Teisminio proceso Nr. 2-05-3-08675-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija: 94.5.
(S)
NUTARTIS
2012 m. rugpjūčio 6 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Dangutės Ambrasienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Virgilijaus Valančiaus,
išnagrinėjusi Raseinių rajono apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų L. K. ir V. A. K. ieškinio atsakovei L. S. dėl bendravimo su anūke tvarkos nustatymo, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Ieškovai L. K. ir V. A. K. kreipėsi į teismą prašydami nustatyti bendravimo su anūke D. K. tvarką bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su anūke tvarką, leidžiant ieškovams matytis ir bendrauti su anūke Kauno miesto VPK patalpose, dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui, kiekvieną pirmadienį nuo 13 val. iki 17 val.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi perdavė ieškinį nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui.
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-08675-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija: 94.5.
(S)
NUTARTIS
2012 m. rugpjūčio 6 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Dangutės Ambrasienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Virgilijaus Valančiaus,
išnagrinėjusi Raseinių rajono apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų L. K. ir V. A. K. ieškinio atsakovei L. S. dėl bendravimo su anūke tvarkos nustatymo, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Ieškovai L. K. ir V. A. K. kreipėsi į teismą prašydami nustatyti bendravimo su anūke D. K. tvarką bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su anūke tvarką, leidžiant ieškovams matytis ir bendrauti su anūke Kauno miesto VPK patalpose, dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui, kiekvieną pirmadienį nuo 13 val. iki 17 val.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi perdavė ieškinį nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui.
Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 11 d. nutartimi, nustatęs ieškovų ieškinio trūkumus, įpareigojo ieškovus nurodytu terminu pašalinti ieškinio trūkumus. Ieškovai, vykdydami minėtą teismo nutartį, pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-06-12 raštą Nr. 19-2-2046, iš kurio matyti, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.176 straipsnio 1 dalimi, įpareigojo ieškovų anūkės D. K. motiną L. S. sudaryti galimybę dukrai bendrauti su ieškovais elektroninių ar/ir video laiškų forma. Be to, iš minėto rašto matyti, kad bendravimo laiškais forma, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas ir vaiko interesus, kol vyksta vaiko adaptacinis periodas naujoje aplinkoje, yra nustatyta laikinai.
Raseinių rajono apylinkės teismui kilus abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo klausimą ir nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis veiklą viešojo administravimo srityje (ABTĮ 2 str.). Vaiko teisių apsaugos skyrius priėmė individualų teisės aktą, kurio pažeidimas ar nevykdymas užtraukia atsakomybę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 18710 straipsnį. Tai rodo, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus veikla ir priimami sprendimai priklauso viešojo administravimo veiklai, kurio aktų teisėtumą ir pagrįstumą gali patikrinti ir nustatyti administraciniai teismai (ABTĮ 15 str.). Ieškinyje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė L. S. nevykdo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įpareigojimo užtikrinti dukters D. K. bendravimą su ieškovais skyriaus nustatyta forma. Taigi, iš esmės yra skundžiamas Vaiko teisių apsaugos skyriaus priimtas sprendimas dėl įpareigojimo užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais nustatyta forma, kuris priskirtinas viešojo administravimo veiklai ir skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Šeimos svarba ir vaiko teisė nuo gimimo momento į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisė į šeimos gyvenimą bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą taip pat nustatyta ir pabrėžiama ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad „šeimos gyvenimas“ Konvencijos 8 straipsnio prasme apima ryšius tarp artimųjų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokiems ryšiams normaliai plėtotis (žr., pvz. Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31; Scozzari and Giunta v. Italy, no. 39221/98, judgment of 13 July 2000). Europos Žmogaus Teisių Komisija jos veiklos metu taip pat yra pažymėjusi, kad šeimos gyvenimas tarp senelių ir vaikaičių gali būti ir tada, kai jie negyvena kartu, bet yra susiformavę glaudūs šeiminiai ryšiai, ypač kai dažnai bendraujama (žr., Fidler v. Austria, no. 24759/94, report of 3 December 1997, § 46).
Įgyvendinant vaiko teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius yra svarbus CK 3.161, 6.172, 3.176 straipsnių aiškinimas ir taikymas. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, 3.172 straipsnyje nustatyta tėvų (jei jų nėra – globėjų (rūpintojų) pareiga sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus, atitinkamai CK 3.176 straipsnio 3 dalyje nustatyta artimųjų giminaičių teisė kreiptis į teismą tais atvejais, kai nesudaromos sąlygos tinkamai įgyvendinti vaiko teisę bendrauti su šiais giminaičiais. Teismas, spręsdamas dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais nustatymo tvarkos, turi turėti omenyje valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į šeimos ryšius, jų normalų plėtojimą.
Specialioji teisėjų kolegija, nurodo, kad byloje iš esmės ginčijama Vaiko teisių apsaugos skyriaus priimtu sprendimu nustatyta vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais forma ir prašoma leisti ieškovams matytis ir bendrauti su anūke Kauno miesto VPK patalpose bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), aktualias tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės nuostatas, turės spręsti ar nustatyta bendravimo su seneliais forma konkrečiu atveju yra pakankama, atitinka vaiko interesus, o vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais yra įgyvendinama tinkamai. Ieškovų keliami reikalavimai kilę iš šeimos teisinių santykių, yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Kartu pažymėtina, kad Raseinių rajono apylinkės teismo minima aplinkybė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius įstatymo nustatytais atvejais veikia kaip viešojo administravimo subjektas, o vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus reikalavimų nevykdymas gali užtraukti administracinę atsakomybę, nesudaro pagrindo ieškovų pareikštų reikalavimų vertinti kaip kylančių iš administracinių teisinių santykių, kadangi byloje administracinės atsakomybės taikymo klausimas nėra keliamas.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
n u t a r i a :
Bylą pagal ieškovų L. K. ir V. A. K. ieškinį atsakovei L. S. dėl bendravimo su anūke tvarkos nustatymo, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, grąžinti Raseinių rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
Česlovas Jokūbauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas
Romanas Klišauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Dangutė Ambrasienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjas
Virgilijus Valančius
