Nr. DOK-3731
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03785-2022-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2024 m. spalio 3 d. paduotu atsakovių S. B., L. Š., R. N. ir V. J. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Nr. DOK-3478 atsisakė priimti atsakovių kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.
Nr. DOK-3731
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03785-2022-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2024 m. spalio 3 d. paduotu atsakovių S. B., L. Š., R. N. ir V. J. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Nr. DOK-3478 atsisakė priimti atsakovių kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.
Atsakovių 2024 m. spalio 3 d. pateiktame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 16 straipsnio 1, 6-11 dalių nuostatas. Teismai, spręsdami, kad ieškovai teisėtai naudojasi vamzdyno atšaka, neatsižvelgė į GVTNTĮ 16 straipsnio 4, 6, 11 dalių reikalavimus, nereikšmingu pripažino vamzdyno atšakos įrengimo teisėtumą iš esmės neįvertinę aplinkybės, jog daugiabučio namo geriamojo vandens tiekimo sistema nuosavybės teise priklauso atsakovėms. Teismai netaikė GVTNTĮ 16 straipsnio 6, 16, 20 dalių nuostatų, todėl nebuvo ištirtos bylai reikšmingos aplinkybės dėl atšakos teisėtumo, neįvertinta, kad ši atšaka įrengta net ne pagal 1975 m. projektą. Teismai, pripažindami, kad vamzdyno atšakos nuosavybės klausimas bei jos atitiktis teisės aktų reikalavimams neaktualus nagrinėjant ginčą, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos.
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad savavališkai pastatytos vamzdyno atšakos prijungimas prie atsakovių vandens tiekimo infrastruktūros pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamybės principą. Teismų sprendimai prieštarauja ir Europos žmogaus teisių konvencijos Protokolo Nr. 1, iš dalies pakeisto Protokolu Nr. 11, 1 straipsniui, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Sisteminis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 16-17 punktų, 4 punktų, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio, GVTNTĮ 16 straipsnio 4, 6-11, 20 dalių nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad geriamo vandens tiekimas vartotojui gali būti vykdomas tik per tokią atšaką, kuri yra suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas ir įregistruota registre. Teismai, pripažindami, kad vamzdyno atšaka yra teisėtai prijungta prie daugiabučio gyvenamojo namo vidaus geriamojo vandens tinklų tiekimo sistemos, pažeidė CK įtvirtintus civilinių teisių įgyvendinimo principus, taip pat CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, kad niekas neturi teisės reikalauti, jog savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Kasaciniu skundu keliamas klausimas ir dėl GVTNTĮ 3 straipsnio 53 dalies, 16 straipsnio 6, 11 d., CK 4. 48 straipsnio 2 dalies, 1.136 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo, nurodant, kad teismai padarė teisės normų neatitinkančią išvadą, kad prie daugiabučio namo vandens tiekimo tinklų sistemos gali būti prijungiama be bendraturčių sutikimo.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl CPK 320 straipsnio 1 dalies taikymo, nes neišnagrinėjo atsakovių apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, susijusių su vamzdyno atšakos neatitiktimi teisės aktų reikalavimams, 1975 m. projektui bei dėl šios atšakos savavališkos statybos. Bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme ribas teismas siejo ne su apeliaciniuose skunduose nurodytu faktiniu ir teisiniu pagrindu, bet su teismo ydingai įvertintu priešieškinio faktiniu pagrindu. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 163 nuostatas dėl privalomo bylos sustabdymo. Atsakovės prašė sustabdyti nagrinėjamą bylą iki bus išnagrinėta kita byla dėl vamzdyno atšakos pripažinimo savavališka statyba, tačiau teismas nepagrįstai kokį prašymą atmetė.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su 2024 m. spalio 3 d. kasaciniu skundu, pažymi, kad atsakovių kasaciniame skunde keliami iš esmės panašūs klausimai, ir nors jiems pagrįsti nurodomi šiek tiek kiti argumentai, tačiau ir jie neleidžia pripažinti, jog naujai nurodomais argumentais pagrindžiamas įvardijamų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, nukrypimas nuo teismų praktikos. Atsakovių pateikiamais skundo argumentais neatskleidžiama teisės aiškinimo ir taikymo problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformulavimui.
Kadangi 2024 m. spalio 3 d. paduotame kasaciniame skunde nenurodoma tokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kasacijos pagrindų buvimą, tai nėra pagrindo pripažinti, kad šis skundas atitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Dėl to teisėjų kolegija, nenustačiusi CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų, atsisako priimti atsakovių 2024 m. spalio 3 d. paduotą kasacinį skundą (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Žyminio mokesčio už kasacinį skundą grąžinimo klausimas išspręstas minėta atrankos kolegijos 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Nr. 3478.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiems asmenims.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Antanas Simniškis
Agnė Tikniūtė