Baudžiamoji byla Nr. 2K-106/2011
Proceso Nr. 1-63-1-00857-2006-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.6.3; 1.1.8.1.1;1.1.8.6.2; 1.1.10.1;
2.1.2.4; 2.6.7.1. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžiu M. Š. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 144 straipsnį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant M. Š. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Remiantis BK 67 straipsniu, M. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejiems metams naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendis pakeistas: M. Š. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 144 straipsnį – laisvės atėmimas vieneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje; panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje atidėtas M. Š. paskirtos bausmės vykdymas, ir dalis, kurioje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Kita pirmosios instancijos tesimo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
M. Š. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. gruodžio 7 d., apie 1.00 val., Kaišiadorių r., Rumšiškių m., Lekavičiaus g., vairuodamas automobilį „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, pažeidė kelių eismo taisyklių saugumo reikalavimus, t. y. Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. spalio 5 d. iki 2008 m. balandžio 8 d.) 53 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių; 68 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų); taip pat draudžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jei gali kilti pavojus saugiam eismui; 172 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklės ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, todėl kelio vingyje nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas R. J., kuris patirtų sužalojimų, t. y. dešinės momeninės srities sumušimo, kaukolės pamato priekinės daubos dešinės pusės ir vidurinės daubos abipusio lūžio, kietojo smegenų dangalo pažeidimo, galvos smegenų dešinio pusrutulio sumušimo, 2006 m. gruodžio 12 d. mirė.
Be to, M. Š. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. gruodžio 7 d., apie 1.00 val., Kaišiadorių r., Rumšiškių m., Lekavičiaus g., būdamas eismo dalyvis – automobilio „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį, kuriame buvo sužalotas R. J., pažeidė Kelių eismo taisyklių 269.3 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. spalio 5 d. iki 2008 m. balandžio 8 d.), nurodančio, kad vairuotojas privalo, jeigu eismo įvykyje sužeidžiamas arba žūva žmogus, pranešti apie tai policijai, pasilikti eismo įvykio vietoje ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija jam leidžia palikti eismo įvykio vietą, jis turi suteikti pagalbą nukentėjusiam asmeniui arba jam pačiam turi būti suteikta pagalba, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. birželio 27 d. iki 2006 m. gruodžio 11 d.) 23 straipsnio 4 punkto, nurodančio imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą arba prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, reikalavimus ir turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju ir galimybę jam suteikti pagalbą, R. J. nepagelbėjo, kai grėsė pavojus jo gyvybei, ir iš įvykio vietos pasišalino.
Kasaciniame skunde nuteistasis M. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendį.
Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, neišsamiai, nes išvadas pagrindė tik prokuroro nurodytais argumentais, nuosprendyje neišdėstė kasatoriaus ir jo gynėjo išsakytų argumentų, todėl pažeidė BPK XIX skyriuje išdėstytas bendrąsias bylų nagrinėjimo teisme taisykles, BPK 320 straipsnio 6 dalį. Be to, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis iš dalies prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau tai padarė ne verčiamas byloje surinktų įrodymų, bet užjausdamas eismo įvykio metu žuvusio vaikystės draugo motiną, kuri dėl ilgos proceso trukmės jautė dideles dvasines kančias, todėl teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Kasatoriaus nuomone, teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nes nėra neginčytinų įrodymų, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį ir dėl jo veikos kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo R. J. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad padarytos veikos aplinkybės, jo elgesys po nusikaltimo padarymo rodo jo nenorą taisytis ir laikytis įstatymų ir vis stiprėjančias jo antivisuomenines nuostatas, nes šios teismo išvados yra paremtos iš bendro konteksto parinktais pavieniais faktais, nekreipiant dėmesio į tai, kad jis neteistas, teigiamai apibūdinamas, susitaikė su nukentėjusiąja, atlygino jai padarytą neturtinę ir turtinę žalą. Kasatorius pabrėžia, kad nukentėjusioji netgi prašė teismo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o pagal formuojamą teismų praktiką teismas turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu arba atidėdamas jam paskirtos bausmės vykdymą (kasacinės bylos Nr. 2K-552/2006; 2K-312/2009).
Atsiliepime prokuroras D. Čaplikas prašo nuteistojo M. Š. kasacinį skundą atmesti. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacine tvarka byla buvo nagrinėta pagal prokuroro apeliacinį skundą, o iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo ir nuosprendžio turinio matyti, kad juose yra nurodyti nuteistojo M. Š. ir jo gynėjo pasisakymai, pozicija dėl prokuroro apeliacinio skundo, todėl kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo ir jo gynėjo išsakytų argumentų. Nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų nenustatė, pats tokių pažeidimų nepadarė. Prokuroro nuomone, jokios BPK XIX skyriuje išdėstytos bendrosios bylų nagrinėjimo teisme taisyklės nebuvo pažeistos, o kasatorius konkrečių šiame skyriuje išdėstytų taisyklių pažeidimų nenurodo, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK XIX skyriaus nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nepripažino M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nes kasatorius prisipažino tik nagrinėjant bylą teisme, o ikiteisminio tyrimo metu ne vieną kartą savo kaltę neigė ir klaidino tyrimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. Š. prisipažinimas ir gailėjimasis yra formalus, nes aplinkybė, jog jis vairavo automobilį, buvo žinoma nuo tada, kai buvo gautas ekspertizės aktas Nr. EKM 94/(01)-LTEC Nr. 11-978. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tenkindamas prokuroro skundą sugriežtino kasatoriui paskirtą bausmę ir panaikino bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą. M. Š. Kelių eismo taisykles pažeidė šiurkščiai, sąmoningai apsvaigęs dėl ne vieną kartą įvykio dieną vartoto alkoholio, dėl jo elgesio kilo sunkių negrįžtamų padarinių. Po nusikaltimo padarymo M. Š. ėmėsi priemonių nusikaltimui paslėpti. Vėliau jis ir toliau darė šiurkščius administracinius teisės pažeidimus, vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio bei sukėlė kitą eismo įvykį. Aptartos aplinkybės rodo jo polinkį daryti teisės pažeidimus, antivisuomenines nuostatas ir leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekiami be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas M. Š. negali būti taikomas.
Nuteistojo M. Š. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 44 straipsnio 5 dalies, XIX skyriaus, 320, 331 straipsnių taikymo
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, neišsamiai, nes išvadas pagrindė tik prokuroro nurodytais argumentais, nuosprendyje neišdėstė kasatoriaus ir jo gynėjo išsakytų argumentų, todėl pažeidė BPK XIX skyriuje išdėstytas bendrąsias bylų nagrinėjimo teisme taisykles, BPK 320 straipsnio 6 dalį. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdžio pirmininkas ėmėsi visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, o proceso dalyviai galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei kasatorius, nei jo gynėjas nepareiškė jokių prašymų ar papildymų, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, sutiko su teismo sprendimu neatlikti įrodymų tyrimo, pasinaudojo jiems suteiktomis galimybėmis pasakyti baigiamąją kalbą, o M. Š. – ir teise į paskutinį žodį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši byla apeliacine tvarka buvo nagrinėta pagal prokuroro apeliacinį skundą, todėl nuosprendyje neaptardamas M. Š. ir jo gynėjo teismo posėdžio metu išsakytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320, 331 straipsnio reikalavimų. Aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad M. Š. teisė į nešališką teismą, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nebuvo pažeista.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne verčiamas surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką momentas neturi lemiamos reikšmės, jis galimas ir nagrinėjant bylą teisme, tačiau, vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės bylos Nr. 2K-201/2007, 2K-353/2008, 2K-550/2008, 2K-259/2009 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad M. Š. davė iš dalies teisingus parodymus apie bylos aplinkybes tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir tik po to, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti patikimai jo kaltę nusikaltimų padarymu patvirtinantys įrodymai ir jis turėjo galimybę su jais susipažinti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jis prisipažino verčiamas byloje surinktų įrodymų. Tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą nuteistojo M. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Dėl paskirtos bausmės
Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismo jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šis argumentas nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Bet kuriais pagrindais, t. y. ir dėl aiškiai per griežtos bausmės, nuosprendį galima apskųsti tik apeliacine tvarka (BPK 312 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu BPK 376 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tais atvejais, kai neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasatorius skunde nenurodo, kad, paskirdamas jam bausmes, apeliacinės instancijos teismas būtų pažeidęs kurias nors bausmės skyrimą reglamentuojančias BK normas. Todėl kasacinio skundo argumentas dėl, kasatoriaus nuomone, per griežtos jam paskirtos bausmės paliktinas nenagrinėtas.
Dėl BK 38, 75 straipsnio taikymo
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo teismų praktikos, nes nepaisydamas nukentėjusiosios pozicijos neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, neatidėjo paskirtos bausmės vykdymo. Kolegija pažymi, kad būtina sąlyga BK 38 ir 75 straipsniams taikyti yra teismo manymas, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bus pasiekti bausmės tikslai. Nors kasatorius darbdavio apibūdinamas teigiamai, seniūnija nusiskundimų dėl jo neturi, su nukentėjusiąja jis susitaikė ir atlygino jai turtinę ir neturtinę žalą, tačiau ir po nusikaltimų, už kuriuos nuteistas šioje byloje, padarymo jis ir vėl vairuodamas ne kartą pažeidė Kelių eismo taisykles. Vienu iš tokių atvejų, būdamas labai apsvaigęs (3,06 promilės), sukėlė eismo įvykį, kurio metu susidūrė su kitu automobiliu, tačiau nesustojo ir važiavo toliau, kol susidūrė su kitu automobiliu ir tik po susidūrimo su antruoju automobiliu atsitrenkęs į apšvietimo stulpą sustojo. Šio eismo įvykio metu buvo sužalotas kitas žmogus, padaryta turtinės žalos ir iš esmės tik dėl laimingo atsitiktinumo nekilo sunkesnių padarinių. Dėl to pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog M. Š. daugiau nedarys nusikalstamų veikų, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad, priimdamas sprendimą neatleisti kaltininko nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, neatidėjęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, nes kasatoriaus nurodomose bylose iš esmės skiriasi kaltininko asmenybę apibūdinantys duomenys.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, neperžengiant kasacinio skundo ribų, skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo M. Š. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai: Vladislovas Ranonis
Vytautas Piesliakas
Valerijus Čiučiulka
