V. B. pagal BK 180 str., 214 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-97-1073/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15362-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 2.1.2.16; 2.1.7.4; 2.2.2.3.1.4. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,

nuteistajai A. K., jos gynėjui advokatui Simui Šuminui,

nuteistosios V. B. gynėjui advokatui Aisčiui Damulevičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. ir jos gynėjo advokato Simo Šumino kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžio, taip pat pagal nuteistosios V. B. gynėjo advokato Aisčio Damulevičiaus kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžio bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžio.

Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžiu A. K. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;

V. B. nuteista:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (veika kartu su A. V.) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika kartu su A. V.) laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (veika kartu su A. V.) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (veika kartu su A. V.) laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams keturiems mėnesiams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš E. K.) laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (I. K. plėšimas) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (V. S. plėšimas) laisvės atėmimu dvejiems metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti A. V., E. T. ir O. S., o J. Ž. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų negauta.

Nuosprendžiu nukentėjusiajam E. K. iš nuteistųjų E. T. ir V. B. solidariai priteista 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai L. M. T. solidariai iš nuteistųjų V. B. ir A. V. priteista 2220 Eur ir iš nuteistosios V. B. – 250 Eur turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai L. J. K. iš nuteistosios V. B. priteista 250 Eur turtinės žalos ir 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieškinio dalis dėl nusikalstamos veikos, kuria buvo kaltinama A. K., palikta nenagrinėta.

Iš V. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas nusikalstamos veikos rezultatas – 7500 Eur. Laikinai apribotos V. B. nuosavybės teisės į šį turtą: 1) automobilį „Citroen“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) automobilį „Peugeot“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) nekilnojamąjį turtą, esantį Kelmės r., Šaukėnų sen., (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) nekilnojamąjį turtą, esantį Kelmės r., Šaukėnų sen., (duomenys neskelbtini), – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) nekilnojamąjį turtą, esantį Kelmės r., Šaukėnų sen., (duomenys neskelbtini)., – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki bus atlyginti teismo priteisti ieškiniai ir įvykdytas turto konfiskavimas.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. M. T. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 525,92 Eur – pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos valstybei lygiomis dalimis – po 292,96 Eur – iš V. B. ir A. V.; nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 484,12 Eur – pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos valstybei lygiomis dalimis – po 161,4 Eur – iš V. B., E. T. ir J. Ž.; nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. J. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 542,75 Eur – pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos valstybei iš V. B.; nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 1140,75 Eur – pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos valstybei lygiomis dalimis – po 570,4 Eur – iš V. B. ir O. S..

Taip pat skundžiamas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 28 d. nuosprendis, kuriuo panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalis dėl A. K. išteisinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – A. K. nuteista pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, 69 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant A. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai L. J. K. padarytą turtinę žalą; iš A. K. nukentėjusiajai L. J. K. priteista 2500 Eur turtinei žalai atlyginti.

Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažinta V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji savo noru iš dalies atlygino nukentėjusiosioms L. J. K. ir L. M. T. padarytą žalą.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistosios A. K. ir jos gynėjo advokato S. Šumino, taip pat nuteistosios V. B. gynėjo advokato A. Damulevičiaus, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokurorės, prašiusios A. K. ir jos gynėjo advokato S. Šumino kasacinį skundą atmesti, nuteistosios V. B. gynėjo advokato A. Damulevičiaus kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. B. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su A. V., laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 21 d. VšĮ (duomenys neskelbtini, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), patalpose neteisėtai įgijo ir laikė svetimą, L. M. T. priklausančią, elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – banko kortelės PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, būtent:

1.1. 2017 m. birželio 2 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, VšĮ (duomenys neskelbtini), esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), patalpose V. B. be L. M. T. žinios paėmė šiai nukentėjusiajai išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – banko kortelės PIN kodą ir kartu su A. V. laikė šią mokėjimo kortelę bei mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis iki 2017 m. birželio 2 d. apie 17.06 val.;

1.2. 2017 m. birželio 10 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, VšĮ (duomenys neskelbtini), esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), patalpose V. B. be L. M. T. žinios paėmė šiai nukentėjusiajai išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – banko kortelės PIN kodą ir kartu su A. V. laikė šią mokėjimo kortelę bei mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis iki 2017 m. birželio 10 d. apie 21.08 val.;

1.3. 2017 m. birželio 21 d., tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, VšĮ (duomenys neskelbtini), esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), patalpose V. B. be L. M. T. žinios paėmė nukentėjusiajai išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – banko kortelės PIN kodą ir kartu su A. V. laikė šią mokėjimo kortelę bei mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis iki 2017 m. birželio 21 d. apie 22.37 val.

2. Be to, V. B. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su A. V., laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. birželio 21 d., neteisėtai panaudodami nukentėjusiajai L. M. T. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – banko kortelės PIN kodą, neteisėtai, pažeisdama banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie banko AB „Swedbank“ informacinės sistemos ir apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai priklausančius 2320 Eur, būtent:

2.1. 2017 m. gegužės 31 d. VšĮ (duomenys neskelbtini), esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), patalpose V. B. paėmė L. M. T. išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – banko kortelės PIN kodą, perdavė A. V. šią mokėjimo kortelę bei mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir nurodė jam be nukentėjusiosios žinios paimti iš jos banko sąskaitos 500 Eur. Tuomet A. V., vykdydamas V. B. nurodymus, nuvyko prie bankomato, esančio Šiauliuose, Rūdės g. 14, ir 2017 m. gegužės 31 d. 5.17 val. šiame bankomate melagingai pateikė save kaip L. M. T., neteisėtai panaudodamas jos vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – banko kortelės PIN kodą, pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones prisijungė prie banko AB „Swedbank“ informacinės sistemos ir be nukentėjusiosios žinios atliko finansinę operaciją – išėmė 500 Eur, taip kartu su V. B. užvaldė šią pinigų sumą;

2.2. 2017 m. birželio 2 d., tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, VšĮ (duomenys neskelbtini), esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), patalpose V. B. be L. M. T. žinios paėmė nukentėjusiajai išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – banko kortelės PIN kodą, perdavė A. V. šią mokėjimo kortelę bei mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir nurodė jam be nukentėjusiosios žinios paimti iš jos banko sąskaitos 1000 Eur. A. V., vykdydamas V. B. nurodymus, nuvyko prie bankomato, esančio Šiauliuose, Vilniaus g. 208, ir 2017 m. birželio 2 d. 17.03 val. ir 17.06 val. du kartus šiame bankomate melagingai pateikė save kaip L. M. T. bei, neteisėtai bankomate panaudodamas L. M. T. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – banko kortelės PIN kodą, pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie banko AB „Swedbank“ informacinės sistemos ir be nukentėjusiosios žinios atliko dvi finansines operacijas – išėmė 100 Eur bei 900 Eur, taip kartu su V. B. užvaldė 1000 Eur;

2.3. 2017 m. birželio 10 d., tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, VšĮ (duomenys neskelbtini), esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), patalpose V. B. be L. M. T. žinios paėmė nukentėjusiajai išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. 6763766156114373 ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – banko kortelės PIN kodą, perdavė A. V. šią mokėjimo kortelę bei mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir nurodė jam be nukentėjusiosios žinios paimti iš jos banko sąskaitos 700 Eur. A. V., vykdydamas V. B. nurodymus, nuvyko prie bankomato, esančio Šiauliuose, Vilniaus g. 208, ir 2017 m. birželio 10 d. 21.04 val., 21.06 val., 21.07 val., 21.08 val. penkis kartus šiame bankomate melagingai pateikė save kaip L. M. T. bei neteisėtai bankomate panaudodamas L. M. T. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. 6763766156114373 ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – banko kortelės PIN kodą, pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie banko AB „Swedbank“ informacinės sistemos ir be nukentėjusiosios žinios atliko penkias finansines operacijas – išėmė 100 Eur, 200 Eur, 200 Eur, 100 Eur bei 100 Eur, taip kartu su V. B. užvaldė 700 Eur;

2.4. 2017 m. birželio 21 d., tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, VšĮ (duomenys neskelbtini), esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), patalpose V. B. be L. M. T. žinios paėmė nukentėjusiajai išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – banko kortelės PIN kodą, perdavė A. V. šią mokėjimo kortelę ir mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei nurodė jam be nukentėjusiosios žinios paimti iš jos banko sąskaitos 120 Eur. A. V., vykdydamas V. B. nurodymus, nuvyko prie bankomato, esančio Šiauliuose, Vilniaus g. 208, ir 2017 m. birželio 21 d. 22.37 val. šiame bankomate melagingai pateikė save kaip L. M. T., neteisėtai bankomate panaudodamas L. M. T. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – banko kortelės PIN kodą, pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie banko AB „Swedbank“ informacinės sistemos ir be nukentėjusiosios žinios atliko finansinę operaciją – išėmė 120 Eur, taip kartu su V. B. užvaldė šią pinigų sumą.

3. Taip pat V. B. nuteista už tai, kad 2017 m. liepos 6 d. VšĮ (duomenys neskelbtini), esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), patalpose neteisėtai įgijo ir laikė svetimą, L. M. T. priklausančią, elektroninę mokėjimo priemonę, L. M. T. išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – banko kortelės PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, būtent: 2017 m. liepos 6 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, VšĮ (duomenys neskelbtini), esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), patalpose V. B. be L. M. T. žinios paėmė nukentėjusiajai išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – banko kortelės PIN kodą ir laikė šią mokėjimo kortelę ir mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis iki 2017 m. liepos 6 d. apie 17.52 val.

4. V. B. nuteista už tai, kad 2017 m. liepos 6 d., neteisėtai panaudodama nukentėjusiajai L. M. T. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – banko kortelės PIN kodą, neteisėtai, pažeisdama banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie banko AB „Swedbank“ informacinės sistemos ir apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai priklausančius 250 Eur, būtent: 2017 m. liepos 6 d. (duomenys neskelbtini), esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), patalpose V. B. paėmė L. M. T. išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – banko kortelės PIN kodą, be nukentėjusiosios žinios perdavė J. Ž. šią mokėjimo kortelę ir mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, melagingai nurodė J. Ž., kad nukentėjusioji prašo paimti iš jos banko sąskaitos 250 Eur. Tuomet J. Ž., vykdydama V. B. nurodymus, nuvyko prie bankomato, esančio Šiauliuose, Rūdės g. 14, ir 2017 m. liepos 6 d. 17.52 val. šiame bankomate pateikė save kaip L. M. T., panaudodama L. M. T. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – banko kortelės PIN kodą, prisijungė prie banko AB „Swedbank“ informacinės sistemos, atliko finansinę operaciją – išėmė 250 Eur ir šiuos pinigus perdavė V. B.. Taip V. B., pasinaudodama savo atliekamų neteisėtų veiksmų pobūdžio nesuvokiančia J. Ž., melagingai pateikė save kaip L. M. T., neteisėtai bankomate panaudojo L. M. T. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – banko kortelės PIN kodą, pažeisdama banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie banko AB „Swedbank“ informacinės sistemos, be nukentėjusiosios žinios atliko finansinę operaciją – išėmė 250 Eur ir užvaldė šią pinigų sumą.

5. Be to, V. B. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su E. T., laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, E. K. priklausantį, turtą – 1000 Eur.

6. V. B. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su J. Ž., apgaule savo naudai įgijo svetimą, E. K. priklausantį, turtą – 350 Eur, būtent: 2017 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, V. B. pasiūlė J. Ž. įgyti E. K. priklausantį turtą bei kartu su J. Ž. parengė nusikalstamų veiksmų planą, pagal kurį V. B. įsipareigojo pagaminti ir perduoti J. Ž. gėrimą su psichiką veikiančia medžiaga, o J. Ž. įsipareigojo įgyti E. K. priklausantį turtą, melagingai žadėdama padėti jam buityje arba apsvaiginusi jį gėrimu su psichiką veikiančia medžiaga. 2017 m. rugsėjo 21 d., laikotarpiu nuo maždaug 9 val. iki 13 val., V. B. pagamino gėrimą su psichiką veikiančia medžiaga ir, siekdama šį gėrimą perduoti J. Ž., nuvežė jį prie E. K. namų, esančių Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), o J. Ž. nuėjo į E. K. namus, melagingai pažadėjo padėti jam buityje ir, nukentėjusiajam sutikus su tokiu pasiūlymu, paėmė jam priklausančius 350 Eur bei pasišalino žadėdama nupirkti maisto ir greitai sugrįžti.

7. Taip pat V. B. nuteista už tai, kad 2017 m. birželio 30 d. apie 12.30 val. apgaule įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), panaudodama fizinį smurtą atėmė galimybę L. J. K. priešintis ir pagrobė šiai nukentėjusiajai priklausantį 1750 Eur vertės turtą, būtent: V. B., melagingai prisistačiusi L. J. K. socialine darbuotoja, įkalbėjo nukentėjusiąją įleisti ją į savo namus; patekusi į nukentėjusiosios namus, siekdama atimti jai galimybę priešintis, siūlė išgerti kavos puodelį su tyrimo metu nenustatyta psichiką veikiančia medžiaga, prieš nukentėjusiosios valią kišo puodelį su kava prie jos burnos ir privertė ją išgerti kelis gurkšnius kavos. Kai L. J. K. pradėjo priešintis tokiems V. B. veiksmams, V. B. tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai į galvą. Taip atėmusi galimybę L. J. K. priešintis, V. B. pagrobė nukentėjusiajai priklausančius 500 Eur, 250 Eur vertės auksinį žiedą bei 1000 Eur vertės auksinį laikrodį.

8. V. B. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2017 m. spalio 20 d., atstovaudama nukentėjusiajam A. U. pagal 2017 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių miesto 1-ajame notarų biure jo išduotą įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę jai disponuoti A. U. banko sąskaitomis ir šiose sąskaitose esančiomis lėšomis, bei veikdama priešingai nukentėjusiojo interesams, pasisavino savo žinioje esančius A. U. pinigus – 7500 Eur, būtent:

8.1. 2017 m. spalio 10 d. AB „Swedbank“ banko padalinyje išėmė 5000 Eur iš šiame banke esančios A. U. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuos pinigus paėmė sau;

8.2. 2017 m. spalio 13 d. AB „Swedbank“ banko padalinyje išėmė 900 Eur iš šiame banke esančios A. U. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuos pinigus paėmė sau;

8.3. 2017 m. spalio 17 d. AB „Swedbank“ banko padalinyje išėmė 900 Eur iš šiame banke esančios A. U. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuos pinigus paėmė sau;

8.4. 2017 m. spalio 20 d. AB „Swedbank“ banko padalinyje išėmė 700 Eur iš banke AB „Swedbank“ esančios A. U. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuos pinigus paėmė sau.

9. V. B. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su O. S., atėmė galimybę nukentėjusiajai V. S. priešintis ir pagrobė jai priklausantį 235 Eur vertės turtą, būtent: 2017 m. spalio 29 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, V. B. pasiūlė O. S. įgyti V. S. priklausantį turtą bei kartu su O. S. parengė nusikalstamų veiksmų planą, pagal kurį V. B. ir O. S. susitarė apsvaiginti nukentėjusiąją gėrimu su psichiką veikiančia medžiaga, taip atimti galimybę jai priešintis bei paimti iš nukentėjusios jos buto raktus, įsibrauti į nukentėjusiosios butą ir pagrobti nukentėjusiajai priklausantį turtą. Iš karto po to, 2017 m. spalio 29 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 22 val., V. B. ir O. S. įpylė į V. S. geriamą gėrimą tyrimo metu nenustatytos psichiką veikiančios medžiagos, dėl to nukentėjusioji užmigo. Tuomet V. B. ir O. S. paėmė iš miegančios V. S. buto, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), raktus, įsibrovė į šį butą ir pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą: 35 Eur, 100 Eur vertės moteriškus kvepalus, lūpų dažus, kremus, 100 Eur vertės auksinį žiedą.

10. V. B. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su O. S., atėmė galimybę nukentėjusiajai I. K. priešintis ir pagrobė jai priklausantį turtą – 500 Eur, būtent: laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 14 d. iki 2017 m. spalio 19 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, V. B. pasiūlė O. S. įgyti I. K. priklausantį turtą bei kartu su O. S. parengė nusikalstamų veiksmų planą, pagal kurį V. B. ir O. S. susitarė apsvaiginti ligoninėje gydomą bejėgiškos būklės nukentėjusiąją psichiką veikiančia medžiaga, taip atimti galimybę jai priešintis bei paimti iš nukentėjusiosios jai priklausantį turtą – 600 Eur. Iš karto po to, 2017 m. spalio 19 d., laikotarpiu nuo 8 val. iki 19 val., VšĮ (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), Vidaus ligų skyriaus 6-oje palatoje, V. B. ir O. S. sugirdė I. K. tyrimo metu nenustatytos psichiką veikiančios medžiagos, dėl to nukentėjusioji užmigo, o šios pagrobė iš jos 490 Eur.

11. A. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisinta, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteista už tai, kad 2017 m., laikotarpiu nuo vasario 1 d. iki vasario 19 d., tamsiu paros metu, tiksliai nenustatytu laiku, VšĮ (duomenys neskelbtini), esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), 304 palatoje, panaudodama fizinį smurtą, atėmė galimybę L. J. K. priešintis ir pagrobė jai priklausantį 2500 Eur vertės turtą, t. y. kai savo lovoje gulinti L. J. K. pajuto, kad A. K. ieško ir kėsinasi pagrobti nukentėjusiosios lovoje laikomą piniginę su pinigais ir auksiniais papuošalais, bei dėl to pradėjo šaukti, A. K. pastūmė ir išvertė L. J. K. iš lovos, taip atėmusi galimybę jai priešintis ir tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, pagrobė L. J. K. priklausančius 2500 Eur, t. y. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs A. K. baudžiamąją bylą pagal prokuroro pateiktą apeliacinį skundą, nusprendė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. K. išteisinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, vertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, jog A. K. dalyvavo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir būtent ji, panaudodama fizinį smurtą, pagrobė L. J. K. turtą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. kaltę padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu nuteistoji A. K. ir jos gynėjas advokatas S. Šuminas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį dėl A. K. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį dėl A. K. išteisinimo arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:

13.1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. K., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimus: pripažino įrodymais duomenis, kurie gauti pažeidžiant BPK normas (BPK 194 straipsnis), neįvertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, nesiėmė priemonių visoms bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Nagrinėjamoje byloje nėra tiksliai nustatyta, ar iš nukentėjusiosios laikotarpiu nuo 2017 m vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 19 d. apskritai buvo pagrobtas koks nors turtas, taip pat nėra nustatyta, kad galimo pinigų pagrobimo metu prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas smurtas ar kas nors grasino jį tuoj pat panaudoti, t. y. byloje nėra nustatyta, ar šiuo laikotarpiu prieš nukentėjusiąją apskritai buvo padaryta kokia nors veika, juo labiau tai, ar ją galėjo padaryti A. K., ar kitas asmuo.

13.2. Susipažinus su nukentėjusiosios L. J. K. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, visiškai nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad jos parodymai yra nuoseklūs. Priešingai – nukentėjusiosios parodymuose yra daug nesutapimų ne tik tarpusavyje, jie prieštarauja objektyviai egzistuojančioms aplinkybėms ir kitiems baudžiamosios bylos duomenims, kurių apeliacinės instancijos teismas neaprašė ir nevertino. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iš nukentėjusiosios L. J. K. parodymų matyti, jog ji nuosekliai nurodė, kad pirmą kartą pinigus iš jos pagrobė būtent A., kurią ji gerai pažįsta; teisiamajame posėdyje konkretizavo, kad pažįsta aštuonerius metus, nuo tada, kai gydėsi traumatologijos skyriuje, įvykio metu A. ji gerai matė, nes nuo lango sklido šviesa, aiškiai matė, kaip A. paėmė jos piniginę, o jai sušukus, išmetė ją iš lovos.

13.3. Visų pirma pažymėtina, kad A. K. niekada nedirbo jokios Lietuvos Respublikoje veikiančios ligoninės traumatologijos skyriuje (nuo 2004 metų iki 2017 metų A. K. yra dirbusi tik dviejose darbovietėse – UAB „B“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini)), todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji negalėjo su A. K. susipažinti jos nurodytomis aplinkybėmis, t. y. traumatologijos skyriuje, kuriame ji (L. J. K.) tuo metu gydėsi lūžusią koją. Taip pat baudžiamosios bylos medžiagos neatitinka apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nukentėjusioji nuosekliai aiškino, jog jos įvardyta moteris – „A“ – iš jos paėmė 2500 Eur, nei žiedų, nei laikrodžio ji neėmė. 2017 m. balandžio 25 d. per apklausą ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad darbuotoja, vardu A, iš jos pagrobė 2500 Eur; 2017 m. gegužės 26 d. apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad darbuotoja A taip pat pavogė kelis auksinius žiedus, o vėlesnių apklausų metu vėl parodymus keitė, nurodydama, kad vis dėlto iš jos pirmąjį kartą buvo pagrobti tik pinigai.

13.4. Apeliacinės instancijos teismas kaip patikimus vertino nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad naktį „A“ ją išmetė iš lovos ir ji neteko sąmonės, atsitrenkusi į geležinį lovos galą. Teismo teigimu, šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina gydytojo D. P. 2017 m. vasario 19 d. 9.00 val. įrašas nukentėjusiosios gydymo žurnale, tačiau apeliacinės instancijos teismas tik selektyviai išrinko tam tikrus duomenis iš šio dokumento, taip visiškai pakeisdamas jo turinį. Šiame gydytojo D. P. įraše nurodyta: „Vakar dieną buvo alpusi, griuvo, susitrenkė galvą. Tik vakare pasiskundė, kad skauda ir svaigsta galva. Be sąmonės po traumos nebuvo. <...> Naktį suleista vaistų nuo skausmo Ketanov.“ Taigi, gydytojas nukentėjusiąją apžiūrėjo 2017 m. vasario 19 d. ryte, po to, kai ji pasiskundė dėl skausmų, kuriuos patyrė dėl kritimo dienos (2017 m. vasario 18 d.) metu. Šie duomenys absoliučiai paneigia nukentėjusiosios parodymus, kad ji iš lovos buvo išmesta (iškritusi) naktį iš 2017 m. vasario 18 d. į 2017 m. vasario 19 d., kad buvo praradusi sąmonę, kad ją naktį apžiūrėjo gydytojas, kad naktį jai ant galvos buvo dedama ledo, kad vaistai jai buvo suleisti dėl naktį patirtos traumos. Be to, pažymėtina, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) naktį gydytojai nebudi, taigi, ir apžiūrėti nukentėjusiosios negalėjo (tai patvirtina byloje esantys budėjimo grafikai). Skubiu atveju kviečiama greitoji medicinos pagalba, tačiau apie tai, kad L. J. K. į slaugos ligoninę būtų kviesta greitoji medicinos pagalba, įrašų žurnale nėra.

13.5. Taip pat nesutampa nukentėjusiosios nurodyti duomenys dėl to, kada ir kam ji pasakė apie galimai iš jos pagrobtus pinigus bei daiktus. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (2017 m. gegužės 26 d. nukentėjusiosios apklausos protokolas) nukentėjusioji nurodė, kad apie įvykį nei policijai, nei gydytojams nepranešė; 2017 m. birželio 9 d. apklausos metu parodė, jog po penkių dienų po pirmosios vagystės apie tai informavo gydytoją D. L.; 2017 m. lapkričio 27 d. apklausoje nurodė, kad kitą rytą po pirmojo įvykio apie įvykdytą vagystę informavo gydytoją D. L.. 2017 m. lapkričio 29 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu L. J. K. nurodė, kad po to, kai iš jos pinigai buvo paimti pirmą kartą, ji apie tai ryte papasakojo gydytojai, o po savaitės apie tai papasakojo A. K., pastaroji informavo policiją. Susipažinus su 2018 m. balandžio 12 d. liudytojos D. L. apklausos protokolu matyti, kad apie galimai įvykdytas pinigų ir daiktų vagystes L. J. K. jai pranešė 2017 m. kovo 16 d.; iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad apie įvykį policija buvo informuota 2017 m. kovo 24 d. Taigi, iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad pinigai (2500 Eur) pirmą kartą iš jos pagrobti naktį iš 2017 m. kovo 14 d. į 2017 m. kovo 15 d.

13.6. Taip pat prieštaringi nukentėjusiosios parodymai dėl jai iškritus iš lovos padarytų sužalojimų bei piniginės grąžinimo aplinkybių. Duodama parodymus 2019 m. vasario 11 d. teisiamajame posėdyje, iš pradžių L. J. K. nurodė, kad po to, kai buvo išmesta iš lovos, jai buvo sužalota galva; vėliau tų pačių parodymų teisme metu ji nurodė, kad šio įvykio metu jai lūžo raktikaulis. Tačiau nei tokio pobūdžio, nei kitokie sužalojimai nukentėjusiajai apskritai nebuvo nustatyti. Priešingai, 2017 m. vasario 20 d. 9.15 val. gydytojos D. L. medicininiame įraše nukentėjusiosios gydymo žurnale nurodyta, kad L. J. K. jaučiasi patenkinamai, skausmų nejaučia, neatsimena, kad būtų nugriuvusi. Apklausiama teisme dėl piniginės grąžinimo aplinkybių, nukentėjusioji nurodė, kad po 15–20 min., kai buvo išmesta iš lovos, „A“ jai grąžino piniginę ir ji, perskaičiavusi pinigus, pamatė, kad trūksta 2500 Eur. Šie parodymai prieštarauja pačios nukentėjusiosios parodymams, kad po šio įvykio ji buvo praradusi sąmonę, vėliau atėjo gydytojas. 2017 m. lapkričio 29 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusioji parodė, kad po pirmosios vagystės „A“ beveik ryte jai atnešė piniginę, iš kurios buvo pasiėmusi 2500 Eur. Tačiau apklausiama 2017 m. lapkričio 27 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nukentėjusioji parodė, kad piniginę seselė jai grąžino iškart po įvykio (įmetė jai į lovą). Pažymėtina, kad tokias pat piniginės grąžinimo aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir duodama parodymus apie antrąją (2017 m. kovo 14–15 d.) vagystę. Taigi, sunku suprasti, kurios nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės yra susijusios su jos įvardijama neva įvykusia pirmąja vagyste, o kurios – su neva įvykusia antrąja vagyste, koks šių įvykių laikas ir seka, nes gretinant jos duodamus parodymus tarpusavyje matyti, kad ji tas pačias aplinkybes vienais atvejais sieja su vienu įvykiu, kitais – su kitu.

13.7. Išemine galvos smegenų liga sergantys asmenys turi atminties sutrikimų, gali netiksliai atsiminti įvykių aplinkybes, painioti juos laiko ir vietos atžvilgiu. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. kovo 27 d. gydytoja R. J. buvo atlikusi nukentėjusiosios L. J. K. protinės būklės tyrimą, ir iš jo rezultatų matyti, kad pacientė surinko vos 15 balų iš 30 galimų. Apklausta liudytoja gydytoja R. J. parodė, kad tai yra vidutinis kognityvinių funkcijų sutrikimas, nepatikslinta demencija – atminties, dėmesio, mąstymo sutrikimai. Demencijai būdinga tai, kad asmuo pamiršta įvykius čia ir dabar, atmintis išsitrina atgaline tvarka. Jos užpildytuose dokumentuose parašyta, kad pacientė buvo įtari, gynybiška, atsisakė į kai kuriuos klausimus atsakyti, ypač ten, kur reikėjo parašyti sakinį, nupiešti piešinį. Sunkiai sekėsi ir su matematika bei rašymu. A. K. gynėjas 2018 m. spalio 30 d. buvo pateikęs prašymą dėl psichologinės-psichiatrinės ekspertizės skyrimo nukentėjusiajai, tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nukentėjusioji, atsižvelgiant į jos amžių bei turimas ligas, gali būti linkusi hiperbolizuoti su ja vykstančius įvykius, gali juos įsivaizduoti ir (ar) interpretuoti savaip.

13.8. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino kai kurių proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, kuriuos nuosprendyje buvo įvardijęs pirmosios instancijos teismas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta liudytoja R. B., ji nurodė, kad dirba VšĮ (duomenys neskelbtini), pamena pacientę L. J. K., gulėjusią 304 palatoje; pamena, kaip kartą iš L. J. K. palatos išbėgo ją lankiusi moteris, ši moteris buvo supykusi, murmėjo „ką čia nusišneki, man nieko nedavei“ (galimai tai buvo B. K.). Po to liudytoja įėjo į L. J. K. palatą ir paklausė, kas įvyko, palatos kaimynė paaiškino, kad nukentėjusioji paprašė savo draugės, jog grąžintų pinigus – 3000 Eur. Tai itin svarbi aplinkybė, kuri gali rodyti, kad 3000 Eur L. J. K. galėjo netekti kitu būdu, negu ji nurodė apklausų metu. Ši aplinkybė nebuvo tikslinta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apeliacinės instancijos teisme, apie tai B. K. nebuvo apklausta. Tik ikiteisminio tyrimo metu apklausta pati nukentėjusioji (2017 m. birželio 9 d. apklausos protokolas) lakoniškai nurodė, kad pinigų niekam nėra skolinusi, B. K. jokių pinigų nėra davusi, tačiau kitų apklausų metu L. J. K. ir B. K. yra nurodžiusios, kad nukentėjusioji duodavo pinigų B. K.. Tai rodo, kad nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs.

13.9. Taip pat iki galo liko nenustatyta, ar nukentėjusioji apskritai disponavo tokia pinigų suma, kurią nurodė apklausų metu. Liudytojos V. Š., D. L., R. B. yra nurodžiusios, kad buvo atvejis, kai L. J. K. (duomenys neskelbtini)centro darbuotojoms skundėsi, jog iš jos buvo pavogti jos turimi paskutiniai 150 Eur, tačiau tuomet pas ją pačią rankose, suvynioti tualetinio popieriaus skiautėje, buvo rasti 170 Eur. Šie duomenys taip pat rodo, kad L. J. K. ne visada tinkamai vertindavo aplinkybes, susijusias su jos turimais pinigais, ji ne visada žinojo ir galėjo suprasti, kiek pinigų turi konkrečiu metu ir kur konkrečiu metu jie yra. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad realiai pas L. J. K. buvusių pinigų, išskyrus jos rankose laikytus 170 Eur, nematė ar konkrečių sumų negalėjo įvardyti nė viena gydymo įstaigos darbuotoja ar su nukentėjusiąja ligoninėje besigydančios moterys. Apie tai, kad nukentėjusioji galėjo turėti savo įvardytą pinigų sumą – 4000 Eur, be pačios nukentėjusiosios, patvirtino tik liudytoja B. K., pastaroji nurodė, jog L. J. K. į slaugos ligoninę atsivežė didelę sumą pinigų, t. y. iš sąskaitos buvo pasiėmusi 5000 Eur, pinigų buvo „geras kūlis“. B. K. parodymus buvo galima patikrinti gavus L. J. K. banko sąskaitų išklotines, iš šių išklotinių būtų galima aiškiai matyti, ar nukentėjusioji galėjo disponuoti tokio dydžio pinigų suma, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme tai nebuvo tikrinta. Taigi, realiai baudžiamojoje byloje net nebuvo nustatyta, ar iš nukentėjusiosios galėjo būti pagrobtos jos įvardytos pinigų sumos.

13.10. Byloje taip pat nebuvo tiksliai nustatytas nusikalstamos veikos padarymo laikas. Pažymėtina, kad nuo pat pradžių kaltinimas A. K. buvo suformuotas visiškai netiksliai, todėl jai buvo sudėtinga gintis. Kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos laikotarpis – nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 15 d.; iš kaltinimo turinio nebuvo suprantama, keliais veiksmais A. K. neva pagrobė kaltinime nurodytą turtą. Iš nuosprendžio argumentų susidaro įspūdis, kad veika tarsi buvo padaryta būtent naktį iš 2017 m. vasario 18 d. į 2017 m. vasario 19 d. (galimai siejant datą su nukentėjusiosios nupasakotu kritimu pagal gyd. D. P. įrašą), tačiau kaltinime nurodytas kur kas ilgesnis galimos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis, t. y. nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 19 d. Nesuprantama, kokie duomenys, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, gali rodyti, jog veika galėjo būti padaryta ir kitu – ankstesniu – laiku, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 18 d. Tad kasatorius nežino, kaip reikėtų ginčyti tai, kas nuosprendyje net nėra surašyta.

13.11. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios L. J. K. tvirtino, kad pirmą kartą pinigai (2500 Eur) iš jos buvo pagrobti kovo mėnesio pradžioje (tiek 2017 m. kovo 24 d. protokole-pareiškime, tiek 2017 m. balandžio 25 d., 2017 m. gegužės 26 d., 2017 m. birželio 9 d., 2017 m. lapkričio 27 d. apklausų protokoluose). O jau 2017 m. lapkričio 29 d. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji parodė, kad pirmą kartą pinigai (2500 Eur) iš jos buvo pagrobti vasario mėnesį. Taigi, iš esmės nukentėjusioji negalėjo tiksliai įvardyti konkretaus laiko, kada, anot jos, pirmą kartą iš jos buvo pagrobti pinigai. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji labai tiksliai įvardijo, jog antrą kartą pinigai iš jos buvo pagrobti naktį iš 2017 m. kovo 14 d. į kovo 15 d. (2017 m. gegužės 26 d. liudytojo apklausos protokolas).

13.12. Tai, kad nukentėjusioji, praėjus net pusei metų po įvykio (2017 m. lapkričio 29 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu), įvardijo naują galimą nusikalstamos veikos padarymo laiką – vasario mėnesį, kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar nukentėjusiosios duodami parodymai nebuvo derinami (galimai ikiteisminio tyrimo pareigūnų iniciatyva) prie baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, t. y. VšĮ (duomenys neskelbtini) nebuvo jokių dokumentų, patvirtinančių, kad 2017 metų kovo mėnesio pradžioje ji būtų iškritusi iš lovos (tai rodytų, kad jokių jos parodymus patvirtinančių duomenų nėra), o 2017 m. vasario 19 d. buvo užfiksuota aplinkybė, kad nukentėjusioji buvo iškritusi iš lovos. Tai leido jos nurodytas aplinkybes dėl pinigų vagystės dirbtinai priskirti būtent prie šio laiko ir konkretaus įvykio.

13.13. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. K. parodė, kad kažkurią naktį matė virš jos palatoje gulinčios moteriškės (t. y. nukentėjusiosios L. J. K.) lovos kažkokį šešėlį, po to matė, kad nukentėjusioji iškritusi iš lovos, pakvietė seselę. Seselės įkelta į lovą moteris skundėsi, kad iš jos buvo pavogti pinigai. Taip buvo tik vieną kartą. Pažymėtina, kad V. K. negalėjo nurodyti nei datos, nei laiko, kada tai įvyko, todėl keltinas klausimas, kodėl teismas šiuos parodymus siejo būtent su 2017 m. vasario 19 d. įvykiu (nors, atsižvelgiant į gydytojo D. P. 2017 m. vasario 19 d. 9.00 val. išrašą, matyti, kad tą naktį nukentėjusioji apskritai nebuvo iškritusi), o ne su 2017 m. kovo 14 d. – 2017 m. kovo 15 d. nakties įvykiu, kuris yra užfiksuotas gydytojos D. L. įrašuose. Tai, kad V. K. parodymai buvo susiję būtent su 2017 m. kovo 14 d. – 2017 m. kovo 15 d. įvykiu (kai A. K. net nedirbo), patvirtina ir pačios nukentėjusiosios L. J. K. parodymai, kuriuose ji paaiškino, kad palatos draugė V. (V. K.) jai pasakojo, jog antrą kartą, kai nukentėjusioji buvo iškritusi (išmesta) iš lovos, V. pašaukė seseles, kad L. J. K. būtų įkelta į lovą (2017 m. lapkričio 27 d. liudytojo apklausos protokolas). Gretinant šiuos parodymus su V. K. apklausos protokole nurodytomis aplinkybėmis, kad ji seseles kvietė tik vieną kartą, akivaizdu, jog V. K. parodymai yra susiję su nukentėjusiosios įvardijama antrąja vagyste. Tačiau apeliacinės instancijos teismas klaidingai įvertino šios liudytojos parodymų turinį ir jais rėmėsi grįsdamas A. K. kaltę dėl 2017 m. vasario 18–19 d. įvykio.

13.14. Apeliacinės instancijos teismas savaip interpretavo A. K. 2017 m. vasario mėnesio darbo grafiką, nurodydamas, kad neva ji dirbo 2017 m. vasario 17–19 d., t. y. nepertraukiamai dirbo nuo vasario 17 d. 8.00 val. iki vasario 19 d. 9.00 val. Toks duomenų pateikimas visiškai neatitinka realybės. Iš byloje esančio A. K. 2017 m. vasario mėnesio darbo grafiko matyti, kad ji dirbo 2017 m. vasario 17 d. nuo 8.00 iki 18.30 val., nuo 2017 m. vasario 18 d. 18.30 val. iki 2017 m. vasario 19 d. 9.00 val. Tai rodo, kad A. K. 2017 m. vasario 18 d., dienos metu, t. y. tuo metu, kai pagal gydytojo D. P. įrašą L. J. K. susižalojo, nedirbo (nuteistosios darbo diena prasidėjo tik 18.30 val.), ir priešingai – dirbo tuomet, kai gydytojas nukentėjusiąją apžiūrėjo kitos dienos ryte po vakar dieną patirto griuvimo.

13.15. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji ne kartą nurodė, jog po to, kai ją apvogė, seselė, vardu „A“, nedirbo kelias savaites ir pas ją užėjusi nebuvo. A. K. visą 2017 m. vasario mėnesį, taip pat ir nuo 2017 m. vasario 19 d. iki 2017 m. kovo 10 d., dirbo nepertraukiamai, pagal sau įprastą darbo grafiką (po 2017 m. vasario 19 d. į darbą atėjo jau 2017 m. vasario 22 d.), o laisvas dienas turėjo tik nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. kovo 21 d. Tai reiškia, kad be jokių pertraukų prižiūrėjo nukentėjusiąją ir jos palatą. Tai leidžia manyti, kad nukentėjusiosios įvardyta moteris „A“, neva pagrobusi iš nukentėjusiosios 2500 Eur, nėra A. K..

13.16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl to, jog naktį, tamsiu paros metu, palatoje, esant užgesintai šviesai, nukentėjusioji aiškiai matė ir atpažino slaugę A, nors apklausta liudytoja tyrėja R. K. pažymėjo, kad nukentėjusiosios regėjimas labai blogas, dėl to jai teko net specifiškai (pažeidžiant asmens atpažinimo iš kartotekų procedūrą) atlikti atpažinimo procedūras. Iš 2017 m. balandžio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. J. K. šio procesinio veiksmo atlikimo metu iš jai pateiktų šešių asmenų nuotraukų A. K. neatpažino. Teisiamajame posėdyje tyrėja R. K. nurodė, kad pirmą kartą asmens parodymą atpažinti pagal jo nuotrauką atliko jos kolega; nukentėjusiajai buvo pateikta fotolentelė su mažomis nuotraukomis, o nukentėjusiosios regėjimas labai blogas, ji mažų nuotraukų neįžiūri. Dėl to R. K. atspausdino nuotraukas A4 formato popieriuje ir tuomet nukentėjusioji parodė jai nuotrauką moters, kurią atpažino. Jai sudarius fotolentelę su tomis pačiomis, tik mažesnėmis nuotraukomis, nukentėjusioji atpažino A. K.. Šio procesinio veiksmo atlikimo teisėtumas kvestionuotinas, nes akivaizdžiai buvo pažeistos BPK 194 straipsnyje nustatytos taisyklės. Todėl 2020 m. gegužės 26 d. atliktas asmens parodymas atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų ir jo atlikimo protokolas negali būti laikomas įrodymu byloje.

13.17. Iš bylos duomenų matyti, kad tyrėja, prieš atlikdama atpažinimą iš kartotekų ir užfiksuodama tai protokole, realiai atliko kitus – nefiksuotus (neformalius) – veiksmus su nukentėjusiąja. Tyrėja rodė nukentėjusiajai nuotraukas, atspausdintas A4 formato popieriuje, tačiau kokios nuotraukos realiai buvo rodomos nukentėjusiajai, lieka neaišku, nes jos nebuvo pridėtos prie asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo, pats atpažinimas nebuvo užfiksuotas darant vaizdo įrašą ar atliekant fotofiksaciją, neaišku, ar prie nuotraukų, kurios buvo rodytos nukentėjusiajai, prieš pradedant oficialiai fiksuoti procesinį veiksmą, buvo parašyti asmenų vardai ir pavardės, ar nukentėjusiajai tikrai buvo parodytos visos 63 nuotraukos, o galbūt tik vien A. K. nuotrauka, kurią vėliau ir turėjo atpažinti nukentėjusioji. Taigi, realiai atpažinimo iš nuotraukų veiksmas nebuvo fiksuojamas, o užfiksuotas tik pakartotinis jau anksčiau nukentėjusiosios matytos nuotraukos parodymo veiksmas, taip pažeidžiant BPK 194 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą tinkamai užfiksuoti atliekamą procesinį veiksmą. Nesuprantama, kodėl iš pat pradžių nebuvo galima sudaryti fotolentelės su A4 formato nuotraukomis, kokiu tikslu buvo reikalinga atlikti neformalų atpažinimą su vienomis nuotraukomis, o vėliau padaryti tos pačios moters atpažinimą, sudarant fotolentelę su mažesnėmis nuotraukomis, t. y. tik suvaidinant atpažinimo procedūrą. Be to, svarbu pažymėti, kad pati nukentėjusioji, apklausiama teisme, nurodė, jog tyrėja jai pateikė atpažinti tik dvi A4 formato nuotraukas, iš šių nuotraukų ji neva ir atpažino A. K. (2019 m. vasario 11 d. teisiamojo posėdžio protokolas).

13.18. Taip pat buvo pažeistas BPK 194 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas parodymo atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų pradžioje atpažįstantį asmenį apklausti apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitą objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitą objektą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad asmens parodymas atpažinti iš nuotraukų kartotekų atliktas 2017 m. gegužės 26 d. 9.47–12.00 val. Prieš atliekant šį veiksmą, nukentėjusioji L. J. K. buvo apklausta 2017 m. balandžio 25 d., tačiau šios apklausos metu jokių jos įvardytos „A.“ bruožų nenurodė, o daugiau iki atpažinimo veiksmo ji apklausta nebuvo, t. y. jos nebuvo paklausta apie žymes ir ypatybes, pagal kurias ji galėtų atpažinti asmenį, apie kurį buvo davusi parodymus, kaip to reikalaujama pagal BK 194 straipsnio 2 dalį. 2017 m. gegužės 26 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų protokole taip pat neužfiksuota, pagal kokius asmens išvaizdos bruožus ji atpažino šiame protokole užfiksuotą asmenį. Jokių duomenų apie seselės A. išvaizdą nebuvo užfiksuota ir kituose ikiteisminio tyrimo dokumentuose (2017 m. kovo 24 d. protokole-pareiškime, 2017 m. balandžio 25 d., 2017 m. gegužės 26 d., 2017 m. birželio 9 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2017 m. lapkričio 29 d., 2017 m. gruodžio 29 d. apklausų protokoluose). Pirmą kartą nukentėjusiosios parodymai apie apskritai kokius nors jos įvardytos seselės A. bruožus nurodyti tik 2017 m. birželio 9 d. apklausos protokole, kur apibūdintas tik „A.“ balsas (išvaizda neapibūdinta). Nukentėjusiosios L. J. K. parodymai apie tai, kad ją neva pirmą kartą apvogė moteris tamsiais plaukais, buvo užfiksuoti tik teisme, nors baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad A. K. niekuomet nebuvo tamsiais plaukais. Apskritai bet kokie nukentėjusiosios įvardytos „A.“ bruožai (plaukų spalva, neva išskirtinis balsas) nukentėjusiosios buvo apibūdinti tik po to, kai buvo įvykdytas neteisėtas asmens atpažinimas iš kartotekų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017 m. kovo 24 d., kai buvo surašytas protokolas-pareiškimas, A. K. nuo 8.00 val. iki 18.30 val. buvo savo darbo vietoje (tai patvirtina 2017 metų kovo mėnesio darbo grafikas). Taigi, akivaizdu, kad net tą pačią dieną, kai su ja bendravo policijos pareigūnai, A. K. buvo nukentėjusiosios palatoje, bendravo su nukentėjusiąja savo išskirtiniu balsu, tačiau policijos pareigūnams apie tai, kad būtent tą dieną jos palatoje dirba iš jos pinigus pagrobusi moteris, pareigūnams nenurodė, taip pat nenurodė nei A. K. balso ar išvaizdos, kaip skiriamųjų požymių asmens, galimai įvykdžiusio nusikaltimą.

13.19. Be to, 2017 m. gegužės 26 d. po atpažinimo iš kartotekų surašytas nukentėjusiosios apklausos protokolas patvirtina, kad nukentėjusiosios parodymams (galimai ir atpažinimui) ikiteisminio tyrimo metu galėjo turėti įtakos ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji nurodė, jog atpažino iš nuotraukos savo įvardytą „A.“, dirbančią VšĮ (duomenys neskelbtini). Apklausos protokole būtent taip įvardyta ši įstaiga, tačiau apklausiama teisme ir (ar) apklausiama kitos ikiteisminio tyrimo pareigūnės vėlesnių apklausų metu nukentėjusioji nurodė, kad iš tiesų negali įvardyti įstaigos, kurioje gulėjo, ir įvardijo šią įstaigą tiesiog kaip „slaugos ligoninę“. Tai rodo, kad nukentėjusiosios apklausos protokolas buvo rašomas netiksliai, ikiteisminio tyrimo pareigūnei perfrazuojant (o galbūt ir pridedant) tam tikras aplinkybes. Tas pats pasakytina ir apie 2017 m. gegužės 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką iš kartotekų protokolą, jame užfiksuota, kad nukentėjusioji atpažino moterį nuotraukoje Nr. 34 kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotoją A.

13.20. Labai svarbu ir tai, kad nors VšĮ (duomenys neskelbtini) trečiame aukšte, kuriame buvo gydoma L. J. K., įvykių laikotarpiu (2017 m. vasario–kovo mėn.) nuolat slaugėmis dirbo tos pačios penkios moterys, kurios nuolat keisdavo viena kitą darbe (tai galima nustatyti iš byloje esančių personalo budėjimo grafikų): A. J., L. P., A. K., R. B. ir D. J., tačiau nebuvo atlikta gyvo asmens atpažinimo procedūra, nors, be jokios abejonės, tokią galimybę ikiteisminis tyrimas turėjo. Pažymėtina ir tai, kad 2017 metais, naktimis, tai yra nuo 00.00 val. iki 09.00 val., visoje slaugos ligoninėje likdavo dirbti iki septynių darbuotojų, todėl buvo galima organizuoti ir atpažinimą iš visų naktį iš 2017 m. vasario 18 d. į 2017 m. vasario 19 d. ligoninėje faktiškai dirbusių asmenų, nustačius juos pagal įstaigos budėjimo grafikus, tačiau tai taip pat nebuvo padaryta.

13.21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje dėl tyrimo poligrafu vertinimo yra nurodęs, kad tyrimo poligrafu rezultatai, nors ir nėra pripažįstami įrodymu baudžiamosiose bylose, gali turėti tam tikrą reikšmę įrodymų vertinimo procese kaip veiksnys, sustiprinantis teismo vidinį įsitikinimą dėl asmenų parodymų objektyvumo ar neobjektyvumo, ir tai neprieštarauja faktinių aplinkybių nustatymo principams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-788/2015). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį A. K., vertino tyrimo poligrafu rezultatus kaip papildomą informaciją, leidžiančią sustiprinti teismo nuomonę apie byloje nustatomų aplinkybių buvimą ar nebuvimą, šių aplinkybių vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje kvestionavo tyrimo poligrafu tikslumą, nurodydamas, kad A. K. teisiamajame posėdyje parodė, jog vartoja antidepresantus – vaistus „Coaxil“; nors jai atrodo, kad atliekant psichofiziologinį tyrimą vaistų ji nebuvo vartojusi, neatmestina tikimybė, kad atliekant minėtą tyrimą A. K. galėjo būti vartojusi medikamentą, todėl šio tyrimo rezultatai gali būti netikslūs. Kuo konkrečiai remdamasis apeliacinės instancijos teismas grindžia tokią tikimybę, nuosprendyje nenurodyta.

13.22. A. K., duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, du kartus kategoriškai patvirtino, kad vaistų psichofiziologinio tyrimo metu nebuvo vartojusi, ir tik trečią kartą paklausus to paties ji parodė, kad atrodo, jog nevartojo. Teismas, nuosprendyje cituodamas A. K. parodymus, pasirinko būtent tik vieną frazę ir ją įrašė į nuosprendį. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. K. taip pat nurodė, jog nepamena, kada jai buvo paskirti vaistai, ir nurodė, kad reikėtų apie tai gauti duomenis iš gydymo įstaigos, tačiau teismas to nepadarė ir, nesiėmęs priemonių šioms aplinkybėms patikrinti, pats sukūrė prielaidą, kuria vadovavosi atmesdamas poligrafo duomenis kaip netikslius. Vaistai „Coaxil“ yra receptiniai vaistai, prekyba jais yra griežtai kontroliuojama. Teismas, siekdamas visiškai atmesti tyrimo poligrafu duomenis, negalėjo ir neturėjo vadovautis tikimybe dėl vaistų vartojimo, o turėjo šiuos duomenis patikrinti, patvirtindamas arba paneigdamas aplinkybę, kad A. K. tyrimo poligrafu metu galėjo būti vartojusi vaistus „Coaxil“. Jeigu teismas būtų patikrinęs šiuos duomenis, būtų nustatęs, kad A. K. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre pirmą kartą pas psichiatrą lankėsi 2018 m. birželio 7 d., vadinasi, vaistai „Coaxil“ jai galėjo būti paskirti tik po šios datos, o tyrimas poligrafu jai buvo atliktas gerokai anksčiau – 2018 m. sausio 23 d. Be to, apeliacinės instancijos teismas turėjo apklausti specialistą, ar atliekant A. K. tyrimą buvo galima manyti, kad ji vartojo kokius nors medikamentinius blokatorius, galinčius keisti su tiriamo žmogaus emocijomis susijusius fiziologinius rodiklius, o jeigu specialistas tai būtų nustatęs – ar tai būtų buvę pažymėta specialisto išvadoje. Pažymėtina, kad į klausimą, ar pagrobė bent dalį pinigų iš nukentėjusiosios, A. K. atsakė neigiamai, o 2018 m. sausio 23 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad, atsakydama į visus (kartu ir į šį) klausimus, nuteistoji sakė tiesą.

13.23. Visos pirmiau nurodytos aplinkybės rodo, kad A. K. apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis vieninteliu duomenimi – nukentėjusiosios parodymais, kurių realiai nepatvirtina jokie kiti baudžiamosios bylos duomenys, taip pat minėti parodymai yra prieštaraujantys objektyviems bylos duomenims, nenuoseklūs, kintantys ir, atsižvelgiant į nukentėjusiosios sveikatos būklę, nepatikimi. Kasatorius neteigia, kad nukentėjusioji tyčia galėjo sakyti netiesą, tačiau, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, galima manyti, kad ji gali tiesiog netiksliai atsiminti įvykių aplinkybes, painioti juos laiko ir vietos atžvilgiu, neteisingai vertinti vienų ar kitų asmenų veiksmus, jų dalyvavimą vienuose ar kituose įvykiuose, tam tikras aplinkybes hiperbolizuoti, įsivaizduoti ir (ar) interpretuoti savaip. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, kad A. K. dalyvavo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. K. išteisinimo yra teisėta ir pagrįsta, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl A. K. pripažinimo kalta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

14. Kasaciniu skundu nuteistosios V. B. gynėjas advokatas A. Damulevičius prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B. apeliacinis skundas netenkintas, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalis, kuriomis V. B. nuteista pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (turto pasisavinimas iš A. U.) ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (V. S. plėšimas), bei išteisinti V. B. dėl šių nusikalstamų veikų. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendį neskiriant V. B. bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu, t. y. už visas veikas skirti ne daugiau kaip ketverius metus laisvės atėmimo ir pritaikyti BK 75 straipsnį (atidėti bausmės vykdymą) ir (arba) BK 54 straipsnio 3 dalį. Kasatorius skunde nurodo:

14.1. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai V. B. veikų prieš L. M. T. nelaikė tęstinėmis, taip nukrypo nuo teismų praktikos ir netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normą, t. y. nepritaikė BK 63 straipsnio 10 dalies, kuri pagal bylos aplinkybes turėjo būti taikoma, ir tai lėmė neteisingo nuosprendžio priėmimą.

14.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84/2011">2K-84/2011</a>, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI0LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-124/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-124/2007">2K-124/2007</a>, 2K-322/2008). Tas pats nusikalstamos veikos padarymo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp veikų, ta pati ar greta esanti veikų padarymo vieta ir pan. ne visada yra būtini konstatuojant tęstinę nusikalstamą veiką, tačiau, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos specifiką, jais gali būti papildomai remiamasi pagrindžiant tęstinį nusikalstamos veikos pobūdį. Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-649/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-649/2006">2K-649/2006</a>). Taigi, sprendžiant klausimą, ar tai pavienis nusikaltimas, ar nusikalstamų veikų sutaptis, reikia nustatyti, kokio pobūdžio sumanymą turėjo kaltininkas atlikdamas šiuos veiksmus. Konkrečiai, nusikaltimų nuosavybei bylose svetimo turto pagrobimas pripažįstamas tęstine nusikalstama veika, kai kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato – nevienkartinio neteisėto svetimo turto grobimo iš vieno ir to paties šaltinio (vieno savininko), t. y. žalos padarymo tam pačiam nukentėjusiajam; tam pačiam veikų padarymo būdui ir nedideliam laiko tarpui tarp atskirų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI0LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-124/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-124/2007">2K-124/2007</a>, 2K-322/2008, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84/2011">2K-84/2011</a>, 2K-269/2011, 2K-77/2013, 2K-90/2013, 2K-128/2013, 2K-438/2013, 2K-535/2013).

14.3. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja ne vienas požymis, leidžiantis nuteistosios V. B. veiką kvalifikuoti kaip tęstinę: pirma, veikos buvo padarytos prieš vieną nukentėjusiąją L. M. T.; antra, veikos trukmė buvo ribota (nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. liepos 6 d.), o atskirus epizodus (pinigų paėmimus iš bankomato) skyrė nedideli laiko tarpai (kas savaitę); trečia, veikos objektas buvo tas pats; ketvirta, vienodas buvo ir visų epizodų veikos mechanizmas. Tai, kad darant veiką viename ar kitame epizode dar dalyvavo ir kiti skirtingi asmenys (vienu atveju J. Ž., kitais – A. V.), teismų praktikoje nėra įvardijama kaip aplinkybė, pašalinanti galimybę konkretaus subjekto veiką kvalifikuoti kaip tęstinę. Atvirkščiai, kaip svarbus elementas akcentuojamas konkretaus veiką padariusio asmens santykis su pačia veika, kuris nagrinėjamoje byloje teismų iš esmės nebuvo analizuotas, o ne santykis su kitais veikoje tam tikra forma dalyvaujančiais subjektais. Teismams nesigilinus į pačios V. B. tyčios kryptingumą, ignoravus kitus akivaizdžius tęstinės veikos požymius, jos padarytos veikos nepagrįstai kvalifikuotos kaip atskiros, o ne tęstinės, ir tai turėjo reikšmingą neigiamą įtaką nuteistosios teisinei padėčiai.

14.4. V. B., be kitų veikų, buvo pripažinta kalta ir pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl A. U. priklausančių 7500 Eur pasisavinimo. Apeliaciniame skunde bandyta atkreipti dėmesį į tai, kad tarp kasatorės ir A. U. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai – A. U. buvo išdavęs V. B. įgaliojimą, kurio pagrindu nuteistoji ir veikė, todėl A. U. (ar jo įpėdiniai) savo teises, jei manė jas esant pažeistas, turėjo ginti civiline tvarka, t. y. baudžiamosios atsakomybės taikymas šiuo atveju buvo neproporcinga priemonė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiam bylos aspektui neskyrė pakankamai dėmesio. Konstitucinėje jurisprudencijoje ir teismų praktikoje yra išaiškinta, kad veika turi ne tik formaliai atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytos nusikaltimo sudėties požymius, bet ir būti pavojinga. Kiekvienu atveju turi būti įvertinama, ar veikos pavojingumas yra pakankamas jai pripažinti nusikalstama, ar ji laikytina mažiau pavojingu teisės pažeidimu (administraciniu nusižengimu, civiliniu deliktu) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis, ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013, 2K-518/2014 ir kt.). Teismų praktikoje pažymima, kad vien pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, jog yra padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo požymių, nes tokią situaciją gali nulemti ir objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios priežastys. Baudžiamosios atsakomybės taikymo poreikį, pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, kad kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTEtMTA3My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-91-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-91-1073/2019">2K-91-1073/2019</a>). Nagrinėjamu atveju teismai pakankamai neanalizavo nei to, kokie civiliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp A. U. ir kasatorės, nei to, ar A. U. (jo įpėdiniai) galėjo savo galimai pažeistas teises apginti civilinės teisės priemonėmis, o iškart sprendė dėl kasatorės baudžiamosios atsakomybės. Tokiu būdu buvo pažeistas baudžiamosios teisės kaip ultima ratio principas ir, nukrypstant nuo susiformavusios teismų praktikos, įskaitant Konstitucinio Teismo išaiškinimus, baudžiamoji atsakomybė taikyta savo esme aiškiai civilinio pobūdžio santykiams.

14.5. Atsakomybė dėl V. S. plėšimo nuteistajai V. B. pritaikyta pažeidžiant įrodymų vertinio taisykles. V. B. buvo pripažinta kalta remiantis tik pačios nukentėjusiosios parodymais (kuri tariamos veikos padarymo metu buvo neblaivi, o vėliau dar ir nurodė, jog žala jai vis dėlto nebuvo padaryta) bei keliais netiesioginiais įrodymais – pokalbiais telefonu ir kratos metu rastais migdomąjį poveikį turinčiais vaistais. Pažymėtina, kad jokiais įrodymais nebuvo nustatyta, kad kurie nors iš rastų vaistų buvo panaudoti prieš nukentėjusiąją, taigi teismas tik darė prielaidą, kad taip galėjo įvykti, nors teismo sprendimų motyvavimas prielaidomis yra visiškai netoleruotinas. Kiti įrodymai (pokalbiai telefonu, nukentėjusiosios paaiškinimai), vertinant per kiekio ir patikimumo prizmę, taip pat nelaikytini pakankamais, patikimais, todėl baudžiamoji atsakomybė dėl šios veikos V. B. neturėjo būti taikoma.

14.6. Nuteistajai yra paskirta bendra laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams keturiems mėnesiams. Tokia bausmė yra nepagrįstai didelė, paskirta pažeidžiant teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Pirmiausia tam reikšmingos įtakos turėjo pirmiau aprašytos teismų padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, nukrypimas nuo teismų praktikos. Pripažinus, kad visos veikos prieš L. M. T. buvo tęstinės, o prieš A. U. ir V. S. nusikalstamos veikos nepadarytos, neabejotinai keistųsi ir galutinis subendrintos bausmės dydis. Be to, BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe. Nors BK 55 straipsnyje žodis „nusikaltimas“ vartojamas vienaskaitos forma, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką BK 55 straipsnio nuostatomis vadovaujamasi ir tokiais atvejais, kai asmuo viena veika padaro kelis nusikaltimus (idealioji nusikaltimų sutaptis) arba kai naujas nusikaltimas būna kitokio pobūdžio – skiriasi kaltės forma, objektas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-88/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-88/2008">2K-88/2008</a>). Tuo atveju, jeigu asmuo pirmą kartą teisiamas už kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, teismas taip pat turėtų apsvarstyti galimybę skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę – nuosprendyje išdėstyti šios bausmės skyrimo motyvus. Kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija nustato ne tik laisvės atėmimą, bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas turėtų neskirti laisvės atėmimo bausmės ir atidėti jos vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2011). Nagrinėjamoje byloje iš keturiolikos veikų, už kurias V. B. buvo baudžiama, tik viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, šešios – apysunkių ir septynios – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi už trylika veikų iš keturiolikos (tuo atveju, jei nebūtų pritarta pirmiau kasatorės nurodytiems pažeidimams nagrinėjant jos bylą) laisvės atėmimo bausmė pirmąkart teisiamam asmeniui paprastai nebūtų skiriama, juo labiau kad už visas nuteistajai inkriminuotas veikas, priskiriamas nesunkiems ir apysunkiams nusikaltimams, be laisvės atėmimo, yra nustatytos ir kitos alternatyvios bausmių rūšys.

14.7. V. B. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, jos darbingumas ribotas, tačiau ji yra dirbanti, ir toliau dirbdama galėtų atlyginti visą padarytą žalą, be to, turi vaikų, anūkų, nukentėjusieji jai atleido. Nepaisant šių aplinkybių, taip pat BK 55 straipsnio bei jį aiškinančios teismų praktikos, už visas nusikalstamas veikas nuteistajai buvo skirtos išimtinai laisvės atėmimo bausmės. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad „atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas, išskyrus dvi, padarė bendrininkų grupe, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus straipsnių sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą“. Tokia motyvacija nėra išsami, neatitinka BK 55 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto, aiškiai nebuvo atsižvelgta į kai kuriomis inkriminuotomis veikomis padarytą žalą (pavyzdžiui, V. S. padaryta 235 Eur, I. K. – 490 Eur vertės žala ir pan.). Be to, apeliacinės instancijos teismas vis dėlto pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistoji savo noru iš dalies atlygino nukentėjusiosioms padarytą žalą. Remiantis pirmiau minėtu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, teigtina, kad už visus inkriminuotus nesunkius ir apysunkius nusikaltimus nuteistajai galėjo ir turėjo būti skiriamos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Tai atitinkamai būtų lėmę ir kitokią galutinę bausmę bei galimai leidę taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį. Teismams to nepadarius, konstatuotinas atitinkamų šiuos klausimus reglamentuojančių normų pažeidimas ir nukrypimas nuo jas aiškinančios bei plėtojančios teismų praktikos, tai lėmė neteisingo nuosprendžio priėmimą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

15. Nuteistosios A. K. ir jos gynėjo advokato S. Šumino kasacinis skundas tenkintinas, nuteistosios V. B. gynėjo advokato A. Damulevičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistosios A. K. ir jos gynėjo advokato S. Šumino argumentų dėl įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teisme

16. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat ir BPK 20 straipsnio nuostatas, nes įrodymais pripažinti duomenys, kurie gauti pažeidžiant BPK normas (BPK 194 straipsnis), bylai reikšmingi įrodymai neįvertinti išsamiai ir lyginant tarpusavyje, nesiimta priemonių visoms bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, t. y. byloje nėra tiksliai nustatyta, ar iš nukentėjusiosios laikotarpiu nuo 2017 m vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 19 d. apskritai buvo pagrobtas koks nors turtas, taip pat nėra nustatyta, kad galimo pinigų pagrobimo metu prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas smurtas ar kas nors grasino jį tuoj pat panaudoti, t. y. byloje nėra nustatyta, ar šiuo laikotarpiu prieš nukentėjusiąją apskritai buvo padaryta kokia nors veika, juo labiau tai, ar ją galėjo padaryti A. K., ar kitas asmuo.

17. Primintina, kad byloje nustatyta, jog iš L. J. K. jai priklausantis turtas buvo pagrobtas per keletą kartų, kurių pirmasis yra inkriminuotas A. K., t. y. ji nuteista už tai, kad 2017 m., laikotarpiu nuo vasario 1 d. iki vasario 19 d., tamsiu paros metu, tiksliai nenustatytu laiku, VšĮ (duomenys neskelbtini), esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), 304 palatoje, panaudodama fizinį smurtą, atėmė galimybę L. J. K. priešintis ir pagrobė jai priklausantį 2500 Eur vertės turtą.

18. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių taisyklių privalo laikytis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai.

19. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-160-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018 ir kt.). Nors nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde tiesiogiai nenurodoma, tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad dalis skunde nurodytų BPK pažeidimų iš esmės yra siejami būtent su esminiais BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimais.

20. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus, sprendžia, kad jis priimtas padarius esminius BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimus, t. y. teismas, vertindamas įrodymus, juos vertino selektyviai, iškraipydamas įrodymų turinį, kai kurie įrodymais pripažinti duomenys gauti nesilaikant BPK taisyklių, o privalomai įrodinėtinas aplinkybes grindė prielaidomis, nesiėmė priemonių visoms įrodinėtinoms byloje aplinkybėms surinkti, kad būtų nustatyta būtina informacija. Šios išvados yra grindžiamos tokiais motyvais:

20.1. Dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo ir nuoseklumo. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, pripažino nukentėjusiosios L. J. K. parodymus nuosekliais, patvirtintais kitų liudytojų bei rašytiniais įrodymais, todėl patikimais. Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada galima būtų sutikti tik iš dalies. Pažymėtina, kad vertinant liudytojo parodymus, kurie iš esmės yra pagrindiniai ir vieninteliai tiesioginiai įrodymai, reikia atsižvelgti į liudytojo amžių ir kitas savybes, turinčias įtakos liudytojo gebėjimams tiksliai suvokti, įsiminti tam tikrus įvykius bei reiškinius, išlaikyti tokią informaciją ir ją perduoti apklausos metu. Tam turi reikšmės asmens fizinė ir psichinė sveikatos būklė, amžius, išsilavinimas, profesija, būsena įvykio metu (blaivumas, susijaudinimas ir pan.) bei kiti veiksniai. Todėl teismas, turėdamas omenyje minėtas aplinkybes, liudytojo (kaip ir kitų asmenų) parodymus vertina atsižvelgdamas į tai, kiek šie parodymai nuoseklūs, išsamūs, logiški, koks jų ryšys su kitais byloje surinktais duomenimis ir pan. Šias taisykles apeliacinės instancijos teismas ignoravo. Pažymėtina, kad L. J. K. parodymai yra nuoseklūs keliais aspektais – dėl 4000 Eur, papuošalų bei laikrodžio turėjimo, jų dingimo per kelis kartus. Pinigų sumos buvimą ir pinigų dingimą per kelis kartus patvirtina kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai – liudytojos A. K., V. K. ir kiti parodymai. Tačiau L. J. K. parodymų turinys nesutampa su suformuluotu kaltinimu veikos laiko bei aplinkybių, asmens, atlikusio veiką, aspektais.

20.2. Dėl inkriminuoto veikos atlikimo laiko – 2017 m. vasario 1–19 d. Per tris apklausas ikiteisminio tyrimo metu (2017 m. balandžio 25 d., 2017 m. birželio 9 d., 2017 m. lapkričio 27 d.) L. J. K., būdama 88 metų amžiaus, nuosekliai teigė, kad viskas vyko kovo mėnesio pradžioje ir vėliau kovo 14–15 d. Vasario mėnesio pabaigos momentas yra užfiksuotas tik 2017 m. lapkričio 29 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. Atitinkamai byloje apskritai nėra duomenų, kodėl kaltinimuose buvo nurodomas, vėliau teismuose nagrinėjamas ir apeliacinės instancijos teismo įrodytu pripažintas pirmosios veikos (2500 Eur vagystės) įvykdymo (kuris inkriminuotas A. K.) laikas – būtent vasario 1–19 d. Šio laiko nepatvirtina nei L. J. K., nei kitų liudytojų, nei rašytiniai įrodymai. Kaip teigė liudytoja A. K., 2017 metais, galėjo būti vasario pabaiga – kovo pradžia, ji pasakė L. J. K., kad savaitę negalės jos aplankyti. Atvažiavusi po savaitės ar pusantros liudytoja A. K. ją rado nusiminusią, sergančią, suprato, kad kažkas negerai, bet L. J. K. jai nieko nesakė. Grįžo namo, vėl lankė L. J. K. po savaitės, kovo 13–14 dienomis, ji jau buvo visai nusiminusi, pilnos akys ašarų. Kaimynė su nupjauta koja pasakė, kad L. J. K. apvogė. L. J. K. pasakė, kad ją apvogė, pavogė pinigus, sakė, kad pinigus paėmė darbuotojai, pirmą kartą minėjo A., o antrą kartą pasakė, kad šviesiaplaukė moteriškė. L. J. K. sakė, kad pirmą kartą pavogė 2500 Eur. Pirmas kartas galėjo būti vasario pabaiga – kovo pradžia. Likusią dalį pinigų pavogė po trijų savaičių. Antrą kartą pavogė 1500 Eur, bet sakė, kad kita moteris, o ne A. pavogė tuos pinigus. Taigi šie parodymai prieštarauja kaltinimuose nurodytai pirmosios vagystės datai – vasario 1–19 d. Atitinkamai nesutiktina ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pastarąją pirmosios vagystės datą patvirtina D. P. parodymai ir jo padarytas įrašas ligos istorijoje. Šiame įraše nurodyta, kad „vakar (vasario 18 d.) dieną griuvo, susitrenkė galvą. Tik vakare pasiskundė, kad skauda ir svaigsta galva. Be sąmonės po traumos nebuvo. Dabar jaučiasi neblogai, nežymiai skauda galvą, nepykina, valgo, aktyvi. Naktį suleista nuo skausmo vaistų.“ Įrašas ligos istorijoje apie griuvimą naktį yra padarytas tik 2017 m. kovo 16 d., jame nurodyta, kad naktį buvo nuvirtusi prie lovos, neatsimena, kad būtų lipusi. Šiuos sužalojimus patvirtina A. K. parodymai apie kovo vidurio įvykius (buvo guzas, mėlynė; ji (liudytoja A. K.) ją apžiūrėjo, matė mėlynę, išsigando, kad ją apkaltins, nes ji viena lanko L. J. K.). Taigi darytina išvada, kad byloje A. K. inkriminuotas vagystės laikotarpis patikimai nėra nustatytas.

20.3. Dėl A. K. galimybės atlikti veiką inkriminuotu laikotarpiu. Atitinkamai byloje nustatyta, kad A. K. vasario 18 d. nuo 9 val. iki 18.30 val. nedirbo (laikotarpis, su kuriuo apeliacinės instancijos teismas galimai sieja pirmos veikos atlikimo laiką), A. K. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. kovo 21 d. sirgo ir turėjo nedarbingumą, kovo mėnesio A. K. darbo grafiko nėra. Taigi šie duomenys niekaip nepatvirtina nei įvykio datos, kuri suformuluota kaltinime, – 2017 m. vasario 1–19 d., nei įvykio aplinkybių: naktį (pagal apeliacinės instancijos teismo logiką – naktį iš vasario 18 d. į 19 d.) A. K. išmetė iš lovos L. J. K., dėl to atsirado sužalojimų ir gumbas ant galvos, tai neva patvirtina gydytojo D. P. įrašas ligos istorijoje. Kaip minėta anksčiau, aptartas įrašas šio laikotarpio niekaip nepatvirtina, jo nepatvirtina ir A. K. parodymai. Taip pat liko nepatikrinti ir niekuo nepagrįsti L. J. K. parodymai apie tai, kad A. ji pažinojo iš anksčiau.

20.4. Dėl procesinio veiksmo parodymo atpažinti tinkamo atlikimo. Sutiktina su kasatorių argumentais dėl šių veiksmų atlikimo nesilaikant procesinės tvarkos – netinkamas atlikimas pasireiškė dviem aspektais: nesant apklausos apie atpažįstamojo požymius, pagal kuriuos bus vykdomas atpažinimas, bei parodant atpažinti iš nuotraukų, nors pati nukentėjusioji pirmojoje apklausoje nurodė, kad „jai geriau atpažinti gyvus žmones nei iš nuotraukų“. BPK reglamentuotas parodymo atpažinti veiksmas yra skirtas dvejopo pobūdžio situacijai byloje spręsti, t. y.: 1) kai parodomas atpažinti asmuo yra žinomas ir 2) siekiant nustatyti nežinomą asmenį. BPK 192 straipsnyje yra reglamentuota procedūra, kaip reikia atlikti parodymą atpažinti esant žinomam asmeniui. BPK 194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, siekiant nustatyti nežinomą įtariamąjį, liudytojui ar nukentėjusiajam gali būti parodomos ikiteisminio tyrimo įstaigoje surinktos asmenų nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekos. Pagal šio straipsnio 2 dalį parodymo atpažinti iš kartotekų pradžioje atpažįstantis asmuo turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintą asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį. BPK 191 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad prieš parodymą atpažinti asmuo turi būti apklausiamas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintą asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį. Nagrinėjamoje byloje abiejų parodymų atpažinti atlikimo metu galimai veiką padaręs asmuo buvo žinomas, todėl šie veiksmai turėjo būti atlikti laikantis BPK 192 straipsnyje nustatytos tvarkos, tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju buvo būtinas apklausos prieš parodant atpažinti apie požymius, pagal kuriuos asmuo atpažins asmenį, atlikimas. Nors byloje yra dviejų atpažinimų protokolai, nė viename prieš parodant atpažinti nebuvo atlikta apklausa apie tai, pagal kokius požymius, bruožus L. J. K. atpažins parodomą asmenį. Todėl pripažintina, kad šis proceso veiksmas buvo atliktas pažeidžiant BPK nuostatas.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad nagrinėjamoje byloje vienareikšmiškai nėra nustatytas nei veikos atlikimo laikas, nei jos įvykdymo aplinkybės, nei asmuo, atlikęs šią veiką. Todėl pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra grindžiamas prielaidomis, grįstomis selektyviu įrodymų vertinimu, jų turinio iškraipymu, įrodymais, gautas pažeidžiant jų gavimo tvarką. Tai pripažintina esminiu proceso pažeidimu, sukliudžiusiu teismui priimti teisingą sprendimą, todėl jis naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, jog A. K. dalyvavo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir būtent ji, panaudodama fizinį smurtą, pagrobė L. J. K. turtą.

Dėl nuteistosios V. B. gynėjo advokato A. Damulevičiaus argumentų dėl veikų pripažinimo tęstinėmis

22. Sutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai V. B. veikų prieš L. M. T. nelaikė tęstinėmis, taip nukrypo nuo teismų praktikos ir netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84/2011">2K-84/2011</a>, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI0LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-124/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-124/2007">2K-124/2007</a>, 2K-322/2008). Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>, 2K-491/2010). Pažymėtina tai, kad pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų tęstinumas elektroninių mokėjimo priemonių laikymo ir panaudojimo bylose paprastai nustatomas tais atvejais, kai pasikartojantys veiksmai būna nukreipti į to paties asmens turto užvaldymą ir bankininkystės duomenų naudojimą, prisijungimą prie tos pačios sąskaitos ir pinigų paėmimą iš jos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTU1LTc4OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-555-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-555-788/2015">2K-555-788/2015</a>).

24. V. B. nuteista už nusikalstamas veikas, pasireiškusias tuo, kad ji, veikdama su bendrininku A. V., 2017 m. birželio 2 d., 2017 m. birželio 10 d., 2017 m. birželio 21 d. VšĮ (duomenys neskelbtini)patalpose, esančiose Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir laikė svetimą, L. M. T. priklausančią, elektroninę mokėjimo priemonę, L. M. T. išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. 2017 m. gegužės 31 d., 2017 m. birželio 2 d., 2017 m. birželio 10 d., 2017 m. birželio 21 d., neteisėtai bankomate panaudodami L. M. T. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, prisijungė prie banko AB „Swedbank“ informacinės sistemos, pažeisdama banko informacinės sistemos apsaugos priemones, ir be nukentėjusiosios žinios atliko finansinę operaciją – išėmė pinigus, kurių bendra suma sudaro 2320 Eur. Taip pat V. B. nuteista už tai, kad 2017 m. liepos 6 d. VšĮ (duomenys neskelbtini)patalpose, esančiose Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir laikė svetimą, L. M. T. priklausančią, elektroninę mokėjimo priemonę, L. M. T. išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei tą pačią dieną su J. Ž. pagalba per bankomatą neteisėtai prisijungė prie banko AB „Swedbank“ informacinės sistemos pažeisdama banko informacinės sistemos apsaugos priemones ir apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai priklausančius 250 Eur.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis bei atsižvelgdama į teismų praktikoje suformuotas taisykles, konstatuoja, kad visos byloje nustatytos aplinkybės – veikos atliktos prieš vieną asmenį – L. M. T., sistemiškai, trumpu laikotarpiu (2017 m. gegužės 31 d. – 2017 m. liepos 6 d.), atliekant tapačius veiksmus, – leidžia spręsti apie V. B. bendros tyčios buvimą visų veikų atžvilgiu, todėl visos veikos, nepriklausomai nuo joms atlikti pasitelkiamų skirtingų asmenų, turėtų būti vertinamos kaip bendra tęstinė veika. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šios žemesniųjų instancijų teismų sprendimų dalys keistinos.

Dėl nuteistosios V. B. gynėjo advokato A. Damulevičiaus argumentų dėl veikos, padarytos prieš A. U., pripažinimo civiliniais teisiniais santykiais

26. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pakankamai neanalizavo nei to, kokie civiliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp A. U. ir kasatorės, nei to, ar A. U. (jo įpėdiniai) galėjo savo galimai pažeistas teises apginti civilinės teisės priemonėmis, o iškart sprendė dėl kasatorės baudžiamosios atsakomybės. Tokiu būdu buvo pažeistas baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė), principas ir, nukrypstant nuo susiformavusios teismų praktikos, įskaitant Konstitucinio Teismo išaiškinimus, baudžiamoji atsakomybė taikyta savo esme aiškiai civilinio pobūdžio santykiams. Šie argumentai yra nepagrįsti.

27. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, kai nevykdomos sutartinės prievolės arba jos vykdomos netinkamai, civiliniai teisiniai santykiai į baudžiamuosius teisinius santykius gali peraugti tik esant tam tikroms sąlygoms, kurios siejamos su sudarytų civilinių sandorių vykdymo objektyviu pasunkinimu vienos iš sandorio šalių sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią sandorio vykdymui. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, kad kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės perleido savo turtą kitiems asmenims, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. Sprendžiant, ar kaltininkas elgėsi neteisėtai, svarbios aplinkybės gali būti sutartyje nurodytų įpareigojimų (įgaliojimų) vykdymo ar nevykdymo aplinkybės (žr., pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zODgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-388/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-388/2007">2K-7-388/2007</a>, 2K-93/2013, 2K-285/2013, 2K-132-788/2015). Pažymėtina, kad vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo požymių. Tokią situaciją gali nulemti ir objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios, priežastys. Todėl sprendžiant, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sandorių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina nusikaltimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokius ketinimus turėjo asmuo, sudarydamas sandorius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTEtMTA3My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-91-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-91-1073/2019">2K-91-1073/2019</a>).

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogiškus apeliacinio skundo teiginius, tinkamai juos vertino kaip nepagrįstus, nes, kaip yra akcentuojama teismų praktikoje, atribojant baudžiamąją atsakomybę nuo civilinių teisinių santykių, svarbu iš esmės atskleisti kaltininko ketinimus – t. y. tikslingą jo siekį sudaryti sau palankią civilinių teisinių santykių situaciją, dėl kurios nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas. Būtent tokie ketinimai bei situacija yra nustatyti ir įrodyti nagrinėjamoje byloje – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad V. B. rūpinosi A. U. žemės pardavimu, sakė, kad duos kyšį psichiatrei iš A. U. pensijos, kad pinigus, gautus už A. U. sodybą, paliks sau, nurodė, kam planuoja šiuos pinigus išleisti, sakė, kad turi A. U. įgaliojimą ir gali iš sąskaitos paimti pinigus, pasakojo, kad girdo A. U. vaistus, kad šis nereikalautų pinigų, pasakė, kad A. U. pasirašė raštą, jog iš jos (V. U.) pasiėmė visus pinigus – 6500 Eur, nors jai davė tik 100 Eur, o paskui ji pati (V. B.) parašys, kad, A. U. leidžiant, grąžino visus pinigus (6 t., b. l. 60–167). Šiuos duomenis patvirtina ir A. U., D. U., A. U., R. G., T. J., E. L. parodymai. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad V. B., atstovaudama nukentėjusiajam A. U. pagal 2017 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių miesto 1-ajame notarų biure jo išduotą įgaliojimą, suteikiantį jai teisę disponuoti A. U. turtu ir banko sąskaitomis bei šiose sąskaitose esančiomis lėšomis, veikdama priešingai nukentėjusiojo interesams bei sudarydama situaciją, kurioje civilinėmis teisinėmis priemonėmis apginti pažeistas teises būtų neįmanoma, pasisavino savo žinioje esančius A. U. pinigus – 7500 Eur, taip padarė būtent nusikalstamą veiką.

Dėl nuteistosios V. B. gynėjo advokato A. Damulevičiaus argumentų dėl V. S. plėšimo

29. Atmestini kaip nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai dėl to, kad atsakomybė dėl V. S. plėšimo nuteistajai V. B. pritaikyta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Priešingai nei nurodoma skunde, surinktų, teismų patikrintų ir įvertintų duomenų visuma leido teismams priimti pagrįstą ir vienareikšmišką išvadą apie V. B. kaltę. Pažymėtina, kad skundas yra grindžiamas tik nesutikimu su žemesniųjų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu primintina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Todėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja labai ribotai, vertindamas, ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>). Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

30. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima ir tai, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015). Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidavo nuteistasis ir jo gynėjas, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir (ar) in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas?? (????Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDItNjI4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-42-628/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-42-628/2021">2K-42-628/2021</a>). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis ar pripažinti, kad vertindami jas teismai padarė vertinimo klaidų, – visi duomenys buvo įvertinti tiek atsietai, tiek ir kaip visuma, susiejant į nuoseklią, logišką bei patikimą aplinkybių visumą, pagrindžiančią V. B. dalyvavimą bei kaltę atliekant plėšimą.

Dėl nuteistosios V. B. gynėjo advokato A. Damulevičiaus argumentų dėl nuteistajai paskirtos bausmės

31. Kasatoriaus teigimu, nuteistajai V. B. paskirta nepagrįstai didelė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams keturiems mėnesiams. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-345-507/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019).??????

32. Savo teiginius, kad nuteistajai paskirta bausmė pažeidžia teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, kasatorius grindžia BK 55 straipsnio nuostata, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, bei V. B. teigiamai apibūdinančiomis aplinkybėmis (anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, jos darbingumas ribotas, tačiau ji yra dirbanti, ir toliau dirbdama galėtų atlyginti visą padarytą žalą, be to, turi vaikų, anūkų, nukentėjusieji jai atleido). Kaip matyti iš byloje priimto nuosprendžio turinio, skirdamas V. B. bausmes už atskirtas nusikalstamas veikas ir jas subendrindamas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes: į nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų skaičių, į tai, kad ji praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, jai nustatytas 45 proc. darbingumas, nuteistosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas, išskyrus dvi, ji padarė su bendrininkų grupe. Be to, labai išsamiai bausmės skyrimo klausimus išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas. Priimtoje nutartyje, atsakydamas į nuteistosios ir jos gynėjo paduoto apeliacinio skundo argumentus, teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą nepripažįstant V. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kad ji atlygino dalį nukentėjusiosioms L. J. K. ir L. M. T. padarytos žalos, tačiau nusprendė, kad tai nesudaro pagrindo švelninti nuteistajai V. B. dėl šių veikų paskirtų bausmių. Kaip matyti, teismai savo sprendimus dėl skiriamų bausmių rūšių ir jų dydžių motyvavo – pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. B. straipsnių sankcijose nustatytą laisvės atėmimą, bausmių dydį nustatydamas mažesnį už sankcijose nustatytą vidurkį. Tokią išvadą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistosios asmenybę, jos padarytų nusikalstamų veikų skaičių ir pobūdį, tai, kad dalį nusikaltimų V. B. padarė savo darbo vietoje, nusikaltimus darė garbaus amžiaus žmonėms. Kasatoriaus nesutikimas su teismų argumentais ir jo nurodytos nuteistąją teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, kad bausmės V. B. paskirtos pažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimus ar netinkamai individualizuotos.

33. Taip pat kasaciniame skunde teigiama, kad galutinė subendrinta bausmė V. B. per griežta dėl nepagrįsto nuteisimo už nusikalstamas veikas prieš A. U. ir V. S. bei veikų, padarytų prieš L. M. T., nepripažinimo tęstinėmis. Dėl argumentų, kuriais ginčijamos teismų išvados dėl V. B. kaltės padarius nusikalstamas veikas prieš A. U. ir V. S., šioje nutartyje jau pasisakyta – teisėjų kolegija dėl šios dalies nenustatė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ar netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

34. Dėl V. B. veikų, padarytų prieš L. M. T., pripažinimo tęstinėmis šioje nutartyje konstatuota, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad V. B. nusikalstamos veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. liepos 6 d., kurių metu ji, veikdama bendrininkų grupe su A. V. ir pasinaudodama savo atliekamų neteisėtų veiksmų pobūdžio nesuvokiančia J. Ž., be nukentėjusiosios žinios paėmė L. M. T. išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – banko kortelės PIN kodą, perdavė juos A. V. ir J. Ž., o šie, vykdydami V. B. nurodymus, neteisėtai panaudodami nukentėjusiosios mokėjimo kortelę bei PIN kodą, pažeisdami banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie banko AB „Swedbank“ informacinės sistemos ir be nukentėjusiosios žinios atliko finansines operacijas, pasisavindami nukentėjusiajai priklausančius pinigus – iš viso 2570 Eur, laikytinos tęstinėmis veikomis, nurodytomis BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

35. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad bausmės, paskirtos V. B. už nusikalstamas veikas, padarytas prieš L. M. T., veikiant bendrininkų grupe su A. V., ir bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, padarytas prieš L. M. T., pasinaudojant J. Ž., buvo subendrintos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Be to, už nusikalstamas veikas, padarytas prieš kitus nukentėjusiuosius (A. U., V. S., I. K., E. K., L. J. K.), V. B. buvo paskirtos žymiai didesnės bausmės. BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Griežčiausia bausmė V. B. paskirta už nukentėjusiosios L. J. K. plėšimą – laisvės atėmimas trejiems metams keturiems mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams keturiems mėnesiams, už visas likusias nusikalstamas veikas paskirtų bausmių pridėtos dalys bendrai sudaro dvejus metus laisvės atėmimo, t. y. po keturis mėnesius už kiekvieną veiką. Taigi, pripažinus V. B. prieš L. M. T. padarytas nusikalstamas veikas tęstinėmis, kaltinimų apimtis susiaurėjo, todėl keistina ir subendrinta galutinė bausmė – už apysunkius nusikaltimus prie griežčiausios trejų metų keturių mėnesių bausmės pridėjus po keturis mėnesius, skirtina galutinė laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 28 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, ir dėl šios dalies palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį dėl jos išteisinimo.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžių dalis dėl V. B. veikų, atliktų L. M. T. atžvilgiu, kvalifikavimo bei dėl bausmių bendrinimo jai.

Perkvalifikuoti V. B. nusikalstamas veikas iš BK 214 straipsnio 1 dalies (veika kartu su A. V.), BK 214 straipsnio 1 dalies į BK BK 214 straipsnio 1 dalį (veika L. M. T. atžvilgiu) ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Perkvalifikuoti V. B. nusikalstamas veikas iš BK 182 straipsnio 1 dalies (veika kartu su A. V.), BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį (veika L. M. T. atžvilgiu) ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Perkvalifikuoti V. B. nusikalstamas veikas iš BK 198¹ straipsnio 1 dalies (veika kartu su A. V.), BK 198¹ straipsnio 1 dalies į BK 198¹ straipsnio 1 dalį (veika L. M. T. atžvilgiu) ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Perkvalifikuoti V. B. nusikalstamas veikas iš BK 215 straipsnio 1 dalies (veika kartu su A. V.), BK 215 straipsnio 1 dalies į BK 215 straipsnio 1 dalį (veika L. M. T. atžvilgiu) ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu šias bausmes ir bausmes, V. B. paskirtas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams

Kitas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Pranas Kuconis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė