Nr. DOK-3792
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03012-2022-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2024 m. spalio 9 d. paduotu atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 30 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 30 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimas tenkinti ieškinį dėl žalos atlyginimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-3792
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03012-2022-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2024 m. spalio 9 d. paduotu atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 30 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 30 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimas tenkinti ieškinį dėl žalos atlyginimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl žalos atlyginimo, pabrangus darbų kainai, kurią lėmė žalą patyrusio asmens inicijuoti teisminiai ginčai, ir šios žalos dydžio bei jo mažinimo. Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas priteisė būsimas remonto išlaidas, nors būsimos žalos atlyginimo klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ieškovė sudarė sutartį su rangovu dėl 103 264 Eur darbų kainos jau po to, kai teismo sprendimu buvo priteista iš savivaldybės ir išmokėta suma. Nagrinėjamu atveju sudarytoje sutartyje nėra numatyta darbų pabaiga, kaip nustatyta imperatyvioje CK 6.652 straipsnio 1 dalies normoje, realiai atlikta tik nedidelė dalis darbų (16 602,52 Eur vertės), todėl ieškovė, delsdama atlikti darbus, gali ateityje vėl reikšti reikalavimą dėl būsimo žalos atlyginimo. Teismas neišreikalavo faktiškai patirtų išlaidų pagrindžiančių dokumentų, taigi neįsitikino, kokias realiai išlaidas ieškovė patyrė.
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai taikė CK 6.251 straipsnį, neatsižvelgė į teismų praktiką dėl žalos dydžio mažinimo proporcingai aikštelės nusidėvėjimui. Nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek tai būtina. Ieškovės žala pirmą kartą skaičiuota pagal 2019 m. kainas, kartu priteistos palūkanos. Be to, apskaičiuojant žalos dydį, turi būti įvertinamas nusidėvėjimas, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir priteistinos žalos nemažino. Pažymėta ir tai, kad ieškovė nesikreipė į atsakovę su prašymu suremontuoti aikštelę, o prašė tik žalos atlyginimo. Dėl to turėjo būti taikyta CK 6.248 straipsnio 4 dalis ir atsiradę nuostoliai mažinami proporcingai ieškovės elgesio ir kaltės. Savivaldybė netrukdė ieškovei atlikti remonto darbų dar 2020 m., todėl dėl padidėjusios žalos yra ir ieškovės kaltė, o tai sudaro pagrindą mažinti žalos atlyginimą.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu nenurodoma teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami klausimai nepagrindžiami tokiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovei grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
Grąžinti Alytaus miesto savivaldybės administracijai (j. a. k. 188706935) 244 (du šimtai keturiasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. spalio 2 d., mokėjimo identifikavimo Nr. 07906.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Antanas Simniškis
Agnė Tikniūtė
