Pareiškimo Nr. DOK-1632/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30660-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
išnagrinėjo nuteistojo S. Ž. gynėjo advokato Pauliaus Vinklerio pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu S. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į S. Ž. paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 15 d. baudžiamąjį įsakymą, taip pat, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas S. Ž. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. 10.00 val. iki 2018 m. spalio 24 d., vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Iš S. Ž. priteista nukentėjusiajam A. K. (A. K.) 850 Eur turtinei žalai atlyginti.
1.1. S. Ž. nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 27 d. apie 14.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), namo kieme, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, A. K. sakydamas: „Atiduok pinigus, kitaip papjausiu“, prispaudė jam prie kaklo metalinę nagų dildę, taip atėmė galimybę priešintis ir iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė jam priklausančius 850 Eur grynųjų pinigų. Šiais veiksmais S. Ž. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
2. Nuteistasis S. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, apeliacine tvarka neskundė.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2020 m. sausio 28 d. nutartimi nuteistojo S. Ž. kasacinį skundą priimti atsisakė.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
4. Pareiškimu nuteistojo S. Ž. gynėjas advokatas P. Vinkleris prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendį: perkvalifikuoti S. Ž. inkriminuotą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies į 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę, jos vykdymą atidedant.
4.1. Pareiškėjas nurodo, kad byloje kilo teisinio pobūdžio klausimas, ar nagų dildė gali būti priskiriama prie specialiai žmogui žaloti pritaikytų daiktų kaip plėšimą kvalifikuojantis požymis.
4.2. Nesutikdamas su nuteistojo S. Ž. nusikalstamos veikos kvalifikavimu, pareiškėjas teigia, kad dildė, kurią teismas pripažino specialiai sveikatai žaloti pritaikytu daiktu, nebuvo nei rasta, nei apžiūrėta, todėl abejonės dėl jos pritaikomumo daryti žalą nebuvo patikrintos ar išsklaidytos. Tai lėmė netinkamą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalies taikymą teismo nurodyto veiką kvalifikuojančio daikto aspektu ir netinkamą BK 180 straipsnio 2 dalies taikymą.
4.3. Anot pareiškėjo, teismas netinkamai taikė ir aiškino šioje byloje BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatytą veiką kvalifikuojantį požymį – kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas, spręsdamas, ar tam tikras daiktas gali būti prilyginamas specialiai pritaikytam žmogui žaloti daiktui BK 180 straipsnio 2 dalies prasme, turi vertinti esmines ir realias tokio daikto savybes potencialiai padaryti žalą žmogaus sveikatai, t. y. įvertinti ir aptarti medžiagas, iš kurių daiktas pagamintas, to daikto būklę veikos darymo metu, t. y. ar tuo metu daiktas buvo nenudėvėtas ir galintis kaip nors sužeisti. Tokie požymiai turi būti vertinami atsakingai ir sistemiškai, tiesiogiai, o ne vadovaujantis vien lakonišku pasakojimu.
4.4. Byloje nėra objektyvių duomenų ar įrodymų apie dildės aštrumą. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dildė nerasta ir neapžiūrėta. Apie dildės aštrumą teismas sprendė išimtinai pagal Z. K. nurodytą aplinkybę, kad dildės galas buvo trikampio formos. Nuteistasis S. Ž. teisme nurodė, kad dildė buvo su plastikine rankena ir metaliniu galu, neaštri, lanksti, sprindžio dydžio (kartu su rankena). Toks dildės apibūdinimas suponuoja tai, kad toks daiktas, nors ir turi metalinių elementų, negali būti laikomas galinčiu padaryti žalą ir negali įgyti paskirties ar būti naudojamas kaip potencialus žalojimo įrankis. Dildė nebuvo atpažinta ir iš nuotraukų ar palyginta su panašiais daiktais, t. y. teisme liko neaišku, kaip iš tiesų galėjo atrodyti tas žmogui žaloti pritaikytas daiktas – maža nagų dildė. Nukentėjusysis dildės nematė ir nesuprato, koks daiktas galėjo būti naudojamas. Taigi byloje nėra duomenų apie dildės pavojingumą, todėl žalojančios nagų dildės savybės teismo nenustatytos ir objektyviai neįvertintos. Vien pagal savo savybes ir apibūdinimą trumpa, lanksti metalinė dildė teismo negalėjo būti traktuojama kaip specialiai pritaikytas žmogui žaloti daiktas ir laikoma plėšimą kvalifikuojančiu požymiu.
4.5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas – asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta įstatymo nustatyta tvarka ir pripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas, pagal kurį abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Abejonių gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo; teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo; sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltei konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos tik tokios abejonės, kurių neįmanoma pašalinti išnaudojus visas galimybes. Abejonės baudžiamajame procese šalinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įvertinant įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAtNjg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-30-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-30-689/2018">2K-30-689/2018</a>).
4.6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl dildės panaudojimo aplinkybių ir jos savybių, in dubio pro reo principu nesivadovavo, nes, nesant galimybės ištirti dildę, atliekant BPK nustatytus veiksmus, ir ją įvertinti, abejonių dėl jos galimybių potencialiai daryti žalą žmogaus sveikatai nepašalino. Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo vadovautis in dubio pro reo principu ir nepripažinti dildės specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu. Todėl teismas aiškiai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 180 straipsnio 2 dalį ir BPK 44 straipsnio 6 dalį, dėl to nuteistojo S. Ž. veika, pareiškėjo manymu, perkvalifikuotina iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį.
4.7. Dėl aiškiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nuteistajam S. Ž. skirta nepagrįstai griežta ir padarytai veikai neproporcinga bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principas, skiriant bausmę, be kitų bausmės tikslų (bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo), įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką į BK 180 straipsnio 1 dalį, S. Ž. būtų laikomas padariusiu apysunkę nusikalstamą veiką, t. y. savo pobūdžiu mažiau pavojingą veiką, o tai sudaro pagrindą peržiūrėti ir švelninti jam skirtą bausmę, skiriant areštą ar bausmės vykdymo atidėjimą.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
1. Nuteistojo S. Ž. gynėjo advokato P. Vinklerio pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
2. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti. Taigi baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra išimtinė procedūra, kuri galima tik BPK 451 straipsnyje tiksliai nurodytais pagrindais ir sąlygomis.
3. Nuteistojo S. Ž. gynėjas pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavė BPK 451 straipsnio 2 punkto pagrindu dėl netinkamo BK 180 straipsnio 2 dalies taikymo. Pareiškėjo įsitikinimu, byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina S. Ž. veikoje esant kvalifikuoto plėšimo sudėties požymių. Prašymą nuteistojo gynėjas motyvuoja tuo, kad byloje nerastas ir neapžiūrėtas nusikalstamos veikos padarymo įrankis – dildė, kuri byloje pripažinta kitu specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu. Dildės kaip specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto savybės objektyviais duomenimis byloje nenustatytos. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad dildė buvo aštri ir ja buvo galima potencialiai padaryti žalą žmogaus sveikatai. Pareiškėjo įsitikinimu, nesant daiktinio įrodymo, vadovaujantis BPK 44 straipsnio 6 dalimi ir in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, nuteistojo S. Ž. nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai nuteistajam paskirtina švelnesnė (mažesnė) bausmė. Pirmosios instancijos teismas, priimtame apkaltinamajame nuosprendyje padarydamas priešingas išvadas, pareiškėjo nuomone, aiškiai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
4. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo gali būti atnaujintos tik tokiu atveju, jeigu išvada, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas akivaizdžiai netinkamai, gali būti padaryta pagal teismų nuosprendžiais ir nutartimis nustatytas bylos aplinkybes (BPK 451 straipsnis). Taigi sprendžiant, ar atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, yra vertinamas tik baudžiamojo įstatymo pritaikymas konkrečioms teismų nuosprendžiais ir (ar) nutartims nustatytoms bylos aplinkybėms, o byloje surinkti įrodymai nėra tiriami ir vertinami, išvados apie bylos aplinkybes, jų teisingumą nėra ir negali būti daromos.
5. BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Kai padarant plėšimą panaudojami specialiai žmogui žaloti pritaikyti daiktai, veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad specialiai žmogui žaloti pritaikytais daiktais laikomi nors iš anksto ir neparuošti, bet iš anksto parinkti ir pasiimti daiktai, kuriais siekiama palaužti nukentėjusiojo valią, taip lengviau perimant jo turtą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-661/2007, 2K-701/2007, 2K-215-696/2016). Taigi sprendžiant, ar daiktą priskirti požymiui – specialiai žmogui sužaloti pritaikytam daiktui, svarbu ne to daikto originalios savybės, o pavojingas panaudojimo būdas plėšiant, iškreipiantis tiesioginę jo paskirtį. Vadinasi, šio požymio esmė yra ta, kad plėšiant panaudojami daiktai ne pagal savo tiesioginę paskirtį, ši pasikeičia ne dėl intervencijos į daiktus, o dėl jų iškreipto panaudojimo būdo dėl asmens, kuris juos naudoja plėšdamas, valios. Taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti tokias aplinkybes: 1) paties daikto panaudojimo būdą plėšimo metu ir (ar) 2) išankstinį tikslą, dėl kurio tas daiktas kaltininko buvo paimtas (parinktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2018).
6. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, detaliai aptaręs byloje surinktus įrodymus (nuteistojo, išteisintosios Z. K., kuriai priklausė dildė, nukentėjusiojo A. K. parodymus), atskleidęs jų turinį ir įvertinęs patikimumą bei pakankamumą, remdamasis jų visuma, nustatė, kad darydamas plėšimą S. Ž. panaudojo aštrią nagų dildę. Taigi, nežiūrint to, kad plėšime naudotas įrankis (dildė) nebuvo surastas, jo pobūdis ir savybės buvo nustatinėjamos analizuojant teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus apie panaudoto plėšime įrankio charakteristiką.
7. Kita vertus, teismų praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai kaltininko plėšimo metu panaudotas nusikaltimo įrankis nebūna surastas, inkriminuojant plėšimą kvalifikuojantį požymį svarbu išsiaiškinti, ar panaudojus bet kokios paskirties peilį (ar kitą BK 180 straipsnio 2 dalyje nurodytą įrankį) buvo lengviau palaužtas nukentėjusiojo pasipriešinimas, jam galėjo būti padaryti sunkesni kūno sužalojimai, nusikaltimo darymo metu „tvirčiau“ jautėsi kaltininkas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355/2005).
8. Šioje byloje įvykio metu nustatytos aplinkybės, kad nagų dildė nuteistojo buvo panaudota, kai jokio užpuolimo nelaukiančiam nukentėjusiajam buvo netikėtai prikišta prie kaklo, grasinant, kad tai peilis, kad jis bus panaudotas, tai akivaizdžiai rodo, kad nusikaltimo įrankis palengvino padaryti plėšimą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis prieš tai aptartomis kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, aštrios dildės panaudojimą pripažino kaip atitinkantį BK 180 straipsnio 2 dalies kvalifikuojantį požymį – kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – ir teisingai konstatavo, kad S. Ž. veika kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-65-648/2016 ir kt.). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2012).
9. Nuteistojo S. Ž. gynėjo pareiškimo argumentai, kuriais iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu atskirų įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, nes, kaip minėta pirmiau, apie baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą sprendžiama pagal nuosprendžiuose ir (ar) nutartyse nurodytas aplinkybes. Baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK XXXIV skyriaus nuostatomis, gali būti atnaujinama tik nustačius akivaizdžią (be papildomo tyrimo ir vertinimo aiškią) baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Tuo tarpu pagal nuteistojo S. Ž. gynėjo pareiškime nurodytus argumentus nėra pagrindo daryti išvados, jog baudžiamoji byla galėtų būti atnaujinta BPK 451 straipsnyje nurodytais pagrindais; todėl nuteistojo S. Ž. gynėjo pareiškimas atmestinas.
10. Atmetus nuteistojo S. Ž. gynėjo pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, klausimas dėl nuteistajam S. Ž. paskirtos bausmės švelninimo, kuris siejamas su, pareiškėjo nuomone, netinkama nusikalstamos veikos kvalifikacija, nesprendžiamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo S. Ž. gynėjo advokato Pauliaus Vinklerio pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Alvydas Pikelis
Audronė Kartanienė
