J. Z. pagal BK 182 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-257-495/2023

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00439-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2; 1.1.10.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Z. gynėjo advokato Sigito Mikliušo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu J. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, iš dalies atidėtas paskirtos bausmės vykdymas ir nustatyta įsiteisėjus teismo nuosprendžiui J. Z. nedelsiant atlikti dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – šešis mėnesius; kitos neatliktos laisvės atėmimo bausmės (vienerių metų šešių mėnesių) vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant J. Z. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, atlyginti civiliniams ieškovams turtinę žalą.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendis:

panaikinta apylinkės teismo nuosprendžiu J. Z. nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, J. Z. iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir paskirti įpareigojimai.

J. Z., pripažintam kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams.

Šioje byloje išteisinta D. B., tačiau dėl jos kasacinių skundų nėra gauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. J. Z. nuteistas už tai, kad, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. paimti paskolų iš finansų bendrovių, neketindamas jų grąžinti, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. balandžio 17 d., užpildęs paraiškas gauti paskolas, iš kredito bendrovių gavo: iš UAB „General Financing“ – 6950 Eur paskolą; iš UAB „Mokilizingas“ – 15 000 Eur paskolą; iš UAB „SB lizingas“ – 10 000 Eur paskolą; iš UAB „Bendras finansavimas“ – 6000 Eur paskolą; iš UAB „Bigbank“ – 15 000 Eur paskolą; iš bendrovės „AS Citadele banka“ – 10 000 Eur paskolą. Šias gautas lėšas išgrynino įvairiose Vilniaus miesto vietose ir taip savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, kredito bendrovėms priklausantį 62 950 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino J. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kadangi neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, t. y. ikiteisminio tyrimo metu J. Z. keitė parodymus dėl esminių veikos padarymo aplinkybių, taip klaidindamas ikiteisminio tyrimo pareigūnus; teisme taip pat nepripažino savo padarytos veikos apgaulės būdo; nebuvo nuoširdus aiškindamas tikrąsias paimtų pinigų panaudojimo aplinkybes.

3. Be kita ko, šios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistajam buvo paskirta per švelni bausmė, ir ją sugriežtino – paskyrė trejus metus laisvės atėmimo. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nenustatyta nuteistojo J. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; pasisavinta didelės vertės pinigų suma, kredito įstaigoms padaryta žala iš esmės neatlyginta. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kilusius realius padarinius, nuteistojo J. Z. asmenybę, elgesį veikos padarymo metu ir po jos, nusprendė, kad šiuo atveju nuteistajam paskirtos bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendyje jam pritaikytą BK 75 straipsnį. Kartu teismas pažymėjo, kad gynybos pateikti dokumentai apie nuteistojo darbinę veiklą, mokamas skolas yra formalaus pobūdžio, nuteistasis nesiėmė aktyvių veiksmų turtinei žalai atlyginti, todėl ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę bei dirbdamas pataisos įstaigoje jis turės galimybę gauti pajamų ir taip atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistojo J. Z. gynėjas advokatas S. Mikliušas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nuosprendį grindė prielaidomis; neišdėstė išsamių motyvų dėl griežtesnės bausmės paskyrimo bei bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (BK 75 straipsnis).

4.2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai nepakankami ir formalūs. Neatsižvelgta į byloje nustatytas aplinkybes, dėl kurių jis teisme pakeitė savo parodymus (nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, kai buvo apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat nedalyvaujant gynėjui); ikiteisminio tyrimo pareigūnai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, nes, pasinaudodami nurodytomis aplinkybėmis, užfiksavo tokius parodymus, kurie jiems buvo parankiausi įtarimams pagrįsti; buvo pažeista ir BPK 192 straipsnyje nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas to neįvertino. Šios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tik prielaidomis sprendė apie nuteistojo parodymų patikimumą (apie kreditų paėmimą bei jų panaudojimą). Skundžiamame sprendime nenurodyti ir aiškūs motyvai dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės panaikinimo.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė ir baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnis). Neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis J. Z. savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį; anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba ir darbdavės UAB „Torgama“ charakterizuojamas teigiamai. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, jog padarytas ekonominis nusikaltimas, šiuo nusikaltimu padarytą turtinę žalą jis turi galimybę atlyginti, kadangi dirba ir gauna apie 1000 Eur nuolatinių pajamų. Neteisingi teismo teiginiai, kad nuteistasis pataisos įstaigoje galės gauti panašias pajamas, kadangi tokios galimybės pataisos įstaigose realiai nėra. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad pataisos įstaigose apskritai yra sunku gauti bet kokį darbą. Priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam sudarytų realias galimybes atlyginti žalą ir kartu pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus.

5. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras Tomas Danyla atsiliepimu prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis atitinka jo surašymui keliamus reikalavimus, nustatytus BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalyse. Kasatorius nenurodo, kurį nuosprendžių surašymo taisyklių punktą apeliacinės instancijos teismas 2023 m. sausio 23 d. nuosprendyje pažeidė. Toks kasacinio skundo motyvas yra deklaratyvaus pobūdžio. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti išsamūs motyvai dėl nuteistojo J. Z. parodymų vertinimo, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės panaikinimo. Teismo sprendimai pagrįsti kasacinio teismo praktika.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistas J. Z. pakankamai ilgą laiką niekur nedirbo, t. y. nesiėmė aktyvių veiksmų turtinei žalai kuo greičiau atlyginti. Jis pradėjo dirbti tik prieš baudžiamosios bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Tai rodo nesant pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino, jog J. Z. neteks nuolatinio darbo, nes šiuo metu jis dirba UAB „Torgama“, tačiau, patikrinus J. Z. duomenis „Sodros“ duomenų bazėje, matyti, kad J. Z. UAB „Torgama“ dirbo tik iki 2023 m. sausio 31 d., todėl kasatorius sąmoningai klaidina kasacinį teismą dėl J. Z. darbinių santykių, kadangi kasacinio skundo surašymo metu, t. y. 2023 m. vasario 20 d., J.. UAB „Torgama“ jau nedirbo.

6. Civilinės ieškovės bendrovės „PlusPlus Capital AS“ teisininkė Ingrida Žverelytė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atstovė atsiliepime nurodo:

6.1. Civilinė ieškovė nesutinka su kasatoriaus argumentais dėl iš dalies atlygintos žalos. Iš antstolių kontoros pateiktos informacijos yra žinoma, kad J. Z. nedirba nuo 2023 m. sausio 31 d., o nuo 2022 m. liepos mėn. negauna pajamų, turto neturi, dėl skolininko vykdomi išieškojimai šešiose vykdomosiose bylose, išieškotina suma sudaro apie 90 000 Eur. Tai rodo, kad nuteistasis klaidina teismą dėl žalos atlyginimo, kartu nededa jokių pastangų, kad atlygintų civilinei ieškovei padarytą žalą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo J. Z. gynėjo advokato S. Mikliušo kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

8. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytą nuteistojo J. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ši kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikoma pripažinta tais atvejais, kai teismas nustato, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba jis padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kasacinio teismo yra suformuluota taisyklė, kad prisipažinimu laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Aptariama asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai teismo pripažįstama tokiais atvejais, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neatima teisės tai padaryti baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-49-976/2020, 2K-181-788/2021).

10. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje savo sprendimą panaikinti nuteistajam pirmosios instancijos teismo nustatytą šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę motyvavo tuo, kad J. Z. ikiteisminio tyrimo metu keitė savo parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiką, taip siekė suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir kliudė nustatyti objektyvią tiesą byloje; nepripažino sukčiavimo sudėties požymio, t. y. apgaulės būdo, ir nuslėpė tikrąsias apgaulės būdu gautų pinigų panaudojimo aplinkybes. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiomis šios instancijos teismo išvadomis.

11. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, teismas konstatavo, jog nuteistasis J. Z. ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus dėl esminių jam inkriminuotos veikos padarymo aplinkybių, tačiau nuteistojo viso proceso metu duotų parodymų turinio neanalizavo, aiškių motyvų tokiai savo išvadai pagrįsti neišdėstė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nuosekliai analizavo nuteistojo J. Z. parodymų visumą ir juos įvertino įrodymų viseto kontekste. Šis teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu J. Z., 2019 m. gruodžio 10 d. pirmą kartą apklaustas kaip specialusis liudytojas, parodė, kad iš kredito įstaigų kreditus ėmė vienas, su niekuo dėl jų nesitarė (2 t., b. l. 1–4); 2020 m. birželio 16 d. apklausiamas kaip specialusis liudytojas ir 2020 m. liepos 16 d. apklausiamas kaip įtariamasis parodė, kad taip sukčiauti sugalvojo įmonės, kurioje jis dirbo, direktorė D. B., šiai jis ir perduodavo iš kredito įstaigų gautus pinigus (6 t., b. l. 178–179). Vėliau, besitęsiant ikiteisminiam tyrimui, J. Z. grįžo prie pirminių savo parodymų ir paneigė savo parodymus apie UAB „Monrela“ direktorės dalyvavimą paimant kreditus, 2021 m. sausio 27 d. pateikdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams pareiškimą ir 2021 m. vasario 26 d., 2021 m. kovo 19 d. papildomai apklausiamas kaip įtariamasis jis parodė, kad ankstesnėse (2020 m. birželio 16 d., 2020 m. liepos 16 d.) apklausose apkalbėjo D. B. dėl to, kad šių apklausų metu buvo abstinencijos būsenos dėl nuolat vartojamo alkoholio ir siekė, kad kuo greičiau būtų paleistas iš policijos įstaigos; savo padarytą nusikalstamą veiką, kuria yra įtariamas, jis pripažįsta visiškai (6 t., b. l. 190–191; 7 t., b. l. 1–3). Tokius savo parodymus jis patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje (8 t., b. l. 142–144), atsiprašė D. B., kad ją apkalbėjo. Teismas, įvertinęs nuteistojo parodymus visų įrodymų kontekste, konstatavo, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, jog J. Z., apgaulės būdu imdamas kreditus, veikė bendrai su D. B., todėl šias aplinkybes iš J. Z. kaltinimo pašalino, o D. B. išteisino, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nuteistojo J. Z. parodymai ta apimtimi, kad jis veikė vienas sukčiaudamas kredito įstaigų atžvilgiu, buvo įvertinti kaip patikimi įrodymai, o jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminiame tyrime su J. Z. atlikto procesinio veiksmo – D. B. atpažinimo pagal nuotrauką (BPK 192 straipsnis) – metu gauti duomenys teisme nebuvo pripažinti įrodymu, nustačius BPK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimą; kartu teisme liko nepaneigta nuteistojo parodymuose nurodyta aplinkybė, kad jis buvo apklaustas alkoholinės abstinencijos būsenos, kuri ir nulėmė tikrovės neatitinkančių parodymų apie tai, kad jis veikė kartu su D. B., davimą.

12. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis taip pat buvo apklaustas ir davė nuoseklius parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką – jis dar kartą patvirtino, kad šioje byloje išteisintoji D. B. su jo padarytu nusikaltimu niekaip nėra susijusi (9 t., b. l. 97–99). Tačiau, kaip minėta, šios instancijos teismas tik apsiribojo formalia išvada, kad nuteistasis ikiteisminiame tyrime keitė parodymus, taip siekdamas suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, ir šios išvados pagrindu panaikino jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, išimtinai susijusią su išteisintosios D. B. dalyvavimu padarant nusikalstamą veiką, kas iš esmės nekeičia nuteistojo J. Z. pozicijos dėl jo paties padarytos nusikalstamos veikos. Kaip matyti iš šios nutarties 11 punkte aptartų nuteistojo parodymų turinio, jis, ikiteisminio tyrimo metu paneigęs savo parodymus apie D. B. dalyvavimą sukčiaujant, visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir davė nuoseklius parodymus. Ne mažiau svarbu ir tai, kad J. Z., nelaukdamas ikiteisminio tyrimo pabaigos, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 2021 m. sausio 27 d. pateikė rašytinį pareiškimą, kuriame nurodė aptartas priežastis ir paneigė klaidingus parodymus, savo iniciatyva. Tai rodo kaltinamojo prisipažinimą esant asmeninės valios išraiška, o ne priverstam bylos įrodymų. Pateikęs šį pareiškimą, duotus parodymus jis visiškai patvirtino ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teisme. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo J. Z. nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

13. Be kita ko, svarbu pažymėti ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados yra akivaizdžiai prieštaringos. Šis teismas dėl tų pačių nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (dėl D. B. dalyvavimo) darė skirtingas išvadas. Kaip jau minėta, spręsdamas dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jis konstatavo, jog nuteistasis keitė parodymus, nevertindamas pirmosios instancijos teismo nustatytos jų keitimo priežasties. Tačiau tame pačiame procesiniame sprendime, atsakydamas į prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl D. B. išteisinimo ir kartu vertindamas J. Z. parodymų apie pastarosios dalyvavimą šioje nusikalstamoje veikoje patikimumą, jis pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad J. Z., duodamas parodymus apie D. B., galėjo būti abstinencijos būsenos, o vėliau pakeitęs parodymus, kad nusikaltimą įvykdė vienas, nemelavo.

14. Sprendžiant dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, negalima sutikti ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistasis nepripažino vienos iš esminių jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių – apgaulės būdo. J. Z. nuo pirmosios jo kaip įtariamojo apklausos pripažino jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokios pozicijos jis laikėsi ir viso teisminio bylos nagrinėjimo metu. Savo ruožtu byloje aiškiai nustatyta, kaip pasireiškė apgaulė, kokiu būdu ši buvo panaudota, tai yra tikrų ketinimų negrąžinti paskolos nutylėjimas, pasinaudojant finansinių įstaigų pasitikėjimu. Dėl šios aplinkybės ginčų byloje nekilo, nuteistasis jos neginčijo, kaip minėta, kaltę visiškai pripažino. Byloje nenustatyta, kad J. Z., susiklosčius paskolos teisiniams santykiams, būtų naudojęs kitus apgaulės būdus, pavyzdžiui, klastojęs dokumentus, pranešęs neteisingus duomenis, atlikęs veiksmus, imituojančius sutarčių vykdymą ir pan. Be kita ko, byloje, vadovaujantis nuteistojo parodymais, nustatyta, kad J. Z. nuosekliai parodė nepamenantis palūkanų normų, nesigilinęs į kitas paskolų suteikimo sąlygas, nė karto nėra mokėjęs įmokų, taigi iš esmės atskleidė savo sumanymą nesudaryti realių galimybių grąžinti skolą. Nuteistojo noras gautus finansinius išteklius panaudoti verslui sukurti paaiškinamas subjektyviu savo veiksmų interpretavimu, savo veiksmų pateisinimu, tačiau tai savaime nepaneigia viso baudžiamojo proceso metu išreikšto savo kaltės pripažinimo, kritiško požiūrio į savo įvykdytą nusikalstamą veiką bei gailėjimosi.

15. Galiausiai apeliacinės instancijos teismo vertinimas dėl nuteistojo nenuoširdumo, nuslepiant tikrąsias gautų pinigų panaudojimo aplinkybes, yra paremtas prielaidomis. Viena vertus, pripažįstama aplinkybė dėl asmens polinkio į priklausomybę, kai asmuo elgėsi neadekvačiai, kita vertus, abejojama galimybe neracionaliai išeikvoti iš paskolų gautas lėšas. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pinigų panaudojimo aplinkybės teisiniam nuteistojo veiksmų vertinimui nėra reikšmingos.

16. Taigi, iš aptartų byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nuteistasis atitinka abi aptariamą baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę sudarančias sąlygas – pripažino padaręs baudžiamajame įstatyme nustatytą veiką; prisipažinimas atliktas ne dėl surinktų byloje įrodymų, taip pat nuoširdžiai gailėjosi – nuoširdumą atskleidžia asmens pozicija viso proceso metu, savarankiška iniciatyva pašalinti neteisingai nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes. Nuteistojo parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo.

17. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tinkamai pritaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei, atsižvelgdamas į tai, teisingai individualizavo bausmę ir nustatė jos dydį, mažesnį už inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį, – dvejų metų laisvės atėmimą. Teismas laikėsi baudžiamojo įstatymo nustatytų bausmės skyrimo taisyklių (BK 54 straipsnio 1 dalis, 61 straipsnis).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

18. Kasaciniu skundu keliamas ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimas, nurodant, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą dalinį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir nuteistojo asmenybę.

19. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, asmeniui, nuteistam daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, nurodytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Be BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), svarbus ir materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus, t. y. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

20. Materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susijęs su bausmės tikslais. Bausmės tikslai yra nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje – tai siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimu irgi siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023).

21. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo arba atlikus tik dalį bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

22. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnės instancijos teismų nuosprendžių turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnį) tinkamai pritaikė ir padarė teisingas išvadas pirmosios instancijos teismas.

23. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, šis teismas, darydamas išvadą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, įvertino ne tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (sunkus nusikaltimas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę: anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, pagal išgales, nors ir nedidelėmis dalimis, moka skolas antstoliams, nėra duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir iš dalies atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

24. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą ir konstatavo, jog šiuo atveju įstatymo nustatytų bausmės tikslų bus galima pasiekti tik nuteistajam J. Z. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Su tokiomis šio teismo išvadomis sutikti negalima, kadangi jos, priešingai nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, padarytos remiantis išimtinai tik prielaidomis, bet ne byloje objektyviai nustatytomis aplinkybėmis, reikšmingomis sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo.

25. Pirmiausia, kaip jau nustatyta šioje nutartyje, šios instancijos teismas netinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, konstatavęs, kad nuteistasis neprisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai nesigailėjo. Antra, vertindamas nuteistojo asmenybę, šis teismas padarė absoliučiai prielaidomis pagrįstą išvadą, kad J. Z., visiškai neatsisakęs alkoholio vartojimo, gali pakartotinai padaryti analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, taip pripažindamas jo polinkį į nusikalstamą elgesį. Negana to, teismas nusprendė, kad nuteistasis J. Z. turi lygiai vienodas galimybes atlyginti nusikaltimu padarytą žalą tiek būdamas laisvėje, tiek ir atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, nors visuotinai yra žinoma, jog asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, galimybė susirasti darbą ir pradėti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą, nors teoriškai egzistuoja, realiai sunkiai įgyvendinama. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvada, kad nuteistasis turi lygiavertes galimybes susirasti darbą ir už jį gauti tokį patį užmokestį tiek įkalinimo įstaigoje, tiek laisvos darbo rinkos sąlygomis, yra grįsta tik prielaidomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikiant aptariamą išvadą, neatsižvelgta, kokios yra įkalinimo įstaigose darbinio užimtumo galimybės, atitinkančios asmens kvalifikaciją, neatsižvelgta ir į įkalinimo įstaigose prieinamų darbų darbo užmokesčio konkurencingumą. Vertinant dėl nuteistojo siekio atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, taip pat teismo buvo apsiribota tik formaliomis išvadomis, jog jis nesiėmė tinkamų priemonių civiliniams ieškiniams padengti, nes dirbo tik trumpą laiko tarpą. Tačiau būtina pažymėti, kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis J. Z. įsidarbino UAB „Torgama“ 2021 m. balandžio mėn. ir dirbo iki 2023 m. sausio 31 d., tai rodo, jog, skundžiamu apeliacinės instancijos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžiu jam panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą ir paskyrus realią trejų metų laisvės atėmimo bausmę, nuosprendis įsiteisėjo ir darbo teisiniai santykiai galėjo nutrūkti dėl teismo nuosprendžio vykdymo.

26. Be kita ko, šios instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, visiškai nevertino nuteistojo asmenybės (teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, byloje nėra kitų jį neigiamai charakterizuojančių duomenų ir kt.), neatsižvelgta į tai, kad buvo padarytas ekonominio pobūdžio nusikaltimas, be kita ko, kurio padarymui įtakos turėjo, kaip nustatyta, ir asmens turėta priklausomybė nuo alkoholio, tinkamai neatsižvelgta ir į civilinių ieškovų teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir kt. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste būtina pažymėti ir tai, kad baudžiamasis persekiojimas vykdomas ne tik tam, kad būtų tinkamai nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo (BPK 1 straipsnis), bet ir tam, kad būtų pakankamai realizuota kiekvieno nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisė reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 punktas). Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, tai viena efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos priemonių, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taigi, šiuo institutu, be kita ko, iš esmės sudaromos palankesnės sąlygos atlyginti žalą, kartu ir įgyvendinti teisingumo principą. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).

27. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnis) ir nepagrįstai panaikino J. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo atidėjimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 23 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu J. Z., pripažintam kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė sugriežtinta iki trejų metų, panaikintas paskirtos bausmės dalies vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) bei panaikinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kitą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Rima Ažubalytė

Daiva Pranytė-Zalieckienė