Civilinė byla Nr. 3K-3-457-611/2015 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-17-00692-2013-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2; 129
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Donato Šerno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Aleksandrui Ščiukinui, UAB „Snoras distressed assets“, S. K., L. K. ir U. K. dėl antstolio veiksmų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas: grąžinti 2009 m. balandžio 2 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-435-173 vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/08616/1 dėl 1 000 000 Lt solidaraus išieškojimo iš skolininko V. P. kaip visiškai įvykdytą; panaikinti antstolio A. Ščiukino patvarkymu uždėtą turto areštą vykdomojoje byloje; pasiūlyti Kauno apygardos teismui išspręsti turto arešto panaikinimo klausimą. Pareiškėjas nurodė, kad bankrutavęs AB bankas „Snoras“ 2003 m. balandžio 10 d. kredito sutartimi (toliau – ir Kredito sutartis) ir 2006 m. vasario 20 d. papildomu susitarimu (toliau – ir Susitarimas) suteikė UAB „Paaluonio agroservisas“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „Aluonos malūnas“) 710 000 Eur kreditą, kurio grąžinimą laidavo S. K., U. K., L. K. ir V. P. Reikalavimo teisę į šį kreditą AB bankas „Snoras“ perleido UAB „Snoras distressed assets“. UAB „Aluonos malūnas“ bankrutavo. Bankroto procedūros metu išieškotojai pervesta 939 256,20 Lt. 2012 m. vasario 13 d. likvidavimo akte nurodyta, kad išieškotojos UAB „Snoro rizikos kapitalo valdymas“ nepatenkinto reikalavimo suma yra 1 895 078,37 Lt.
Antstolio A. Ščiukino žinioje esančiose vykdomosiose bylose išieškoma skola, kylanti iš Kredito sutarties ir Susitarimo pagal Kauno miesto apylinkės eismo Hipotekos skyriaus nutartį Nr. 02200810580-1 ir pagal Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimą. Vykdomosiose bylose Nr. 0060/09/01244/1 ir Nr. 0060/09/01071/1 išieškota ir išieškotojai perduota turto, kurio vertė – 1 374 767 Lt. Iš solidariųjų laiduotojų išieškota ir perduota 1 448 567 Lt vertės turto. Pabaigus UAB „Aluonos malūnas“ bankroto procedūrą, solidarieji skolininkai (laiduotojai S. K., U. K. ir V. P.) išieškotojai (kreditorei) pagal laidavimo sutartis nebeatsako, nes pati išieškotoja kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir solidariųjų atsakovų prievoles kreditoriui apribojo iki 1 000 000 Lt. Kadangi iš solidariųjų skolininkų jau yra išieškota 1 448 567 Lt, tai laikytina, kad išieškotoja, 2013 m. sausio 10 d. raštu prašydama antstolio tęsti vykdymo veiksmus ir išieškoti dar 461 077,50 Lt (13 proc. metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos), elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia praturtėti be teisėto pagrindo.
Išieškotojos prašymas skaičiuoti procesines palūkanas solidariajam skolininkui, kai išieškota yra daugiau, nei nurodyta teismo sprendime, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, o vykdymo procesas buvo sustabdytas pačios išieškotojos prašymu, prieštarauja įstatymo nuostatoms, teisingumo ir protingumo principams.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad bankrutavusios UAB „Aluonos malūnas“ neįvykdytų įsipareigojimų kreditorei UAB „Snoras distressed assets“ pagal Kredito sutartį dydis buvo 1 895 078,37 Lt, už juos kreditorei solidariai turėtų atsakyti laiduotojai S. K., U. K. ir V. P. Vykdymo procese iš laiduotojų turto buvo išieškota ir perduota išieškotojai turto, kurio vertė – 1 448 597 Lt. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad likusi neįvykdyta įsipareigojimų dalis kreditorei UAB „Snoras distressed assets“ pagal Kredito sutartį yra 446 481,37 Lt, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, kad solidariųjų skolininkų prievolė pagal Kredito sutartį yra įvykdyta.
Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išdavė vykdomuosius raštus dėl 1 000 000 Lt skolos su palūkanomis išieškojimo (solidariai) iš skolininkų V. P., U. K. ir S. K., ir sprendė, kad skola išieškoma solidariai iš trijų asmenų ir išduoti vykdomieji raštai turi vienodą teisinę galią. Teismo vertinimu, faktas, kad teismo sprendimu buvo priteista tik dalis skolos, nepanaikina laiduotojo prievolės atsakyti kreditoriui pagal sutartį dėl visos neįvykdytos prievolės dalies. Teismas nustatė, kad pareiškėjas klaidingai išieškotas sumas tapatina su Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimo vykdymu, nes šios sumos buvo išieškotos vykdant kitus vykdomuosius dokumentus (hipotekos teisėjo 2008 m. liepos 15 d. ir 2008 m. liepos 22 d. nutartys Nr. 02200810580-L ir Nr. 02200810581-L). Kadangi nei Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimas, nei bendra solidariųjų skolininkų (laiduotojų) prievolė pagal Kredito sutartį nėra įvykdyti, teismas darė išvadą, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą, jį atmetė ir 2014 m. spalio 15 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį paliko nepakeistą, iš esmės sutikdamas su joje išdėstytais motyvais.
Teismas nurodė, kad laiduotojo atsakomybės ribos yra apibrėžtos laidavimo sutartyje, kurios 2 punkte nustatyta, kad laiduotojas įsipareigoja visu savo esamu ir būsimu turtu atsakyti kreditoriui už skolininko prievoles pagal Kredito sutartį, tokia pat apimtimi kaip ir skolininkas. Sutartyje nustatyta, kad laiduotojas solidariai atsako tiek už pagrindinės prievolės pagal Kredito sutartį tinkamą įvykdymą, tiek už šalutinių prievolių (netesybų, palūkanų), taip pat kreditoriaus nuostolių, įvykdymą bei piniginių reikalavimų, kylančių Kredito sutarties pagrindu, sumokėjimą.
Iš Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties ir 2012 m. vasario 13 d. likvidavimo akto matyti, kad išieškotojos UAB „Snoro rizikos kapitalo valdymas“ nepatenkinto finansinio reikalavimo suma yra 1 895 078,37 Lt. Kadangi Laidavimo sutarties 12 punkte nustatyta, kad laiduotojo įsipareigojimai pasibaigia skolininkui įvykdžius įsipareigojimus pagal Kredito sutartį arba laiduotojui įvykdžius prievoles kreditoriui už skolininką, darytina išvada, jog laidavimas pasibaigs, kai visos skolininkės UAB „Aluonos malūnas“ prievolės pagal Kredito sutartį bus visiškai ir tinkamai įvykdytos. Pareiškėjas pagal laidavimo sutartį atsako tiek už pagrindinės prievolės pagal Kredito sutartį tinkamą įvykdymą, tiek už šalutinių prievolių (netesybų ir palūkanų) bei kitų piniginių reikalavimų, kylančių Kredito sutarties pagrindu, sumokėjimą. Sutartis nėra nuginčyta, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas V. P. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Civilinio proceso normos leidžia kreditoriui pareikšti ieškinius pagrindiniam skolininkui ir laiduotojams kartu, tiek atskirai, tiek visiems laiduotojams, tiek konkrečiam laiduotojui, tačiau tai nereiškia, kad kreditorius gali reikalauti iš skolininkų (laiduotojų) tos pačios sumos įvykdymo iš kiekvieno atskirai, nesumuodamas išieškomų sumų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi pareigos vykdyti Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimo, nes jis jau yra įvykdytas nukreipiant išieškojimą į kitų solidariųjų skolininkų turtą. Šiuo sprendimu buvo priteista solidariai iš S. K., U. K. ir V. P. vienas milijonas litų. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad įkeitimu ir laidavimu buvo užtikrinta prievolė grąžinti pagal Kredito sutartį ir Susitarimą paskolintus 710 000 Eur. Kreditorius, pareikšdamas vieno milijono litų ieškinį solidariesiems skolininkams, turėjo teisę apsispręsti, kokio dydžio reikalavimą ir kokiems skolininkams pareikšti.
Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai apsiribojo svarstymu, ar yra visiškai atsiskaityta pagal Kredito sutartį ir Susitarimą, ir nevertino aplinkybių visumos. Tai lėmė neteisingą išvadą, kad dalis solidariųjų laiduotojų turto buvo įkeista, todėl išieškojimas buvo vykdomas pagal hipotekos teisėjo nutartį, o neįkeistas turtas buvo perduotas išieškotojai pagal Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimą. Įkeitimu prievolė buvo užtikrinta tiek, kiek yra vertas įkeistas turtas, nepriklausomai nuo suteikto kredito sumos, o laidavimo sutartimi buvo laiduojama už visišką prievolės įvykdymą. Turto įkeitėjai ir laiduotojai šiuo konkrečiu atveju sutampa.
Antstolio A. Ščiukino vykdomosiose bylose išieškoma skola, atsiradusi iš Kredito sutarties ir Susitarimo pagal Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartį Nr.02200810580-1 ir pagal Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimą. Šiuo atveju nėra svarbu, ar laiduotojų turtas buvo įkeistas prievolės įvykdymui užtikrinti, nes tiek įkeitimu, tiek laidavimu buvo užtikrinamas tos pačios prievolės įvykdymas tai pačiai kreditorei. Dėl šios priežasties nėra pagrindo skirstyti išieškotas sumas pagal tai, ar turtas buvo įkeistas ar ne, nes įkeitimas tik suteikia pirmenybės teisę kreditorei. Bylą nagrinėję teismai neteisingai taikė vykdymą reglamentuojančias teisės normas, padarydami išvadą, kad išieškoma skola pagal skirtingus sprendimus ir skirtingus vykdomuosius dokumentus.
Pareiškėjas neginčija laidavimo sutarties ar atskirų jos sąlygų, bet teigia, kad išieškotoja neturi teisės reikalauti visiškai įvykdyti Kredito sutarties su pakeitimais, nes laidavimo sutartis išieškotojai nesuteikia teisės reikalauti iš solidariojo skolininko didesnės sumos, nei priteista Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimu (1 000 000 Lt). Sprendžiant, ar šis sprendimas yra visiškai įvykdytas, reikia atsižvelgti į tai, kad kreditorė nutraukė Kredito sutartį, kreipėsi į hipotekos teisėją dėl priverstinio įkeisto laiduotojų turto realizavimo ir toks reikalavimas buvo patenkintas. Dar nepradėjus realizuoti įkeisto turto, kreditorė kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu ir pareikalavo priteisti iš solidariųjų skolininkų vieną milijoną litų. Nors laidavimo sutartimis laiduotojai buvo įsipareigoję (laidavę) už visą skolininko prievolės įvykdymą, tačiau kreditorė, pareikšdama teisme ieškinį trims laiduotojams ir prašydama priteisti solidariai vieną milijoną litų, taip apribojo jų atsakomybės ribas. Antstolis vykdo ne laidavimo ar turto įkeitimo sutartis, bet jų pagrindu priimtus teismo procesinius dokumentus, todėl teismui nebuvo pareigos aiškintis, ar išieškotoja yra gavusi visišką prievolės įvykdymą pagal Kredito sutartį ar ne.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Snoras distressed assets“ nurodo, kad kasacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, dėl kurių jau buvo pasisakyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose. Atsakovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, įvertino bylos faktus bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl pagrįstai atmetė atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl laidavimo apimties
Byloje nustatyta ir šalys neginčija, kad AB bankas „Snoras“ 2003 m. balandžio 10 d. Kredito sutartimi suteikė UAB „Aluonos malūnas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Paaluonio agroservisas“) 710 000 Eur kreditą, o 2006 m. vasario 20 d. ir 2006 m. rugsėjo 6 d. papildomais susitarimais šalys konstatavo, kad skola yra 644 588,88 Eur. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas UAB „Aluonos malūnas“, S. K., L. K. ir U. K. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įkeitimu bei S. K., U. K. ir V. P. laidavimu, kuriuo jie solidariai užtikrino įsipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymą. AB bankas „Snoras“ 2007 m. lapkričio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido visas reikalavimo teises pagal Kredito sutartį naujai kreditorei UAB „Snoras distressed assets“.
Skolininkui nevykdant įsipareigojimų, 2007 m. rugsėjo 13 d. Kredito sutartis buvo vienašališkai nutraukta ir kreiptasi į Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo prašant pradėti priverstinį 2 510 691,64 Lt skolos išieškojimą iš UAB „Aluonos malūnas“ įkeisto turto. Hipotekos teisėjo 2008 m. liepos 15 d. teismo nutartimi buvo nutarta priverstinai išieškoti negrąžintą skolą, 123 Lt žyminio mokesčio ir 8 proc. metinių palūkanų iš UAB „Aluonos malūnas“ ir S. K., L. K. bei U. K. įkeisto turto.
Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartimi UAB „Aluonos malūnas“ buvo iškelta bankroto byla, joje patvirtintas UAB „Snoras distressed assets“ 2 834 334,57 Lt finansinis reikalavimas pagal Kredito sutartį. Bankroto procedūros metu išieškotojai pervesta 939 256,20 Lt. 2012 m. vasario 13 d. likvidavimo akte nurodyta, kad išieškotojos UAB „Snoro rizikos kapitalo valdymas“ nepatenkintas finansinis reikalavimas yra 1 895 078,37 Lt.
Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimu buvo patenkintas ieškovės UAB „Snoro rizikos kapitalo valdymas“ patikslintas reikalavimas ir solidariai iš atsakovų S. K., U. K. ir V. P. priteista ieškovei 1 000 000 Lt skolos dalis pagal Kredito sutartį, bylinėjimosi išlaidos bei procesinės palūkanos.
Iš viso kreditorei perduota įkeisto ir neįkeisto turto, kurio vertė – 1 448 597 Lt.
Kasatorius nurodo, kad išieškotojai pagal vykdomuosius dokumentus iš solidariųjų skolininkų jau yra išieškota didesnė suma, nei skolininkų turėti įsipareigojimai.
Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu. Nagrinėjamoje byloje įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas tiek hipoteka, tiek laidavimu. 2006 m. rugpjūčio 16 d. Laidavimo sutartimi V. P. įsipareigojo atsakyti solidariai už skolininko pagal Kredito sutartį įsipareigojimų neįvykdymą (suteikto kredito negrąžinimą, palūkanų, delspinigių baudų, kitų privalomų mokėjimų nesumokėjimą) (Laidavimo sutarties 2 punktas). Taigi, V. P. Laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti visiškai pagal bet kokį finansinį reikalavimą, kylantį iš Kredito sutarties.
Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas jų taikymo sąlygas. CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vienas kitam nepriešina, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank” v. R. K. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-364/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-364/2010">3K-7-364/2010</a>; teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. J. N.-Alūzienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-526/2010).
Svetimo daikto hipotekos ypatumas yra tas, kad įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimų įvykdymą tik įkeistu savo daiktu (CK 4.195 straipsnio 1 dalis). Laidavimo atveju, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
Taigi, kreditorius gali pasinaudoti tiek hipotekos, tiek laidavimo institutų jam suteiktomis teisėmis, atsižvelgdamas į jų ypatumus. Kreditorius, prieš nukreipdamas išieškojimą į laiduotojų turtą, neprivalo pirmiau išsiieškoti iš hipoteka įkeisto turto ir gali šiuos institutus taikyti kartu. Vienintelė kreditoriaus, kuriam įsipareigojimų vykdymas yra užtikrintas kelių asmenų turto hipoteka ir (ar) laidavimu, veiksmų ribojimo sąlyga yra bendra išieškoma suma: kreditorius, nukreipdamas išieškojimą į hipotekos davėjų ir laiduotojų turtą, negali išsiieškoti didesnės sumos, nei jam yra skolingas pagrindinis skolininkas.
Kaip jau buvo minėta, V. P. Laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti solidariai už skolininko pagal Kredito sutartį įsipareigojimų neįvykdymą, taigi, kreditorė turėjo teisę pasirinkti, ar išieškojimą nukreipti į pagrindinį skolininką, ar – į laiduotojus, taip pat dalį skolos išsiieškoti naudodamasi hipotekos, dalį – laidavimo institutais.
Bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į tai, kad UAB „Aluonos malūnas“ neįvykdytų įsipareigojimų kreditorei UAB „Snoras distressed assets“ pagal Kredito sutartį dydis jos veiklos pabaigoje buvo 1 895 078,37 Lt, o vykdymo procese iš įkaito davėjų turto buvo išieškota ir perduota išieškotojai 1 448 597 Lt vertės turto, padarė išvadą, jog neįvykdyta įsipareigojimų dalis kreditorei UAB „Snoras distressed assets“ pagal Kredito sutartį yra 446 481,37 Lt (1 895 078,37 Lt - 1 448 597 Lt = 446 481,37 Lt). Taigi, pareiškėjo argumentai, kad solidariųjų skolininkų prievolė pagal Kredito sutartį yra įvykdyta, nepagrįsti. Esant neįvykdytai prievolei, laiduotojai yra solidariai atsakingi kreditorei, todėl pastaroji turi teisę nukreipti išieškojimą dėl likusios skolos dalis į laiduotojų turtą.
Teisėjų kolegija taip pat nepagrįstu laiko pareiškėjo kasacinio skundo argumentą, kad iš jų, kaip laiduotojų, jau yra išieškota 1 000 000 Lt suma, priteista Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimu, nes lėšos, gautos vykdymo procese, yra išieškotos pagal hipotekos sutartis iš įkeisto turto, ir jos negali būti laikomos laiduotojų sumokėtomis lėšomis, nepaisant to, kad hipotekos davėjai ir laiduotojai nagrinėjamu atveju iš dalies sutampa. Kaip jau minėta, kreditorė gali pasirinkti savo teisių gynimo būdus (nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą ar (ir) į laiduotojų turtą, taip pat reikalauti sumokėti tiek visą, tiek dalį skolos). Kreditorės reikalavimas skolininkams (laiduotojams) dėl dalies skolos priteisimo pats savaime nereiškia, kad ji atsisako savo reikalavimų gauti prievolės įvykdymą ir iš hipoteka įkeisto turto (net jei turto turėtojai – hipotekos davėjai – ir laiduotojai sutampa) arba kad jau išieškotos sumos būtų įskaitomos į naują reikalavimą, nepriklausomai nuo to, ar bendra reikalavimų pagal Kredito sutartį suma yra padengta ar ne. Dėl šios priežasties, esant nepatenkintai daliai reikalavimų, kreditorė turėjo teisę reikšti ieškinį dėl šios dalies ir išieškojimą nukreipti į bet kurį iš solidariųjų skolininkų (laiduotojų), įskaitant kasatorių.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinis teismas patyrė 25,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo V. P. (duomenys neskelbtini) 25,48 Eur (dvidešimt penkis Eur 48 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (įstaigos kodas – 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Donatas Šernas
