buvo būtina ir atitiko privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, ketvirta, kad darbai yra atlikti tinkamai ir priimti, o ieškovė yra atsiskaičiusi su darbus atlikusiu rangovu.

28. Ieškovė aplinkybę, kad darbai atitiko avarinių darbų požymius ir turėjo būti šalinami nedelsiant, neinformuojant gyventojų ir neskelbiant pirkimo konkurso / apklausos, įrodinėjo tokiais įrodymais: 2018 m. spalio 31 d. UAB „Ž.“ statinio apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos apyrašas, T 1, b. l. 46, 150), atliktų darbų priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) už 2018 m. gruodžio mėn. (el. bylos apyrašas, T 1, b. l. 47–48, 155–156), atliktų darbų priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) už 2018 m. gruodžio mėn. (el. bylos apyrašas, T 1, b. l. 49). Ieškovė 2025 m. sausio 30 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-4113) taip pat nurodė, kad 2018 m. spalio 30 d. buvo gautas ir fiksuotas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pastoviai pildosi šildymo sistema, prašoma imtis skubių priemonių defekto nustatymui ir pašalinimui; į rašytinių paaiškinimų tekstą ieškovė įterpė ištrauką iš savo vidinės pranešimų registravimo sistemos (el. bylos apyrašas, T 2, b. l. 21).

29. Iš ieškovės pateikto atliktų darbų priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) už 2018 m. gruodžio mėn. matyti, kad darbų užsakovas yra UAB „Ž.“, rangovas – UAB „P.“; akte detalizuoti atliktų darbų, medžiagų ir mechanizmų aprašymai bei jų kaina. Akte nustatyta, kad buvo atlikta darbų už bendrą 5082 Eur su PVM kainą. Iš ieškovės pateikto atliktų darbų priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad juo įforminti rangovės UAB „M.“ atlikti trinkelių dangos atstatymo darbai už bendrą 945,53 Eur kainą. Už šiuos darbus atsakovai yra atsiskaitę ir dėl jų pagrįstumo šioje byloje nesprendžiama.

30. Vertindamas byloje pateiktus įrodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad 2018 m. spalio 31 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) tik abstrakčiai nurodyta, kad pastebėtas defektas yra trūkusi šildymo trasa po žemėmis, galimai (duomenys neskelbtini) namo kieme, ir rekomenduojama atkasti šildymo trasą, surasti trūkimą ir jį pašalinti keičiant nauju vamzdžiu iki šilumos punkto apie 15 m. Iš šio akto neaišku, kokiomis priemonėmis buvo atliekama apžiūra, nes vamzdžiai yra po žeme, taip pat neaišku, kas apžiūros metu buvo nustatyta, kokie galbūt rasti gedimo požymiai leido daryti išvadą (prielaidą), kad gali būti trūkęs vamzdis, kuo remiantis konstatuota preliminari darbų apimtis (15 m vamzdžio keitimas), kokio pobūdžio / sunkumo / pavojingumo yra gedimas. Iš akte esančių dviejų nuotraukų nėra galimybės spręsti apie tai, kas ir kokiu būdu buvo apžiūrėta ir kokie gedimai bei kokioje vietoje nustatyti.

31. Pažymėtina, kad ekspertas savo išvadoje negalėjo atsakyti į klausimą apie 2018 m. spalio 31 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus gedimus, nes jam nepakako objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti, kad yra grįžtamojo vamzdžio gedimas. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad statinio apžiūros akte pateikta galimo termofikato pratekėjimo įprasta ir termovizinė fotonuotraukos, tačiau jos nėra informatyvios, iš pateiktų nuotraukų negalima identifikuoti užfiksuotos vietos ir pratekėjimo fakto (Ekspertizės akto 23 punktas). Ekspertas taip pat pažymėjo, kad bylos medžiagoje, kuri jam buvo pateikta ekspertizei atlikti, nėra duomenų apie šildymo sistemai papildyti faktiškai sunaudotus papildomus termofikato kiekius (skaitiklio rodmenis ar pan.) (Ekspertizės akto 27 punktas).

32. Kita vertus, teismas pažymi, kad atsakovų procesiniuose dokumentuose ne kartą nurodyta, jog atsakovės atstovas A. G. pats matė (tuo metu, kai vamzdis buvo atkastas), kad termofikatas nežymiai sunkėsi (el. bylos apyrašas, T 1, b. l. 89, T 3, b. l. 14). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, jog A. G. turėtų reikiamą kvalifikaciją tokiems faktams konstatuoti. Teismas taip pat pastebi, kad tai turėjo vykti praėjus ne mažiau kaip mėnesiui po to, kai buvo sudarytas 2018 m. spalio 31 d. statinio apžiūros aktas, nes vamzdžio remonto darbai pradėti 2018 m. lapkričio 30 d. (to šalys neginčija), tuo tarpu A. G. nurodė, kad, jo nuomone, termofikatas vos sunkėsi, o ne bėgo ar pan. Be to, per mėnesį, praėjusį nuo 2018 m. spalio 31 d. apžiūros akto surašymo iki darbų pradžios, kaip teigia atsakovai ir pripažįsta ieškovė, gyventojų butai buvo šildomi, šildymo sistema veikė be sutrikimų. Teismo vertinimu, šie aptarti įrodymai nepatvirtina avarinio gedimo pobūdžio, kaip teigia ieškovė. Iš teismo eksperto išvados taip pat matyti, kad termofikato sunkimasis savaime nepripažintinas avarine situacija. Eksperto teigimu, tai gali būti pagrindas imtis korekcinės priežiūros veiksmų (Ekspertizės akto 32–34 punktai).

33. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad 2018 m. spalio 31 d. apžiūros aktas yra pasirašytas dviejų apžiūros vykdytojų klientų asmeninių vadybininkų A. M. ir A. G., tačiau apžiūros vadovo vardo, pavardės ir parašo eilutė yra tuščia. Ieškovės atstovė negalėjo nurodyti aktą pasirašiusių asmenų kvalifikacijos, tik paaiškino, kad ieškovė savo darbuotojais pasitiki. Sutiktina su eksperto išvada, kad prie akto pridėtos nuotraukos nėra informatyvios, iš jų negalima spręsti apie nustatytą gedimą. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad sprendimas dėl racionalaus požeminės šildymo trasos vamzdžio remonto būdo galėjo būti priimtas tik jį apžiūrėjus atkasus žemę arba TV diagnostikos būdu, Ieškovė teigia, kad 2018 m. spalio 31 d. apžiūros akte esanti nuotrauka (fotofiksacija) atlikta būtent TV diagnostikos būdu, ir remiasi tuo, kad kitokio vertinimo ekspertas nepateikė. Tačiau tokius teiginius paneigia pati ieškovė, nurodydama, kad TV diagnostikos veikimo principas – į vamzdynus įleista kamera perduoda duomenis į kompiuterį. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad viena nuotrauka yra paprasta, o kita termovizinė (Ekspertizės akto 23 punktas).

34. Atsakovai taip pat akcentavo, kad 2021 m. birželio 9 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos apyrašas, T 1, b. l. 148) ieškovė nurodė, kad pranešimas iš šilumininko apie tai, jog (duomenys neskelbtini) nuolat sukasi šildymo sistemos papildymo skaitiklis (pastoviai pildosi šildymo sistema), buvo gautas 2018 lapkričio 5 d. (t. y. po to, kai buvo atlikta 2018 m. spalio 31 d. apžiūra), tačiau vėliau šią aplinkybę pakeitė, nurodydama, kad pranešimas buvo gautas 2018 m. spalio 30 d. Atsakovės atstovas A. G. ginčijo ieškovės pateiktos 2018 m. spalio 30 d. pranešimo kopijos (iškarpos iš sistemos) kaip įrodymo patikimumą, teigdamas, kad tai yra tiesiog Excel lentelės ekrano nuotrauka ir kad tokiu būdu galima suvesti bet kokią informaciją (el. bylos apyrašas, T 3, b. l. 13).

35. Ieškovė galėjo pašalinti šiuos byloje pateiktų įrodymų prieštaringumus ir atsakovų abejones dėl jų patikimumo, pateikdama ne nukopijuotą ištrauką iš sistemos, bet užregistruotą šilumininko pranešimą visame gaunamų pranešimų kontekste, tačiau to nepadarė ir papildomų įrodymų neteikė. Ieškovė taip pat neprašė apklausti kaip liudytojo pranešimą pasirašiusio A. K., nepateikė jo kvalifikaciją patvirtinančių įrodymų, neteikė kitų įrodymų, kurie bent netiesiogiai patvirtintų jos įrodinėjamas aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, jog reaguojant į šį pranešimą buvo atlikta apžiūra, fiksuota 2018 m. spalio 31 d. statinio apžiūros akte, tačiau pačiame apžiūros akte nuorodos į šį pranešimą nėra, o atlikta apžiūra įvardyta kaip nuolatinė.

36. Taigi, ieškovė, teigdama, kad gedimas buvo avarinis, nepateikė nei tai pagrindžiančios kvalifikuoto specialisto išvados, nei objektyviai užfiksuotų duomenų, kurie patvirtintų tokią aplinkybę ir leistų daryti išvadą apie avarinį gedimo pobūdį. Iš ekspertizės akto (32–35 punktai) taip pat darytina išvada, kad statinio apžiūros akte nurodyti gedimai savaime nėra vertintini kaip avariniai, t. y. keliantys pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

37. Ieškovė byloje neginčijo aplinkybės, kad vamzdžio keitimo darbai buvo pradėti praėjus beveik mėnesiui po 2018 m. spalio 31 d. statinio apžiūros akto surašymo, t. y. 2018 m. lapkričio 30 d. Tačiau ji ypač akcentavo tai, kad mėnesio terminas savaime nelaikytinas ilgu ir nereiškia, jog dėl to darbai negali būti vertinami kaip avariniai. Ieškovė teigė, kad teismų praktikoje ir ilgesni terminai vertinami kaip tinkami avariniams darbams atlikti. Teismas sutinka su ieškove, kad jokie teisės aktai neįtvirtina privalomųjų terminų, per kuriuos administratorius turėtų užfiksuoti ir / ar atlikti užfiksuotų defektų remonto darbus, kaip konstatavo Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTY2Ni03OTQvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-666-794/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-666-794/2024">e2A-666-794/2024</a> priimtoje nutartyje, kuria šioje byloje rėmėsi ieškovė. Tačiau tai savaime nereiškia, jog kiekvienu atveju gali būti taikomas šešių mėnesių ar panašus terminas, kaip pirmiau nurodytoje byloje. Kiekvienu atveju turi būti sprendžiama individualiai, įvertinant tai, kokių veiksmų administratorius ėmėsi siekdamas kuo greičiau atlikti darbus ir pašalinti avarinius gedimus, taip pat atsižvelgiant į gedimų pobūdį ir keliamą grėsmę. Nagrinėjamu atveju ieškovė, viena vertus, nenurodė jokių aplinkybių, kodėl darbai buvo pradėti po mėnesio, o ne anksčiau, kokius veiksmus ieškovė atliko per tą mėnesį, kita vertus, ieškovė teigė, kad vykdyti darbų pirkimo pagal Pirkimo taisykles ji negalėjo ir neturėjo, nes gedimas buvo avarinis ir darbai turėjo būti atliekami skubiai. Ieškovės skubius veiksmus patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Iš Pirkimo taisyklių 22 punkto matyti, kad atsižvelgdamas į pirkimo būdą ir sudėtingumą, administratorius privalo nustatyti protingą pasiūlymų pateikimo terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, o perkant konkurso būdu, pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis negu 14 dienų nuo pirkimo paskelbimo. Pirkimo taisyklių 31 punkte nurodyta, kad vykdant apklausą arba perkant konkurso būdu, administratorius nedelsdamas (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas) tiekėjus raštu informuoja apie priimtą sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, nurodydamas tiekėją, su kuriuo numatoma sudaryti pirkimo sutartį. Šios nuostatos nepaneigia ieškovės galimybės pakankamai operatyviai įvykdyti pirkimą bent jau apklausos būdu. Priešingų duomenų ieškovė nepateikė, tik rėmėsi avariniu gedimo pobūdžiu kaip savaime užkertančiu kelią darbų pirkimui vykdyti. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTY2Ni03OTQvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-666-794/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-666-794/2024">e2A-666-794/2024</a>, kurioje priimtu procesiniu sprendimu rėmėsi ieškovė, teigdama, kad šešių mėnesių terminas avariniams darbams atlikti toje byloje buvo pripažintas tinkamu, darbai buvo perkami prieš tai atlikus rangovų apklausą, o informacija apie darbus ir jų kainą buvo skelbiama viešai.

38. Teismo vertinimu, ieškovės byloje pateikti įrodymai nepatvirtina ne tik avarinio gedimo pobūdžio, bet taip pat ir aplinkybės, kad ieškovė neturėjo galimybės ir / ar neprivalėjo vykdyti darbų pirkimo pagal Pirkimų taisykles, o ne pasitelkti rangovą savo pasirinkimu. Toks ieškovės elgesys neatitinka administratoriaus veiklos tikslų ir jo veiklai taikomų standartų pagal Administravimo nuostatus.

39. Atsakovai taip pat ginčijo atliktų darbų apimties – 25 m ilgio vamzdžio atkarpos keitimo – pagrįstumą.

40. Ieškovė nurodė, kad jos specialistai įvertino pagal faktą, kiek yra reikalinga keisti vamzdžio tam, kad defektai būtų pašalinti. Teismas šiuos teiginius vertina kaip deklaratyvius, nes ieškovė nepateikė jokių juos pagrindžiančių įrodymų, taip pat duomenų apie remonto poreikį vertinusių specialistų kvalifikaciją, apskritai jų neįvardijo. Tokio ilgio vamzdžio atkarpos keitimo būtinumas byloje grindžiamas tik atliktų darbų priėmimo aktu, tačiau atliktų darbų aktas patvirtina atliktų darbų faktą, bet ne jų poreikį. Kokia buvo vamzdžio būklė prieš atliekant jo keitimo darbus, byloje yra neaišku, nes ją patvirtinančių įrodymų nėra. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atkasus vamzdį jo būklė nebuvo fiksuojama nei 2017 metais, nei 2018 metais. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovai argumentą dėl per didelės darbų apimties grindė tik savo nuomone ir neteikė jokių įrodymų, tačiau pažymėtina, kad įrodinėjimo našta pagrįsti remonto / keitimo darbų poreikį tenka ieškovei, o ne atsakovams. Be to, dėl atliktų darbų ypatumų (paslėpti darbai, vamzdžiai po žeme) atsakovai galimybės pateikti įrodymus paneigiant ieškovės teiginius praktiškai neturi. Tuo tarpu ieškovė pasitenkino teiginiais, kad darbai buvo atlikti pagal faktą ir jų atlikta tiek, kiek reikėjo. Ieškovės atstovės teigimu, atlikti darbai užfiksuoti tik atliktų darbų aktuose, darbų poreikį nustatė rangovas kaip profesionalas, o darbų neatlikus, būtų kilusi grėsmė, kad vėl bus trūkis. Tokie ieškovės atstovės, kuri yra profesionali teisininkė ir pati situacijos nematė, paaiškinimai neatitinka įrodymams keliamų pakankamumo ir patikimumo reikalavimų, o kitų įrodymų, kurie pagrįstų atliktų darbų būtinumą ir apimtį, ieškovė nepateikė.

41. Darbus atlikusios UAB „P.“ teisių perėmėja, trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujanti UAB „M.“ teismo posėdyje nedalyvavo, o pateiktame atsiliepime į ieškinį tik glaustai pažymėjo, kad, jos nuomone, byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina ieškinio pagrįstumą, tačiau jokių aplinkybių, susijusių su šildymo trasos vamzdžio keitimu, nenurodė, įrodymų nepateikė. Trečiasis asmuo pateikė tik bendro pobūdžio teiginius, kad darbai buvo avariniai, susiję su privalomaisiais darbais, todėl privalėjo būti atlikti nedelsiant.

42. Ieškovė akcentavo tai, kad teismo ekspertas iš esmės patvirtino, jog galimos situacijos, kad atkasus žemę paaiškėja, jog faktiškai ir realiai atliktinų darbų apimtis yra didesnė. Su tuo sutiktina, tačiau tai nereiškia, kad toks teiginys savaime pagrindžia didesnę darbų apimtį. Darbų apimties poreikis turi būti patvirtintas įrodymais. Ieškovė nurodė, kad jos atsakingi specialistai, atkasę žemę ir įvertinę faktinę situaciją, nustatė, kad remonto darbų poreikis yra didesnis, tačiau nepaaiškino, kokie tai specialistai, kokiu būdu ir ką konkrečiai jie nustatė, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

43. Teismo ekspertas ekspertizės akto 36 punkte nurodė, kad įprastai taikomi tokie remonto būdai, priklausomai nuo pažeidimo masto: 1) mažos apimties remontas, lopymas; 2) dalinis vamzdžio keitimas, dažniausiai keičiant iki 2 m ilgio atkarpą; 3) ilgos vamzdyno atkarpos, pvz., nuo šulinio iki šulinio, keitimas. Į 3 klausimą apie tai, kokiu būdu ir apimtimi šiuo atveju galėjo būti pašalintas šildymo trasos vamzdžio įtrūkimas, laikantis minimalaus privalomo remonto reikalavimų, ekspertas nurodė, kad statinio apžiūros akte nėra tinkamai užfiksuoti nei pastatų grįžtamojo vamzdžio defekto faktas, nei jo pobūdis, todėl galimo remonto būdo ekspertas vertinti negali, tačiau pažymėjo, kad įprastai vienam pažeidimui (įtrūkimui) yra keičiama apie 2 m ilgio vamzdžio atkarpa.

44. Ieškovė kritiškai vertino teismo eksperto nuomonę, kad paprastai pakanka 2 m ilgio atkarpos vamzdžio keitimo, ir nurodė, kad šiuo atveju nebuvo analizuota vamzdyno struktūra, t. y. iš kokio ilgio sudedamųjų dalių vamzdynas yra sudarytas, kad būtų galima padaryti objektyvią išvadą, jog šiuo atveju būtų užtekę pakeisti tik 2 m vamzdyno atkarpą. Tačiau teismas pažymi, kad teismo ekspertas nurodė tik teorines galimybes, kaip paprastai gali būti atliekamas vamzdyno remontas, ir nevertino konkrečios situacijos. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai teigia, kad, nesant ekspertizės akte padaryto vertinimo, kad šiuo konkrečiu atveju būtų pakakę pakeisti 2 m ilgio vamzdžio atkarpą, tai reiškia, kad 25 m vamzdyno dalies keitimo poreikis, kurį faktiškai atliko administratorė, nebuvo paneigtas ir netgi buvo būtinas. Minėta, kad tokį poreikį turėjo įrodyti ieškovė, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Teismo ekspertas, atsakydamas į 5 klausimą, ar byloje esantys dokumentai techniniu požiūriu pagrindžia būtinumą pakeisti šildymo trasos vamzdžio 25 atkarpą, nurodė, kad byloje esantys dokumentai to nepagrindžia.

45. Dėl atliktų darbų priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų atliktų darbų kiekių pagrįstumo teismo ekspertizės akte teismo ekspertas pasisakė pažymėdamas, kad ne visi nurodyti darbų kiekiai galimai yra pagrįsti, tačiau teismas šiomis išvadomis nesiremia, nes jos nėra išsamiai pagrįstos ekspertinio tyrimo duomenimis. Didžiąją dalį išvadų dėl atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kiekio ekspertas grindžia lygindamas darbus ir medžiagas su žemės paviršiaus plotu, padengtu trinkelėmis. Tačiau byloje nėra duomenų, ar visas atkastas paviršius buvo padengtas trinkelėmis, ar buvo ir kitokių dangų, kurios gali neatsispindėti atliktų darbų akte, todėl, teismo vertinimu, šios eksperto išvados yra nepagrįstos išsamiais duomenimis, todėl į jas nagrinėjamoje byloje neatsižvelgtina (CPK 218 straipsnis).

46. Grįsdama atsiskaitymą su rangove UAB „P.“, ieškovė į bylą pateikė 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos apyrašas, T 3, b. l. 183), ieškovei išrašytą UAB „P.“. Sąskaitoje nurodyta 9113,84 ir 46,69 Eur sumos už šildymo ir karšto vandens sistemos remontą, 284,37 Eur suma už avarinės tarnybos paslaugas. Teismas sutinka su atsakovų vertinimu, kad ši sąskaita nepatvirtina, jog į ją įtrauktos sumos už šioje byloje ginčijamų darbų atlikimą. Sąskaitoje nurodyti darbai neidentifikuoti, nesusieti su atliktų darbų priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), jų suma neatitinka sumos už nagrinėjamoje byloje ginčijamus UAB „P.“ atliktus darbus – 5082 Eur. Papildomų įrodymų, kurie pašalintų šiuos neatitikimus, ieškovė nepateikė. Todėl ir ieškovės pateikto mokėjimo dokumento, patvirtinančio, kad ieškovė atsiskaitė su UAB „P.“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos apyrašas, T 3, b. l. 184), teismas nevertina kaip patvirtinančio atsiskaitymą už nagrinėjamoje byloje ginčijamus darbus. Pažymėtina, kad šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujanti UAB „P.“ teisių perėmėja UAB „M.“ atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad ieškovė su ja yra atsiskaičiusi, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų taip pat nepateikė.

47. Atsakovai taip pat kėlė klausimą, kad pakartotinis šildymo sistemos gedimas iš esmės toje pačioje vietoje gali būti susijęs su prieš metus ieškovės netinkamai atliktu remontu arba netinkama prevencine šildymo sistemos priežiūra, dėl ko nebuvo išvengta pakartotinio gedimo.

48. Iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-29013-925/2018 medžiagos matyti, kad toje byloje buvo kilęs šalių ginčas dėl atsakovų pareigos apmokėti šilumos trasos vamzdžio atkarpos remontą, ieškovės iniciatyva atliktą 2017 m. rudenį. Remontas buvo atliktas toje pačioje šildymo trasoje, kurios vamzdžio keitimo išlaidos yra ginčo objektas nagrinėjamoje byloje. Tai patvirtina civilinėje byloje Nr. e2-29013-925/2018 atsakovų pateiktas UAB „Ž.“ 2018 m. kovo 9 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad gedimas akustiniais prietaisais buvo nustatytas bendro naudojimo vidaus šildymo sistemos grįžtamajame išoriniame magistraliniame vamzdyne; avarija įvyko dėl galimai susidėvėjusio šildymo sistemos magistralinio vamzdyno būklės; atliekant remonto darbus buvo pakeista trūkusi bendro naudojimo grįžtamojo išorinio šildymo vamzdyno atkarpa kartu su avarinės būklės šildymo sistemos vamzdynu iki (duomenys neskelbtini) namo.

49. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas 2017 m. spalio 12 d. apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad atlikta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų visų butų ir lauko šildymo sistemos patikra, siekiant nustatyti, kur yra nutekėjimas šildymo sistemoje. Apžiūros metu termovizoriaus ir akustinių prietaisų pagalba nustatyta, kad vidaus tinklų bendrojo naudojimo šildymo sistemos grįžtamojo vamzdyno d50 (preliminarus vertinimas) galimas trūkimas yra (duomenys neskelbtini) namo kiemelyje, galimo trūkimo vietos schema pridėta (el. bylos apyrašas, T 1, b. l. 151–152). Iš atliktų darbų priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) už 2017 m. spalio mėn. matyti, kad buvo atliktas šildymo trasos vamzdyno remontas, akte aprašyti atlikti darbai ir jų kainos, bendra kaina – 2176,55 Eur su PVM (el. bylos apyrašas, T 1, b. l. 153–154).

50. Ieškovė nurodė, kad šildymo sistemos būklė nei 2017 metais, nei 2018 atliekant darbus nebuvo fiksuojama nei prieš darbų atlikimą, nei po jo. Atsižvelgiant į tai, kad darbai, kaip minėta, yra paslėpti, t. y. jų objektas yra po žeme, akivaizdu, kad ieškovei neužfiksavus nustatytų gedimų po to, kai vamzdžiai buvo atkasti, taip pat neužfiksavus atliktų darbų ir jų rezultatų, atsakovams buvo iš esmės užkirstas kelias kilusioms abejonėms dėl pirmiau atliktų darbų tinkamumo pašalinti.

51. Teismo ekspertas, vertindamas 2017 metais atliktą grįžtamojo vamzdžio remontą pagal byloje esančius dokumentus, pažymėjo, kad grįžtamasis vamzdis iki tiriamojo remonto 2018 metais buvo remontuotas prieš metus – 2017 metais. Byloje yra pateiktas 2017 m. spalio 12 d. apžiūros aktas, kuriame užfiksuota, jog buvo nustatytas nutekėjimas šildymo sistemoje, šildymo sistemos grįžtamojo vamzdyno d50 (preliminarus vertinimas) galimas trūkimas yra (duomenys neskelbtini) namo kiemelyje. Pridėta galimo trūkimo vietos schema, pateiktas atliktų darbų aktas (Ekspertizės akto 37–38 punktai). Atsakydamas į 8 klausimą dėl 2017 metais atlikto remonto galimos įtakos 2018 metais atliktam vamzdžio keitimui, teismo ekspertas pažymėjo, kad šildymo trasos vamzdžiai yra ilgalaikės konstrukcijos (skaičiuojama jų vidutinė naudojimo trukmė – 30 metų); per vienerių metų laikotarpį įprastai nepasireiškia matomų (reikšmingų) vamzdžių kokybės pokyčių.

52. Atsakovai taip pat kėlė klausimus dėl tinkamos techninės priežiūros atlikimo, savalaikių prevencinių veiksmų ir jų netinkamo vykdymo / nevykdymo galimos įtakos vamzdžio keitimui. Šio sprendimo 21–25 punktuose nurodyti teisės aktai išsamiai reglamentuoja administratoriaus pareigas, susijusias su šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūra, jos metu atliekamais veiksmais ir jų fiksavimu. Ieškovė nurodė, kad šildymo sistemos apžiūros buvo atliekamos, nors pripažino, kad tokių duomenų byloje nėra, ir negalėjo atsakyti, ar buvo sudaromi priežiūros darbų planai. Taip pat negalėjo pateikti duomenų apie 2017 metais buvusios vamzdyno būklės vertinimą, teigė, kad buvo suremontuota, tai klausimų nekilo.

53. Byloje kilus klausimui, ar buvo atliekama šildymo sistemos techninė priežiūra ir kas ją vykdė, ieškovė 2025 m. vasario 20 d. pareiškime dėl papildomų įrodymų prijungimo (DOK-7021) tiesiog nurodė, kad šilumos ūkio priežiūra pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo teikiama, tačiau jokių išsamesnių paaiškinimų ir įrodymų nepateikė (el. bylos apyrašas, T 3, b. l. 136). Ieškovė į bylą nepateikė jokių su pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, jos būkle susijusių dokumentų.

54. Teismas pažymi, kad ieškovė į teismą kreipėsi praėjus 6 metams po atliktų darbų, už kuriuos reikalauja atsiskaityti, be to, darbai yra paslėpti po žeme, taigi ieškovė, kaip administratorė, atsakingai atlikdama savo pareigas ir veikdama butų savininkų interesais, turėjo savo veiklą vykdyti skaidriai ir imtis priemonių pagrįsti reikalaujamų apmokėti darbų atlikimą laikantis nustatytos tvarkos bei jos veiklai keliamų reikalavimų, o to nepadariusi turi prisiimti tokio savo neveikimo pasekmes. Pastebėtina, kad teismo eksperto galimybė įvertinti tiek atliktų darbų poreikį, tiek jų apimtį bei kokybę buvo apribota, ekspertizė atlikta remiantis tik byloje esančiais dokumentais, nes tiesioginės vertinamo objekto apžiūros atlikimas pareikalautų neproporcingai didelių finansinių ir organizacinių sąnaudų. Šios aplinkybės yra svarbios teismui vertinant byloje pateiktų įrodymų visetą ir darant teisiškai reikšmingas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių įrodytumo.

55. Ieškovė teigė, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų tariamą 2017 m. atliktų vamzdyno remonto darbų netinkamą kokybę. Jos nuomone, gedimas yra natūralus dalykas, o jam atsiradus, organizuojami remonto darbai. Su tokia pozicija galima sutikti tik iš dalies.

56. Pažymėtina, kad ieškovė neneigė, jog 2018 m. buvo remontuojamas (keičiamas) tas pats vamzdis kaip ir 2017 metais. Ekspertas paaiškino, kad tai yra ilgalaikis daiktas. Taigi praėjus metams po tinkamai atlikto remonto vamzdis neturėjo vėl prakiurti taip, kad reikėtų keisti 25 metrų ilgio jo atkarpą. Atsižvelgiant į tai, pareiga įrodyti, kad 2017 metais remontas buvo atliktas tinkamai, taip pat teko ieškovei, organizavusiai tuos darbus ir privalančiai turėti tiek darbų atlikimą, tiek vamzdyno būklės patikrinimo rezultatus patvirtinančius dokumentus.

57. Atsakovai, be kita ko, tvirtino, kad 2018 metais vamzdžio keitimo darbai atlikti nekokybiškai, nes toje vietoje, kur buvo pakeistas vamzdis, žiemą nutirpsta sniegas, tai liudija blogą šilumos izoliaciją ir dėl to butų savininkų patiriamas didesnes sąnaudas už šilumos tiekimą. Šiuos argumentus atsakovai grindė byloje pateiktomis nuotraukomis (el. bylos apyrašas, T 1, b. l. 115, 124–126).

58. Teismo ekspertas ekspertizės akte, atsakydamas į 10 ir 11 klausimus, susijusius su 2018 m. atliktų darbų kokybės vertinimu, nurodė, kad įprastai (kokybiškai įrengus šilumines trasas) virš šiluminių trasų sniegas nenutirpsta. Tačiau iš nuotraukų matyti, kad nuo skirstomųjų šilumos tiekimo tinklų (ŠTT) yra nuardyta izoliacija, o iš atliktų darbų akto matyti, kad buvo keičiama 25 m vamzdyno, tačiau kevalais izoliuota tik 4,8 m vamzdyno, todėl neaišku, kodėl nebuvo izoliuotas visas naujai pakeistas grįžtamojo vamzdžio ilgis. Eksperto nuomone, labiausiai tikėtina, kad sniegas nutirpo dėl neatstatytos ar netinkamai atstatytos ŠTT šilumos izoliacijos arba netinkamo grįžtamojo vamzdžio izoliavimo. Ekspertas taip pat nurodė, kad normatyviniai statybos techniniai dokumentai nustato reikalavimus šiluminių trasų apšiltinimui; įprastai apšiltinus šilumines trasas pagal šiuos reikalavimus yra pasiekiama šiluminės trasos šiluminė varža, kuri užtikrina, kad sniegas virš šiluminės trasos netirptų. Šios eksperto išvados yra pagrįstos aiškiais argumentais, nuoseklios ir neprieštaringos, tačiau jos nėra kategoriškos, o tik tikėtinos, nes ekspertas neturėjo galimybės apžiūrėti tyrimo objekto ir galėjo remtis tik byloje esančia medžiaga. Kita vertus, byloje nenustačius ieškinio reikalavimo dėl skolos už šildymo trasos vamzdžio keitimą tenkinimo sąlygų, atsakovų argumentas dėl netinkamos atliktų darbų kokybės netenka savo aktualumo.

59. Ieškovė iš esmės šių eksperto išvadų neginčijo, tik teigė, kad jos nėra susijusios su byla. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai teigia, kad, atsakovams nepareiškus priešieškinio dėl nekokybiškai atliktų darbų, žalos atlyginimo ir pan., klausimai dėl darbų kokybės šioje byloje nenagrinėtini. Atsakovai, nesutikdami su ieškinio reikalavimais, įskaitant ir atliktų darbų kokybę, turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir arba pareikšti savarankišką priešpriešinį reikalavimą, arba gintis nuo ieškinio atsikirtimų forma, pavyzdžiui, taikyti savigyną – prievolės atsiskaityti sustabdymą, ir pan.

60. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0xMDc1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-1075/2024">e3K-3-9-1075/2024</a>, 28 punktas)

61. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2010">3K-3-139/2010</a>; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDItNjg0LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-42-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-42-684/2019">e3K-3-42-684/2019</a> 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjEtMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-561-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-561-378/2016">3K-3-561-378/2016</a> 23 punktą)

62. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyvių byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime ar nutartyje.

63. Vertindamas nagrinėjamoje byloje pateiktą teismo eksperto išvadą teismas atsižvelgia į tai, kad abi šalys pasiūlė to paties eksperto kandidatūrą, eksperto kvalifikacijos ir nešališkumo neginčijo. Ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizės objektas nebuvo apžiūrėtas, o tyrimas atliktas dokumentų analizės metodu. Tai yra reikšminga vertinant eksperto išvadas, kadangi nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje situacijoje ekspertas objektyviai neturėjo galimybės tiesiogiai apžiūrėti vertinamo objekto. Dėl to daugelis eksperto išvadų suformuluotos arba kaip teorinio pobūdžio, arba kaip tikimybinės, bet ne kategoriškos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

64. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį- oficialiuosius įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tas pats pasakytina ir apie eksperto išvados įvertinimą (CPK 218 straipsnis), tačiau ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010).

65. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas įrodymus, atsižvelgia į šioje byloje susiklosčiusios situacijos ypatumus, t. y. kad ginčas kilo dėl darbų, kurie yra techniškai ir technologiškai sudėtingesni vien dėl to, kad faktiškai buvo atliekami su objektais, esančiais po žeme, todėl jų poreikio, apimties, kokybės ir panašių klausimų įrodinėjimas yra apsunkintas, o atsakovams, nedalyvavusiems atliekant darbus, apskritai yra beveik neįmanoma pateikti priešingus įrodymus, todėl ieškovei, kaip asmeniui, užsiimančiam profesionalia daugiabučių namų administravimo veikla ir išmanančiam (turinčiam išmanyti) savo teises ir pareigas bei teisės aktų keliamus reikalavimus savo veiklai, tenka pareiga įrodymais pagrįsti savo reikalavimus, reiškiamus daugiabučio gyvenamojo namo vieno iš butų savininkams. Šia prasme nagrinėjamoje byloje ieškovei keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai ir jai tenka sunkesnė įrodinėjimo našta. Esant tokiai situacijai, atsakovų įpareigojimas pateikti įrodymus apie šilumos trasos būklę ir jos remonto ar keitimo mastą, pobūdį, pagrįstumą ir pan. reikštų atsakovų įpareigojimą padaryti tai, kas neįmanoma, o tai prieštarautų protingumo principui, kuriuo teismai privalo vadovautis aiškindami ir taikydami įstatymus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

66. Administratoriaus pareiga veikti butų savininkų interesais suponuoja, kad administratorius turi galėti pagrįsti tiek atliktinų darbų poreikį, tiek atliktų darbų pobūdį bei mastą ir jų kokybę, ypač tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai darbai buvo atliekami neinformavus butų ir kitų patalpų savininkų ir atitinkamai – nesant jų pritarimo, taip pat neskelbiant nei darbų atlikimo konkurso, nei rangovų apklausos, o pasitelkiant administratoriaus vienašališkai pasirinktą rangovą. Įvertinus nagrinėjamoje byloje ieškovės pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad ieškovė savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir ieškinio reikalavimo dėl 512,76 Eur skolos už šildymo trasos vamzdžių keitimo darbus priteisimo iš atsakovų pagrįstumo neįrodė, t. y. neįrodė, kad darbai buvo avariniai, todėl galėjo būti atliekami nesant gyventojų sutikimo, jų neinformavus, nevykdant pirkimo pagal Pirkimų taisykles, taip pat nepateikė įrodymų, kad už atliktus darbus su rangove atsiskaitė, nepateikė duomenų, kokia buvo grįžtamojo vamzdžio būklė iki 2017 metų remonto ir po jo, neaišku, ar 2018 metais kilęs remonto poreikis nebuvo nulemtas 2017 metais netinkamai atliktų darbų, nepagrindė, kokiais įrodymais remdamasi nustatė, kad reikia keisti 25 m ilgio vamzdžio atkarpą, ypač atsižvelgiant į tai, kad vamzdis buvo remontuotas prieš metus. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad atsakovai, kaip vieno iš butų savininkai, neturi mokėti už remontą, kuris atliktas nesant jų sutikimo ir kurio vykdymo be atsakovų sutikimo teisėtumo sąlygos neįrodytos, todėl ši ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl išlaidų už remontą paskirstymo.

67. Atsakovai teigė, kad ieškovės nurodyti gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), plotai neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytų duomenų, todėl neaišku, kaip ieškovė apskaičiavo ir visiems butų bei kitų patalpų savininkams proporcingai padalijo mokėtinas sumas už vamzdžio remontą (keitimą). Atsakovai pateikė duomenis iš Nekilnojamojo turto registro (el. bylos apyrašas, T 3, b. l. 46– 121) ir išdėstė juos bei ieškovės taikomus plotus lentelėje, grįsdami jų neatitikimą. Atsakovai taip pat kėlė klausimą, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojui R. P. už 133,22 kv. m ploto butą ieškovė paskaičiavo 611,53 Eur sumą už antrąjį vamzdžio remontą, tuo tarpu atsakovams už 121,27 kv. m ploto butą – 608,17 Eur, taigi atsakovų butui tenkanti remonto kaina yra 5,01 Eur/kv. m, o R. P. patalpų atveju kaina mažesnė – 4,59 Eur/kv. m. (el. bylos apyrašas, T 3, b. l. 8–9). 2025 m. birželio 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-22769) atsakovės V. B. G. atstovas A. G. papildomai nurodė, kad į vienų gyvenamųjų namų bendruosius plotus yra įtraukti neįrengtų palėpių plotai, tuo tarpu į kitų neįtraukti, o tai iškreipia išlaidų paskirstymo proporcingumo principo taikymą (paaiškinimų 25 punktas, el. bylos apyrašas, T 4, b. l. 137).

68. Ieškovė kartu su 2025 m. sausio 15 d. prašymu (DOK-2083) pateikė iškarpą iš vidinės apskaitos sistemos apie priskaitymus visų keturių namų gyventojams už remonto darbus, nurodytus 2018 m. gruodžio mėn. atliktų darbų priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) „Trinkelių atstatymas po kasimo darbų“, taip pat pateikė informaciją apie priskaitymus visų keturių gyvenamųjų namų butams už 2018 metais atliktus šildymo ir karšto vandens sistemų remonto darbus (el. bylos apyrašas, T 3, b. l. 177–182). Ieškovė pažymėjo, kad daugiabučių namų ir juose esančių butų plotai į jos sistemą įvesti seniai ir nesikeitė.

69. Teismas pažymi, kad lyginti (duomenys neskelbtini) namo gyventojo R. P. ir atsakovų butams ir kitoms patalpoms paskaičiuotų sumų už vamzdžio remontą proporcingumo nėra pagrindo, nes nagrinėjamoje byloje duomenų apie R. P. paskaičiuotas sumas ir jų pagrindimą nėra, o remtis civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTYwLTQ2NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-160-465/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-160-465/2023">e2-160-465/2023</a>, kuri nėra prijungta prie nagrinėjamos bylos, medžiaga teismas negali, nes toje byloje esantys įrodymai šioje byloje nebuvo pateikti, ištirti ir įvertinti proceso įstatymų nustatyta tvarka. Kartu pažymėtina, kad atsakovai pateikė konkrečius duomenis ir argumentus, kodėl ieškovės taikomi plotai neatitinka reikalavimo išlaidas bendrojo naudojimo objektams išlaikyti paskirstyti visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jų turimų patalpų ir gyvenamųjų namų plotui. Ieškovė byloje taip ir nepateikė paaiškinimo, kaip yra nustatyti jos taikomi patalpų plotai. Kita vertus, ieškinio reikalavimus dėl skolos už remontą priteisimo pripažinus nepagrįstais, atsakovų keliamas klausimas, ar proporcingai buvo padalytos sumos už remontą gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkams, šioje byloje nebėra aktualus ir teismas plačiau dėl jo nepasisako.

Dėl PVM mokėjimo.

70. Atsakovai teigė, kad 2017 m. lapkričio – 2018 m. sausio mėnesio sąskaitose, kuriose buvo įtraukti darbai už pirmąjį lauko trasos vamzdžio remontą 2017 m. pabaigoje, šie darbai nebuvo apmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu, tuo tarpu už antrojo to paties vamzdžio remonto darbus 2018 m. gruodžio ir vasario mėnesių sąskaitose jau skaičiuojamas PVM, todėl prašė ieškovės paaiškinti aplinkybes dėl PVM taikymo (atsakovų 2025 m. vasario 7 d. rašytiniai paaiškinimai (DOK-5141), el. bylos apyrašas, T 3, b. l. 6–8). Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu negalėjo aiškiai atsakyti ir teigė, kad galbūt už pirmąjį remontą išrašytose sąskaitose PVM tiesiog nebuvo išskirtas.

71. Įvertinus byloje pateiktą atliktų darbų priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2017 m. spalio mėn. matyti, kad jame nurodyta bendra kaina – 2176,55 Eur su PVM (el. bylos apyrašas, T 1, b. l. 153–154). Kad butų ir kitų patalpų savininkams buvo paskirstyta būtent 2176,55 Eur suma, ginčo nėra. Taigi, 2017 metais į mokėtinas sumas už šildymo trasos vamzdžio remontą PVM buvo įtrauktas. Atsižvelgiant į tai, atsakovų abejonės dėl skirtingo PVM taikymo už tokio paties pobūdžio tų pačių asmenų atliktus darbus atmestinos kaip nepagrįstos.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTYwLTQ2NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-160-465/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-160-465/2023">e2-160-465/2023</a> priimto sprendimo teisinės reikšmės šiai bylai.

72. Ieškovė 2025 m. sausio 30 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-4113) nurodė, kad teismai jau yra nagrinėję ginčą dėl skolos priteisimo už tuos pačius šildymo trasos remonto darbus. Ieškovės teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTYwLTQ2NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-160-465/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-160-465/2023">e2-160-465/2023</a> pagal ieškovės ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos priteisimo, įskaitant ir jam tenkančią dalį už šildymo trasos vamzdžių keitimą, teismas nagrinėjo ir vertino tiek 2018 m. spalio 31 d. statinio apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2018 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktus ir sprendė, kad darbai buvo faktiškai, realiai ir visa apimtimi atlikti, ieškovės ieškinį visiškai patenkino, o apeliaciniu skundu šios sprendimo dalies atsakovas neskundė, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2222-981/2023 pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl šildymo trasos vamzdžių keitimo paliko galioti. Anot ieškovės, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama, o nauji precedentai kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Taigi, šioje byloje teismas turėtų vadovautis precedentu, priimtu išnagrinėjus bylą dėl tų pačių aplinkybių, ir ieškinį atsakovų atžvilgiu tenkinti visiškai. Priešingu atveju, esant analogiškoms aplinkybėms, tapatiems įrodymams dėl tų pačių darbų, nebūtų išlaikomas teismų praktikos nuoseklumas bei vientisumas ir susiklostytų išimtinai neteisinga situacija, iš vieno iš savininkų jam tenkančią dalį priteisus, o iš kitų savininkų – ne.

73. Atsakovai nurodė, kad jie civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTYwLTQ2NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-160-465/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-160-465/2023">e2-160-465/2023</a> nedalyvavo jokiu procesiniu statusu, jiems nėra žinoma, ar joje buvo keliami tie klausimai, kurie keliami nagrinėjamoje byloje, be to, jie turi teisę gintis nuo ieškovės reikalavimo nagrinėjamoje byloje, o kitoje byloje atsakovu dalyvavusio R. P. procesiniai veiksmai bei jų rezultatas negali varžyti atsakovų procesinių teisių. Atsakovų manymu, civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTYwLTQ2NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-160-465/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-160-465/2023">e2-160-465/2023</a> priimtas teismo sprendimas šiai bylai neturi precedento galios, nes bylų faktinės aplinkybės nėra nei analogiškos, nei iš esmės panašios, kadangi bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ne tik ieškinio dalykas ir pagrindas, bet ir atsakovo atsikirtimai į ieškinį. Be to, teismų praktiką formuoja tas teismas, kuris yra paskutinė instancija atitinkamos kategorijos civilinėms byloms, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTYwLTQ2NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-160-465/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-160-465/2023">e2-160-465/2023</a> atsakovas R. P. net neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl skolos už šildymo trasos vamzdžio remontą.

74. Taigi, byloje kilo teisės klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTYwLTQ2NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-160-465/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-160-465/2023">e2-160-465/2023</a> priimto teismo sprendimo teisinės galios ir reikšmės nagrinėjamai bylai. Šiuo klausimu šalių pozicijos išsiskyrė, nes kiekviena iš šalių rėmėsi sau naudingais argumentais, atsižvelgiant į anksčiau išnagrinėtos bylos baigtį. Teismo vertinimu, įvardytas teisės klausimas spręstinas atsižvelgiant į bylų nagrinėjimo dalyką bei pagrindą ir jose dalyvaujančius asmenis, taip pat šios bylos procesines aplinkybes.

75. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTYwLTQ2NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-160-465/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-160-465/2023">e2-160-465/2023</a> 2023 m. liepos 7 d. priimtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir įgijęs teismo sprendimo privalomumo bei res judicata galią (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Viena iš teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiškų yra CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo sprendimo prejudicinė galia.

76. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas nurodytas procesinės teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-203/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-203/2007">3K-3-203/2007</a>; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2008">3K-3-37/2008</a>; kt.).

77. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinės galios tik byloje dalyvavusiems asmenims taisyklės išimtis,,išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims“ taikoma teismo sprendimams (pvz., dėl teisės pripažinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, asmens paskelbimo mirusiu ir pan.) visuotinio privalomumo prasme: teisės subjektai savo veikloje negali nepaisyti teismo sprendimu nustatytų teisinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-306/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-306/2010">3K-3-306/2010</a>). Tuo tarpu teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytos aplinkybės dėl faktų ir teisinių santykių su asmenimis, nedalyvavusiais toje byloje, neturi prejudicinės galios ir turi būti atskirai įrodinėjamos kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2011).

78. Kita vertus, pripažintina, kad abiejose bylose sprendžiamas ginčas yra kilęs iš tapačių teisinių santykių, t. y. dėl ieškovės organizuotų ir trečiojo asmens atliktų darbų – daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šildymo trasos vamzdyno keitimo – teisėtumo bei realumo ir atitinkamai – dėl ieškovės teisės reikalauti iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų apmokėti jiems pateiktas sąskaitas už atliktus darbus (anksčiau išnagrinėtoje byloje – iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) buto ir kitų patalpų savininko R. P., nagrinėjamoje byloje – iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) buto savininkų atsakovų). Abiejose bylose pareikštų ieškinių reikalavimai yra analogiški (skiriasi tik prašomos priteisti skolos sumos, priklausomai nuo buto ploto), ieškiniai pareikšti tuo pačiu pagrindu. Tačiau iš civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTYwLTQ2NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-160-465/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-160-465/2023">e2-160-465/2023</a> priimto teismo sprendimo matyti, kad atsakovas R. P., ieškovei perskaičiavus skolą ir paskirsčius kainą už šildymo trasos vamzdžių keitimo darbus keturių namų gyventojams, iš esmės nuo ieškinio reikalavimo dėl šios skolos priteisimo nesigynė. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad faktinės aplinkybės, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką abiejose bylose, nesutampa, nes pirmiau išnagrinėtoje byloje, atsakovui R. P. nereiškiant prieštaravimų, teismas neturėjo pagrindo tirti ir vertinti įrodymus, nustatinėti aplinkybes, kuriomis ginasi atsakovai nagrinėjamoje byloje.

79. Taigi anksčiau išnagrinėtoje byloje priimtas teismo sprendimas prejudicialumo savybės šiai bylai neturi, ir tai visų pirma pasireiškia tuo, kad šioje byloje dalyvaujančių asmenų teisės įrodinėjimo procese yra neribojamos, t. y. asmenys turi procesines subjektines teises teikti paaiškinimus ir įrodymus siekdami paneigti ieškovės reiškiamų reikalavimų pagrįstumą ir siekti nustatyti kitokias ar priešingas aplinkybes nei konstatuota pirmiau išnagrinėtoje byloje. Teismo vertinimu, sprendimo šioje byloje priėmimas remiantis ne visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, o kitoje civilinėje byloje priimtu (įsiteisėjusiu) teismo sprendimu, reikštų atsakovų teisės į teisminę gynybą ir nešališką teismą, įtvirtintos tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek CPK, tiek tarptautiniuose dokumentuose, paneigimą.

80. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad fakto prejudicialumui nėra keliama reikalavimo, kad jis būtų nustatytas ar įmanoma būtų jį nustatyti arba taikyti tik analogiškoje ar panašių aplinkybių byloje. Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatinėjimo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų. O precedento kaip teisės aiškinimo taisyklės taikymo tikslas – iš esmės panašiose ar vienodose faktinėse situacijose taikyti tas pačias teisines nuostatas, užtikrinant, kad analogiškos faktinės situacijos pagal įstatymus būtų įvertintos, kvalifikuotos ir išspręstos vienodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-582/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-582/2012">3K-3-582/2012</a>). Teismo vertinimu, ankstesnėje byloje priimtas teismo sprendimas nelaikytinas precedentu, nes toje byloje nebuvo vertinami analogiško pobūdžio teisiniai argumentai kaip šioje byloje, nebuvo keliami tokie teisės ir fakto klausimai, kokie keliami šioje byloje, ir teismai dėl jų nepasisakė, nepateikė šiai bylai reikšmingo teisės aiškinimo, kuris saistytų teismą būtent teismo precedento prasme. Svarbu ir tai, kad pirmesnė byla šiai bylai aktualiu klausimu (dėl skolos už šildymo trasos vamzdžio remontą) nebuvo išnagrinėta apeliacine tvarka, nes atsakovas atitinkamos sprendimo dalies neskundė.

81. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, kad teismas šioje byloje turėtų vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTYwLTQ2NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-160-465/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-160-465/2023">e2-160-465/2023</a> priimtu sprendimu, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl taikytino ieškinio senaties termino.

82. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.

83. Atsakovai prašo taikyti trejų metų ieškinio senatį, nustatytą ieškiniams dėl žalos atlyginimo, motyvuodami tuo, kad ieškovė iš esmės prašo priteisti iš atsakovų nuostolių atlyginimą.

84. Šis argumentas pripažintinas nepagrįstu. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo reiškia reikalavimą taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje šalis sieja ne civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bet turto administravimo santykiai, kilę iš daiktinės teisės, t. y. iš atsakovų, kaip daugiabučio gyvenamojo namo buto savininkų, pareigos išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus. Tokiam reikalavimui taikytinas bendrasis dešimties metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kurio ieškovė nėra praleidusi.

Dėl kitų ieškinio reikalavimų.

85. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti 6,13 Eur skolos už suteiktas administravimo paslaugas bei 0,05 Eur palūkanų.

86. Atsakovai nesutinka su šiuo reikalavimu, teigdami, kad nutraukus Vilniaus miesto apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą Nr. e2-29013-925/2018, buvo išspręstas klausimas dėl bet kokių iki ieškinio padavimo dienos buvusių skolų bei palūkanų, todėl ieškovė nebegali kelti šių klausimų. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti 357,31 Eur dydžio skolą, susidariusią iki 2018 m. balandžio 30 d., ir 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos, tačiau lygiagrečiai ir savo siunčiamose sąskaitose už 2018 m. gegužės – rugpjūčio mėnesius skaičiavo palūkanas už pradelstą mokėjimą, net ir 2018 m. rugsėjo 30 d. pateiktoje sąskaitoje toliau skaičiavo atsakovams palūkanas, nors teismui nurodė, kad atsakovai su ja atsiskaitė (atsakovų 2025 m. vasario 7 d. rašytiniai paaiškinimai (DOK-5141), el. bylos apyrašas, T 3, b. l. 2–5).

87. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti šios skolos susidarymo ir rėmėsi byloje pateikta mokesčių suvestine (el. bylos apyrašas, T 1, b. l. 9–10).

88. Civilinės bylos Nr. e2-29013-925/2018 medžiaga patvirtina, kad joje ieškovė (tuometis pavadinimas – UAB „Ž.“) 2018 m. liepos 24 d. pareiškė ieškinį atsakovams dėl 357,31 Eur skolos už administravimo paslaugas, susidariusios už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., 5 proc. metinių palūkanų ir 77,55 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

89. Iš prie atsakovų atsiliepimo pridėtos 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitos matyti, kad bendrą įsiskolinimą sudarė 313,25 Eur skola ir 1,27 Eur palūkanos bei 42,79 Eur įmoka už einamąjį mėnesį, kurią atsakovai buvo sumokėję dar iki ieškinio pareiškimo teisme. Byloje pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. A. G. sumokėjo ieškovei UAB „Ž.“ 314,52 Eur. 2018 m. rugsėjo 26 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, nurodydama, kad atsisako ieškinio dėl 357,31 Eur skolos, bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų, nes skola 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo padengta geranoriškai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovės ieškinio atsisakymas priimtas, byla nutraukta. Nutarties šalys neskundė.

90. Nagrinėjamoje byloje kartu su 2025 m. sausio 15 d. prašymu (DOK-2083) ieškovė pateikė išplėstinę skolos detalizaciją (el. bylos apyrašas, T 2, b. l. 13), iš kurios matyti, kad ieškovė už 2018 m. gegužės mėn. atsakovams priskaičiavo 1,35 Eur palūkanų už pradelstą mokėjimą, 2018 m. birželio mėn. – 1,25 Eur palūkanų, 2018 m. liepos mėn. – 1,39 Eur palūkanų, 2018 m. rugpjūčio mėn. – 1,4 Eur palūkanų, 2018 m. rugsėjo mėn. – 0,66 Eur palūkanų, o už 2018 m. spalio – 2019 m. sausio mėnesius – po 0,02 Eur palūkanų. Iš viso – 6,13 Eur. Šios palūkanos paskaičiuotos už skolos sumą, kurios pagrindą sudarė 314,52 Eur skola už 2017 m. atliktą vamzdyno remontą. Pažymėtina, kad byloje Nr. e2-29013-925/2018 ieškovė pareiškė ieškinį dėl 357,31 Eur skolos už laikotarpį iki 2018 m. balandžio 30 d. priteisimo (į kurią įtraukta ir jau minėta 314,52 Eur suma), kartu prašydama priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už šią priteistą sumą. Nepaisant to, savo vidinėje sistemoje ieškovė, kaip minėta, nuo 2018 m. gegužės 1 d. ir toliau skaičiavo atsakovams palūkanas nuo tos pačios sumos, dėl kurios jau buvo kreipusis į teismą ir už kurią teismo prašė priteisti palūkanas. Taigi, ieškovė palūkanas už šią sumą skaičiavo du kartus. Toks palūkanų skaičiavimas yra neteisėtas. Atsakovams 2018 m. rugsėjo 14 d. sumokėjus skolą, ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų, kartu atsisakydama ir toje byloje pareikšto reikalavimo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškinio reikalavimų (įskaitant palūkanas) civilinėje byloje atsisakymas nepadaro teisėtu palūkanų skaičiavimo ieškovės vidinėje sistemoje už tą pačią sumą, dėl kurios buvo kreiptasi į teismą, ir nereiškia, kad ieškovė, atsisakiusi teisme pareikšto reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, įgijo teisę skaičiuoti palūkanas savo vidinėje apskaitos sistemoje. Reikalavimų atsisakius ir bylą nutraukus, asmuo nebeturi teisės pakartotinai reikšti tą patį reikalavimą tuo pačiu pagrindu (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

91. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl 6,13 Eur skolos dalies priteisimo atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

92. Pripažinus nepagrįstais ieškovės reikalavimus dėl visos skolos priteisimo, atmestinas ir reikalavimas priteisti 0,05 Eur palūkanų už šią pradelstą skolą.

93. Kiti byloje šalių išdėstyti argumentai šioje byloje teisiškai nebėra reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu.

94. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

95. Ieškovė 2025 m. birželio 5 d. teismo posėdžio metu prašė skirti atsakovams 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, prašymą motyvuodama tuo, kad atsakovės atstovas A. G. rašytinius paaiškinimus dėl teismo eksperto išvados pateikė teismui teismo posėdžio išvakarėse prieš pat teismo darbo pabaigą. Atsakovės atstovas A. G. nurodė, kad ieškovė viso bylos proceso metu procesinius dokumentus teikdavo paskutinę minutę, taip buvo ir šį kartą, ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus 2025 m. birželio 3 d., t. y. likus vienai dienai iki teismo posėdžio, paskirto 2025 m. birželio 5 d., nors teismo ekspertizės aktas buvo gautas prieš mėnesį. Atsakovų atstovai turėjo tik vieną dieną sureaguoti į ieškovės procesinį dokumentą ir pateikti savo poziciją, todėl objektyviai negalėjo to padaryti anksčiau. Savo ruožtu atsakovų atstovai prašė teismo įvertinti ieškovės procesinį elgesį ir teismo nuožiūra spręsti dėl baudos už piktnaudžiavimą skyrimo.

96. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-486/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-486/2013">3K-3-486/2013</a>).

97. Nagrinėjamoje byloje eksperto išvada teisme gauta 2025 m. gegužės 6 d. Tos pačios dienos teismo nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas ir paskirtas teismo posėdis 2025 m. gegužės 26 d. Iš ieškovės 2025 m. gegužės 6 d. prašymo atidėti teismo posėdį matyti, kad ieškovės atstovė nurodė, jog gegužės 19-30 dienomis ji atostogaus, birželio 2 d. taip pat nurodė savo užimtumą ir prašė neskirti teismo posėdžio. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi teismo posėdžio data pakeista į 2025 m. birželio 5 d. Ieškovė rašytinius paaiškinimus dėl teismo ekspertizės akto (DOK-22411) pateikė 2025 m. birželio 3 d. Tą pačią dieną rašytiniai paaiškinimai priimti ir persiųsti atsakovams susipažinti. Atsakovai savo rašytinius paaiškinimus, kuriais sureagavo į ieškovės išdėstytą poziciją dėl eksperto išvados vertinimo, pateikė 2025 m. birželio 4 d. Toks atsakovų elgesys yra pateisinamas bylos aplinkybėmis ir negali būti vertinamas kaip netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis. Ieškovės pavėluotas rašytinių paaiškinimų pateikimas, atsižvelgiant į tai, kad per laikotarpį nuo ekspertizės akto gavimo iki rašytinių paaiškinimų pateikimo ieškovės atstovė didesnę laiko dalį buvo atostogose, taip pat nesudaro pagrindo skirti jai baudą už piktnaudžiavimą.

98. Taigi, byloje nesant objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovės ar atsakovų nesąžiningumo byloje, proceso vilkinimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kurie sudarytų pagrindą taikyti jiems procesines sankcijas, teismas sprendžia, kad ieškovės ir atsakovų prašymai yra nepagrįsti, todėl netenkintini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

99. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, įskaitant sumas, išmokėtas ekspertams (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovai prašo priteisti jiems 5929 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1815 Eur išlaidos už teismo ekspertizę ir 4114 Eur išlaidos advokato pagalbai. Byloje pateikti išlaidų dydį, realumą ir pagrįstumą patvirtinantys įrodymai.

100. Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, atsakovų rengtų dokumentų turinį ir apimtį, nurodytus argumentus, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovams lygiomis dalimis 5929 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. kiekvienam atsakovui po 2964,50 Eur.

101. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7,93 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas valstybei iš ieškovės nepriteisiamas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei V. B. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2964,50 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovui R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2964,50 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Lina Navickytė