Dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 5 d. nuosprendžio

Baudžiamoji byla Nr. 2K-18-976/2025

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00096-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.2.7.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorei Jurgitai Jakučionei,

nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) įgaliotajai atstovei advokatei Galinai Kardanovskajai,

L. B. (L. B.), kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui (nuotoliniu būdu),

neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. B. baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) įgaliotosios atstovės advokatės Galinos Kardanovskajos kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 5 d. nuosprendžio.

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžiu L. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams keturiems mėnesiams ir įpareigojimai. Priteista iš L. B. nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) 1600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 5 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalis dėl L. B. nuteisimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį panaikinta ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, L. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, perduodant A. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato dvejiems metams, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 68¹ straipsnio 3 dalimi, L. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės (duomenys neskelbtini) organizuojamuose seminaruose užsiimti veikla su nepilnamečiais atėmimas dvejiems metams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) įgaliotosios atstovės advokatės Galinos Kardanovskajos, prokurorės Jurgitos Jakučionės, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, L. B., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, iš dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, L. B. pripažintas padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamoji byla, vadovaujantis BK 40 straipsniu, jam nutraukta dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2022 m. lapkričio 6 d. ir nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2023 m. vasario 19 d., tiksliai nenustatytu laiku, per (duomenys neskelbtini) seminarus (šokius), vykusius (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų, nenustatytą skaičių kartų rankomis per drabužius glostė nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) rankas, pilvą, vidinę šlaunų pusę, sėdmenis, juosmenį, bučiavo veidą, lūpas, kaklą, rankas, kandžiojo ir bučiavo ausis, rankų pirštais lietė krūtinės apatinę dalį, įsikišdavo nukentėjusiosios rankų pirštus į burną, bučiavo rankų pirštus, ne mažiau kaip septynis kartus ranka paėmęs (duomenys neskelbtini) už tarpukojo ją pakėlė į viršų, taip tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs L. B. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytos sąlygos L. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinęs L. B. elgesį, parodymų davimo aplinkybes ir jų turinį viso proceso metu, kitas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad L. B. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir toks jo pripažinimas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą. Be to, kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertinęs A. M. asmenybę ir jos galimybes būti laiduotoja, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. M. turi realias galimybes įgyvendinti savo kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką L. B., taigi yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) įgaliotoji atstovė advokatė G. Kardanovskaja prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasatorė skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas. Šio teismo priimtas sprendimas L. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra nepagrįstas, prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai ir suformuotai teismų praktikai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino L. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, neišanalizavo jo elgesio ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, neišsamiai motyvavo savo sprendimą dėl L. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nutylėjo nustatytas esmines faktines aplinkybes.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas L. B. kaltės pripažinimą pirmosios instancijos teisme ir duotus parodymus nepagrįstai vertino kaip jo prisidėjimą prie tinkamo bylos išnagrinėjimo. L. B. kaltę pripažino tik teisme jau po to, kai susipažino su bylos medžiaga, o ikiteisminio tyrimo metu jis sąmoningai nepripažino savo kaltės, savo veiksmų nevertino kaip seksualinio pobūdžio, priešingai, bandė įtikinti, kad jo veiksmai nebuvo pavojingi, ir pateikė išgalvotą versiją, kad baudžiamąją bylą prieš jį organizavo jo buvusi sutuoktinė, taip trukdė nustatyti tiesą. Dėl to ikiteisminis tyrimas užsitęsė kelis mėnesius, o L. B. per tą laiką net neatsiprašė nukentėjusiosios. Be to, L. B. ikiteisminio tyrimo metu ne tik nepadėjo atskleisti nusikaltimo, bet ir naudojo nepriimtinus metodus – darė įtaką liudytojams per advokato padėjėją E. Naraševičių, šis buvo nušalintas nuo bylos. Taigi nors L. B. teisme formaliai ir pripažino savo kaltę, tačiau bandė sumenkinti įvykį ir tik po prokurorės klausimų patvirtino įvykio faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino. Šio teismo nuosprendyje nurodyta kasacinės instancijos teismo praktika taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad L. B. kaltės prisipažinimas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą.

3.3. Pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis L. B. yra teisėtas ir pagrįstas, jame išdėstyti argumentai, dėl kokių priežasčių L. B. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra paneigti. Pritartina ir šio teismo išvadai, kad nors A. M. formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus laiduotojo asmenybei, tačiau abejotina, ar ji gali realiai daryti teigiamą įtaką L. B.. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl šio klausimo yra nepagrįstas ir neargumentuotas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) įgaliotosios atstovės advokatės G. Kardanovskajos kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl tinkamo BK 40 straipsnyje nustatyto laidavimo instituto sąlygų aiškinimo ir taikymo.

6. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 40 straipsnį, nors byloje nenustatyta jame nurodytų sąlygų visuma. Kasaciniame skunde detalizuojama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog L. B. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, taip pat nepagrįstai pripažino, kad A. M. yra tinkama būti laiduotoja. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta pagrįstais.

7. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės suprantamas kaip teismo priimtas sąlyginis arba nesąlyginis sprendimas atsisakyti teisės pripažinti nusikalstamą veiką padariusį asmenį kaltu ir atleisti jį nuo pareigos patirti tokios veikos sukeliamus baudžiamuosius teisinius padarinius, siejamus išimtinai su apkaltinamuoju nuosprendžiu. Teismas, pripažinęs, kad asmuo pagrįstai kaltinamas padaręs konkrečią nusikalstamą veiką, ir kartu nustatęs atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus, atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės, įskaitant bausmę. Baudžiamajame įstatyme kiekvienai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai yra nustatyti konkretūs jos taikymo pagrindai. Tačiau, priimant sprendimą svarstyti konkretaus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo pagrindus, būtina įvertinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo tikslus ir teisinius padarinius proceso dalyviams konkrečioje byloje, įskaitant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, nukentėjusiojo ir viešąjį interesą.

8. BK 40 straipsnyje, kaip viena iš sąlyginių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, yra įtvirtintas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik vienu metu esant tokių pagrindų visumai: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija).

9. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra teismo teisė, o ne pareiga. Baudžiamasis įstatymas ir teismų praktika nubrėžia plačias teismo diskrecijos ribas priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo.

9.1. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti dėl jo taikymo. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc2LTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-176-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-176-303/2018">2K-176-303/2018</a>, 2K-224-1073/2023 ir kt.).

9.2. Kartu kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, taip pat ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-252-628/2024). Teismo sprendimą atleisti ar ne asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Konkrečia nusikalstama veika taip pat yra padaroma žala baudžiamosios teisės saugomai vertybei, t. y. ne tik privačiam ir viešajam interesui, todėl teismas turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šių interesų pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti. Tokių nuostatų teismų praktikoje laikomasi kalbant ir apie kitas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTItOTQyLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-52-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-52-942/2020">2K-52-942/2020</a>, 2K-21-495/2025 ir kt.).

10. Baudžiamasis įstatymas nenustato išimčių dėl nusikalstamų veikų kategorijų, kurioms gali (negali) būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas laidavimo institutas. Vis dėlto, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas ir šio instituto paskirtį, taip pat į tam tikrų nusikalstamų veikų, susijusių su baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių ypatumais ar ypač pažeidžiamais asmenimis, specifiką, jų pobūdį ir pavojingumą, reikalaujama atidesnio žvilgsnio, vertinant galimybę asmeniui, padariusiam tokią nusikalstamą veiką, taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be kita ko, ir kitas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis.

10.1. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad tarptautinėje teisėje ir teismų praktikoje akcentuojamas ypatingas seksualinės prievartos prieš vaikus keliamas pavojus ir dedamos sustiprintos pastangos kovoti su ja. 2007 m. spalio 25 d. Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos (toliau – Konvencija), kurią Lietuva yra ratifikavusi, aiškinamajame rašte nurodoma, kad vaikai dažnai patiria asmenų, priklausančių jų artimam socialiniam ar šeimos ratui, seksualinę prievartą, ir pabrėžiamas tokios prievartos pavojingumas. Konvencijos 27 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena šalis imasi būtinų teisėkūros ar kitų priemonių, siekdama užtikrinti, kad už seksualinio pobūdžio vaikams padarytus nusikaltimus būtų baudžiama taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas atsižvelgiant į nusikaltimų sunkumą, įvertinant, be kita ko, tokias aplinkybes kaip padarytą didelę žalą fizinei arba psichinei aukos sveikatai, aukos pažeidžiamumą (Konvencijos 28 straipsnis). Teisinės priemonės kovoti su seksualine prievarta prieš vaikus nustatytos ir Europos Sąjungos teisės aktuose (pvz., Tarybos 2003 m. gruodžio 22 d. pamatiniame sprendime 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija; Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvoje dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR).

10.2. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje konstatuota, kad valstybės turi pozityviąją pareigą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 ir 8 straipsnius priimti baudžiamosios teisės nuostatas, pagal kurias veiksmingai baudžiama seksualinė prievarta prieš vaikus, ir taikyti jas praktikoje atliekant veiksmingą tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą; šiame kontekste taip pat pabrėžiamas ypatingas vaikų pažeidžiamumas prievartos akivaizdoje (2016 m. kovo 15 d. sprendimas byloje M. G. C. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 61495/11, su tolesnėmis nuorodomis; 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje M. P. ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 22457/08). Be kita ko, EŽTT praktikoje akcentuojamas sankcijų už seksualinius nusikaltimus, ypač įvykdytus nepilnamečiams, taikymo proporcingumas, siekiant nesukelti nebaudžiamumo jausmo ir užtikrinti veiksmingą atgrasymą nuo tokių nusikaltimų, užkertant jiems kelią ateityje (pvz., 2024 m. vasario 20 d. sprendimas byloje M. G. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 6406/21).

11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. atsisakė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino BK 40 straipsnyje nustatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlygas ir nepagrįstai L. B. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės.

11.1. Nagrinėjamoje byloje L. B. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, t. y. už tai, kad žinodamas, jog (duomenys neskelbtini) yra jaunesnė negu šešiolikos metų, per (duomenys neskelbtini) seminarus, užsiėmimus (šokius) nenustatytą skaičių kartų rankomis per drabužius glostė nukentėjusiajai rankas, pilvą, vidinę šlaunų pusę, sėdmenis, juosmenį, bučiavo veidą, lūpas, kaklą, rankas, kandžiojo ir bučiavo ausis, rankų pirštais lietė krūtinės apatinę dalį, įsikišdavo nukentėjusiosios rankų pirštus į burną, bučiavo rankų pirštus, ne mažiau kaip septynis kartus ranka paėmęs nukentėjusiajai už tarpukojo ją pakėlė į viršų.

11.2. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje L. B. seksualinio pobūdžio nusikaltimą padarė jaunesnei nei šešiolikos metų nukentėjusiajai, pažeisdamas jos seksualinį neliečiamumą, taip pat pripažino, kad dėl L. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, įtampą, nerimą, jos pirminė seksualinio gyvenimo patirtis išsikreipė ir tapo neigiama, kad tvirkindamas nukentėjusiąją L. B. sukėlė jai asmenybės sukrėtimą, kuris lėmė per ankstyvą jos domėjimąsi lytiniais santykiais, tačiau šių aplinkybių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo kontekste teismas neįvertino, tik formaliai nustatė esant visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas sąlygas ir nusprendė L. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį A. M. atsakomybėn be užstato, ir bylą jam nutraukti.

11.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į L. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nusikalstama veika nukentėjusiajai sukeltus žalingus padarinius, L. B. asmenybę ir požiūrį į savo neteisėtus veiksmus, nukentėjusiosios interesus bei viešąjį interesą, be kita ko, ir valstybinio kaltintojo poziciją bei nukentėjusiosios atstovų pareikštą prieštaravimą dėl galimybės taikyti L. B. BK 40 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas L. B., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dvejus metus (duomenys neskelbtini) organizuojamuose seminaruose užsiimti veikla su nepilnamečiais – nėra suderinamas su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtimi ir nelaikytinas veiksminga, proporcinga ir atgrasančia sankcija už asmens padarytą tokio pobūdžio nusikalstamą veiką.

11.4. Kaip jau buvo minėta, byloje inkriminuota nusikalstama veika kėsinamasi į ypač pažeidžiamo asmens – šiuo atveju jaunesnio negu šešiolikos metų asmens (vaiko) – seksualinį neliečiamumą ir tai daro asmuo, būdamas ne tik ilgametis nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) treneris, bet ir gyvenimo būdo (filosofijos) mokytojas, turėjęs didelį autoritetą ne tik pačiai nukentėjusiajai, bet ir jos tėvams. Vaiko seksualinis neliečiamumas, kaip įstatymo saugoma vertybė, – tai vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Byloje nustatytas neigiamas poveikis nukentėjusiosios psichikai ir jos vystymuisi, todėl, remiantis pirmiau šioje nutartyje aptartomis teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju proporcinga asmens padarytai nusikalstamai veikai valstybės reakcija, nesukelianti nebaudžiamumo jausmo, yra ne L. B. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą, kuriam prieštarauja nukentėjusiosios atstovai, o pripažinimas kaltu padarius seksualinio pobūdžio nusikaltimą vaikui.

12. Teisėjų kolegija taip pat pritaria kasaciniame skunde nurodytiems argumentams, kad byloje nenustatytos ir visos BK 40 straipsnyje nurodytos formaliosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai vienodai nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, tačiau skirtingai vertino BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų buvimą.

13. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nesilaikė teismų praktikoje suformuluotų šios laidavimo sąlygos nustatymo taisyklių.

13.1. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, yra nurodęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc2LTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-176-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-176-303/2018">2K-176-303/2018</a>, 2K-249-1073/2020, 2K-195-628/2023 ir kt.).

13.2. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODgtOTc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-88-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-88-976/2017">2K-88-976/2017</a>, 2K-132-699/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc2LTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-176-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-176-303/2018">2K-176-303/2018</a> ir kt.). Kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime nepanaikina galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-261-489/2018, 2K-28-628/2023 ir kt.).

13.3. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad byloje yra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent tai, kad L. B. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme L. B. pripažino esmines kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, jo prisipažinimas bei kritiškas savo veiksmų vertinimas pirmosios instancijos teisme buvo savanoriški, išreiškiantys tikrąją jo valią, o ne nulemti tik byloje surinktų įrodymų visumos ar padaryti iš išskaičiavimo. Aplinkybę, kad L. B. atlygino nukentėjusiajai dalį turtinės ir neturtinės žalos ir pažadėjo atlyginti likusią žalą, teismas taip pat įvertino kaip L. B. kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi.

13.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad darydamas tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas neskyrė pakankamai dėmesio L. B. elgesiui viso baudžiamojo proceso metu, taip pat tinkamai neįvertino jo požiūrio į savo neteisėtus veiksmus, pozicijos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenuoseklumo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, L. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės pagal jam pareikštą įtarimą nepripažino, pirmosios savo kaip įtariamojo apklausos metu atsisakė duoti parodymus. Vėliau jo gynėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išreikšta pozicija, kad L. B. su nepilnamete nukentėjusiąja atlikti veiksmai nevertinami kaip seksualinio pobūdžio veiksmai, kartu iškelta versija, kad nukentėjusioji galėjo nepagrįstai apkalbėti L. B., paveikta jo sutuoktinės, su kuria vyko skyrybų procesas. Pažymėtina ir tai, jog prieš pat ikiteisminio tyrimo pabaigą dar kartą apklaustas L. B. pareiškė, kad savo kaltės klausimo nekomentuos ir kad lieka prie savo gynėjo anksčiau pateikto paaiškinimo.

13.5. Taigi, teisėjų kolegija pagal nustatytas aplinkybes, t. y. kad L. B. savo kaltę ir esmines kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pripažino tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jau būdamas susipažinęs su visa bylos medžiaga, be kita ko, padarytą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos atlygino tik perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nusprendžia, kad L. B. savo kaltę teisme pripažino ir dalį žalos atlygino tik tam, kad teismas turėtų pagrindą priimti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl toks pripažinimas nelaikytinas visišku savo kaltės pripažinimu ir gailėjimusi padarius nusikalstamą veiką, nurodytu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

14. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu.

14.1. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE2LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-116-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-116-1073/2018">2K-116-1073/2018</a>, 2K-153-976/2018).

14.2. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221-693/2017">2K-221-693/2017</a>, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ1LTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-145-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-145-895/2018">2K-145-895/2018</a>, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221-693/2017">2K-221-693/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE2LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-116-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-116-1073/2018">2K-116-1073/2018</a>, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU1LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-255/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-255/2014">2K-255/2014</a>, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018).

14.3. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad A. M. turi realias galimybes įgyvendinti savo kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką L. B., ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. M. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, t. y. kad ji neteista, per penkerius metus administracine tvarka bausta tris kartus, paskirtas baudas sumokėjo, charakterizuojama teigiamai, padarė išvadą, kad A. M. yra verta teismo pasitikėjimo. Be to, teismas, atsižvelgdamas į A. M. nurodytas aplinkybes, kad ji gilinosi į L. B. padaryto nusikaltimo padarymo aplinkybes ir priežastis, išreiškė neigiamą jų vertinimą, yra pasiruošusi imtis veiksmų, kad L. B. nebenusikalstų, jau ėmėsi veiksmų, kad jis atlygintų nukentėjusiajai padarytą žalą, konstatavo, kad yra pagrindo manyti, jog ji turi realias galimybes įgyvendinti savo kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką L. B., tai daro ir darys.

14.4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks apeliacinės instancijos teismo laiduotojo tinkamumo argumentavimas, akcentuojant teigiamą A. M. charakteristiką ir jos pačios nurodytas aplinkybes apie jos ir L. B. santykius bei pasiruošimą imtis veiksmų, kad jis daugiau nenusikalstų, tačiau detaliau neanalizuojant ir nevertinant realių galimybių laiduotojai daryti teigiamą įtaką L. B., nėra pakankamas BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytai sąlygai pagrįsti.

14.5. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pirma, L. B. yra brandi, visiškai susiformavusi asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį; už A. M., su kuria apie metus kartu gyvena kaip pora, vyresnis daugiau nei septyniolika metų. Todėl iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų argumentų nėra aišku, kokį realų teigiamą auklėjamąjį poveikį L. B. ir jo elgesiui ateityje gali padaryti žymiai jaunesnė, turinti mažesnę gyvenimo patirtį jo partnerė. Antra, L. B. jam inkriminuotus neteisėtus seksualinio pobūdžio veiksmus su nepilnamete nukentėjusiąja įvykdė (duomenys neskelbtini), per savo vedamus užsiėmimus. A. M., pati apie dešimt metų lankanti (duomenys neskelbtini), viena vertus, teigia nepastebėjusi jo netinkamo elgesio su nepilnametėmis, kita vertus, jos bendravimas su L. B. įtakos jo nusikalstamam elgesiui (duomenys neskelbtini) nepadarė.

14.6. Taigi, vien tai, kad L. B. ir A. M. yra pora, kartu gyvena apie vienerius metus, nesudaro pagrindo teigti, kad A. M. L. B. gali daryti realią teigiamą įtaką, juolab kad ankstesnis jų bendravimas L. B. elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė.

15. Apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas BK 40 straipsnyje nustatytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės L. B. taikė netinkamai, nes, viena vertus, išsamiai neįvertino L. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo, kita vertus, neteisingai konstatavo esant BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumą. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl L. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylos jam nutraukimo naikinama ir dėl šios dalies paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo L. B. nuteistas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo

16. Nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) įgaliotoji atstovė advokatė G. Kardanovskaja prašo priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą už kasacinio skundo parengimą bei advokatės dalyvavimą nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teismo posėdyje ir pateikė 2025 m. vasario 10 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) advokatei G. Kardanovskajai sumokėjo 700 Eur.

17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118-489/2019">2K-118-489/2019</a>, 2K-7-25-495/2020, 2K-143-788/2022 ir kt.).

18. Ši baudžiamoji byla kasacinės instancijos teismo posėdyje išnagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) įgaliotosios atstovės advokatės G. Kardanovskajos kasacinį skundą, kuris pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl L. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą naikinama ir paliekamas galioti L. B. priimtas pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis. Todėl nukentėjusiosios atstovavimo kasacinės instancijos teisme išlaidos turi būti atlygintos. Prašoma priteisti 700 Eur išlaidų suma yra proporcinga advokatės G. Kardanovskajos suteiktoms paslaugoms, todėl priteistina iš nuteistojo L. B.. Kadangi advokatei už jos teisines paslaugas sumokėjo nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovas pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), todėl jam ir priteistinas minėtų išlaidų atlyginimas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 5 d. nuosprendį.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį dėl L. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bylos jam nutraukimo ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo ir dėl šios dalies palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nuosprendį, kuriuo L. B. nuteistas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.

Kitą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo L. B. nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovui pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) 700 (septynių šimtų) Eur jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Artūras Ridikas

Rima Ažubalytė