Nr. DOK-2417
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00918-2019-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su ieškovų G. S. ir I. S. 2021 m. balandžio 23 d. paduotu kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovai G. S. ir I. S. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį atsakovui A. T. dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Gruodžio 9“. Kasacine tvarka skundžiamu sprendimu panaikintas Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimas ir atmestas ieškovų ieškinys, kuriuo jie, būdami trečiojo asmens UAB „Gruodžio 9“ akcininkais, prašė priteisti šio trečiojo asmens naudai 191 503,49 Eur žalos atlyginimą iš atsakovo A. T. kaip UAB „Gruodžio 9“ vadovo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Nr. DOK-2417
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00918-2019-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su ieškovų G. S. ir I. S. 2021 m. balandžio 23 d. paduotu kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovai G. S. ir I. S. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį atsakovui A. T. dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Gruodžio 9“. Kasacine tvarka skundžiamu sprendimu panaikintas Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimas ir atmestas ieškovų ieškinys, kuriuo jie, būdami trečiojo asmens UAB „Gruodžio 9“ akcininkais, prašė priteisti šio trečiojo asmens naudai 191 503,49 Eur žalos atlyginimą iš atsakovo A. T. kaip UAB „Gruodžio 9“ vadovo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovai kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) A. T. padaryti visuotinių akcininkų susirinkimų rengimo tvarkos pažeidimai buvo esminiai, šiurkščiai pažeidžiantys kitų bendrovės (trečiojo asmens) akcininkų teises ir interesus bei sudarę sąlygas A. T. vienašališkai (išvengiant kitų akcininkų dalyvavimo) priimti sprendimus bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų metu, todėl apeliacinės instancijos teismas privalėjo pripažinti tai neteisėtais veiksmais ir pakankamu pagrindu kilti civilinei atsakomybei; 2) nagrinėjamu atveju atsakovas puikiai suvokė, jog negavęs ieškovų sutikimo dėl naujo rangovo kandidatūros bei juos netinkamai informavęs apie vyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą ir tokiu būdu eliminavęs juos iš vienbalsiai priimamų sprendimų priėmimo, pažeidė jam teisės aktuose bei akcininkų sutartyje numatytas pareigas, taip pat savo veiksmais neatitiko rūpestingam, apdairiam, protingam vadovui nustatyto elgesio standarto, todėl toks A. T. prieš bendrovę bei jos akcininkus kylančių fiduciarinių pareigų neatitinkantys elgesys privalo būti pripažintas neteisėtais veiksmais, už kuriuos jam gali būti taikoma civilinė atsakomybė; 3) apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389/2014">3K-3-389/2014</a>), be jokio pagrindo sprendė, kad veiksmų (2017 m. spalio 23 d. projektavimo sutarties su UAB „Projektera“ sudarymas, B korpuso dalies pagal sutartį su UAB „Urbasta“ atsisakymas ir kt.) atlikimas neįrodo, kad atsakovas de facto užėmė vadovo pareigas, nes pagal įgaliojimą atsakovas veikė gana trumpą laiką; teismas visiškai nepagrįstai perkėlė visą įrodinėjimo naštą
ieškovams; teismas išreiškė poziciją, jog ieškovai ne tik turėjo pateikti įrodymus, jog atsakovas atliko veiksmus kaip de facto vadovas, tačiau ir įrodinėti, kad de jure vadovas tuo metu jokių funkcijų nevykdė, kas nesuderinama su civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu; 4) apeliacinio instancijos teismo atsisakymas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais lėmė tai, kad šis teismas bendrovei kilusios žalos net nevertino; anot ieškovų, egzistuoja visos sąlygos, kurioms esant bendrovės vadovas privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais bendrovei sukeltą žalą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2411 (du tūkstančius keturis šimtus vienuolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 436 AB SEB banke.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas