Nr. DOK-841
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00078-2021-5
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2026 m. vasario 27 d. paduotu atsakovo Edgaro Žiuko kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo ir prašymu
n u s t a t ė :
atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Byloje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimu, be kita ko, priimtas naujas sprendimas – ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ (toliau – ir Unija) ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista ieškovei solidariai iš atsakovų Laimos Pagirytės, Donato Andrikio, Daivos Vaišvilės ir Edgaro Žiuko 63 231,19 Eur žalos, padarytos Unijai išduodant paskolą uždarajai akcinei bendrovei „Balt-Service“, atlyginimo.
Kasaciniu skundu atsakovas E. Žiukas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti jai solidariai iš atsakovų 143 605,23 Eur žalos, padarytos Unijai išduodant paskolą UAB „Balt-Service“, atlyginimą.
Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Nr. DOK-841
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00078-2021-5
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2026 m. vasario 27 d. paduotu atsakovo Edgaro Žiuko kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo ir prašymu
n u s t a t ė :
atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Byloje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimu, be kita ko, priimtas naujas sprendimas – ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ (toliau – ir Unija) ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista ieškovei solidariai iš atsakovų Laimos Pagirytės, Donato Andrikio, Daivos Vaišvilės ir Edgaro Žiuko 63 231,19 Eur žalos, padarytos Unijai išduodant paskolą uždarajai akcinei bendrovei „Balt-Service“, atlyginimo.
Kasaciniu skundu atsakovas E. Žiukas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti jai solidariai iš atsakovų 143 605,23 Eur žalos, padarytos Unijai išduodant paskolą UAB „Balt-Service“, atlyginimą.
Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tiesioginę bendrovės vadovo ir akcininko atsakomybę. Ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo įrodinėjo, jog žalą ji patyrė dėl to, kad atsakovas E. Žiukas, veikdamas kaip UAB „Balt-Service“ vadovas (akcininkas), kreipėsi į ieškovę dėl paskolos suteikimo. Atsakovo teigimu, ieškovė byloje neįrodė atsakovo, kaip juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo, civilinės atsakomybės sąlygų, o ir nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių būtų buvę galima spręsti, jog buvo padaryta žala ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTEtNDY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-211-469/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-211-469/2017">3K-3-211-469/2017</a>). Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui. Kai bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE0LTM3OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-114-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-114-378/2017">e3K-3-114-378/2017</a>).
2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos sprendžiant klausimus dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės už priimtus verslo sprendimus. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-124/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-124/2014">3K-7-124/2014</a> nurodė verslo sprendimų priėmimo taisyklę kaip vadovų atsakomybės standartą ir konstatavo, kad vadovams civilinė atsakomybė taikytina ne už verslo nesėkmę, bet už verslo sprendimo priėmimą pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) viršijant įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzItNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-32-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-32-421/2017">e3K-3-32-421/2017</a>; 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA3LTQyMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-307-421/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-307-421/2021">e3K-3-307-421/2021</a>). Valdymo organų nariai negali iš anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų būti taikoma ne už neigiamą ekonominį jų veiksmų rezultatą (ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą), kurio pasekmių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, vertinant jų teisėtumą – ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad šis sandoris naudingas bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzUtOTE2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-535-916/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-535-916/2018">3K-3-535-916/2018</a>). Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiant dėl civilinės atsakomybės bendrovės vadovui taikymo, visų pirma, turėjo būti taikyta prezumpcija, jog bendrovės vadovas, priimdamas verslo sprendimą, veikė geriausiais bendrovės, kuriai jis vadovauja, interesais; ši prezumpcija galėjo būti paneigta tik ieškovei įrodžius, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, priimdamas verslo sprendimą, veikė pažeisdamas fiduciarines pareigas. Be to, tokių fiduciarinių pareigų pažeidimo faktą turėjo įrodyti ieškovė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad vien UAB „Balt-Service“ priimtas sprendimas įgyvendinti investicinį projektą bei kreiptis dėl paskolos gavimo savaime buvo neteisėtas, nors byloje teismo liko neįvertina, kad investicinio projekto ekonominis ir finansinis gyvybingumas buvo patikrintas ne tik pačios ieškovės, bet ir kompetentingų priežiūrą ir kontrolę vykdančių institucijų. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovui buvo ar turėjo būti žinoma, kad UAB „Balt-Service“ planuojamas įgyvendinti investicinis projektas nėra pagrįstas ir nebus įgyvendinamas, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pripažįstamos verslo rizikos doktrinos ir verslo sprendimų priėmimo taisyklės, pažeidžia vadovo civilinės atsakomybės už priimtus verslo sprendimus įrodinėjimo taisykles.
3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad atsakovas atliko neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus klaidindamas ieškovę ir tokiu būdu siekdamas gauti ieškovės lėšas paskolos forma, padarė išsamiai neištyręs byloje nustatytų aplinkybių, nepagrįstai rėmėsi tik ieškovės apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo vykdymo sustabdymo nenagrinėjamas, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Gražinti Edgarui Žiukui (a. k. 38006080812) 2026 m. vasario 9 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje mokėjimo nurodymu Nr. 500 sumokėtą 1173 (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt trijų) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZP23704.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Donatas Šernas
Algirdas Taminskas
