V. P. pagal BK 229 str., 96 str.

-

Baudžiamoji byla Nr. 2K-351/2013

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00105-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.6.

2.2.4.3. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutarties.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu V. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį 6500 Lt (50 MGL) dydžio bauda.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartimi V. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistosios kasacinį skundą atmesti,

n u s t a t ė :

V. P. nuteista už tarnybos pareigų neatlikimą. Byloje nustatyta, kad V. P., būdama (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo teisėja ir turėdama įgaliojimus vykdyti teisingumą bei pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 216 straipsnio 4 punktą ir 224 straipsnį priskirtą kompetenciją nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2010 m. gegužės 20 d. netinkamai atliko savo pareigas 162-jose jos žinioje esančiose administracinių teisės pažeidimų bylose, dėl to nebuvo įvykdyti ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, liko nenubausti bei išvengė administracinės atsakomybės 25 tikėtina administracinius teisės pažeidimus padarę asmenys: G. I., A. M., M. T., A. K., E. D., M. D., E. P., A. Š., A. D., V. Š., K. N., V. D., L. Z., A. Š., O. G., K. L., A. K., M. B., E. R., R. B., M. V., V. J., G. L., B. L., M. P., buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės ir asmenų lygybės prieš įstatymą principai, tuo pakenkta teisminės valdžios autoritetui, pažemintas teisėjo vardas ir padaryta didelė žala valstybei, o būtent:

turėdama savo žinioje ir per įstatymo nustatytą terminą išnagrinėjusi 125 administracinių teisės pažeidimų bylas ir kiekvienoje iš jų priėmusi procesinius sprendimus, nevykdė ATPK 288 straipsnio reikalavimų, per tris dienas pasirašytinai neįteikė, taip pat neišsiuntė nutarimų nuorašų asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip suvaržė ATPK 291 straipsnyje numatytą nurodytų proceso dalyvių teisę apskųsti priimtą sprendimą;

turėdama savo žinioje ir per įstatymo nustatytą terminą išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A-1748-741-2008 dėl G. I. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnyje, pažeidėjai tinkamai įteikus šaukimus ir pranešus apie 2008 m. lapkričio 12 d. ir 2008 m. gruodžio 22 d. paskirtų teismo posėdžių vietą ir laiką, tačiau šiai neatvykus, išnagrinėjusi bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir priėmusi sprendimą skirti G. I. administracinę nuobaudą įspėjimą, nevykdė ATPK 288 straipsnio ir 311 straipsnio 2 dalies reikalavimų, t. y. neįteikė taip pat neišsiuntė nutarimo nuorašo pažeidėjui, pažeidė nutarimo skirti įspėjimą vykdymo tvarką ir neužtikrino nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje vykdymo, kuris, pasibaigus ATPK 308 straipsnyje numatytam vykdymo senaties terminui, nebegalimas;

turėdama savo žinioje per įstatymo nustatytą terminą neišnagrinėjo ir nepriėmė jokių procesinių sprendimų 14-oje administracinių teisės pažeidimų bylų, taip nevykdė ATPK 35 ir 282 straipsnių reikalavimų išnagrinėti bylas ir paskirti nuobaudas per administracinių bylų nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo terminus, nevykdė ATPK 286 straipsnio reikalavimo priimti nutarimą išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl to galimi pažeidėjai liko nenubausti, o jų nubaudimas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui tapo negalimas;

savo žinioje turėtose 22-jose administracinių teisės pažeidimų bylose dėl administracinių nuobaudų pakeitimo iš esmės nesiėmė būtinų veiksmų joms išnagrinėti ir neišnagrinėjo, laiku nesiėmė priemonių užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų informavimą apie jų bylų nagrinėjimo vietą ir laiką bei dalyvavimą jas nagrinėjant, šiais savo veiksmais vilkino bylų nagrinėjimą ir taip pažeidė proceso dalyvių teisę į greitą ir operatyvų teismo procesą, taip pat nevykdė ATPK 35 ir 282 straipsnių reikalavimų išnagrinėti bylas ir paskirti nuobaudas per administracinių bylų nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo terminus, ATPK 286 straipsnio reikalavimo priimti nutarimą išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl to galimi pažeidėjai liko nenubausti, o jų nubaudimas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui tapo negalimas.

Nuteistoji V. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartį ir bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, požymių.

Kasatorės nuomone, teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Anot nuteistosios, baudžiamasis įstatymas netinkamai pritaikytas kvalifikuojant veiką ir ją pripažįstant nusikalstama, esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai padaryti įrodymų vertinimo srityje, pažeista teisė žinoti, kuo yra kaltinama, nes byloje surašytas BPK 219 straipsnio neatitinkantis kaltinamasis aktas, bylą išnagrinėjo šališkas teismas, dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos teisės, tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, priimti teisingą nuosprendį ir nutartį.

Kasatorė teigia ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodžiusi, kad jai pareikštas kaltinimas nėra visiškai aiškus ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimą, 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi bylą buvo nusprendęs grąžinti prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams. Šiaulių apygardos prokuratūrai apskundus nutartį bylą grąžinti prokurorui, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 20 d. nutartimi ją panaikino, nurodė, kad kaltinamojo akto trūkumus galima ištaisyti teisme. Kasatorė nurodo, kad, nepaisant pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartyje išsakytos nuomonės apie kaltinamojo akto trūkumus, kaltinimas teisme nebuvo pakeistas – skundžiamame nuosprendyje išdėstytas toks pat, ir tai rodo teismo šališkumą.

Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatorės, jos argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmetė, motyvuodamas tuo, kad tai, jog teismas kaltinimo nepakeitė, nerodo teismo šališkumo, be to, pažymėjo, kad ji nereiškė teismui nušalinimo. Kasatorė nurodo, kad reikšti nušalinimą teismui neturėjo pagrindo, nes manė, jog teismo pozicija, išdėstyta 2011 m. gegužės 9 d. nutartyje, atsispindės teismo baigiamajame akte, bus pašalintos nepagrįstos kaltinimo aplinkybės, tačiau to neįvyko. Dėl to, anot kasatorės, nuoširdžiai pripažindama ir aiškindama visas faktines aplinkybes, esant akivaizdiems kaltinimo trūkumams, ji negalėjo pripažinti kaltės dėl inkriminuojamo nusikaltimo ir jo pasekmių.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai padarė neteisingas išvadas dėl padarytų pažeidimų, dėl to neteisingai taikė materialinės teisės normas ir priėmė neteisėtą nuosprendį.

Kasatorė pripažįsta, kad kaltinime nurodyti 125 nutarimai (iš jų 14 nutarimų vykdymo procese) nebuvo išsiųsti – tai įvyko dėl didelio darbo krūvio, pirmiausia tvarkant tas bylas, kuriose turi būti realiai vykdomos nuobaudos – bauda, areštas, o šios bylos buvo arba nutrauktos, arba paskirti įspėjimai asmenims, dalyvavusiems posėdyje, arba paskirtos baudos buvo sumokėtos. Nutarimai institucijoms nebuvo išsiųsti, bet jų nebuvo pasigesta, skundų negauta. Kasatorė mano, kad didelė žala valstybei dėl to nepadaryta. Nutarimai po patikrinimo buvo išsiųsti, tačiau nė viena institucija nesikreipė dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti, nors tą galėjo padaryti, ir tai rodo, kad priimti nutarimai buvo pagristi ir jų neišsiuntimas jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatorės, nepateikė aiškių motyvų, kodėl šie pažeidimai vertintini kaip nusikaltimas, kuo remiantis atribojama drausminė ir baudžiamoji atsakomybė, kokios aplinkybės rodo atsiradusią didelę žalą valstybei.

Nuteistoji teigia, kad ji nepagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinta kalta nepriėmusi sprendimų 14 administracinių teisės pažeidimų bylų ir nepagrįstai apeliacinės instancijos teismas atmetė jos apeliacinio skundo argumentus, nes šios bylos buvo išnagrinėtos ir priimti atitinkami nutarimai, išskyrus M. T. byloje. Pasak kasatorės, nutarimai buvo surašyti teismo kompiuteryje, gal keliuose trūko neesminių detalių, juos tik reikėjo sudėti į bylas ir susiūti (jos buvo lygiai tokios pačios, kaip ir pirmoje kaltinimo dalyje nurodytos 125), tačiau teismo administracija jai to padaryti neleido, nors ji ir žodžiu, ir raštu (paaiškinimai dėl patikrinimo yra šioje byloje) paaiškino, kad bylos išnagrinėtos, sprendimai priimti, ir tai pažymėta LITEKO sistemoje. Kasatorė nurodo, nutarimus išspausdinusi ir sudėjusi į bylas, bet ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad nutarimų nėra. Ikiteisminio tyrimo metu, pateikusi kompiuterinę laikmeną, iš kurios matyti, kad nutarimai 2010 m. gegužės 30–31 d. buvo išspausdinti, todėl nebuvo jokio pagrindo priiminėti kitus nutarimus šiose bylose. Pasak kasatorės, šios bylos, praėjus penkiems mėnesiams po jos atleidimo, buvo išdalytos kitiems teisėjams ir priimti nutarimai nutraukti bylas suėjus senaties terminui. Tokia situacija, anot kasatorės, nesuprantama, nes kai kurie asmenys dalyvavo posėdžiuose, jiems buvo paskelbta, koks nutarimas priimtas.

Kasaciniame skunde V. P. teigia, kad nepagrįstai nuteista ir dėl 22 administracinių teisės pažeidimų bylų neišnagrinėjimo, jų vilkinimo, ATPK 35, 282 ir 286 straipsnių reikalavimų nevykdymo. Ji mano, kad visos šios bylos yra ne administracinių teisės pažeidimų bylos, o dėl vykdymo procese nagrinėjamų baudas paskyrusių institucijų (šiuo atveju - policijos) prašymų. Pasak kasatorės, ATPK 314 straipsnio pagrindu nagrinėjant baudas paskyrusių institucijų prašymus dėl baudų pakeitimo kitomis nuobaudomis netaikomi ATPK 35 ir 282 straipsniuose numatyti terminai – asmenys jau nubausti, jiems paskirtos nuobaudos, todėl nuosprendžio teiginiai, kad pažeidėjai liko nenubausti, o jų nubaudimas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui tapo nebegalimas, kad posėdžiai buvo skirti po daugiau kaip vienerių metų, t. y. pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, yra nepagristi. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ATPK nereglamentuoja baudų pakeitimo kitomis nuobaudomis proceso ATPK 314 straipsnio pagrindu (tai pripažino ir apeliacinės instancijos teismas), todėl kaltinimas „iš esmės nesiėmus būtinų veiksmų“, kai tokie veiksmai jokiame norminiame akte nenumatyti, ir jų kriminalizavimas yra nepagristas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo nutartyse yra pasisakęs, kad institucija, paskyrusi nuobaudą, turi nustatyti nubaustojo gyvenamąją vietą, surinkti duomenis, ar nesuėjusi baudos vykdymo senatis, tačiau, pasak kasatorės, praktiškai to nebuvo, policija, turėdama visas duomenų bazes ir įgaliojimus, prieš kreipdamasi į teismą, net nemėgindavo nustatyti pažeidėjų gyvenamųjų vietų, visos šios funkcijos buvo perkeltos teismui. Kasatorės nuomone, tokios kategorijos pažeidėjus ypač retai pasiseka surasti, policijai nenustačius tokio asmens buvimo vietos ir nepristačius į teismą, suėjus senaties terminui (LVAT nutartis byloje Nr. N-3-1859/2007, N-575-8565/2009), taikoma analogija su BK 96 straipsnyje numatyta dvejų metų bausmės už baudžiamąjį nusižengimą vykdymo senatimi, vykdymas nutraukiamas. Kasatorės teigimu, kaltinime nurodytose bylose pažeidėjams baudos paskirtos 2004, 2006, 2007 m., gavusi bylas ji atliko visus realiai galimus veiksmus – pažeidėjams buvo siunčiami šaukimai visais žinomais adresais, bet jie neįteikti, gyvenamosios ir darbo vietos pagal gyventojų registro ir „Sodros“ duomenis nenustatytos ir pan., teismo šaukimų pakartotinis siuntimas tais pačias adresais, kur jie jau kartą neįteikti dėl to, kad asmenys ten negyvena, nelogiškas. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl šios kaltinimo dalies nurodė, kad kai kuriuos V. P. argumentus laiko pagrįstais (nors nenurodė kuriuos), bet šios nuosprendžio dalies nepakeitė ir padarė neteisingas, faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas.

Anot kasatorės, apeliacinės instancijos teismas nutartyje pripažino, kad kaltinime be pagrindo paminėta, jog ji nevykdė ATPK 35, 282 ir 286 straipsnių reikalavimų, tačiau pats kaltinimas dėl to, kad nuteistoji išvardytose 22 bylose netinkamai atliko savo pareigas, šio teismo nuomone, pagristas. Kasatorės nuomone, tai įrodo, jog jos ankščiau nurodyti motyvai dėl teisės žinoti, kuo yra kaltinama, dėl teisės būti informuotai ne tik apie kaltinimo pagrindą, bet ir apie teisinį šių veikų vertinimą, pažeidimo yra pagrįsti, nes teismas nenurodė, ką ji pažeidė, kokių veiksmų turėjo imtis ir kodėl jos veiksmai minėtose 22 bylose yra nusikaltimas, o ne drausminis pažeidimas. Ji mano, kad yra nuteista už tai, ko valstybė vykdant administracines baudas nėra sureguliavusi ir nesant tokio reguliavimo, apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti bet kokie ATPK straipsniai ir jų iš kaltinimo nepašalino abiejų instancijų teismai.

Kasatorė teigia, kad jos teisę žinoti, kuo kaltinama, pažeidžia ir teismų sprendimuose nurodomos jos padarytų pažeidimų pasekmės – liko nenubausti bei išvengė administracinės atsakomybės 25 tikėtina administracinius teisės pažeidimus padarę asmenys, kuriems buvo sprendžiamas baudų, paskirtų policijos, pakeitimas kitomis nuobaudomis pagal policijos prašymus ATPK 314 straipsnio tvarka. Toks apibendrinimų darymas, anot kasatorės, iškreipia veikos ir jos pasekmių esmę, o tai galėjo turėti įtakos darant nepagrįstas išvadas apie didelės žalos valstybei padarymą, nes valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei.

Kasatorė mano, kad abiejų instancijų teismai nesivadovavo teismų praktika dėl didelės žalos valstybei padarymo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNDgzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-483/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-483/2010">1A-483/2010</a>, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305/201); Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimais dėl nusikaltimo ir teisės pažeidimo atribojimo ir galimybės taikyti administracinę, drausminę ir kt. atsakomybę; Teisėjų garbės teismo drausmės bylų praktika, kur analogiškose bylose apsiribota drausmine atsakomybe.

Nuteistosios V. P. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 219 straipsnio taikymo

V. P. byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimą, 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi dėl nusikalstamos veikos aprašymo trūkumų perdavė V. P. baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Šiaulių apygardos prokuratūrai apskundus šią nutartį, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 20 d. nutartyje konstatavo, kad Kauno apygardos teismas nepagrįstai pripažino, jog kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį panaikino ir bylą grąžino nagrinėti tam pačiam teismui.

V. P., nurodydama pirmiau minėtus proceso veiksmus kasaciniame skunde teigia, kad buvo pažeista jos teisė žinoti, kuo yra kaltinama, byloje surašytas BPK 219 straipsnio neatitinkantis kaltinamasis aktas, o bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, nes šis teismas, proceso pradžioje nesutikęs su nusikalstamos veikos aprašymu, vėliau bylą išnagrinėjo pagal savo paties sukritikuotą kaltinamąjį aktą, nesiėmė priemonių tokį kaltinimą pakeisti.

Atsakydama į tokius skundo argumentus kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2007, 2K-415/2005, 2K-7-198/2008 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs V. P. apeliacinio skundo argumentus dėl kaltinamojo akto trūkumų, nutartyje pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis aktas surašytas tinkamai, t. y. laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų, ir nuteistosios teisė į gynybą nepažeista. Pritardama šio teismo išvadai dėl BPK pažeidimų nebuvimo kolegija pažymi, kad aprašant V. P. nusikalstamą veiką kaltinamajame akte nurodytos visos BPK 219 straipsnio 3 dalyje išvardytos aplinkybės – tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu – inkriminuoto tarnybos pareigų neatlikimo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. BK 229 straipsnio dispozicija yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl ją taikant nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos vykdydama teisingumą V. P. pažeidė. V. P. nusikalstamos veikos aprašymas atitinka jai taikyto baudžiamojo įstatymo turinį, parodo BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinus elementus ir visa, kas reikšminga šios veikos kvalifikavimui. Tai, kad nuteistoji kaltinimą suprato ir aktyviai naudojosi teisėmis į gynybą, matyti ir iš jos parodymų teisme dėl pareikšto kaltinimo, pasisakymų baigiamųjų kalbų metu, kuriuose kasatorė pareiškė aiškius ir logiškus prieštaravimus tiek dėl kaltinime aprašytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tiek dėl jos poelgio teisinio įvertinimo.

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai išaiškino, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 20 d. nutartimi neįpareigojo Kauno apygardos teismo būtinai keisti kaltinimo, o tai, kad kaltinimas nagrinėjant bylą teisme liko nepakeistas, nesudaro pagrindo pripažinti bylą nagrinėjantį teismą šališku.

Pritardama apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo, kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų rodyti kiekvieno iš pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos narių asmeninį tendencingumą. Vertinant objektyviuosius teismo nešališkumo principo aspektus, faktas, kad teismui perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo kilę abejonių dėl kaltinamajame akte aprašytos nusikalstamos veikos išsamumo, ir tai, kad po bylos išnagrinėjimo teisme pasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu.

Dėl BK 229 straipsnio taikymo ir teismo nešališkumo

V. P. nurodo, kad jai netinkamai pritaikyta BK specialiosios dalies norma, BK 229 straipsnis, nes byloje nustatytais veiksmais didelė žala nebuvo padaryta, tokia veika nėra nusikalstama, už ją taikytina drausminė atsakomybė. Be to, dalis kaltinime nurodytų aplinkybių dėl netinkamo pareigų atlikimo administracinių teisės pažeidimų bylose nepriimant jokių procesinių sprendimų, dėl 25 administracinius teisės pažeidimus padariusių asmenų nenubaudimo, dėl 22 bylų, kuriose turėjo būti spręsti jau paskirtų administracinių nuobaudų pakeitimo klausimai, vilkinimo ir dėl jos darbo krūvio apskaičiavimo nustatyta nepagrįstai.

Atsakydama į tokius argumentus kolegija visų pirma pažymi, kad kasacinės instancijos teismas tikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis veikos aplinkybėmis, o pats iš naujo įrodymų nevertina ir bylos aplinkybių nenustato (plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Taigi, esant apeliacinės instancijos išsamioms išvadoms dėl apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo, bylos įrodymų vertinimo teisingumo, kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės nagrinėti kasatorės keliamų su nuosprendžio pagrįstumu susijusių klausimų. Todėl kasacinio skundo teiginiai, kuriais abejojama, ar teisingai nustatytas teisėjos V. P. darbo krūvis, ar pagrįstai 2010 m. gegužės 26 d. patikrinimo metu nustatyti ir teismo įvertinti faktai dėl bylų neišnagrinėjimo ir nutarimų juose nesurašymo laiku bei kiti prieštaravimai apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių, nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko, todėl nenagrinėtini.

Nuteistosios tvirtinimas, kad ATPK 314 straipsniui nereglamentuojant nuobaudų pakeitimo viešaisiais darbais ar areštu proceso bei apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad ji spręsdama prašymus dėl nuobaudų keitimo ATPK 35, 282 ir 286 straipsnių reikalavimų nepažeidė, lieka neaišku, už kokių teisės aktų numatytų pareigų nevykdymą ji pagal BK 229 straipsnį liko nubausta, neteisingas.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje remiantis tinkamų ATPK nuostatų aiškinimu teisingai nustatyta, kad ATPK 314 straipsnio tvarka keisdama administracines nuobaudas nuteistoji savo žinioje turėjo būtent administracinių teisės pažeidimų bylas. Šiose bylose teisėja privalėjo tęsti teisingumo vykdymą, turėjo pareigą išspręsti gautus prašymus dėl neįvykdytų administracinių nuobaudų pakeitimo, tačiau nesiėmė būtinų veiksmų šioms byloms išnagrinėti, jų neišnagrinėjo, šių bylų nagrinėjimą vilkino, neatvykus nubaustiesiems asmenims, kitus teismo posėdžius dažniausiai paskirdavo tik po nepateisinamai ilgo (metų ir ilgesnio) laiko. Į posėdžius asmenims neatvykus, nutartis dėl jų atvesdinimo ir gyvenamosios vietos nustatymo irgi priiminėjo ne iš karto po neįvykusių teismo posėdžių, šitaip veikė iš anksto būdama įsitikinusi, kad surasti asmenis, kuriems turėjo keisti nuobaudas, nepavyks. Iš V. P. apeliacinės instancijos teismo patikslintos kaltinimo dalies akivaizdžiai matyti, kad ji nevykdė ATPK 248 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, taip pat užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą.

Pagal BK 229 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl padariniai yra būtinasis nusikaltimo sudėties požymis. BK 229 straipsnyje įvardyti alternatyvūs padariniai t.y. didelė žala gali būti padaroma: valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Kaip ir kito nusikaltimo valstybės tarnybai – piktnaudžiavimo tarnyba – sudėtyje (BK 228 straipsnis) pagrindinis kriterijus, atribojantis tarnybos pareigų neatlikimą kaip nusikalstamą veiką nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos (valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui) požymis, rodantis padidintą tarnybos pareigų neatlikimo pavojingumą. Didelės žalos požymis nustatomas vertinant bylos aplinkybių visumą. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTY4LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-568/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-568/2007">2K-568/2007</a> išaiškinta, kad BK 228 straipsnyje numatytas didelės žalos požymis yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus ir kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, į nukentėjusiųjų skaičių, kaip nukentėjusieji vertina pareigūno padarytą veiką, į nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan.

V. P. nuteista už teisės aktais nustatytų tarnybos pareigų neatlikimą. Jai inkriminuotos nusikalstamos veikos esmė yra tai, kad ji nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2010 m. gegužės 20 d. netinkamai atliko savo pareigas 162-jose jos žinioje esančiose administracinių teisės pažeidimų bylose, dėl to nebuvo įvykdyti ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, liko nenubausti bei išvengė administracinės atsakomybės 25 tikėtina administracinius teisės pažeidimus padarę asmenys, dėl to buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės ir asmenų lygybės prieš įstatymą principai, taip buvo pakenkta teisminės valdžios autoritetui, pažemintas teisėjo vardas ir padaryta didelė žala valstybei.

Iš apkaltinamajame nuosprendyje nustatytų aplinkybių ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad didelės žalos požymis nustatytas įvertinus tiek rašytinius bylos duomenis, tiek pačios nuteistosios parodymus ir pagrįstas tinkamais teisiniais argumentais. Nuteistoji netinkamai atliko pareigas būdama (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo teisėja, jos tarnybos pareigų neatlikimas pasižymėjo sistemingumu, tęsėsi ilgą laiką, žala padaryta teisingumo vykdymo srityje, kai kurie tikėtina administracinės teisės pažeidimus padarę asmenys liko nenubausti bei 25 išvengė administracinės atsakomybės ir pasibaigus nuobaudų skyrimo laikui nėra galimybės atkurti teisingą procesą. Nuteistosios pateikiami argumentai, kad po pavėluoto nutarimų išsiuntimo nė viena institucija nesikreipė dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino nepadarius dalies kaltinime nurodytų ATPK pažeidimų, nesudaro pagrindo manyti, jog žalos dydis netinkamai nustatytas.

Taigi kolegija pritaria teismų sprendimuose išdėstytoms išvadoms dėl BK 229 straipsnio taikymo, kurios padarytos nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, paremtos išaiškinimais, duotais kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-199/2009, 2K-262/2011. Esant padarytai didelei žalai, byloje nustatyto V. P. poelgiais padaryto tarnybos pareigų neatlikimo pavojingumas peržengė tarnybinio nusižengimo ribas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde nurodomi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai buvo priimti konstitucinės justicijos bylose, kurių kontekstas nėra artimas nagrinėjamai baudžiamajai bylai. Šie konstitucinės jurisprudencijos pavyzdžiai, kolegijos nuomone, nepagrindžia kasacinio skundo argumento, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę. Tokios išvados negalima padaryti ir in abstracto (bendriausia prasme) vadovaujantis kasatorės nurodomais konstitucinėje jurisprudencijoje suformuotais ir pirmiausiai įstatymo leidėjui skirtais principais.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, kad Teisėjų garbės teismo sprendimų vertinimas nėra šios kasacinės bylos dalykas. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorės nurodomų kitų teisėjų drausmės bylų aplinkybės nėra palyginamos su šios baudžiamosios bylos aplinkybėmis, pirmiausia atitinkamų padarytų pažeidimų masto, trukmės ir sistemingumo aspektais.

Kolegijai nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, paliktini galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios V. P. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas Sirvydis

Antanas Klimavičius

Tomas Šeškauskas