D. A. pagal BK 222 str., 220 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-355-696/2017 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02014-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; 1.2.18.8.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Vytauto Piesliako (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,

nuteistajam D. A.,

jo gynėjai advokatei Jūratei Matonienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžių.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžiu D. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį trisdešimties parų areštu, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės apribojimu, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, D. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. V., tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalis dėl D. A. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: D. A. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Nuosprendžio dalis dėl pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių pakeista: D. A. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (2 636,2 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda. Šią baudą įpareigota sumokėti į valstybės biudžetą per vienerius metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Iš D. A. priteista civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 1 482,12 Eur žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis dėl D. A. nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, nuteistojo D. A. ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

1. D. A. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „T“ (duomenys neskelbtini) direktorius ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. būdamas paskirtas buhalteriu, kuris pagal BAĮ 11 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „vyriausiasis buhalteris (buhalteris) atsako už buhalterinių įrašų teisingumą“, pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį“, 4 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, 16 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. tyčia, siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių mokėjimo, ūkinių, finansinių operacijų nefiksavo apskaitos dokumentais – kasos pajamų ir išlaidų orderiais, nepateikė visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas UAB „T“ buhalterei D. B., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri, neturėdama visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, neužregistravo apskaitos registruose:

2011 m. kasos knygoje ir apskaitos registre „Apyvartos žiniaraštis.272.Kasa“ – 2011 m. balandžio 19 d. 7 000 Lt (2 027,34 Eur), gautų iš V. B. už atliktus darbus;

laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais – penkiais atvejais nepagrindė darbuotojui K. R. iš viso 14 010 Lt (4 057,58 Eur) priskaityto ir 8 391,39 Lt (2 430,31 Eur) išmokėto darbo užmokesčio;

4 atvejais neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė kasos išlaidų orderiais 36 500 Lt (10 571,13 Eur) išmokėjimo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui G. J. (2011 m. balandžio 7 d. 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2011 m. balandžio 13 d. 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2011 m. balandžio 19 d. 7 000 Lt (2 027,34 Eur), 2011 m. gegužės 30 d. 9 500 Lt (2 751,39 Eur));

2012 m. sausio mėn. kasos knygoje ir apskaitos registre „Apyvartos žiniaraštis.272.Kasa“ – 2012 m. sausio16 d. kasos pajamų orderio kvito TR Nr. 018 14 400 Lt (4 170,53 Eur), gautų iš UAB „G“;

pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais – 2012 m. liepos mėn. nepagrindė darbuotojui S. Š. iš viso 1 086 Lt (314,53 Eur) priskaityto ir 812 Lt (235,17 Eur) išmokėto darbo užmokesčio;

laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais – nepagrindė darbuotojui S. A. iš viso dviem atvejais 594 Lt (172,03 Eur) priskaityto ir 448 Lt (129,75 Eur) išmokėto darbo užmokesčio.

Be to, pažeisdamas BAĮ 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuris nurodo, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, ir 13 straipsnio 3 dalį, kuri nurodo, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, devyniais atvejais kasos išlaidų orderiuose: 2012 m. sausio 31 d. Nr. 36 – 5 781,50 Lt (1 674,44 Eur), 2012 m. vasario 29 d. Nr. 37 – 5 781,50 Lt (1 674,44 Eur), 2012 m. kovo 30 d. Nr. 38 – 5 920,73 Lt (1 714,76 Eur), 2012 m. balandžio 30 d. Nr. 40 – 6 260,50 Lt (1 813,17 Eur), 2012 m. gegužės 31 d. be Nr. – 5 729,12 Lt (1 659,27 Eur), 2012 m. rugsėjo 28 d. Nr. 51 – 7 549,70 Lt (2 186,54 Eur), 2012 m. spalio 31 d. Nr. 53 – 7 531,50 Lt (2 181,27 Eur), 2012 m. lapkričio 30 d. Nr. 565 – 6 997,25 Lt (2 026,54 Eur) ir 2012 m. gruodžio 31 d. Nr. 57 – 6 905,70 Lt (2 000,03 Eur) pagrindė tikrovės neatitinkantį ūkinės operacijos turinį, pagal kurį negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, ir jais pagrindė 5 851,55 Lt (1 694,73 Eur) lėšų nurašymą iš kasos – penkiais atvejais 2 991,55 Lt (866,41 Eur) darbuotojui K. R. ir keturiais atvejais 2 860 Lt (828,31 Eur) darbuotojui S. Š. atlyginimams išmokėti pagal atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius.

Be to, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, nenustatęs dokumentų saugojimo tvarkos, užtikrinančios dokumentų saugumą, bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodoma, kad „<...> apskaitos dokumentai <...> saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, neišsaugojo:

2012 m. sausio 16 d. kasos pajamų orderio, serija TR, Nr. 018, – 14 400 Lt (4 170,53 Eur), gauto iš UAB „G“.

Taip D. A. apgaulingai tvarkė UAB,,T“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „T“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. D. A. nuteistas ir už tai, kad, būdamas UAB „T“ direktorius ir pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalį – „Mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį <...>“, Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 1 838,10 Lt (532,35 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., veikdamas per UAB „T“ buhalterę D. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie apskaitos dokumentais nepagrįstą, priskaičiuotą darbo užmokestį 12 679 Lt (3 673,09 Eur) bei išmokėtą aštuoniais atvejais trims UAB „T“ dirbantiems darbuotojams, dėl to UAB „T“ buhalterė D. B. įrašė aiškiai neteisingus duomenis:

Aštuoniais atvejais mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ deklaravo 12 679 Lt (10 999 + 1 680) (3 673,09 Eur) mažiau ir „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ deklaravo 1 838 Lt (1 618 + 220) (532,32 Eur) mažiau, iš jų laikotarpiais:

2011 m.: 18 eilutėje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma Lt“ deklaravo 10 999 Lt (3 185,53 Eur) mažiau ir 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma, Lt“ deklaravo 1 618 Lt (468,61 Eur) mažiau,

2012 m.: 18 eilutėje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma Lt“ deklaravo 1 618 Lt (468,61 Eur) mažiau ir 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma, Lt“ deklaravo 220 Lt (63,72 Eur) mažiau.

Dviem atvejais metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma (Lt, ct)“ deklaravo 12 679 Lt (10 999 + 1 680) (3 672,09 Eur) mažiau, „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma (Lt)“ deklaravo 1 838 Lt (1 618 + 220) (532,32 Eur) mažiau ir „Sumokėta pajamų mokesčio suma (Lt)“ deklaravo 1 838 Lt (1 618 + 220) (532,32 Eur) mažiau, iš jų:

2011 m. metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje:

16 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma (Lt, ct)“ deklaravo mažiau 10 999 Lt (3 185,53 Eur);

17 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma (Lt)“ deklaravo mažiau 1 618 Lt (468,61 Eur);

18 eilutėje „Sumokėta pajamų mokesčio suma (Lt)“ deklaravo 2 701 Lt (782,26 Eur), deklaravo mažiau 1 618 Lt (468,61 Eur).

2012 m. metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje:

16 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma (Lt, ct)“ deklaravo mažiau 1 680 Lt (486,56 Eur);

17 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma (Lt)“ deklaravo mažiau 220 Lt (63,72 Eur);

18 eilutėje „Sumokėta pajamų mokesčio suma (Lt)“ deklaravo mažiau 220 Lt (63,72 Eur).

Šias deklaracijas laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, taigi pateikė aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „T“ pajamas ir jų panaudojimą.

Be to, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...>“, 2 dalį, kuri nurodo, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, bei 14 straipsnio 2 dalį, kuri nurodo, kad „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, iš viso 5 117,46 Lt (1 482,12 Eur), veikdamas per UAB „T“ buhalterę D. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė duomenų apie įmonės apskaitoje neparodytą darbo užmokestį – 12 679 Lt (3 672,09 Eur), išmokėtą trims asmenims, dirbusiems UAB „T“, dėl to laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. buhalterė D. B. aštuoniais atvejais formose SAM „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas: „Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ – deklaravo 12 679 Lt (10 999 + 1 680) (3 672,09 Eur) mažiau ir „Įmokų suma“ (30,98 % + 9 %) – deklaravo 5 117,46 Lt (4 397,50 + 719,96) (1 482,12 Eur) mažiau, iš jų:

2011 m.: S4 eilutėje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ deklaravo 10 999 Lt (3 185,53 Eur) mažiau ir S5 eilutėje „Įmokų suma, Lt“ deklaravo 4 397,50 Lt (1 273,60 Eur) mažiau,

2012 m.: S4 eilutėje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ deklaravo 1 680 Lt (486,56 Eur) mažiau ir S5 eilutėje „Įmokų suma, Lt“ deklaravo 719,96 Lt (208,51 Eur) mažiau.

Šiuos pranešimus ir jų priedus laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, taigi pateikė aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „T“ pajamas ir jų panaudojimą.

Be to, pažeisdamas Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, veikdamas per UAB „T“ buhalterę D. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė duomenų apie įmonės apskaitoje neparodytą darbo užmokestį – 12 679 Lt (3 672,09 Eur), išmokėtą aštuoniais atvejais trims dirbantiems darbuotojams, dėl to buhalterė D. B. neapskaičiavo ir nesumokėjo į Garantinį fondą 14,36 Lt (4,16 Eur) įmokų.

Be to, UAB „T“ direktorius D. A., pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis <...>, kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas <...>“, ir 90 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti pridėtinės vertės mokestį, iš viso 1 620,60 Lt (469,36 Eur), veikdamas per UAB „T“ buhalterę D. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dviem atvejais PVM deklaracijose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas: „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 7 717 (5 785 + 1 932) Lt (2 235 Eur) mažiau ir „Mokėtinas į biudžetą PVM“ deklaravo 1 621 Lt (1 215 + 406) (469,47 Eur) mažiau, iš jų:

2011 m. balandžio mėn.: 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 5 785 Lt (1 675,45 Eur) mažiau ir 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ deklaravo 1 215 Lt (351,89 Eur) mažiau,

2012 m. liepos mėn.: 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 1 932 Lt (559,55 Eur) mažiau ir 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ deklaravo 406 Lt (117,59 Eur) mažiau.

UAB „T“ direktorius D. A., pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, ir 53 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti pelno mokestį, iš viso 868 Lt (251,39 Eur), laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., veikdamas per UAB „T“ buhalterę D. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, vienu atveju pelno (nuostolių) ataskaitoje deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas: „Pardavimo pajamas“ deklaravo 5 785 Lt (1 675,45 Eur) mažiau ir „Grynąjį pelną (nuostolį)“ deklaravo 868 Lt (251,39 Eur) mažiau, iš jų:

2011 m.: 1 eilutėje „Pardavimo pajamos“ deklaravo 5 785 Lt (1 675,45 Eur) mažiau ir 13 eilutėje „Grynasis pelnas (nuostolis)“ deklaravo 5 785 Lt (1 675,45 Eur) mažiau.

Vienu atveju 2011 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas: „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ – deklaravo 5 785 Lt (1 675,45 Eur) mažiau ir „Pelno mokesčio suma“ – deklaravo 868 Lt (251,39 Eur) mažiau, iš jų:

2011 m.: 18 eilutėje „Pajamų, įtrauktų į pelno mokesčio bazę, suma Lt“ deklaravo 5 785 Lt (1 675,45 Eur) mažiau ir 69 eilutėje „Pelno mokesčio suma, Lt“ deklaravo 868 Lt (251,39 Eur) mažiau.

Tokia savo veika D. A., siekdamas išvengti sumokėti 4 341,06 Lt (1 257,26 Eur) valstybės biudžetui ir 5 117,46 Lt (1 482,12 Eur) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, pateiktose Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir AVMI) mokesčių deklaracijose apie gautas pajamas, turtą ir jų panaudojimą, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriui pateiktose valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose įrašė aiškiai neteisingus duomenis.

3. Nuteistasis D. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžius dėl jo nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį bei jį išteisinti.

3.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas kasatorių pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, aiškiai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl to teismų procesiniai sprendimai turi būti panaikinti ir byla nutraukta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

3.2. Kasatoriaus manymu, teismai tinkamai nenustatė nuteistojo D. A. kaltės, nuteisdami jį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra sąmoninga tyčinė veika, padaroma tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzEtOTc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-71-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-71-976/2017">2K-71-976/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, 2K-138-139/2016, 2K-437-303/2015, 2K-590/2014, 2K-170/2012, 2K-526/2011, 2K-286/2010). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl nuteistojo D. A. kaltės niekuo nepagrįstos, neatitinka kaltės nustatymo kaltininko veikoje kriterijų, iš teismų sprendimų neaišku, kuo reiškėsi ir kaip buvo nustatyta D. A. tiesioginė tyčia dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad piniginių lėšų tariamas gavimas įrodinėjamas tik netiesioginiais įrodymais, byloje nenustatyta, kad darbai, už kuriuos lėšas D. A. neva sumokėjo, buvo atlikti, byloje nėra, anot kasatoriaus, tiesioginių, objektyvių duomenų, patvirtinančių lėšų perdavimą–priėmimą ir darbų atlikimą, be to, byloje nenustatyta, kad asmenys, tariamai perdavę už sutartus darbus D. A. pinigines lėšas, kurių šis neva neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, būtų kreipęsi į atitinkamas institucijas dėl šių lėšų grąžinimo. Kasatorius daro išvadą, kad, neatlikus darbų, nėra pagrindo už juos atsiskaityti, o negaunant piniginių lėšų, neįmanoma jų neužfiksuoti įmonės buhalterijoje. Nesant byloje duomenų, kad kasatorius pinigus gavo, o teismams nenustačius tokios faktinės aplinkybės, negalima konstatuoti, jog iš kasatoriaus galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

3.3. Be to, iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai byloje visiškai nevertino nuteistojo D. A. veiksmų aplaidumo, o tariamą tyčią nustatė deklaratyviai. Objektyviai tiek apgaulingas, tiek aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas iš esmės sutampa. Esminis aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo atskyrimo nuo apgaulingo kriterijus yra kaltės forma, t. y. aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-11/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-11/2008">2K-11/2008</a>, 2K-322/2008, 2K-P-305/2009).

3.4. Kasatoriaus manymu, D. A. nepagrįstai pripažintas BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu, nepagrįstai teigiant, kad nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. jis, kaip įmonės vadovas, nesant įmonėje buhalterio, buvo atsakingas ne tik už apskaitos organizavimą, bet ir už buhalterinių įrašų teisingumą, nes ūkio subjekto apskaitos negali tvarkyti ūkio subjekto vadovas, išskyrus mažosios bendrijos narį ir individualios įmonės savininką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>). Nuo to momento, kai UAB „T“ nedirbo joks buhalterijos tvarkytojas, t. y. 2013 m. sausio 28 d., kasatorius nebegalėjo būti buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektas. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismai nevertino tos aplinkybės, kad D. A. įmonės buhalterė įmonės buhalteriją tvarkė jau būdama nesusijusi darbo teisiniais santykiais su įmone. Kasatorius, be to, pabrėžia, kad tais atvejais, kai asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, buhalterinę apskaitą tvarko apgaulingai, jis atsakys tik už nusikaltimus, kuriuos siekia padaryti apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas atsako tik už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jeigu minėtas asmuo apgaulingai tvarko apskaitą susitaręs su ūkio subjekto vadovu, abu atsako pagal BK 222 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“. Taigi jei D. A. ir buvo atsakingas už savavališkai veikiančios buhalterės veiksmus, tai galėtų atsakyti ne už apgaulingą, o tik už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą.

3.5. Kasatoriaus nuomone, teismai nevertino baudžiamosios atsakomybės atskyrimo nuo administracinės, taigi buvo pažeistas ultima ratio (paskutinė priemonė) principas. Inkriminuotas apskaitos pažeidimas nėra pavojingumo, būtino kilti baudžiamajai atsakomybei, laipsnio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-396/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-396/2009">2K-396/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-409/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-409/2011">2K-409/2011</a>, 2K-161/2012, 2K-63/2014). Kasatorius, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) bei kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-76/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-76/2012">2K-7-76/2012</a>, pažymi, kad kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis, o atribojant administracinį teisės pažeidimą nuo baudžiamojo nusižengimo, svarbūs yra didesnį ar mažesnį veikos pavojingumą leidžiantys nustatyti kriterijai. Taip pat pažymėtina, kad negali būti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-409/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-409/2011">2K-409/2011</a>, 2K-573/2012, 2K-324/2013). Nusikaltimai – tai tik tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-76/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-76/2012">2K-7-76/2012</a>). Baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas yra ypač svarbus, nes ne bet kokia teisinė veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai, tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-396/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-396/2009">2K-396/2009</a>, 2K-526/20096, 2K-262/2011). Teismai, anot nuteistojo D. A., netinkamai įvertino veikos padarinius, kurie yra esminis administracinės ir baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju atribojimo kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOS0zMDMvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-9-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-9-303/2015">2K-9-303/2015</a>). Baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo administracinės atsakomybės atriboja tai, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtinos pasekmės, nurodytos BK 222 straipsnio dispozicijoje, t. y. negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 205 straipsnyje tokių padarinių nereikalaujama. Kasatorius, remdamasis kasacinės instancijos teismo praktika baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426/2013">2K-426/2013</a>, 2K-16/2014, 2K-180/2014, K-7-234-942/2015, teigia, kad BK 222 straipsnyje numatytus padarinius turi būti įmanoma nustatyti, analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus; jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Išvadai dėl padarinių buvimo būtinos specialiosios žinios, bet galutinę išvadą daro teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-601/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-601/2012">2K-601/2012</a>). Nustačius apskaitos pažeidimą, bet nenustačius padarinių, gali būti keliamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 205 straipsnį (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYtNzg4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26-788/2017">2K-26-788/2017</a>). Nagrinėjamoje byloje panaudojus specialiąsias žinias buvo konstatuota, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus UAB „T“ dokumentus bei tvarkomą ir organizuojamą apskaitą negalima atitinkamu laikotarpiu nustatyti jos veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kasatorius mano, kad specialisto išvadą padarius, remiantis UAB „T“ dokumentais bei tvarkoma ir organizuojama apskaita, reiškia, kad teismai nepagrįstai konstatavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes realią bendrovės veiklą, jos ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą buvo įmanoma nustatyti analizuojant tik to ūkio subjekto buhalterinės apskaitos dokumentus (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-11/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-11/2008">2K-11/2008</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426/2013">2K-426/2013</a>, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-144-788/2017). Specialisto išvadoje nebuvo nustatomi tikslūs padariniai, t. y. kokių konkrečių duomenų negalima nustatyti, teismai, anot kasatoriaus, taip pat nesiaiškino kiekvieno iš BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto alternatyvių padarinių turinio. Nuteistasis D. A. atkreipia dėmesį į tai, kad tariamai apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas taip pat turėjo būti atliekamas siekiant išvengti mokesčių, o nenustačius ar netinkamai nustačius BK 222 straipsnyje numatytus padarinius, D. A. galėtų būti traukiamas tik administracinėn atsakomybėn.

3.6. Kasaciniame skunde taip pat pažymima, kad, inkriminuojant D. A. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, buvo remiamasi specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad „UAB „T“ direktorius D. A. nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. nepriskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 9458,52 Lt (2739,38 Eur) mokesčių ir taip padarė nuostolį <...>“. Remdamiesi šia išvada, teismai nenustatė, jog būtent pats kasatorius tiesiogiai įrašė ir pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis deklaracijose, taigi jis negali būti BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas.

3.7. Nuteistasis D. A., be to, pažymi, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, siekiant išvengti mokesčių; mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LTc0Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109-746/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109-746/2017">2K-109-746/2017</a>). Teismų išvados dėl nuteistojo D. A. kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, ir tikslo, pasireiškusio siekiu išvengti mokesčių, yra deklaratyvios, byloje nenustatyta tokias išvadas patvirtinančių įrodymų. Nuteistojo D. A. kaltė dėl jam inkriminuoto BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nustatyta formaliai, juolab kad net ir nustačius šios veikos požymių ji ne visada vertinama kaip nusikalstama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU2LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-156-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-156-788/2016">2K-156-788/2016</a>, 2K-7-304-942/2016). Net jei D. A. ir padarė jam inkriminuotą BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ji nėra tokia pavojinga, kad už jos padarymą būtų pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę. Net pripažįstant, kad nuteistasis D. A. netiesiogiai, t. y. per jo tariamai nusikalstamų veiksmų nesuvokiančią buhalterę, įrašė bei pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą, byloje nebuvo vertinti tokių kasatoriaus veiksmų tikslai bei motyvai. Byloje nustatytas siekis išvengti mokesčių grindžiamas tik mokesčių nesumokėjimo faktu, taip pat teismai nepaneigė kasatoriaus versijos, jog jis manė, kad mokesčiai yra sumokėti; be to, buhalterė, pildydama deklaracijas, padarė apmaudžių klaidų. Nuteistasis D. A. teigia, kad taikant administracinę atsakomybę gali būti pasiekti tapatūs tikslai, t. y. valstybei atlyginta žala, patirta dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

3.8. Nuteistasis pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl dalies apeliacinio skundo argumentų dėl įrodymų tyrimo bei vertinimo procesinių pažeidimų, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį. Nuteistasis D. A. atkreipia dėmesį į tai, kad nors liudytojų D. B. ir A. P. parodymai proceso metu buvo prieštaringi, tačiau apeliacinės instancijos teismas selektyviai vertino A. P. parodymus, iškreipė jų turinį, dėl buvusių prieštaravimų visiškai nepasisakė. Taip pat nors vienų liudytojų parodymai (S. Š., M. B., A. M., A. S.) buvo kasatorių teisinantys, kiti (S. A., K. R.) – kaltinantys, tačiau teismas vertino tik kaltinančius D. A. liudytojų parodymus, anot kasatoriaus, o dėl teisinančių įrodymų darė tik deklaratyvias išvadas, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį. Taip pat teismas tik deklaratyviai pasisakė dėl liudytojo D. G. pateiktų dokumentų tinkamumo, šio liudytojo pateikti dokumentai nebuvo tinkamai patikrinti, negalėjo būti laikomi patikimais, nes byloje nenustatyta, iš kur jie atsirado pas liudytoją, kodėl jis juos turėjo, kokiu tikslu gavo, laikė, ar šie dokumentai autentiški. Šių dokumentų apžiūros protokole buvo nurodyta, kad dokumentų tekstas neįskaitomas, juose daug neaiškumų, netikslumų, nėra nurodyta jokių datų, nesuprantamas jų turinys ir pan. Kasatorius teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

4. Nuteistojo D. A. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl D. A. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

5. D. A. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „T“ (duomenys neskelbtini) direktorius ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. būdamas paskirtas buhalteriu, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. tyčia nefiksavo apskaitos dokumentais – kasos pajamų ir išlaidų orderiais – ir nepateikė visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas UAB „T“ buhalterei D. B., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri, neturėdama visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, neužregistravo apskaitos registruose: 1) 2011 m. kasos knygoje ir apskaitos registre „Apyvartos žiniaraštis.272.Kasa“ 2011 m. balandžio 19 d. 7 000 Lt (2 027,34 Eur), gautų iš V. B. už atliktus darbus; 2) laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais – penkiais atvejais nepagrindė darbuotojui K. R. iš viso 14 010 Lt (4 057,58 Eur) priskaityto ir 8 391,39 Lt (2 430,31 Eur) išmokėto darbo užmokesčio; 3) keturiais atvejais neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė kasos išlaidų orderiais 36 500 Lt (10 571,13 Eur) išmokėjimą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui G. J. (2011 m. balandžio 7 d. 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2011 m. balandžio 13 d. 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2011 m. balandžio 19 d. 7 000 Lt (2 027,34 Eur), 2011 m. gegužės 30 d. 9 500 Lt (2 751,39 Eur); 4) 2012 m. sausio mėn. kasos knygoje ir apskaitos registre „Apyvartos žiniaraštis.272.Kasa“ – 2012 m. sausio 16 d. kasos pajamų orderio kvito TR Nr. 018 14 400 Lt (4 170,53 Eur), gautų iš UAB „G“; 5) pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais – 2012 m. liepos mėn. nepagrindė darbuotojui S. Š. iš viso 1 086 Lt (314,53 Eur) priskaityto ir 812 Lt (235,17 Eur) išmokėto darbo užmokesčio; 6) laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais – nepagrindė darbuotojui S. A. iš viso dviem atvejais 594 Lt (172,03 Eur) priskaityto ir 448 Lt (129,75 Eur) išmokėto darbo užmokesčio; 7) devyniais atvejais kasos išlaidų orderiuose: 2012 m. sausio 31 d. Nr. 36 – 5 781,50 Lt (1 674,44 Eur), 2012 m. vasario 29 d. Nr. 37 – 5 781,50 Lt (1 674,44 Eur), 2012 m. kovo 30 d. Nr. 38 – 5 920,73 Lt (1 714,76 Eur), 2012 m. balandžio 30 d. Nr. 40 – 6 260,50 Lt (1 813,17 Eur), 2012 m. gegužės 31 d. be Nr. – 5 729,12 Lt (1 659,27 Eur), 2012 m. rugsėjo 28 d. Nr. 51 – 7 549,70 Lt (2 186,54 Eur), 2012 m. spalio 31 d. Nr. 53 – 7 531,50 Lt (2 181,27 Eur), 2012 m. lapkričio 30 Nr. 565 – 6 997,25 Lt (2 026,54 Eur) ir 2012 m. gruodžio 31 d. Nr. 57 – 6 905,70 Lt (2 000,03 Eur) pagrindė tikrovės neatitinkantį ūkinės operacijos turinį, pagal kurį negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, ir jais pagrindė 5 851,55 Lt (1 694,73 Eur) lėšų nurašymą iš kasos – penkiais atvejais 2 991,55 Lt (866,41 Eur) darbuotojui K. R. ir 4 atvejais 2 860 Lt (828,31 Eur) darbuotojui S. Š. atlyginimams išmokėti pagal atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius; 8) būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, neišsaugojo 2012 m. sausio 16 d. kasos pajamų orderio, serija TR, Nr. 018, – 14 400 Lt (4 170,53 Eur), gauto iš UAB „G“. Dėl to laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „T“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

5.1. Kasatorius ginčija teismų sprendimus, teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Kasatorius teigia, kad jo padaryta veika nėra tokio pavojingumo, dėl kurio turėtų kilti baudžiamoji atsakomybė.

5.2. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. ją lydi nusikaltimai finansų sistemai ir nuosavybei. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra blanketinė. Pagrindinis įstatymas, nustatantis reikalavimus buhalterinei apskaitai, yra 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas su pakeitimais. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad visų rūšių įmonės privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Be to, svarbu pažymėti, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį privaloma į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Be to, pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-41/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-41/2012">2K-41/2012</a>). Reikalavimai buhalterinei apskaitai nustatyti ir kituose teisės aktuose, kaip antai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintose Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse, kurių 3 punktas nurodo, kad „Pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį“, 4 punktas – kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, 16 dalis – kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Kaip tik minėtas Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas ir pažeidė kasatorius, neįtraukdamas į buhalterinę apskaitą dalies ūkinių ir finansinių operacijų, įvykusių 2011–2012 m. ir išvardytų Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendyje.

5.3. Baudžiamajai atsakomybei už buhalterinės apskaitos pažeidimus svarbu nustatyti, kad dėl kaltininko veikų kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, sprendžia teismas. Tačiau priimdamas sprendimą jis remiasi specialisto išvada, ją vertina visų bylos duomenų kontekste. Nors kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai taikė baudžiamąją atsakomybę vietoj administracinės atsakomybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl kaltinime nustatytų veikų daugeto ir jų įvairovės teismai padarė pagrįstą išvadą dėl baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių buvimo. Remdamiesi specialistės išvada, liudytojų parodymais, teismai pagrįstai nesuabejojo, kad dėl D. A. veikos kilę padariniai visiškai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytus padarinius. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje dėl UAB,,T“ ūkinės finansinės veiklos konstatuoti daugybiniai ūkinių operacijų neįtraukimo į apskaitą atvejai, nepateikiant įmonės buhalterei dokumentų apie įvykusias ūkines ir finansines operacijas, nepagrindžiant darbo užmokesčio žiniaraščiais priskaityto bei kasos išlaidų orderiais darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio, nepateikiant buhalterei duomenų apie išmokėtą darbo užmokestį; dėl to buhalterė D. B. negalėjo užregistruoti apskaitos registruose priskaityto ir išmokėto darbuotojams darbo užmokesčio, be to, nenustatė tvarkos, užtikrinančios dokumentų saugumą, ir neišsaugojo 2012 m. sausio 16 d. kasos pajamų orderio, serija TR, Nr. 018, – 14 400 Lt (4 170,53 Eur), nepagrindė kasos pajamų ir išlaidų orderiais bei neužregistravo kasos knygoje keliasdešimt operacijų.

5.4. Pažymėtina, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, jog padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų, kuriuose įtvirtinti reikalavimai buhalterinei apskaitai, pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDk4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-498/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-498/2011">2K-498/2011</a>). Kadangi šioje byloje užfiksuoti daugybiniai įvairaus pobūdžio buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimai, teismams pagrįstai nekilo problemų dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo. Teismai, įvertinę bylos aplinkybes, sutiko su specialistės išvada dėl negalimumo nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Nors kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai taikė baudžiamąją atsakomybę vietoj administracinės atsakomybės, teismai, remdamiesi specialistės išvada, liudytojų parodymais, pagrįstai nesuabejojo, kad dėl D. A. veikos kilę padariniai visiškai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytus padarinius.

5.5. Kasatorius teigia, kad jis nėra asmuo, atsakingas pagal BK 222 straipsnį už apgaulingą buhalterinę apskaitą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį ūkio subjekto apskaitą tvarko: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus, t. y. mažosios bendrijos apskaitą gali tvarkyti tos bendrijos narys, o individualios įmonės apskaitą – tos įmonės savininkas. Įstatymo 11 straipsnis nustato, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos tvarkymas yra ne tas pats. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taigi, aiškinant BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau, jei apgaulingai apskaitai tvarkyti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo baudžiamosios teisės institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-363/2014; 2K-277-696/2017).

5.6. Teisėjų kolegija pažymi, kad negali būti tokios situacijos, kad įmonėje būtų daromi buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, t. y. buhalterinė apskaita iš viso netvarkoma ar tvarkoma apgaulingai arba aplaidžiai, ir nebūtų asmens, kuris įstatymu ar kitokiu teisės taikymo aktu būtų įpareigotas organizuoti ir tvarkyti buhalterinę apskaitą. Byloje nustatyta, kad tokie asmenys buvo įmonės direktorius D. A. ir buhalterė D. B. Esant įmonėje buhalterei, už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako asmuo, kuris pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, paprastai – įmonės buhalteris. Tačiau tais atvejais, kai įmonės vadovas pateikia buhalterei neteisingus duomenis ar iš viso nepateikia duomenų apie atliktas įmonėje operacijas, jis tampa nusikaltimo vykdytoju (tarpinis vykdymas), nes sąmoningai nusikalstamais tikslais panaudoja nekaltą asmenį. Kaip tik tokia situacija yra šioje byloje. Liudytoja D. B. parodė, kad „UAB „T“ dirbo buhaltere, dokumentai būdavo atnešami į jos namus, su grynaisiais pinigais reikalų neturėjo, niekada grynųjų neišmokėdavo, atlyginimų nemokėjo. Ji tvarkė tik popierinę apskaitą. Jokios paskolos sutarties nematė. Taip pat nematė kasos išlaidų orderio, kad iš UAB „T“ gauta 400 000 Lt (115 848 Eur). Kasos knygą pildė ji. Prieš išeinant iš darbo, kasos knygoje pas D. A. turėjo atsispindėti, kad 400 000 Lt (115 848 Eur) išmokėta. Atlyginimus skaičiuodavo pagal tai, kiek D. A. pasakydavo apie dirbtas valandas. Pagal valandinius tarifus skaičiuodavo atlyginimus. Išmokėjimo žiniaraščius pateikdavo D. A.“. Įvertinę įrodymus byloje, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorius gautus pinigus sąmoningai nuslėpdavo nuo buhalterės, todėl ši negalėjo jų apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Taigi kasatorius sąmoningai klaidino buhalterę, kurios veikoje teismai pagrįstai nenustatė kaltės, todėl D. A. veiksmai pagrįstai teismų įvertinti kaip tarpinis vykdymas ir kvalifikuoti kaip nusikaltimo vykdytojo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-41/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-41/2012">2K-41/2012</a>, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-363/2014, 2K-277-696/2017).

5.7. Kasatorius pripažįsta padaręs pažeidimus, tačiau neigia kaltę, teigia, kad teismai neteisingai nustatė kaltės formą. Pažymėtina, kad įstatymas reikalauja tiesioginės ar netiesioginės tyčios dėl BK 222 straipsnyje numatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų, t. y. reikalaujama, kad kaltininkas suvoktų, jog jis apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą (šiuo atveju nepateikia buhalterei duomenų apie įmonės sandorius, pajamas ir išlaidas), numato, kad tai iškreipia buhalterinę apskaitą ir dėl jo veikos bus neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori arba tiesiog yra abejingas dėl jų kilimo. Pirmosios instancijos teismas tik konstatavo tyčinę kaltės formą D. A. veikoje, tačiau nedetalizavo savo sprendimo dėl šios dalies. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su apygardos teismo išvada, bet detaliau dėl kaltės formos nepasisakė, nors toks klausimas buvo keliamas apeliaciniame skunde. Sutiktina su kasacinio skundo motyvu, kad apygardos teismas nuosprendyje nepakankamai motyvavo kaltės formos nustatymą D. A. veikoje, o apeliacinės instancijos teismas neišsamiai atsakė į šį apeliacinio skundo motyvą ir tai galima pripažinti baudžiamojo proceso pažeidimu, tačiau iš teismų sprendimų motyvų nekyla abejonių, kad D. A. suvokė, kad savo veiksmais iškreipia įmonės buhalterinę apskaitą, numatė, kad dėl to negalima bus teisingai nustatyti įmonės veiklos rodiklių, ir to norėjo. Daugybiniai elementarių buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, kurių nežinoti kasatorius negalėjo, pažeidimai, jų pobūdis, proceso dalyvių parodymai leidžia daryti išvadą, kad kasatorius suprato, kad, nepateikdamas buhalterei dokumentų apie įvykusias operacijas, jis savo veika pažeidžia buhalterinės apskaitos reikalavimus, numatė, kad tai iškreips įmonės buhalterinę apskaitą ir sukliudys tinkamai nustatyti įmonės rodiklius, ir to norėjo. Bylos medžiaga rodo, kad tai buvo daroma tam, kad būtų iškreipta įmonės atskaitomybė ir sumažinti mokesčiai valstybei. Teisėjų kolegija šio pažeidimo nelaiko esminiu, suvaržiusiu asmens teises ir padariusiu įtakos teismų priimtų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui.

5.8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą dėl visų BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimo sudėties požymių buvimo D. A. padarytoje veikoje, taigi tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių kasacinis skundas turėtų būti tenkintinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. A. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o jo apeliacinis skundas dėl šio nuteisimo išnagrinėtas tinkamai.

Dėl D. A. nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį

6. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį D. A. nuteistas ir už tai, kad, būdamas UAB „T“ direktorius ir pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 1 838,10 Lt (532,35 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., veikdamas per UAB „T“ buhalterę D. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie apskaitos dokumentais nepagrįstą, priskaičiuotą darbo užmokestį – 12 679 Lt (3 673,09 Eur) – bei išmokėtą aštuoniais atvejais trims UAB „T“ dirbantiems darbuotojams, dėl to UAB „T“ buhalterė D. B. įrašė aiškiai neteisingus duomenis į deklaracijas. Šias deklaracijas laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m gruodžio 31 d. elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, taigi pateikė aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „T“ pajamas ir jų panaudojimą. Be to, veikdamas per UAB „T“ buhalterę D. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė duomenų apie įmonės apskaitoje neparodytą darbo užmokestį – 12 679 Lt (3 673,09 Eur), išmokėtą trims asmenims, dirbusiems UAB „T“, dėl to laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. buhalterė D. B. aštuoniais atvejais formose SAM „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas: „Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ – deklaravo 12 679 Lt (10 999 + 1 680) (3 673,09 Eur) mažiau ir „Įmokų suma“ (30,98 % + 9 %) – deklaravo 5 117,46 Lt (4 397,50 + 719,96) (1 482,12 Eur) mažiau. Šiuos pranešimus ir jų priedus laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, taigi pateikė aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „T“ pajamas ir jų panaudojimą. Be to, veikdamas per UAB „T“ buhalterę D. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė duomenų apie įmonės apskaitoje neparodytą darbo užmokestį – 12 679 Lt (3 673,09 Eur), išmokėtą aštuoniais atvejais trims dirbantiems darbuotojams, dėl to buhalterė D. B. neapskaičiavo ir nesumokėjo į Garantinį fondą 14,36 Lt (4,16 Eur) įmokų. Be to, UAB „T“ direktorius D. A., turėdamas tikslą išvengti sumokėti pridėtinės vertės mokestį, iš viso 1 620,60 Lt (469,36 Eur), veikdamas per UAB „T“ buhalterę D. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dviem atvejais PVM deklaracijose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas: „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 7 717 (5 785 + 1 932) Lt (2 235 Eur) mažiau ir „Mokėtinas į biudžetą PVM“ deklaravo 1 621 Lt (1 215 + 406) (469,47 Eur) mažiau. Be to, UAB „T“ direktorius D. A., turėdamas tikslą išvengti sumokėti pelno mokestį, iš viso 868 Lt (251,39 Eur), laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., veikdamas per UAB „T“ buhalterę D. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, vienu atveju pelno (nuostolių) ataskaitoje deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas: „Pardavimo pajamos“ – deklaravo 5 785 Lt (1 675,45 Eur) mažiau ir „Grynasis pelnas (nuostolis)“ – deklaravo 868 Lt (251,39 Eur) mažiau. Tokia savo veika D. A., siekdamas išvengti sumokėti 4 341,06 Lt (1 257,26 Eur) valstybės biudžetui ir 5 117,46 Lt (1 482,12 Eur) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, pateiktose Klaipėdos AVMI mokesčių deklaracijose apie gautas pajamas, turtą ir jų panaudojimą, taip pat VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktose valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose įrašė aiškiai neteisingus duomenis.

6.1. BK 220 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę tam, kas, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Pagrindiniai įstatymai, kurių pažeidimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę, yra Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymas, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas.

6.2. 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalis nustato, kad mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“. 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, 2 dalis nurodo, kad priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad „apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis <...>, kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas“, 90 straipsnio 1 dalis nustato, kad „už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje, 53 straipsnio 1 dalis nustato, kad pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos. Šių įstatymų nuostatas kaip tik ir pažeidė kasatorius.

6.3. Kasaciniame skunde nuteistasis D. A. teigia, kad jis nėra asmuo, atsakingas pagal BK 220 straipsnį už deklaracijų pateikimą. Pažymėtina, kad pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmuo, kuris, pagal teisės aktus turėdamas pareigą teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, į šiuos dokumentus įrašo žinomai neteisingus duomenis ir juos pateikia atitinkamai valstybės įgaliotai institucijai. D. A. buvo bendrovės vadovas, taigi asmuo, atsakingas už tai, kad valstybės institucijoms būtų pateiktos deklaracijos ir jose būtų įrašyti duomenys, teisingai atspindintys bendrovės finansinę būklę. Jis privalėjo užtikrinti pateikiamose deklaracijose ir ataskaitose nurodomų bendrovės finansinių duomenų teisingumą. Byloje nustatyta, kad nuteistasis D. A., pasinaudodamas jo nusikalstamų veiksmų nesuvokusia buhaltere, įrašė į deklaracijas apie pajamas, turtą ir jų panaudojimą bei valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas žinomai neteisingus duomenis, šias deklaracijas ir ataskaitas pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, VSDFV Klaipėdos skyriui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. A. pagrįstai teismų pripažintas atsakingu už teisingų duomenų pateikimą valstybės institucijoms.

6.4. BK 220 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad už dokumentų pateikimą atsakingas asmuo suvokia, jog jis pateikia žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori. D. A. suvokė, kad jis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą, jų naudojimą valstybės įgaliotoms institucijoms, siekdamas išvengti mokesčių, ir to norėjo; D. A., siekdamas išvengti sumokėti 4 341,06 Lt (1 257,26 Eur) valstybės biudžetui ir 5 117,46 Lt (1 482,12 Eur) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, pateiktose Klaipėdos AVMI mokesčių deklaracijose apie gautas pajamas, turtą ir jų panaudojimą, taip pat VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktose valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose įrašė aiškiai neteisingus duomenis. Taigi teismų pagrįstai pripažinta D. A. veikus tiesiogine tyčia.

6.5 Teisėjų kolegija sprendžia, kad D. A. pagrįstai nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo D. A. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Tomas Šeškauskas

Vytautas Piesliakas