Kasacinio skundo Nr. DOK-743/2024
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00098-2012-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. kovo 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. S. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Nuteistasis E. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį ir bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.
Kasacinio skundo Nr. DOK-743/2024
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00098-2012-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. kovo 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. S. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Nuteistasis E. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį ir bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 95 straipsnio nuostatas. Baudžiamoji byla turėjo būti nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Apeliacinės instancijos teismas baudžiamosios bylos iš naujo tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, tinkamai neišnagrinėjo, pažeidė kasatoriaus teisę į gynybą ir teisę į teisingą teismo procesą, kadangi iš esmės ignoravo apeliaciniame skunde nurodytus motyvus dėl apkaltinamojo nuosprendžio senaties skaičiavimo ir taikymo. Siekiant tiksliai nustatyti nusikaltimo padarymo laikotarpį, apeliacinės instancijos teisme buvo prašoma papildomai apklausti VMI specialistus dėl tikslios PVM atskaitos, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas tokį prašymą atmetė, nenurodęs jokių motyvų. Apeliacinės instancijos teismas nevertino papildomai pateiktų kasatorių charakterizuojančių duomenų, todėl bausmė nebuvo tinkamai individualizuota. Apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus veikas perkvalifikavo pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją, kuri numato švelnesnes bausmes, tačiau bausmės dydžio ar rūšies nekeitė ir nenurodė motyvų, kodėl tai nebuvo padaryta. Teismai nevertino ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo trukmės, todėl tai turėjo įtakos bausmės skyrimui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.
Kasaciniame skunde, atkartojant apeliacinio skundo argumentus, keliamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino klausimas, nurodant, kad turėjo būti taikoma nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi 2000 m. spalio 25 d. BK 95 straipsnio redakcija, kuri numatė 8 metų senatį apysunkiams nusikaltimams ir 10 metų senatį sunkiems nusikaltimams, o pirmosios instancijos teismo taikyta vėlesnė šio straipsnio redakcija (įsigaliojusi 2010 m. birželio 29 d.) sunkina nuteistojo teisinę padėtį, todėl negali būti taikoma. Taigi kasatorius nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl E. S. nusikalstamų veikų padarymo laiko ir siekia, kad kasacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs įrodymus, padarytų kitokias išvadas, nei padarė žemesnės instancijos teismai. Tačiau kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į analogiškus nuteistojo E. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties. Teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, kasaciniame skunde nepateikiama.
Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasatorius, skunde ginčydamas apeliacinės instancijos teismo jam paskirtas bausmes, teisiniais argumentais BK nuostatų pažeidimo nepagrindė ir neatskleidė galimo baudžiamojo įstatymo netinkamo pritaikymo.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo E. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Olegas Fedosiukas
Artūras Ridikas