Civilinė byla Nr. 2-87-835/2025
Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00699-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.4.2.12.2; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.14.1; 3.1.16; 3.2.3.1; 3.2.4.4; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 4 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė,
sekretoriaujant Jurgitai Rasymienei,
dalyvaujant ieškovui G. C.,
atsakovei V. Š., jos atstovui advokatui V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. C. ieškinį atsakovei V. Š. dėl įpareigojimo panaikinti neteisėtos statybos padarinius, atsakovės V. Š. priešieškinį ieškovui G. C. dėl teisės atlikti verandos atstatymo ir terasos įrengimo darbus be bendraturčio sutikimo pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinus statybą neteisėta, įpareigoti V. Š. panaikinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti nebaigtą statyti verandą bei terasą ir sutvarkyti statybos vietą taip, kad ji būtų tokios būklės, kokia buvo iki neteisėtos statybos pradžios, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimo dalimi, kuri palikta nepakeista 2024 m. kovo 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, V. Š. jai bendrosios dalinės nuosavybės teise su G. C. priklausančiame 0,2920 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini)vykdoma statyba rekonstruojat gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įrengiant 20,60 kv. m. ploto terasą, be statybą leidžiančio dokumento ir bendraturčio G. C. rašytinio sutikimo, pripažinta neteisėta.
Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti jos teisę be bendraturčio G. C. sutikimo jai bendrosios dalinės nuosavybės teise su G. C. priklausančiame 0,2920 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), rekonstruoti gyvenamosios paskirties pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal mažosios bendrijos „TOLTEKA“ 2024 m. birželį parengtą rekonstravimo projektą 06/07-01-TDP, įrengiant projekte nurodytą verandą (projekte pirmo aukšto plane pažymėtą Nr. 9, 8,58 m2 ploto) ir kambarį virš verandos (projekte antro aukšto plane pažymėtą Nr. 2, 8,58 m2 ploto), ir terasą (pažymėtą projekto pirmo aukšto plane 3,31x3,00 m dydžio), bei koridorių (projekte pirmo aukšto plane pažymėtą Nr. 4, 5,45 m2 ploto) pagal rekonstravimo projekte nurodytas sąlygas, ir esant reikalui gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlikti kadastrinius matavimus ir šiuos statinius įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; nustatyti atsakovei 12 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti rekonstravimo projekte nurodytus darbus; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.
Ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad jam kartu su atsakove lygiomis dalimis priklauso žemės sklypas su pastatais, esantys (duomenys neskelbtini)., kurį jie paveldėjo. Naudojimosi bendru turtu tvarka nėra nustatyta, tarp šalių niekada nebuvo nei žodinio, nei raštiško susitarimo dėl naudojimosi nuosavybe. Atsakovė nuolatos gyvena sodyboje, o ieškovas atvyksta tik poilsiui, taigi ieškovė nuolat be atsakovo žinios savo nuožiūra joje tvarkosi vis plėsdama savo naudojamą teritoriją, neatsižvelgdama į ieškovo interesus. Tarp šalių dėl to kyla konfliktai. Prieš daugiau nei 10 metų atsakovė be ieškovo sutikimo nugriovė namo verandą, šiuo metu ji verandos vietoje vykdo statybas. Nors atsakovė įvardija tai verandos atstatymu, iš tiesų tai yra namo rekonstrukcija, statoma veranda 2 aukštų, gerokai didesnė nei buvo prieš tai. Ankstesnės verandos sienos buvo stiklinės, todėl ieškovo naudojama namo dalis gaudavo pakankamai saulės šviesos, o dabartinės verandos sienos užstoja jam saulę. Atsakovės teismui pateiktame projekte nėra įvertintas bendras žemės sklypo užstatymas, juo padidinamas bendras namo plotas nuo 83 kv. m iki 105 kv. m, o su terasa ir laiptais – iki 115 kv. m, taigi sumažėja neužstatytas žemės plotas. Be to pastato tūris padidėja dvigubai, todėl gali būti nukrypta nuo šalims priklausančių pastato dalių. Projekte numatyti sprendiniai rodo, kad atsakovė be bendrasavininkio sutikimo atlieka namo rekonstrukciją, o ne tik atstato nebetinkamą naudoti verandą, jame nurodoma apšiltinta mansarda ir terasa, kurių anksčiau nebuvo, negali būti laikoma verandos atstatymu. Projekte įvardijama, kad projektuojamas namas dvejoms šeimoms gyventi, tačiau sprendiniai neatitinka dviejų šeimų gyvenimo specifikos, nėra aiškiai nurodoma kuri pastato bei žemės sklypo dalis atitenka kuriai šaliai, taigi planas neaiškus, neatitinka jo interesų. Ieškovas nepageidauja, kad veranda iš viso būtų atstatyta, toje vietoje prie namo jo sutuoktinė augino prieskonines žoleles bei gėlyną, jo interesus labiausiai atitinka pastaruosius 12 metų buvusi padėtis. Priešieškinyje reiškiami argumentai, kad susiklosčiusi naudojimosi nuosavybe tvarka tenkina ieškovą, kad atsakovės šeima naudojosi veranda yra nepagrįsti, nes jau 12 metų niekas nesinaudojo veranda, kadangi jos nebuvo, taigi negalėjo būti ir nusistovėjusios tvarkos. Ieškovas naudojosi žeme, sodino gėles ir prieskonines žoleles.
Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, patikslintą priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad namą ieškovas su atsakove paveldėjo iš savo tėvų. Pagal nusistovėjusią tvarką namo veranda visada naudojosi atsakovės šeima. Apie 2010 metus verandą teko nugriauti, nes ji tapo pavojinga. Siekdama pagerinti nuosavybę, atsakovė ėmėsi verandos atstatymo darbų bei ketino šalia įrengti terasą. Veranda statoma ant anksčiau buvusių jos pamatų, juos atnaujinus. Atsakovė ketina tik atkurti verandą iš esmės nekeičiant jos matmenų, nežymūs nukrypimai nuo buvusios verandos ribų nulemti statybinių medžiagų skirtumų. Nuo buvusios verandos atstatoma veranda skiriasi tik sienos konstrukcijomis bei medžiagomis. Verandos atstatymas bei terasos įrengimas niekaip nepažeidžia ieškovo interesų ar teisių.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė specialisto nuomonę, kurioje užfiksuota, kad pagal pateiktą projektą statybos darbai laikomi namo rekonstrukcija, kadangi padidėja bendras plotas. Pastato rekonstrukcijai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kuriam gauti reikalingas bendraturčio sutikimas.
konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise (kiekvienam po ½ dalį) priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini)0,2920 ha ploto žemės sklypas ir statiniai – gyvenamasis namas, viralinė, tvartas, ūkinis pastatas, malkinė ir kiemo statiniai (kanalizacijos šulinys ir lauko tualetas). Turtas tarp bendraturčių nėra atidalintas, bendraturčiai nėra susitarę dėl naudojimosi turtu tvarkos. Atsakovė, negavusi statybą leidžiančio dokumento ir neturėdama bendraturčio (ieškovo) sutikimo, pradėjo statybą namo buvusios verandos, kuri, kaip patvirtino abi šalys, nugriauta prieš daugiau nei 10 metų, vietoje. Prejudiciniu faktu (Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNDEtOTQ1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-41-945/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-41-945/2024">2A-41-945/2024</a>) nustatyta, kad statyba yra neteisėta. Ieškiniu reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovę nugriauti neteisėtos statybos padarinius ir atkurti statybos vietą į buvusią būklę. Priešieškiniu atsakovė siekia statybą įteisinti, suteikiant jai leidimą rekonstruoti gyvenamąjį namą pagal mažosios bendrijos „TOLTEKA“ 2024 m. birželį parengtą rekonstravimo projektą be bendraturčio (ieškovo) sutikimo.
Dėl ginčui taikytinų teisės normų
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03LTM3OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-7-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-7-378/2015">3K-3-7-378/2015</a>).
Nagrinėjamu atveju ieškiniu yra pareikštas namo ir žemės sklypo bendrasavininkio (ieškovo) reikalavimai dėl jo, kaip savininko, teisių pažeidimo, sudarant kliūtis naudojantis tiek namu, tiek žemės sklypu. Ieškovas nurodė savo teisių pažeidimus, t. y. kad atsakovei bendroje nuosavybėje atliekant statybą, ieškovui apsunkinamas privažiavimas, taip pat atsakovės statomas statinys kambaryje, kuriuo pagal susiklosčiusią tvarką naudojasi ieškovas ir jo šeimos nariai, užstoja šviesą, atsakovė pastatė pastatą žemės vietoje, kuria ieškovas naudojosi gėlėms ir prieskoniniams augalams auginti. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus, prieitina prie išvados, kad ieškovas ieškiniu siekia atkurti iki, jo nuomone, esančio subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį. Taigi, pagal nagrinėjamoje byloje suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą darytina išvada, kad ieškovas į teismą kreipėsi siekdamas apginti, jo teigimu, pažeistas savo, kaip namo ir žemės sklypo savininko, teises, nesusijusias su valdymo netekimu. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, kad ieškinys kvalifikuotinas kaip negatorinis ieškinys.
Dėl neteisėtos statybos įteisinimo
Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį, savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininko teisė naudotis daiktu reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės, ir jos teismo turi būti ginamos, patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą) turi būti tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQzLTY5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-243-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-243-695/2019">e3K-3-243-695/2019</a>).
Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-407/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-407/2008">3K-3-407/2008</a>). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-528/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-528/2014">3K-3-528/2014</a>).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl negatorinio ieškinio kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą) kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Ar yra bendrojo naudojimo objektų savininko teisių pažeidimas, spręstina pagal tai, ar šiuose objektuose atlikti darbai ir sumontuoti įrenginiai arba jų naudojimas paveikia bendrojo naudojimo objektų savininkų teises, ar daro jų naudojimą ir valdymą negalimą, ar sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis turtu ir jį valdyti, ar atsiranda papildomų išlaidų, ar daro žalos, ar suvaržo naudojimąsi daiktu ar jo dalimi, ar neigiamai paveikia jų daikto naudojimą ir valdymą kitokiu konkrečiu būdu. Priklausomai nuo nustatytų aplinkybių gali būti sprendžiama, kokios priemonės konkrečiu atveju pakankamos ir proporcingos pažeidimams pašalinti. Teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQzLTY5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-143-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-143-695/2019">e3K-3-143-695/2019</a>).
Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas dėl nuosavybės teisės turėjimo ar jos dalies, iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei nekilnojamasis turtas priklauso lygiomis dalimis. Byloje spręstinas klausimas ar atsakovei vykdant neteisėtą statybą buvo pažeistos ieškovo teisės. Atsakovės atliekamiems statybos darbams ieškovas byloje nuosekliai reiškė prieštaravimą. Nors atsakovė nagrinėjant bylą iš pradžių teigė, kad ketina tik atkurti name buvusią verandą iš esmės nekeičiant jos matmenų, neplanuoja keisti patalpų paskirties ar pastato ploto, patikslintu priešieškiniu pateikė projektą, atitinkantį realiai atliktus statybos darbus, kuris statybą įvardija kaip esamo statinio rekonstravimą. Pagal pateiktą seną 1989 m. vasario 28 d. nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą Nr. 44/724129 mansardoje veranda neįbraižyta (nėra), 1 a. brėžinyje – veranda 1a1/m (patalpa 1-6), išmatavimai (2,83 x 3,40 x 2,90 (h) m), patalpos plotas 8,74 m2, projekte – verandos išmatavimai yra (3,31 x 3,15 x 6,90 (h) m). Projekte verandos aukštis yra 6,90 m, senos verandos aukštis buvo 2,90 m, taigi po rekonstravimo verandos aukštis padidėja. Taip pat pagal pateiktą projektą įrengiamas papildomas kambarys, padidėja bendras namo tūris, pasikeičia matmenys. Įvertinus šias aplinkybes laikytina, jog atsakovės atliekama statyba nėra tik nugriuvusios verandos atstatymas, sutiktina su ieškovo pozicija, kad tai esminė pastato rekonstrukcija. Tokia išvada suformuluota ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės V. Š. pateiktoje nuomonėje (III t. b. l. 46). Pateikti duomenys patvirtina, kad dėl atsakovės atliekamų veiksmų pasikeičia bendrai valdomo žemės sklypo užstatymas, atsiranda naujas kambarys, pasikeičia gyvenamojo namo išplanavimas.
Teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai nesusitariama dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, turi patikrinti priežastis, kodėl jie nesutaria, kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą, kurio interesai labiau atitinka interesų pusiausvyrą ir todėl turėtų būti ginami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-819/2003; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004).
Pažymėtina, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę laisvai disponuoti tik jam priklausančia dalimi bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tačiau CK 4.75 straipsnio 1 dalies normos aiškintinos kaip nesuteikiančios teisės vienam ar keliems bendraturčiam, nesant bent vieno jų sutikimo, vienašališkai, nesikreipiant į teismą atlikti esminius statinio pakeitimus. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neneigė nuo pat statybų pradžios žinojusi, kad ieškovas kategoriškai nesutinka su jokiais toje vietoje atliekamais statybų darbais, tačiau vis vien savavališkai juos atlikusi, tikėdamasi, kad situacija kaip nors išsispręs. Atsakovės atliekami statybos darbai iš esmės pakeitė bendrai valdomo pastato dalį. Šios bylos kontekste itin svarbi aplinkybė ir tai, kad šalys neturi nustatytos naudojimosi bendru turtu tvarkos – visas žemės sklypas ir jame esantys statiniai šalims priklauso per pusę. Nei vienas iš bendraturčių nėra pareiškęs ieškinio dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, tokia tvarka nėra raštiškai įvirtinta ir bendru sutarimu. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad pagal nusistovėjusią tvarką kiekvienas iš jų asmeniškai naudojasi tik tam tikromis gyvenamajame name esančiomis patalpomis, likusi nekilnojamojo turto dalis yra bendrai naudojamas plotas. Taigi atliekami darbai neapsiriboja išskirtinai atsakovės valdoma namo ir teritorijos dalimi. Šiuo atveju atsakovė, atlikdama statybas, atitinkamai išplėtė ir užstatė ne tik savo vienos valdomą nuosavybės dalį, tačiau vienašališkai priėmė sprendimą atlikti statybas, darančias įtaką ir ieškovo teisėms ir pareigoms, galimybei naudotis bendra turto dalimi.
Teismas kritiškai vertina atsakovės argumentą, kad esant geresniems šalių santykiams atstatyta veranda galės naudotis ir ieškovas, todėl jo padėtis pagerėjo. 2023 m. gegužės 23 d. antstolio G. S. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovė atitvėrė sienomis, užrakino duris bei sudarė kitokias kliūtis ieškovui patekti į tam tikras patalpas bendrojoje nuosavybėje, tomis namo ir kiemo dalimis ieškovas negali laisvai naudotis. Byloje taip pat pateikti 2010 m. gegužės 6 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2015 m. sausio 26 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendis, 2017 m. birželio 8 d. bei 2018 m. liepos 31 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato raštai (patvirtina, kad santykiai tarp šalių šeimų ilgą laiką yra itin konfliktiški, pati atsakovė neneigė, kad nuolatos konfliktuoja su ieškovu. (I t., b. l. 178-185). Taigi, tikimybė, kad šalys draugiškai susitars ir bendrai naudosis nauju priestatu yra itin maža. Pažymėtina, kad atsakovė ir pati pabrėžė, jog atstatoma veranda ieškovas galės naudotis tik esant geresniems santykiams, kas, teismo nuomone, yra mažai tikėtina kai šalys nuosekliai konfliktuoja nuo pat nuosavybės įgijimo.
Be to, ieškovo teigimu, statoma veranda užstoja šviesą dalyje namo, kuria pagal nusistovėjusią tvarką naudojasi ieškovas ir jo šeimos nariai. Šią aplinkybę patvirtina ir 2023 m. gegužės 23 d. antstolio G. S. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kaip matyti iš atsakovės pateiktos fotografijos, kurioje užfiksuota anksčiau pastate buvusi veranda, ankstesnė veranda buvo permatoma (įrengti langai palei visą jos šoną) taigi saulės toms patalpos neužstojo. Iš pateiktų dabartinio priestato nuotraukų matyti, kad lango, praleidžiančio šviesą į ieškovo naudojamą patalpą, joje nėra, taigi akivaizdžiai pabloginamos gyvenimo sąlygos ieškovo naudojamose patalpose.
Ieškovas, susipažinę su atsakovės byloje pateiktu mažosios bendrijos „TOLTEKA“ 2024 m. birželį parengtu rekonstravimu projektu nurodė, kad minėtas projektas visiškai neatitinka jo interesų. Teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai nurodė, kad patvirtinus atsakovės teikiamą projektą ir suteikus jai teisę vykdyti namo rekonstrukciją be ieškovo leidimo, tai gali turėti tiesioginės neigiamos įtakos ieškovui nustatinėjant naudojimosi tvarką nuosavybe – dėl atsakovės didesnių investicijų, tikėtinai jai gali būti skiriama didesnė namo dalis, gali būti nukrypta nuo šalims priklausančių pastato dalių sumažinant ieškovo dalį. Be to, sutiktina ir su ieškovo pastebėjimu, kad nors projekte įvardijama, jog po rekonstrukcijos projektuojamas namas dvejoms šeimoms gyventi, tačiau sprendiniai neatitinka dviejų šeimų gyvenimo specifikos, nėra aiškiai nurodoma kuri pastato bei žemės sklypo dalis atitenka kuriai šaliai, kur bus ieškovui skirta parkavimo vieta, planas neatitinka ieškovo interesų. Ieškovas pagrįstai prieštarauja ir projekte numatomam vaizdo kamerų įrengimui, kadangi nėra aišku kaip ir kur jos bus išdėstytos, kas turės prieigą prie sistemos duomenų, kaip bus užtikrintas ieškovo šeimos privatumas.
Abi šalys turi po vienodą dalį nuosavybės, jos turi vienodą galią priimti sprendimus dėl nuosavybės valdymo bei vienodas pareigas nepažeisti vienas kito teisių. Teismas pažymi, kad susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA3LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-107-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-107-248/2018">e3K-3-107-248/2018</a>).
Šiuo atveju šalių interesai yra priešingi – ieškovas nenori atkurti net sugriuvusios verandos, o atsakovė nori rekonstruoti pastatą. Vertinant kuris interesas yra labiau gintinas, atsižvelgiama ir į įstatymo leidėjo įtvirtintas nuostatas. Ne visi statybos ar remonto darbai reikalauja griežto reguliavimo, tačiau namo rekonstrukcija pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą yra galima tik su statybos leidimu, kuris, atitinkamai, gali būti išduotas pateikus bendraturčio sutikimą, taigi esant nesutarimui, įstatymas pirmiausia gina status quo išsaugojimą.
Aukščiau aptartomis aplinkybėmis byloje nustatyta, kad statyba yra didelio masto, akivaizdžiai daranti įtaką abiem bendraturčiams. Taigi atsakovė neieškodama abiem šalims priimtiniausio sprendimo būdo, siekdama savo teisių įgyvendinimo kito bendraturčio teisių sąskaita ėmėsi savavališkos statybos. Byloje nėra įrodyta (ir nebuvo įrodinėjama), kad atsakovės atliekama rekonstrukcija yra būtina ir reikalinga tinkamai namo techninei būklei užtikrinti, savavališką atsakovė statybą motyvavo tik noru pagerinti pastatą. Teismo vertinimu ieškovas, nesutikdamas su atsakovės vykdoma rekonstrukcija įvardijo pagrįstus argumentus bei motyvus, kad atliekami darbai neigiamai paveikė jo daikto naudojimą ir valdymą. Teismo nuomone atsakovė nesilaikydama šalių lygiateisiškumo principo ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, savavališkai vykdė statybą ir taip pažeidė ieškovo kaip pastato bei žemės sklypo bendrasavininkio teises.
Teismų praktikoje išaiškintina, kad neteisėta gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija ir / ar remontas gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133/2008">3K-3-133/2008</a>). Pirmasis faktas konstatuojamas suinteresuotiems asmenims išreiškiant sutikimą su statybos darbais, o antrojo konstatavimas yra atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva. Nagrinėjamu atveju dėl ginčo specifikos galimos tik dvi alternatyvos – neteisėtos atsakovės statybos įteisinimas arba nugriovimas. Konstatavus, kad savavališka atsakovės statyba pažeidžia bendrasavininkio (ieškovo) teises, šalims nesusitarus dėl galimybės ją įteisinti bendru sutarimu ir nesant įrodymų, kad namo rekonstrukcija pagal atsakovės projektą yra būtina ir reikalinga, priestato įteisinimas nėra galimas. Taigi, byloje yra pagrindas įpareigoti atsakovę jį nugriauti. Toks veiksmas yra būtinas ginant ieškovo teises. Nors priestato nugriovimas neabejotinai sietinas su dideliais finansiniais nuostoliais atsakovei, Atsakovė pati prisiėmė galimų nuostolių riziką sąmoningai pradėdama ir toliau bylos eigoje vykdydama neteisėtas statybas. Atsakovė privalėjo įvertinti galimus papildomus nuostolius teismui priėmus jai nepalankų sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus bei atmesti priešieškinį (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovas prašė priteisti 2 287 Eur bylinėjimosi išlaidas (347 Eur žyminis mokestis ir 1 940 Eur išlaidos už teisinę pagalbą), šio išlaidos pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Ieškinį tenkinus visiškai bei atmetus priešieškinį iš atsakovės priteistinos 2 287 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovui.
Taip pat iš atsakovės priteisiamos 47,34 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Šios išlaidos sumokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Įpareigoti atsakovę V. Š. panaikinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti jai su ieškovu G. C. priklausančiame 0,2920 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), rekonstruojat gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą priestatą ir terasą bei sutvarkyti statybos vietą taip, kad ji būtų tokios būklės, kokia buvo iki neteisėtos statybos pradžios.
Priteisti iš atsakovės V. Š. 2 287 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui G. C..
Priteisti iš atsakovės V. Š. 47,34 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Audra Dudzinskienė
