Baudžiamoji byla Nr. 1A-139-744/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08232-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.2.4.4; 1.2.14.1; 1.2.14.3.2.1; 1.2.14.10.3; 2.4.2.4; 2.1.15.1.1; 2.1.7.4; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 11 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Kursevičiaus, Alfredo Vilbiko ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Jolantai Plungienei,
dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,
nuteistajam A. B. ir jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas: pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta bausmė už bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką A. B. įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 5 d. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. vasario 5 d. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose. Nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš kaltinamojo A. B. priteistas 169 Eur turtinės žalos atlyginimas. Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 65,02 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai ir ši suma priteista iš kaltinamojo A. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
A. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 18 d. apie 18 val., pro neužrakintas duris įsibraudamas į gyvenamąją patalpą - A. P. priklausantį butą, (duomenys neskelbtini) mieste, panaudodamas fizinį smurtą - smogdamas nukentėjusiajam A. P. vieną kartą kumščiu į veido sritį, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, pagrobė kambaryje ant lovos buvusį svetimą turtą - 320 eurų vertės A. P. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Just 5 Freedom X1“ su atverčiamu odiniu dėklu ir AB „T.“ bei UAB „B.“ SIM kortelėmis.
Be to, A. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 19 d. apie 21.30 val., išlauždamas nukentėjusiojo A. P. buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, buto viduje smogdamas nukentėjusiajam A. P. puodu vieną kartą į galvos sritį ir tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas rankomis bei spirdamas, tame tarpe ne mažiau keturių smūgių į galvos sritį, padarė nukentėjusiajam A. P.: nosies kaulų lūžį, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir kaktos dešinėje pusėje, muštines žaizdas dešinės akies viršutiniame voke ir dešiniame momenyje, nosies nubrozdinimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, A. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 19 d. apie 21.30 val., įsibraudamas į gyvenamąją patalpą - nukentėjusiojo A. P. butą, (duomenys neskelbtini) mieste, po nukentėjusiojo A. P. sumušimo bei pastarojo pasišalinimo iš buto, slapta pagrobė nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą - 320 eurų vertės mobilų telefoną „Just 5 Freedom X1“ su atverčiamu odiniu dėklu ir AB „T.“ bei UAB „B. L.“ SIM kortelėmis.
Be to, A. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 19 d. apie 21.30 val., įsibraudamas pro buto duris į nukentėjusiojo A. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, tyčia sunaikino svetimą - A. P. priklausantį turtą - duris 169 eurų vertės.
Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo iš naujo išnagrinėti bylą ir sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nurodo, kad nagrinėjant bylą nebuvo atsižvelgta į tai, kad nebuvo apklaustas liudytojas, kuris slapstosi, o nustatant DNR nebuvo išimti jo batai ir puodas. Tvirtina, kad durys buvo sulaužytos anksčiau ir už tai vienas žmogus jau buvo nuteistas. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis, tik išėjęs iš įkalinimo įstaigos, visą laiką dirbo, nedarė jokių nusikaltimų, tvarkėsi gyvenimą. Teigia, kad liudytojai ir nukentėjusysis davė melagingus parodymus, nuolatos juos keitė. Taip pat nurodo, kad jam buvo paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė.
Teismo posėdžio metu nuteistasis A. B. ir jo gynėjas Modestas Švažas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Daina Songailienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
Nuteistasis apeliaciniu skundu, nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu sprendimu, iš dalies ginčija įrodymų vertinimą teigdamas, kad byloje nebuvo apklausti visi liudytojai, kad DNR tyrimas atliktas nepilnai, tai yra nebuvo tirti skunde nurodyti daiktai, kad jo veiksmai dėl turto sugadinimo netinkamai kvalifikuoti. Jis taip pat kelia ir bausmės individualizavimo klausimą, nurodydamas, kad skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta per griežta bausmė.
BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo asmens kaltę padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, jo kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų.
Skundžiamu nuosprendžiu A. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 18 d., pro neužrakintas duris įsibraudamas į A. P. priklausantį butą ir panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam priklausantį, 320 eurų vertės turtą. Jis taip pat nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 19 d., išlauždamas nukentėjusiojo A. P. buto duris 169 eurų vertės ir tokiu būdu jas sugadindamas, buto viduje panaudojo fizinį smurtą A. P. atžvilgiu, tuo jam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko, A. P. pasišalinus iš buto, slapta pagrobė nukentėjusiajam A. P. priklausantį 320 eurų vertės turtą.
Nuteistasis A. B. bylos nagrinėjimo metu savo kaltę prisipažino iš dalies bei parodė, kad 2017 m. vasario 18 d. jis buvo pas I. S., kur vartojo alkoholinius gėrimus, po to nuėjo į tualetą, eidamas į tualetą užėjo pažiūrėti kaip atrodo butas Nr. 105, kuriame jis anksčiau gyveno, durys buvo atrakintos, todėl užėjo į butą, o nukentėjusysis pradėjo jį varyti lauk, todėl pastarajam smogė vieną kartą į akies sritį ir išėjo iš buto. Teigė, kad iš nukentėjusiojo neėmė jokio telefono. Jam būnant pas Ingridą, atėjo policijos pareigūnai su nukentėjusiuoju ieškoti telefono, nežino kaip nukentėjusiojo telefonas atsirado juodoje striukėje, kabėjusioje prie laukinių durų, jis įvykio dieną vilkėjo mėlyną striukę. Dėl 2017 m. vasario 19 d. padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis nurodė, kad daugiau pas nukentėjusįjį nebuvo nuėjęs, pykčio dėl iškviestų policijos pareigūnų nukentėjusiajam nejautė, policijos pareigūnai jį išsivežė į policijos komisariatą. Tvirtino, kad nukentėjusiojo kraujas ant jo rūbų galėjo atsirasti tada, kai jis pirmą kartą trenkė nukentėjusiajam, nežino kaip 2017 m. vasario 19 d. nukentėjusiojo telefonas vėl atsirado Ingridos bute, nurodė, kad girtumas turėjo įtakos jo veiksmams (3 t., 167-168 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apeliantas pradžioje savo kaltę neigęs, vėliau kaltę pripažino visiškai (1 t., 188-189, 193-195, 199-200 b. l., 3 t. 83-84 b. l.).
Tuo tarpu nukentėjusysis A. P. viso ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus. Jis parodė, kad 2017 m. vasario 18 d. buvo kambaryje vienas, buto durys buvo užrakintos, apie 20 valandą į duris pasibeldė Ingrida, ji kažko paprašė, stovint prie durų nuteistasis be leidimo įėjo į vidų ir vieną kartą kumščiu trenkė į akies sritį, po to paėmęs jo mobilaus ryšio telefoną ir išėjo. Jis iš kaimyno J. telefono paskambino policijai, atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad iš jo pagrobtas telefonas yra 100-ajame bute, kartu su policijos pareigūnais nuėjo į tą butą, kur A. B. iš juodos striukės paėmė telefoną ir atidavė jam, po ko policijos pareigūnai išvažiavo. Jis buto duris užsirakina visada, bet galėjo būti, kad tą vakarą durų neužrakino. Dėl 2017 m. vasario 19 d. įvykių nukentėjusysis nurodė, kad apie 20 - 21 valandą kaltinamasis išspyrė jo buto duris, įėjo į vidų, uždegė šviesą, pradėjo jam priekaištauti, kad per jį „pasodino“ Ingridos draugą, priekaištavo dėl išvakarėse iškviestų policijos pareigūnų, o po to jam rankomis, kojomis ir puodu sudavė kelis kartus į veido sritį, puodu trenkė į pakaušį, jam nugriuvus ant žemės ir klūpant, spyrė į veido sritį. Nuo smūgio jam lūžo nosis. Nukentėjusiojo tvirtinimu, pamatęs kaltinamojo rankose peilį bei išgirdęs grasinimus „papjauti“, išbėgo laukan. A. B. vijosi jį iki laiptinės, o paskui šaukė, kad papjaus. Išbėgęs lauk nubėgo į šalia bendrabučio esančią aikštelę, savo telefoną paliko kambaryje, todėl automobilyje buvusio asmens paprašė, kad iškviestų policiją. Atvažiavus policijos pareigūnams ir grįžus į namus, pasigedo savo telefono, pareigūnams pasakė, kad jo telefonas gali būti 100-ajame bute. Policijos pareigūnas paskambino jo padiktuotu numeriu ir 100-jame bute pradėjo skambėti telefonas. Policijos pareigūnai, užėję į minėtą butą, paėmė jo telefoną, o kaltinamąjį išvežė. Nukentėjusysis nurodė, kad po pirmojo A. B. suduoto smūgio jam atsirado mėlynė po akimi, o antrą dieną iš nosies bėgo kraujas, nes buvo sulaužyta nosis ir muštinės žaizdos, praskelta galva. Pažymėjo, kad civilinio ieškinio dydį sudaro patirtos išlaidos už išlaužtas duris, kurias pirko už 169 eurus išsimokėtinai, negali pasakyti, kiek kainavo senosios durys, kai pirko butą jos buvo naujos, nors iki to įvykio jos buvo šiek tiek apgadintos (1 t. 20-23, 82-83, 94-95, 97-98, 4 t. 168-169 b. l.).
Be to, tokias nukentėjusiojo A. P. nurodytas aplinkybes patvirtino į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės patrulė R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. vasario 19 d. gavo pranešimą, jog yra sumuštas žmogus. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko nukentėjusysis, kuris paaiškino, kad jam būnant namuose, nepažįstamas asmuo išlaužė buto duris, įsiveržė į jo kambarį, jį sumušė ir pagrobė mobilų telefoną, nukentėjusysis buvo kruvinas, jam bėgo kraujas iš nosies, nukentėjusysis nurodė, kad jį sumušęs asmuo yra bute Nr. 100, Jai su kolega nuėjus į butą, jie ten rado I. S. ir A. B., kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs, nukentėjusysis atpažino jį mušusį A. B., kuris buvo sulaikytas. Pareigūnė nurodė, kad ji paskambino iš savo telefono į nukentėjusiojo numerį ir telefonas suskambo. Kodėl telefonas jų kambaryje, pasak pareigūnės, nei I. S., nei A. B. negalėjo paaiškinti. L. R. Gedminaitė patvirtino, kad nukentėjusiojo durys buvo išlaužtos, atrodė nepataisomai, buvo įlenktos į kambario vidų, jos neužsidarė. Ant A. B. rankų, rūbų kraujo ji nematė, bet dėmė, panaši į kraujo, buvo ant jo batų (1 t., 121-122 b. l.). Šiuos parodymus R. G. patvirtino teismo posėdžio metu (3 t., 186 b. l.). Liudytoju apklaustas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas D. J. parodė, kad 2017 m. vasario 18 d. gavo pranešimą ir nuvyko į įvykio vietą. Nukentėjusysis pasakė, kad dingo telefonas, nurodė, kad reikia eiti į kambarį Nr. 100. Minėtame kambaryje jie rado girtą moterį ir du vyrus. Jų paklausus apie telefoną, vienas atsakė, kad jokio telefono neturi, bet liepus jo paieškoti, vienas atsistojo ir pradėjo ieškoti. Kur rado telefoną neprisimena. Nukentėjusysis pažino savo telefoną. Pasak liudytojo, nukentėjusysis jokių pretenzijų nereiškė, nesakė, kad prieš jį buvo naudotas smurtas, smurto žymių ant nukentėjusiojo nepastebėjo (1 t., 142-143 b. l., 4 t., 88 b. l.). Asmens atpažinti pagal nuotrauką metu liudytojas D. J. atpažino A. B. kaip asmenį, 2017 m. vasario 18 d. suradusį telefoną (1 t., 145-150 b. l.). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės patrulis E. A. bylos tyrimo metu nurodė, kad 2017 m. vasario 18 d. dirbo su D. J. ir su juo buvo įvykio vietoje. Nukentėjusysis jų laukė, nesimatė, kad jis būtų buvęs sužalotas, atrodė apsvaigęs nuo alkoholio. Jie nuėjo į kambarį Nr. 100, kuriame buvo girti vyriškis ir moteriškė. Ten buvusiam vyriškiui liepė paieškoti telefono ir vyriškis jį rado. Nukentėjusysis nurodė, kad tai jo telefonas, tačiau jis jokių pretenzijų neturėjo, atsisakė rašyti pareiškimą. Nukentėjusiojo buto durys buvo kiek apgadintos, tačiau staktoje, jie į duris beldė (1 t., 126-127, 3 t., 199 b. l). Asmens atpažinti pagal nuotrauką metu liudytojas E. A. atpažino A. B. kaip asmenį, 2017 m. vasario 18 d. suradusį nukentėjusiojo telefoną (1 t., 132-139 b. l.).
Iš dalies nukentėjusiojo A. P. parodymus patvirtino ir liudytoja I. S., kuri teisme parodė, kad nukentėjusysis yra jos kaimynas, o kaltinamasis 2017 m. vasario mėnesį atvyko pas ją į svečius, jie vartojo alkoholinius gėrimus dvi dienas. Liudytoja I. S. teigė, kad įvykio metu buvo savo kambaryje, todėl nematė, kaip viskas buvo, prisiminė, kad vakare A. B. buvo nuėjęs į bendro naudojimo tualetą, nežino, ar jis buvo užėjęs pas nukentėjusįjį, atsiminė, kad į jos butą buvo atvykusi policija su nukentėjusiuoju, nes jam dingo telefonas, nukentėjusiojo telefonas buvo jos kambaryje ant stalo, o iš kur jis ten atsirado, ji nežino, telefoną atidavė nukentėjusiajam, policija 2017 m. vasario 18 d. A. B. neišsivežė. Pasak liudytojos, policija buvo atvažiavusi ir antrą kartą, tik nežino dėl ko. Jos nuomone, vėl kažkas buvo atsitikę su nukentėjusiojo telefonu, tada policija A. B. išsivežė. Visų įvykio aplinkybių neatsimena dėl girtumo. Nurodė, kad po įvykio kalbėjo su nukentėjusiuoju, kuris nurodė, kad buvo sumuštas A. B., nukentėjusiojo buto durys buvo išlaužtos, tačiau jos ir prieš tai buvo sulaužytos (3 t., 187 b. l.).
Įvertinusi aukščiau nurodytus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie iš esmės sutampa, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jie melagingi, kaip apeliaciniame skunde tvirtina nuteistasis. Nukentėjusiojo A. P. parodymai, kaip jau buvo minėta, yra nuoseklūs, juos patvirtina liudytojų R. G., D. J. ir E. A. parodymai bei kiti bylos duomenys, kuriuos pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais, todėl netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais ir apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, tuo labiau, kad nukentėjusysis parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis turėtų kokių nors motyvų nuteistąjį apkalbėti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojai R. G., D. J. ir E. A. yra policijos pareigūnai, todėl jiems keliami didesni moralės reikalavimai, jie parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
Be to, nukentėjusiojo A. P. parodymus apie nuteistojo nusikalstamus veiksmus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. kovo 17 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. P. padaryti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kraujosruvos abiejų akių vokuose ir kaktos dešinėje pusėje, muštinės žaizdos dešinės akies viršutiniame voke ir dešiniajame momenyje, nosies nubrozdinimai; rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui; kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo penkių smūgių bukais kietais daiktais; A. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui; kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai (1 t., 35-36 b. l.). 2017 m. vasario 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad kambario Nr. 105 durys yra sulankstytos, nuo varčios pusės yra perlūžusios, nuo užrakto pusės yra sulankstytos, durų užraktas išlindęs iš durų rėmo, vidinė durų pusė ties užraktu yra sulankstyta; kambaryje po lovos priekine dalimi ant grindų rastas laikrodis ir peilis (26 cm ilgio, geležtė yra 4 cm pločio ties rankena, rankena juodos spalvos, plastmasinė, 12 cm. ilgio); ant grindų, šalia lovos, rasti kraujo valymo pėdsakai (20 cm pločio ir 105 cm ilgio), pėdsakai yra išilgai lovos, durų link (1 t., b. l. 51-62). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. birželio 12 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant pateiktų tirti A. B. kelnių rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. P. genotipu; ant pateikto tirti A. B. megztinio rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti, tačiau negalima pasakyti, kuriam asmeniui priklauso ant A. B. megztinio rastas žmogaus kraujas, asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su A. P. genotipu (1 t., b. l. 172-175).
Taigi, nors nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nepakanka jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiojo A. P. parodymai yra detalūs ir nuoseklūs, kad juos atitinka ir kiti pirmiau nurodyti bylos duomenys (liudytojų parodymai ir kiti duomenys), kad nėra nustatytas ir nukentėjusiojo ir liudytojų suinteresuotumas pakenkti A. B., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Atsakant į nuteistojo A. B. apeliacinio skundo teiginius, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas liudytojas, kuris slapstosi, o nustatant DNR nebuvo išimti jo batai ir puodas, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Duomenų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų duomenų pakanka nustatyti įrodinėtinoms aplinkybėms ir daryti pagrįstoms išvadoms dėl nuteistojo A. B. kaltės, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytus tyrimus veiksmus atlikti nebuvo pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad anksčiau išdėstytais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad A. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo A. B. veiksmai 2017 m. vasario 19 d. pagrobiant nukentėjusiojo A. P. 320 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Just 5 Freedom X1“ su atverčiamu odiniu dėklu ir AB „T.“ bei UAB „B. L.“ SIM kortelėmis, neteisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Neabejotinai nustatyta, jog nuteistasis A. B., išlaužęs duris, įsibrovė į A. P. priklausantį butą, jį bute sumušė, o po to, kai nukentėjusysis, išsigandęs jo smurto ir grasinimo peiliu, pabėgo iš buto, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną su dėklu ir SIM kortelėmis. Apklausiamas teisiamajame posėdyje dėl 2017 m. vasario 19 d. įvykių nukentėjusysis parodė, kad nuteistasis, įsibrovęs į jo butą, jį kaltino dėl I. S. vyro įkalinimo, kaltino, kad ir jį (A. B.) pasodins, jį mušė. Nukentėjusiojo nuomone, A. B. 2017 m. vasario 19 d. į jo butą įsibrovė ir jį sumušė dėl to, kad jis 2017 m. vasario 18 d. iškvietęs policiją ir dėl I. S. vyro įkalinimo, nes, pasak nukentėjusiojo, nuteistasis nieko atiduoti nereikalavo (3 t., 168-169 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų, kad išlauždamas nukentėjusiojo buto duris ir įsibraudamas į nukentėjusiojo butą, nuteistasis A. B. jau turėjo tikslą pagrobti kokį nors nukentėjusiojo turtą. Anaiptol, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo įsibrovimo į nukentėjusiojo butą tikslas buvo ne nukentėjusiojo turto pagrobimas, o asmeninių santykių aiškinimasis, fizinio smurto panaudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad mintis pagrobti nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną su dėklu ir SIM kortelėmis nuteistajam A. B. kilo tik tada, kai nukentėjusysis, išsigandęs smurto ir grasinimų, pabėgo iš buto. Abejonės dėl nuteistojo tyčios pagrobti svetimą turtą buvimo turi būti vertinamos nuteistojo naudai. Nenustačius, kad nuteistasis A. B. 2017 m. vasario 19 d. į nukentėjusiojo A. P. butą įsibrovė turėdamas tikslą pagrobti svetimą, nukentėjusiajam priklausantį, turtą, iš kaltinimo šalintina šią nuteistojo veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kad vagystė buvo padaryta įsibrovus į patalpą, o veika perkvalifikuotina iš BK 178 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 1 dalį, kadangi nuteistasis, nesant vagystę kvalifikuojančių aplinkybių, pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tuo pačiu, kvalifikuodamas nuteistojo veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje kaip kvalifikuotą vagystę, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Perkvalifikavus šią nuteistojo nusikalstamą veiką iš naujo spręstinas ir bausmės nuteistajam klausimas. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kuriais vadovaudamasis apylinkės teismas skyrė bausmes nuteistajam, numatyti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl apeliantui parenkamų bausmių rūšies ir dydžio nurodė, kad atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumo laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (anksčiau teistas šešis kartus – veikos susijusios su svetimo turto vagystėmis ir plėšimais, smurtiniai nusikaltimai), nusikaltimus padarė teistumui neišnykus, administracine tvarka baustas, neturi galiojančių administracinių nuobaudą, dirba. Kadangi nustatydamas bausmės trukmę, teismas, be kita ko, turi įvertinti ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, todėl, nuteistojo 2017 m. vasario 19 d. nusikalstamą veiką dėl mobilaus ryšio telefono, jo dėklo ir SIM kortelių vagystės perkvalifikavus iš BK 178 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį, atitinkamai mažintinas ir laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už šią nusikalstamą veiką, dydis (BPK 328 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Parenkant už šią nusikalstamą veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį atsižvelgti į aukščiau nurodytas aplinkybes (jų nebekartojant), ir skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Apeliacinio skundo nagrinėjimo teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas nesutiko ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti nukentėjusiajam turtinės žalos atlyginimą, kurios dydis lygus nukentėjusiojo įgytų naujų durų kainai. Savo nesutikimą gynėjas motyvavo tuo, kad 2017 m. vasario 19 d. nuteistasis sugadino duris, kurios nebuvo naujos, o jau buvo apgadintos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją
Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistajam A. B. 2017 m. vasario 19 d. įsibraunant į nukentėjusiojo butą pro užrakintas duris, durys buvo visiškai sugadintos. Tai nurodė ne tik pats nukentėjusysis, tačiau yra užfiksuota ir įvykio vietoje darytose fotonuotraukose (1 t., 56-58 b. l.). Kad durys buvo smarkiai sugadintos nurodė ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai (3 t., 198 b. l.). Nukentėjusysis civilinio ieškinio pagrindimui pateikė dokumentus, patvirtinančios, kad naujų durų įsigijimas jam kainavo 169 eurus (3 t., 75-76, 79 b. l.). Be abejo, sutiktina su gynėjo argumentu, kad nuteistasis sugadino ne naujas duris, tačiau įvertinus durų sugadinimo mąstą, galima daryti išvadą, kad jas suremontuoti, jog jos atliktų savo funkciją, būtų reikalingos didelės investicijos. Byloje nėra duomenų, jog durų atkūrimo kaštai šiuo atveju sudarytų mažesnes išlaidas, nei naujų durų įsigijimo išlaidos, kurias nurodė nukentėjusysis. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog sumažinti kaltinime nurodytą sugadintų durų vertę ir tuo pačiu priteistos turtinės dydį dėl nuteistojo gynėjo nurodomų argumentų ar kitų aplinkybių pagrindo nėra, nes tuo būtų pažeistas įstatymu numatytas realiai padarytos žalos pilno atlyginimo principas ir nukentėjusiojo interesai, kadangi jis be patirto smurto dar turėtų patirti ir nuostolius, nesant nukentėjusiojo kaltės.
Dėl už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, paskirtų bausmių, kurios, nuteistojo teigimu, yra per griežtos, teisėjų kolegija pažymi, kad minėtų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis (padaryti sunkus ir nesunkus nusikaltimai, bei baudžiamasis nusižengimas), nuteistojo asmenybė (teisiamas septintą kartą, nusikalto teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka) pirmosios instancijos teismui davė pagrindą spręsti, jog BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus galima pasiekti tik kaltinamajam paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes bei areštą, todėl šiai išvadai pritaria ir apygardos teismo teisėjų kolegija. Teisėjų kolegija pažymi, jog praeityje A. B. ne tik buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, tačiau dviem nuosprendžiais jų vykdymas buvo atidėtas (3 t., 3-9 b. l.).Visgi, kaip matyti iš bylos aplinkybių, nei laisvės atėmimo bausmė, nei A. B. atžvilgiu teismo išreikštas pasitikėjimas nepadėjo pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų – A. B. ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. B. nėra linkęs laikytis visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos su laisvės atėmimu susijusios realios bausmės, kurių dydžiai yra artimi atskirų straipsnių sankcijose numatytiems šios rūšies bausmių vidurkiams, yra proporcingos bei būtina priemonė siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir BK 41 straipsnio paskirtį, o švelnesnių poveikių priemonių taikymo neefektyvumas A. B. atžvilgiu yra akivaizdus.
Nustatyta, kad nuteistasis A. B. 2017 m. vasario 19 d. padarė tris nusikalstamas veikas: išlaužė (taip sugadindamas) A. P. buto duris 169 eurų vertės (BK 187 straipsnio 3 dalis), sumušė nukentėjusįjį, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 1 dalis), o, be to, pasišalinus nukentėjusiajam iš buto, dar ir pavogė jam priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną su dėklu ir SIM kortelėmis (BK 178 straipsnio 1 dalis). Pirmos dvi veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, o veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, su veikomis, numatytomis BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nes, kaip jau buvo minėta, tyčia pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtą nuteistajam kilo po įsibrovimo į nukentėjusiojo butą bei jo sumušimo. Kadangi keistina 2017 m. vasario 19 d. įvykdytos vagystės kvalifikacija, mažintina už šią vagystę paskirtos laisvės atėmimo bausmė (iki 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo), o taip pat nustatyta, kad veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, su veikomis, numatytomis BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje, sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, keistina ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių, paskirtų nuteistajam A. B. už visas nusikalstamas veikas, subendrinimo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi dalis už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių turi būti apimamos, o dalis sudedamos, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, iš pradžių apėmimo būdu subendrinus bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje, o po to prie griežčiausios – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir apėmimo būdu subendrintą bausmę, paskirtą už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis, 5 dalies 1 punktas, 6 dalis). Kadangi visos nusikalstamos veikos padarytos per trumpą laiką, pagrobtas tas pats turtas, sudedant už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes taikytinas nuteistajam palankesnis bausmių sudėjimo būdas – dalinis bausmių sudėjimas (BK 63 straipsnio 4 dalis). Į tas pačias aplinkybes bei nuteistojo asmenybę atsižvelgtina ir parenkant pridedamų bausmių dalis (BK 63 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktais,
n u s p r e n d ž i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 5 d. nuosprendį pakeisti:
nuteistojo A. B. 2017 m. vasario 19 d. padarytą nusikalstamą veiką (nukentėjusiojo A. P. 320 eurų vertės mobilaus ryšio telefono „Just 5 Freedom X1“ su atverčiamu odiniu dėklu ir AB „T.“ bei UAB „B. L.“ SIM kortelėmis vagystę) perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį ir už šią nusikalstamą veiką jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, iš pradžių apėmimo būdu subendrinus bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje, o po to prie griežčiausios – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, paskirtos 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnę 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir apėmimo būdu subendrintą 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistajam A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Vytautas Kursevičius
Alfredas Vilbikas
Laisvydas Zederštremas
