Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-22-648/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00585-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 11.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo 2020 m. sausio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje P. P. nubaustas pagal ANK 233 straipsnio 1 dalį 90 Eur dydžio bauda su ginklo priedėlio (2 vnt.) konfiskavimu už tai, kad 2018 m. lapkričio 6 d. 13.34 val. Vilniuje, Rodūnios kelyje 9, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste buvo sulaikyta siunta – naktiniai matymo taikikliai, siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), kurių gavėjas P. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad, vadovaujantis 2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvada Nr. 140-S-8075(1.14E), siuntoje esantys du identiški komplektai (metalinis cilindras su naktinio matymo kamera ir tvirtinimu prie šautuvo optinio taikiklio, 4,3 colio LCD ekranas, IR prožektorius (veikimo nuotolis apie 100 m), prožektoriaus tvirtinimas prie optinio taikiklio, ekrano tvirtinimas prie optinio taikiklio, kamufliažinė juosta) yra pramoninės gamybos naktinio matymo taikikliai su LCD monitoriais ir IR prožektoriais, skirti tvirtinti prie šautuvo optinio taikiklio. Vadovaujantis Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokolo Nr. 13 išrašo 3 punktu, tokiems prietaisams taikomi naktiniams taikikliams nustatyti apyvartos reikalavimai ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tokie prietaisai priskiriami A kategorijos ginklų priedėliams. Taip P. P. pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi P. P. skundas netenkintas ir Institucijos vyresniojo tyrėjo 2020 m. sausio 15 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartimi P. P. apeliacinis skundas netenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis palikta nepakeista.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. vasario 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Šioje byloje apylinkės teismas nustatė, kad pareigūnai, surašę administracinio nusižengimo protokolą, padarė akivaizdų pareiškėjo procesinių teisių pažeidimą, tačiau šias aplinkybes skundžiamoje nutartyje nutylėjo. Tuo tarpu apygardos teismas neišanalizavo bylos medžiagos ir priėmė tik formalų sprendimą. Pareiškėjo teigimu, teisinga ir pagrįsta yra šioje byloje priimta ankstesnė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis, kuria panaikintas Institucijos vyresniojo tyrėjo 2020 m. sausio 15 d. nutarimas ir byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, o vėliau vykęs procesas tėra Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, interesų protegavimas. Pareiškėjas pažymi, kad skundžiami teismų sprendimai yra prieštaringi, o juose nurodyta informacija neatitinka tikrovės ir kelia abejonių teismų nešališkumu.
5.2. Apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad byloje buvo pateikta eksperto išvada popieriniu ir elektroniniu variantu. Tuo tarpu apygardos teismo nutartyje minima Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. lapkričio 14 d. išvada Nr. 140-S-8075 (1.14E), kurios numeris sutampa su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto registracijos numeriu, yra tik specialisto nuomonė, kuri, be kita ko, nepriskirtina prie ANK 569 straipsnyje nurodytų duomenų administracinio nusižengimo byloje gavimo priemonių. Pareiškėjas pažymi, kad nors net keli specialistai šioje byloje ginčo objektus įvertino skirtingai, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro nuomone, pateikti komplektai, kuriuose yra naktinio matymo kamera, yra pramoninės gamybos (Kinija) naktinio matymo taikikliai, priskiriami A kategorijos ginklų priedėliams. Tačiau kokie požymiai leidžia teigti, kad ši kamera priskirtina A kategorijos ginklų priedėliams, nėra nurodyta. Antai Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centro rašte nurodyta, kad visi trys komponentai (monitorius, kameros, IR prožektorius) nepriskirtini Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu patvirtintam Bendrajam karinės įrangos sąrašui. Pareiškėjui taip pat neaišku, iš kur teismas gavo duomenis apie gamintojo tinklalapyje esančią informaciją apie užsakytus prietaisus, nes jų gamintojas nenustatytas. Be to, kaip nurodo pareiškėjas, kyla abejonių ir dėl naktinių monokuliarų apyvartos reikalavimų taikymo, nors prekių patikrinimo akte ir teismo nutartyje nurodyta, kad sulaikyta skaitmeninė kamera su laikikliu ir ekranu.
5.3. Teismų sprendimuose teigiama, kad jis (P. P.) naktinio matymo prietaisą įsigijo. Tačiau, kaip teigė pareiškėjas, jis šį prietaisą tik užsisakė, bet neįgijo. Remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, prekių įsigijimo momentu laikomas momentas, kai prekes įsigyjantis asmuo pagal sandorio sąlygas gali disponuoti prekėmis kaip jų savininkas. Kaip nurodo pareiškėjas, užsakytomis prekėmis jis nedisponavo kaip savininkas, nes, iškilus abejonių, kad prekės gali būti uždraustos civilinėje apyvartoje, pateikė prašymą dėl prekių grąžinimo. Dėl to jis ne tik nepažeidė ANK 233 straipsnio nuostatų, bet ir nesikėsino jų pažeisti.
6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Mindaugo Stravinsko atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašoma administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
6.1. Institucijos pareigūnas nustatė būtinus administracinio nusižengimo požymius, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo surinktą medžiagą, ištyrė visas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir konstatavęs, kad pareiškėjo kaltė dėl ANK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo yra visiškai įrodyta, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apylinkės ir apygardos teismai objektyviai bei visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundus ir juos atmetė. Tenkinti pareiškėjo prašymą bei naikinti teismų sprendimus nėra faktinio ir teisinio pagrindų.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. prašymas netenkintinas.
Dėl ANK 233 straipsnio 1 dalies taikymo
8. ANK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą su tos rūšies ginklais naudoti draudžiama, įsigijimą, laikymą ir naudojimą. Šios normos dispozicija yra blanketinė, tiesiogiai nukreipianti į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, reglamentuojantį ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, todėl, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, kaltinime turi būti nurodytos ir konkrečios asmens pažeistos šio įstatymo nuostatos.
9. Nagrinėjamoje byloje P. P. nubaustas pagal ANK 233 straipsnio 1 dalį už tai, kad įsigijo naktinio matymo taikiklius, kurie pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriami A kategorijos ginklų priedėliams, draudžiamiems naudoti civilinėje apyvartoje, taip pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
10. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad civilinėje apyvartoje draudžiami A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis A kategorijos ginklams, jų dalis, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, valstybiniai muziejai, A kategorijos ginklus, šaudmenis, jų dalis ir priedėlius tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 6 punktą A kategorijos ginklų priedėliams taip pat priskiriami naktiniai taikikliai. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veikiančius A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis gali įsigyti ir turėti tik specialaus statuso subjektai (Specialiųjų tyrimų tarnyba, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Vidaus reikalų ministerija, vidaus reikalų statutinės įstaigos, Valstybės saugumo departamentas, Generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos šaulių sąjunga, jų padaliniai ir pavaldžios įstaigos, Lietuvos Respublikos muitinė (2 straipsnio 43 punktas)), valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba, A kategorijos ginklų, šaudmenų, jų dalių ir priedėlių tyrimais ir konstravimu užsiimančios mokslinio tyrimo įstaigos, Lietuvos bankas.
11. Byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 6 d. Vilniuje, Rodūnios kelyje 9, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste buvo sulaikyta iš Kinijos gauta siunta, kurios gavėjas yra P. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Patikrinus siuntos turinį, rasta skaitmeninė kamera su laikikliais ir ekranu. Atlikus objektų tyrimą, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 140-S-8075 (1.14E) nurodyta, kad pateikti tirti du identiški komplektai, kuriuos sudaro metalinis cilindras su naktinio matymo kamera ir tvirtinimu prie šautuvo optinio taikiklio, 4,3 colio LCD ekranas, IR prožektorius, kurio veikimo nuotolis apie 100 m, prožektoriaus tvirtinimas prie optinio taikiklio, ekrano tvirtinimas prie optinio taikiklio, kamufliažinė juosta, yra pramoninės gamybos (Kinija) naktinio matymo taikikliai su LCD monitoriais ir IR prožektoriais, skirti tvirtinti prie šautuvo optinio taikiklio. Vadovaujantis Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokolo Nr. 13 išrašo 3 punktu, tokiems prietaisams taikomi naktiniams taikikliams nustatyti apyvartos reikalavimai, o naktiniai taikikliai, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriami A kategorijos ginklų priedėliams. Pareiškėjas aplinkybės, kad jis yra šios siuntos gavėjas, neginčijo.
12. Kaip matyti iš skundžiamų apylinkės ir apygardos teismų sprendimų turinio, teismai, išsamiai išnagrinėję visas reikšmingas bylos aplinkybes ir įvertinę byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad P. P. įsigijo naktinio matymo taikiklius, priskiriamus A kategorijos ginklų priedėliams, kurie civilinėje apyvartoje draudžiami. Atsižvelgdami į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas atitiktų statusą asmenų, išvardytų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, turinčių teisę įsigyti ir turėti A kategorijos ginklų priedėlius, teismai padarė motyvuotą išvadą, kad P. P., įsigydamas minėtus naktinio matymo taikiklius, pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir pagrįstai Institucijos 2020 m. sausio 15 d. nutarimu yra nubaustas pagal ANK 233 straipsnio 1 dalį.
13. Pareiškėjo teigimu, jo veikoje netinkamai nustatytas administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 233 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis – neteisėtas ginklų taikiklių ar kitų priedėlių įsigijimas, nes jis naktinio matymo prietaisus tik užsisakė, bet jų neįsigijo ir jais kaip savininkas nedisponavo, o kilus abejonių, kad prekės gali būti uždraustos civilinėje apyvartoje, pateikė prašymą dėl jų grąžinimo. Aiškinant ANK 233 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų – ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą su tos rūšies ginklais naudoti draudžiama, įsigijimo, laikymo ir naudojimo turinį, vadovaujamasi ne disponavimo, valdymo, kaip daiktinių teisių, samprata civilinėje teisėje, bet administracinių nusižengimų teisena. Įsigijimu šios teisės normos prasme laikomi veiksmai, kuriais asmuo, pažeisdamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatytą tvarką, gauna uždraustus ginklų taikiklius ar kitus priedėlius. Tokiais veiksmais laikomas ginklų taikiklių ar kitų priedėlių pirkimas, gavimas veltui, gavimas dovanų, rastų pasisavinimas ar pan., kai šie veiksmai atliekami pažeidžiant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatytas ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų įsigijimo taisykles.
14. Byloje nustatyta, kad P. P. elektroninėje parduotuvėje „AliExpress“ iš Kinijos užsisakė dvi vaizdo stebėjimo kameras su skystųjų kristalų ekranu, suformavo prekių krepšelį ir už prekes sumokėjo įvedęs savo banko kortelės duomenis, nupirktos prekės iš Kinijos į Lietuvą buvo išsiųstos paštu P. P. jo nurodytu adresu ir pareiškėjo nepasiekė tik todėl, kad siunta buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, įtariant, kad joje esančios prekės priskiriamos A kategorijos ginklų priedėliams, kurių civilinė apyvarta draudžiama. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas elektroninėje parduotuvėje nusipirko pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą draudžiamus naudoti A kategorijos ginklų priedėlius – naktinio matymo taikiklius, taip juos neteisėtai įsigijo. Aplinkybė, kad po siuntos sulaikymo pareiškėjas pateikė prašymą dėl prekių grąžinimo, jo atsakomybės už neteisėtą naktinio matymo taikiklių įsigijimą nešalina. Be to, šiuo atveju, sprendžiant P. P. atsakomybės pagal ANK 233 straipsnio 1 dalį klausimą, neturi reikšmės tai, kokiu tikslu, pasak pareiškėjo, buvo ketinama naudoti įsigytus prietaisus, nes Lietuvos Respublikoje jau pats tokių prietaisų įsigijimas, laikymas ir naudojimas pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra draudžiamas.
15. Pareiškėjas nesutinka dėl jo įsigytiems prietaisams taikomų naktinių monokuliarų (taikiklių) apyvartos reikalavimų teigdamas, kad prekių patikrinimo akte ir teismo nutartyje yra nurodyta, jog buvo sulaikyta skaitmeninė kamera su laikikliu ir ekranu. Šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.
16. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 dalį daiktų ir įrenginių modelius ginklams ir konkrečiai jų kategorijai priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sudaryta ekspertų komisija. Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokolo Nr. 13 išrašo 3 punktu yra nutarta pakeisti šios komisijos 2011 m. kovo 24 d. protokolo išrašo Nr. 12 27 punktą ir naktiniams monokuliarams, kurių gamintojai numatė jų panaudojimą kaip naktinių taikiklių arba kuriuos be papildomo perdarymo galima pritvirtinti prie ginklo optinių taikiklių, taikyti naktiniams taikikliams nustatytus apyvartos reikalavimus. Kaip minėta, byloje esančiame Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 140-S-8075 (1.14E) nurodyta, jog pateikti tirti objektai yra pramoninės gamybos (Kinija) naktinio matymo taikikliai su LCD monitoriais ir IR prožektoriais, skirti tvirtinti prie šautuvo optinio taikiklio. Taigi šie prietaisai priskiriami prie Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. kovo 24 d. protokolo išrašo Nr. 12 27 punkte nurodytųjų, kuriems taikytini naktiniams taikikliams nustatyti apyvartos reikalavimai. Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo internetinėje parduotuvėje įsigytos prekės, išvertus iš anglų kalbos, įvardytos kaip „naktinio matymo kamera prie šautuvo optinio taikiklio“. Vadinasi, šių prietaisų, kaip naktinių monokuliarų (taikiklių), paskirtį nurodė ir pats jų gamintojas (pardavėjas). Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas, elektroninėje parduotuvėje iš medžioklei (angl. hunting) skirtų prekių (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 14–15) išsirinkdamas ir įsigydamas minėtus draudžiamus prietaisus, tokią jų paskirtį žinojo.
17. Pareiškėjas nurodo, kad teismai, pripažindami jam skirtoje sulaikytoje siuntoje buvusius objektus A kategorijos ginklų priedėliais, draudžiamais civilinėje apyvartoje, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 140-S-8075 (1.14E), kuriame pateikta specialisto nuomonė, tuo tarpu joks tyrimas dėl ginčo objektų byloje neatliktas ir specialisto išvada nepateikta.
18. Atsakant į pareiškėjo argumentus pažymėtina, kad pagal ANK 593 straipsnio 1 dalies 9 punktą administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę gauti specialisto paaiškinimus, o pagal ANK 593 straipsnio 2 dalį, atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad specialistas yra reikiamų specialiųjų žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Šiuo aspektu svarbu tai, kad specialistas turėtų tam tikros srities specialiųjų žinių ir būtų kompetentingas.
19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atliekant administracinio nusižengimo tyrimą ir renkant įrodymus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2019 m. birželio 10 d. raštu Nr. 10-S-42929 „Dėl pateikiamų objektų priklausomumo nustatymo“ buvo kreiptasi į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą, pateikiant sulaikytoje pašto siuntoje esančius objektus bei prašant įvertinti jų būklę ir atsakyti į klausimus, ar pateikti objektai yra ginklų priedėliai, kokiai kategorijai jie priskiriami ir kokie apyvartos reikalavimai jiems yra taikomi (b. l. 38). Iš minėto rašto turinio aišku, kad šiuo atveju buvo prašoma atlikti objektų tyrimą ir pateikti atitinkamą paaiškinimą, o ne specialisto išvadą. Pažymėtina, kad būtent tai ir buvo padaryta. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. 140-S-8075 (1.14E) „Dėl pateiktų objektų priklausomumo nustatymo“ (teismų sprendimuose įvardyta kaip Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. lapkričio 14 d. išvada Nr. 140-S-8075 (1.14E), specialisto išvada) matyti, kad, atlikus tyrimą ir atsakant į pateiktus klausimus, pateiktas kompetentingo specialisto – Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus viršininko S. S. – paaiškinimas, kuriame padaryta išvada, jog pateikti tirti objektai yra priskiriami A kategorijos ginklų priedėliams (b. l. 14). Taigi, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. lapkričio 14 d. raštui Nr. 140-S-8075 (1.14E) netaikytini BPK 90 straipsnyje nustatyti specialisto išvadai taikomi formos ir turinio reikalavimai, nes šiuo atveju buvo atliekamas visiškai kitas tyrimo veiksmas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, vertindami, ar pareiškėjo įsigyti prietaisai – naktinio matymo taikikliai – priskirtini prie draudžiamų civilinėje apyvartoje ginklų priedėlių, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. 140-S-8075 (1.14E) pagrįstai pripažino tinkamu įrodymu byloje, nes jis buvo gautas įstatymų nustatyta tvarka, ir juo tinkamai rėmėsi.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, jo veikoje nustatyti visi administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 233 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, tiek Institucijos pareigūnas, priėmęs 2020 m. sausio 15 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjas nubaustas pagal ANK 233 straipsnio 1 dalį, tiek bylą nagrinėję apylinkės ir apygardos teismai tinkamai taikė įstatymą ir esminio materialiosios teisės pažeidimo nepadarė.
21. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nustatė akivaizdų administracinio nusižengimo protokolą surašiusių pareigūnų padarytą jo procesinių teisių pažeidimą, tačiau šį pažeidimą ignoravo. Dėl šių pareiškėjo argumentų pažymėtina, kad išties iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, jog teismas nustatė pareiškėjo procesinių teisių pažeidimą, nes administracinio nusižengimo tyrimo metu jam nebuvo suteikta teisė susipažinti su dėl jo nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri yra sudėtinė šios administracinio nusižengimo bylos dalis. Tačiau nagrinėjamu atveju šis procesinis pažeidimas nelaikytinas esminiu. Antai, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, pats pareiškėjas aplinkybės, kad siuntoje buvo būtent jo užsakytos prekės, neginčijo, tuo tarpu jo kaltė padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 233 straipsnio 1 dalyje, iš esmės grindžiama Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 140-S-8075 (1.14E), kuris pareiškėjui buvo pateiktas ir su kuriuo jis susipažino. Pareiškėjui buvo pateiktas ir nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame išdėstyti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Be to, apylinkės teismas, nustatęs, kad pareiškėjas su ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra susipažinęs, tenkino pareiškėjo prašymą ir išsiuntė jam ikiteisminio tyrimo medžiagos kopiją, taip sudarydamas galimybę jam susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Taigi pirmiau nurodytas pareiškėjo procesinių teisių pažeidimas buvo pašalintas nagrinėjant bylą teisme.
22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjamoje byloje nenustačius jokių esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, naikinti apylinkės ir apygardos teismų sprendimus pareiškėjo prašyme išdėstytais argumentais ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Arvydas Daugėla
Tomas Šeškauskas
Artūras Pažarskis
