Dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-849

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02686-2024-0 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 27 d. paduotu

n u s t a t ė :

Ieškovė R. Č. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atsakovui V. M. dėl dalies turto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ieškovės apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kai apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra pateikta motyvų dėl reikšmingos apeliacinio skundo dalies, laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko jam įstatymo priskirtos funkcijos, o tai sudaro savarankišką pagrindą naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas taikė šalims nevienodus įrodinėjimo standartus, pažeidė CPK 12, 17 straipsniuose įtvirtintus proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Neišnagrinėjus reikšmingų įrodymų ir nepateikus motyvų, kodėl nebuvo tenkinamas vienos iš šalių prašymas surinkti tokius įrodymus, buvo apribota šalių teisė į veiksmingą rungimąsi ir išsamų įrodymų tyrimą.

3. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės pozicija grindžiama vien deklaratyviais teiginiais, nors teismų procesiniuose sprendimuose konstatuotos faktinės aplinkybės, kurios pagal kasacinio teismo praktiką laikytinos objektyviais jungtinės veiklos požymiais. Tokiu būdu buvo pritaikytas perteklinis įrodinėjimo standartas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969–6.971 straipsnių aiškinimo ir kasacinio teismo suformuotų kriterijų.

4. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės apie šalių finansinių srautų egzistavimą, tarpusavio lėšų pervedimus, bendras išlaidas ir tam tikrų finansinių veiksmų suderinimą, tačiau kartu padaryta išvada, kad kiekviena šalis savo finansus tvarkė asmeniškai. Sprendime nėra motyvų, paaiškinančių, kokiu kriterijumi remiantis konstatuoti faktiniai finansiniai ryšiai neturi jokios teisinės reikšmės vertinant šalių tarpusavio santykius. Apeliacinės instancijos teismas šio sprendimo vidinio nesuderinamumo nepašalino.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, nenagrinėtini ieškovės prašymai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą bei sustabdyti vykdymo veiksmus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas