R. K. pagal BK 140 str., 145 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-38/2010

Procesinio sprendimo kategorija

2.1.2.6.

2.1.7.4. (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas:

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (už fizinio skausmo sukėlimą R. M. (R. M.)) laisvės atėmimu trims mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (už nežymų V. G. sveikatos sutrikdymą) laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė R. K. paskirta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams vienai dienai.

R. K. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės mėnesį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabutyje, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam R. M. R. K. šio bendrabučio penkto aukšto bendrojo naudojimo prausykloje pastūmė R. M., dėl to šis parkrito ir susitrenkė galvą.

R. K. nuteistas ir už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 18 d., apie 16.40 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabutyje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. G. sveikatą. R. K. šio bendrabučio penkto aukšto bendrojo naudojimo virtuvėje medine lazdele tris kartus sudavė V. G. per dešinę ranką ir taip padarė jam poodinę kraujosruvą dešinio dilbio nugariniame paviršiuje, viršutiniame trečdalyje.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir mano, kad nuosprendis turėtų būti panaikintas, nes nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Kasatorius taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, nes nutartis buvo priimta pažeidžiant BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad bylą per kuo trumpesnį laiką išnagrinėtų nešališkas teismas (R. K. nusikalstamus veiksmus tariamai atliko 2006 m. kovo mėnesį, o apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo tik 2009 m. rugpjūčio 27 d.), o tai yra esminis BPK 369 straipsnio 3 dalies pažeidimas. R. K. mano, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto, BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pažymos, kurioje konstatuota, kad R. K. buvo sužalotas, ir tuo pažeidė BPK 302 straipsnį. Visi šie pažeidimai, anot nuteistojo, lėmė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nevykdymą ir tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Ekspertės G. Krochinienės išvados yra tik jos subjektyvi prielaida, o byloje reikalingi konkretūs įrodymai. Kasatorius teigia nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl turi būti išteisintas.

Nuteistojo R. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimų

BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti proceso greitumo, procesinės lygybės, viešumo, teisingo bylos išnagrinėjimo, teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Tokie principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31, 109, 117 straipsniuose, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

Kasatorius nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus ir akcentuoja proceso greitumo principo pažeidimus. Iš tikrųjų, kaip matyti iš baudžiamosios bylos, ikiteisminis tyrimas pradėtas 2006 m. rugpjūčio 3 d. Byla su kaltinamuoju aktu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismui persiųsta 2007 m. kovo 13 d. Šio teismo nuosprendis priimtas 2007 m. lapkričio 27 d. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka. Du kartus kasacine tvarka buvo panaikintos apeliacinės instancijos teismo nutartys ir dabar kasacine tvarka tikrinamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumas. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad bylos nagrinėjimas teismuose užsitęsė ir reikalavimas išnagrinėti bylą per kuo trumpiausią laiką buvo pažeistas. Tačiau asmens teisė į jo bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką nereiškia, kad greito bylos išnagrinėjimo turi būti siekiama bet kokia kaina. Įstatymas įpareigoja teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau, tačiau ne žmogaus teisių suvaržymo sąskaita.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2008 m. rugsėjo 18 ir 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimis panaikintos Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. ir 2008 m. gruodžio 10 d. nutartys dėl padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų. Taip buvo realizuotas teisingo bylos išnagrinėjimo principas, pašalintos abejonės dėl apeliacinės instancijos teisėjų nešališkumo ir apsaugotos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, nors tai lėmė užsitęsusį bylos nagrinėjimą.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų

Kasatorius neigia savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m lapkričio 27 d. nuosprendžiu, nesutinka su nuosprendžiu padarytų įrodymų įvertinimu ir pateikia kitokią, negu nustatyta teismo, bylos aplinkybių interpretaciją.

Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi kasatoriaus nuomonė dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privaloma. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendyje yra išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Priešingai negu nurodyta kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra įvertintos specialistų išvados dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, padaryto V. G., ir fizinio skausmo sukėlimo R. M. Taip pat buvo patikrinti kaltinamojo R. K. parodymai apie tariamą jo sužalojimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrindamas teisės taikymo aspektu, byloje esančių įrodymų netiria ir jų nevertina. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažintas pagrįstu ir teisėtu, o nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo pažeistos BPK nuostatos, ir pažymi, kad šie teismai tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles. Teismai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Patikrinusi kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, pažeidimų šioje byloje nepadaryta.

Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, nuteistojo kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Benediktas Stakauskas

Dalia Bajerčiūtė

Josifas Tomaševičius