Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-684

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06144-2023-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. vasario 19 d. paduotu ieškovų V. S. ir K. A. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuostolių už netinkamos kokybės daikto pardavimą atlyginimo ir negautų pajamų priteisimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinį priteisti iš atsakovės ieškovams 5289,99 Eur nuostolių atlyginimo ir ieškovui 6999,04 Eur negautų pajamų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 straipsnio 2, 3 dalis, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Vartotojai buvo apkaltinti įsigyto naujos statybos buto užliejimu, kai bylos duomenys patvirtino, jog vanduo iki užliejimo vartotojų nebuvo naudojamas. Teismai suformavo tokią praktiką, pagal kurią nekilnojamojo turto pardavėjai gali nepagrįstai išvengti atsakomybės, pardavus aiškiai nekokybišką daiktą, užtenka įvardyti menamą defektų atsiradimo priežastį ir defektų sukėlimu apkaltinti buto pirkėją – vartotoją. Toks ydingas įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas silpnesnės šalies (vartotojo) interesų pažeidimams. Vartotojui įrodžius defektų buvimą, jam nepagrįstai perkelta našta įrodyti ir jų atsiradimo priežastis.

2. Teismai pažeidė CPK 177, 212 straipsnius. Byloje pateiktas neleistinas įrodymas – specialistų 2023 m. gruodžio 9 d. tyrimo aktas. Specialistai turėtų atlikti tyrimus tik pagal kompetenciją, o ne vertinti šalių ar jų atstovų teisinius argumentus ar pozicijas. Taip buvo pažeistos proceso teisės normos, nes specialistai nagrinėjo, vertino ir pasisakė ne dėl savo atlikto tyrimo ir jo rezultatų, bet dėl šalių teisinių pozicijų. Įrodymai byloje rinkti neleistinais ir neteisėtais būdais. Atsakovas neteisėtai pateko į ieškovams priklausantį butą, ten fotografavo. Taip buvo pažeistos ne tik įrodymų rinkimo taisyklės, bet ir Konstitucijos 23 ir 24 straipsniuose įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, kuriame įtvirtinta asmens teisė į būsto neliečiamybę.

3. Teismai pažeidė CPK 216 straipsnį, įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, atmesdami ieškovų pateiktą specialisto išvadą ir ją vertindami.

4. Teismai pažeidė CPK 12 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas nepriėmė ieškovų teikiamų įrodymų, kuriais buvo siekiama įrodyti paties teismo akcentuojamas svarbias ginčo aplinkybes dėl defektų atsiradimo momento ir priežasties. Apeliacinės instancijos teismas ieškovų naujų įrodymų nepriėmė, o atsakovo – priėmė.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti V. S. (duomenys neskelbtini) 277 (du šimtus septyniasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. STM90 AB „Swedbank“, kodas ZO02739.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Eglė Zemlytė