Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria panaikintas Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendis ir priimta nutartis baudžiamąją bylą K. I. nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams

Baudžiamoji byla Nr. 2K-376-303/2015

Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00443-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.1.

2.1.7.

2.3.6.4.5.

2.4.5.2.1.

2.4.7.

2.6.7.5.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjos Audronės Kartanienės,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria panaikintas Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendis ir priimta nutartis baudžiamąją bylą K. I. nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu K. I. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. kovo 12 d. veikos) 29 MGL (3770 Lt, t. y. 1091,87 Eur) dydžio bauda, 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. kovo 26 d. veikos) 29 MGL (3770 Lt, t. y. 1091,87 Eur) dydžio bauda, 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. gegužės 23 d. veikos) 29 MGL (3770 Lt, t. y. 1091,87 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio jų sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė K. I. paskirta – 50 MGL (6500 Lt, t. y. 1882,53 Eur) dydžio bauda.

Dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji byla K. I. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Audronės Kartanienės pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimo,

n u s t a t ė :

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. I. buvo nuteista dėl to, kad būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Kauno teritorinės muitinės „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietos UAB „G. p.“, esančios (duomenys neskelbtini). inspektore ir 2008 m. kovo 12 d. nuo 10.14. iki 10.37 val. tarnybos metu šioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdama muitinį tikrinimą pagal Bendrojo administracinio dokumento Nr. 8KR10404568 (toliau – Deklaracijos) importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB „P. t.“, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iš JAV įmonės „FINNOR LLC“, reg. Beaverton-Hillsdale HWY., Portland OR 97225, importuota prekė – lengvasis automobilis BMW X5, pilka, (duomenys neskelbtini), deklaracijoje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis daužtas ir jo vertė yra 6771 Lt (1961,02 Eur), kuomet automobilio faktinė būklė neatitiko deklaruojamos būklės ir vertės, o faktinę jo būklę atitinkanti muitinė vertė buvo 93 300 Lt (27 021,55 Eur), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo, kad žemiau išvardytais veiksmais šiurkščiai pažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 6, 8 punktuose įtvirtintus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytus reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių; Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, nustatančius pareigą vykdyti Valstybės tarnybos įstatyme bei kiekvieno pareigūno pareigybės aprašyme numatytas pareigas; Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1B-376 patvirtintų Muitinės postuose (išvykimo ir paskirties muitinės įstaigose) vykdomų prekių muitinės priežiūros procesų aprašymų metodinių rekomendacijų 19.1.1 punktą, kuriame nustatyta, kad atvykusių prekių, transporto priemonių identifikavimo ir muitinės priežiūros užtikrinimo etape muitinės pareigūnas, atsakingas už dokumentų priėmimą ir muitinį tikrinimą, įsitikina, ar transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito dokumente, taip pat pateikta muitinam tikrinimui, reikalavimus; Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos „Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos“ 25 punktą, kuriame nustatyta, kad jeigu importuotojo muitinio įforminimo metu pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, apgadinto (sužaloto) automobilio išleidimo į laisvą apyvartą ar laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra įforminama, kai importuotojas (deklarantas) (jeigu įmanoma – kartu su turto vertintoju) surašo importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, aktą, ir importuotojas (deklarantas) pateikia garantiją, kurios dydžio, apskaičiuojamo pagal atitinkamų markių ir modelių naudotų automobilių importo kainas, pateiktas žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“, pakanka galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti (įvertinus jau sumokėtus importo muitus ir mokesčius), reikalavimus, Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Krovinių „Centro“ krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymo) 34.5 punktą, kuriame nustatyta pareiga atlikti poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, 34.6 punktą, kuriame nustatyta pareiga vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, užtikrinančias įsipareigojimų muitinei įvykdymą, rinkti muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas, 34.8 punktą, kuriame nustatyta pareiga vykdyti sustiprintą prekių kilmės klasifikavimo bei muitinio vertinimo kontrolę, 34.11 punktą, kuriame nustatyta pareiga vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, reikalavimus; Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3B-175 patvirtintų Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto vidaus darbo taisyklių (toliau – Vidaus darbo taisyklių) 12.4 punktą, kuriame nustatyta pareiga atlikti visas funkcijas, nurodytas šiose taisyklėse bei teisės aktuose reglamentuojančiuose atskirų procesų, kompiuterinių sistemų arba dokumentų įforminimą (ASYCUDA, NCTS, BDK ir pan.) muitinio tikrinimo etapų aprašymuose, 13.14.3 punktą, kuriame nustatyta pareiga Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos nustatyta tvarka patikrinti, ar pateiktas BAD rinkinys gali būti tikrinamas toliau, 13.14.4 punktą, kuriame nustatyta pareiga nustačius, kad deklaranto pateikti dokumentai neatitinka šių taisyklių 13.14.3 punkto reikalavimų, apie tai informuoti deklarantą ir pareikalauti pateikti reikalavimus atitinkančius dokumentus, 13.33.4 punktą, kuriame nustatyta pareiga muitinės pareigūnui, tikrinančiam BAD rinkinius ir kartu su jais pateiktus dokumentus, kurie ASYCUDA sistemos arba vadovaujančio pareigūno buvo nukreipti į geltonąjį arba raudonąjį tikrinimo kanalus, patikrinti, ar teisingai nurodyta prekių vertė ir valiuta, kuria ši vertė deklaruojama, 13.33.7 punktą, kuriame nustatyta pareiga patikrinti, ar kartu su BAD rinkiniu pateikti dokumentai yra galiojantys, 15.18.1 punktą, kuriame nustatyta pareiga įsitikinti, kad transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito deklaracijoje, pateikta muitiniam tikrinimui, būtent:

2008 m. kovo 12 d. 10.14 val. tolesnio muitinio tikrinimo atlikimui gavusi iš vadovaujančio muitiniam tikrinimui pareigūno – inspektoriaus D. M. – jo priimtą Deklaracijos Nr. 8KR10404568 importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB „P. t.“, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iš JAV įmonės „FINNOR LLC“, reg. Beaverton-Hillsdale HWY., Portland OR 97225, importuota prekė – lengvasis automobilis BMW X5, pilka, (duomenys neskelbtini), su Deklaracijos “J” langelyje „Paskirties įstaigos tikrinimas“ įformintais nurodymais atlikti tikrinimą pagal jo įrašytus Muitinės departamento direktoriaus 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 96 „Dėl muitinio tikrinimo būdų, prekių siuntos deklaravimo būdų ir muitinio tikrinimo rezultatų klasifikatorių patvirtinimo“ patvirtinto Muitinio tikrinimo būdų klasifikatoriaus (toliau – Klasifikatoriaus) tikrinimo būdų kodus: 111, kuris reiškia, kad „patikrinta muitinės deklaracija“; 145, kuris reiškia, kad „automobilio muitinė vertė palyginta su naudotų automobilių kainų žinyne (kataloge) nurodyta kaina”; 414, kuris reiškia, kad „patikrinti transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikavimo numeriai“; 227, kuris reiškia, kad „patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrintas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikaciniai numeriai, transporto priemonė vizualiai apžiūrėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais“, privalėdama atlikti muitinės procedūrai įforminti ir atlikti reikalingos informacijos ir kartu su bendruoju dokumentu būtinų pateikti dokumentų, kurie ASYCUDA sistemoje inspektoriaus D. M. buvo nukreipti į raudonąjį tikrinimo kanalą bei prekių vertės patikrą, ignoravo tai, kad kartu su Deklaracija pateikta juridinės galios neturinti ir teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkanti turto vertintojo UAB „Pajūrio autorika“ 2008 m. kovo 7 d. deklaruojamo automobilio BMW X5 vertinimo ataskaita Nr. 20080307-5-1, kurioje buvo nurodyta, kad automobilio vertė dėl apgadinimo (sužalojimo) yra 10102 Lt (2925,74 Eur), kai tokia vertinimo ataskaita nebuvo pagrindo remtis apskaičiuojant muitą, kitus mokesčius bei rinkliavas, ir toliau muitinės procedūros įforminimo veiksmus atliko nepareikalavusi iš importuotojo (deklaranto) tokiu atveju privalomai surašytino importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto ir garantijos, kurios dydžio, apskaičiuojamo teisės aktuose nustatyta tvarka, pakaktų galinčios atsirasti muitinės prievolės įvykdymui užtikrinti; po to, nesant pateiktos muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės bei nesant ir rašytinio leidimo šią prekę pateikti vėliau, nepatikrinusi ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, o kartu ir nepatikrinusi šios prekės pagal vadovaujančio muitiniam tikrinimui pareigūno jai nurodytus išvardytus tikrinimo būdų kodus, nepagrįstai atliko kitus veiksmus, kuriais įformino išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą – Deklaracijoje Nr. 8KR10404568 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktą automobilio BMW X5 muitinį tikrinimą ir rezultatus pagal išvardintus Klasifikatoriaus nustatytus tikrinimo būdų kodus: Deklaracijos „J“ langelyje „Paskirties įstaigos tikrinimas“ nurodė Klasifikatoriaus nustatytą tikrinimo būdų kodą – 62, kuris reiškia, kad „atitinka“, šį įrašą patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248 ir parašu, toliau, išvardytų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu padarė kitus įrašus, kurie būtini Deklaracijos baigtiniam įforminimui ir jos pagrindu išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros sėkmingam įforminimui, t. y. Deklaracijos 47 langelyje atliko deklaranto apskaičiuotų mokesčių sumos taisymą, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0607 ir parašu; Deklaracijos „B“ langelyje įrašė kvito, patvirtinančio mokesčių sumokėjimą, numerį – 2812892 ir datą – 2008 m. kovo 12 d., mokesčių apskaičiavimo teisingumą patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248 ir parašu; Deklaracijos „J“ langelyje uždėjo B grupės spaudą su įrašu „atitinka“, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248, parašu ir muitinės įstaigos spaudu, savo darbo vietoje pateikė muitinei, o joje įrašytus patikrinimo teigiamus rezultatus nurodė muitinės skaitmeninėje Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS), taip pat Deklaracijos įforminimo užbaigimą patvirtino muitinės skaitmeninėje sistemoje ASYCUDA. Šiais veiksmais K. I. sudarė sąlygas automobilį importuojantiems asmenims išvengti pagal faktinei automobilio būklei atitinkančią jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių – 25 786 Lt (7468,14 Eur), iš kurių 8653 Lt (2506,08 Eur) sudaro importo muitas ir 17 133 Lt (4962,06 Eur) PVM, apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetą; dėl šių jos veiksmų valstybė patyrė didelę žalą, nes nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti ir į valstybės biudžetą išieškoti papildomai priskaičiuotus mokesčius, be to, ji savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

Be to, K. I. pažeisdama tų pačių teisės aktų reikalavimus, būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Kauno teritorinės muitinės „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietos UAB „G. p.“, esančios (duomenys neskelbtini), inspektore ir 2008 m. kovo 26 d. nuo 16.32 iki 17.05 val. tarnybos metu šioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdama muitinį tikrinimą pagal Deklaracijos Nr. 8KR10405620 importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB „P. t.“, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iš JAV įmonės „FINNOR LLC“, reg. Beaverton-Hillsdale HWY., Portland OR 97225, importuota prekė – lengvasis automobilis „Toyota Camry“, juoda, (duomenys neskelbtini), deklaracijoje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad daužtas visas, jo vertė yra 6026 Lt (1745,25 Eur), kai automobilio faktinė būklė neatitiko deklaruojamos būklės ir vertės, o faktinę jo būklę atitinkanti muitinė vertė buvo 44 000 Lt (12743,28 Eur), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo, kad žemiau išvardytais veiksmais šiurkščiai pažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (tokias pačias kaip ir dėl automobilio BMW X5 išmuitinimo) ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, būtent:

2008 m. kovo 26 d. apie 16.32 val. tolesnio muitinio tikrinimo atlikimui gavusi iš vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigūnės – vyresniosios inspektorės I. B. –jos priimtą Deklaracijos Nr. 8KR10405620 importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB „P. t.“, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iš JAV įmonės „FINNOR LLC“, reg. Beaverton-Hillsdale HWY., Portland OR 97225, importuota prekė – lengvasis automobilis „Toyota Camry“, juoda, (duomenys neskelbtini), su Deklaracijos „J“ langelyje „Paskirties įstaigos tikrinimas“ įformintais nurodymais atlikti tikrinimą pagal jos įrašytus Klasifikatoriaus tikrinimo būdų kodus: 111, kuris reiškia, kad „patikrinta muitinės deklaracija“; 114, kuris reiškia, kad „patikrintos licencijos, leidimai, lengvatas suteikiantys dokumentai, pan.“; 145, kuris reiškia, kad „automobilio muitinė vertė palyginta su naudotų automobilių kainų žinyne (kataloge) nurodyta kaina“; 227, kuris reiškia, kad „patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrintas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikaciniai numeriai, transporto priemonė vizualiai apžiūrėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais“; 414, kuris reiškia, kad „patikrinti transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikavimo numeriai“, privalėdama atlikti muitinės procedūrai įforminti ir atlikti reikalingos informacijos ir kartu su bendruoju dokumentu būtinų pateikti dokumentų, kurie ASYCUDA sistemoje vyresniosios inspektorės I. B. buvo nukreipti į raudonąjį tikrinimo kanalą, bei prekių vertės patikrą, ignoravo tai, kad kartu su Deklaracija pateikta juridinės galios neturinti ir teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkanti turto vertintojo UAB „Pajūrio autorika“ 2008 m. kovo 21 d. deklaruojamo automobilio „Toyota Camry“, vertinimo ataskaita Nr. 20080321-5-6, kurioje buvo nurodyta, kad automobilio vertė dėl apgadinimo (sužalojimo) yra 9871 Lt (2858,84 Eur), kai tokia vertinimo ataskaita nebuvo pagrindo remtis apskaičiuojant muitą, kitus mokesčius bei rinkliavas, ir toliau muitinės procedūros įforminimo veiksmus atliko nepareikalavusi iš importuotojo (deklaranto) tokiu atveju privalomai surašytino importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto ir garantijos, kurios dydžio, apskaičiuojamo teisės aktuose nustatyta tvarka, pakaktų galinčios atsirasti muitinės prievolės įvykdymui užtikrinti; po to, nesant pateiktos muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės bei nesant ir rašytinio leidimo šią prekę pateikti vėliau, nepatikrinusi, ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, o kartu ir nepatikrinusi šios prekės pagal vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigūnės jai nurodytus išvardytus tikrinimo būdų kodus, nepagrįstai atliko kitus veiksmus, kuriais įformino išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą – Deklaracijoje Nr. 8KR10405620 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktą automobilio „Toyota Camry“, muitinį tikrinimą ir rezultatus pagal išvardytus Klasifikatoriaus nustatytus tikrinimo būdų kodus: Deklaracijos „J“ langelyje „Paskirties įstaigos tikrinimas“ nurodė Klasifikatoriaus nustatytą tikrinimo būdų kodą – 62, kuris reiškia, kad „atitinka“, šį įrašą patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248 bei parašu, ir toliau išvardytų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu padarė kitus įrašus, kurie būtini Deklaracijos baigtiniam įforminimui ir jos pagrindu išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros sėkmingam įforminimui, t. y. Deklaracijos 47 langelyje atliko deklaranto apskaičiuotų mokesčių sumos taisymą, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248 ir parašu; Deklaracijos „B“ langelyje įrašė kvito, patvirtinančio mokesčių sumokėjimą, numerį – 2812900D ir datą – 2008 m. kovo 26 d., mokesčių apskaičiavimo teisingumą patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248 ir parašu; Deklaracijos „J“ langelyje uždėjo B grupės spaudą su įrašu „atitinka“, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248, parašu ir muitinės įstaigos spaudu, savo darbo vietoje pateikė muitinei, o joje įrašytus patikrinimo teigiamus rezultatus atvaizdavo muitinės skaitmeninėje Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS), taip pat Deklaracijos įforminimo užbaigimą patvirtino muitinės skaitmeninėje sistemoje ASYCUDA. Šiais veiksmais K. I. sudarė sąlygas automobilį importuojantiems asmenims išvengti pagal faktinei automobilio būklei atitinkančią jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių – 11140 Lt (3226,37 Eur), iš kurių 3738 Lt (1082,60 Eur) sudaro importo muitas ir 7402 Lt (2143,77 Eur) PVM, apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetą; dėl šių jos veiksmų valstybė patyrė didelę žalą, nes nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti ir į valstybės biudžetą išieškoti papildomai priskaičiuotus mokesčius; taip ji savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

Be to, K. I. būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Kauno teritorinės muitinės „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietos UAB „G. p.“, esančios (duomenys neskelbtini), inspektore ir 2008 m. gegužės 23 d. nuo 16.41 iki 16.58 val. tarnybos metu šioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdama muitinį tikrinimą pagal Deklaracijos Nr. 8KR10409508 importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB „P. t.“, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iš JAV įmonės “NYTTI CORP.”, reg. 70A Winham AVE Staten 10306, Island, NY, importuota prekė – lengvasis automobilis LEXUS LS460, balta, (duomenys neskelbtini), deklaracijoje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad daužtas priekis ir jo statistinė vertė yra 12 423 Lt (3597,95 Eur), kai automobilio faktinė būklė neatitiko deklaruojamos būklės ir vertės, o faktinę jo būklę atitinkanti muitinė vertė buvo 10 2706 Lt (29 745,71 Eur), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo, kad žemiau išvardytais veiksmais šiurkščiai pažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tokias kaip dėl prieš tai minėtų kaltinimų, bei Kauno teritorinės muitinės viršininko 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3B-333 patvirtintų Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto vidaus darbo taisyklių (toliau – Vidaus darbo taisyklių) 11.4 punkto, kuriame nustatyta pareiga atlikti visas funkcijas, nurodytas muitinio tikrinimo etapų aprašymuose, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 12.14 punkto, kuriame nustatyta pareiga nuspręsti, priimti, ar atmesti pateiktą deklaraciją ir savo sprendimą įforminti Muitinio įforminimo instrukcijos nustatyta tvarka bei tvarkomis, reglamentuojančiomis duomenų įvedimą į ASYCUDA sistemą, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 12.17.2 punkto, kuriame nustatyta pareiga įsitikinti ar kartu su deklaracija yra pateiktos prekės, t. y. ar prekių buvimo vieta yra muitinei priimtina, ar transporto priemonė ir prekės yra pranešime nurodytoje vietoje, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 12.17.5.3 punkto, kuriame nustatyta pareiga patikrinti ir įsitikinti ar pateikti išankstinio apmokėjimo dokumentai arba garantijos, jeigu tokie dokumentai turėjo būti pateikti, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 12.18 punkto, kuriame nustatyta pareiga atlikus taisyklių 12.16 ir 12.17 punktuose nurodytus veiksmus ir radus nors į vieną klausimą neigimą atsakymą priimti sprendimą atmesti (nepriimti) BAD rinkinį ir tai įforminti nustatyta tvarka, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 13.18.1 punktą, kuriame nustatyta pareiga Bendrijos bendrosios tranzito procedūros įformino paskirties įstaigoje metu įsitikinti, kad transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito deklaracijoje, pateikta muitinam tikrinimui, būtent:

2008 m. gegužės 23 d. apie 16.41 val. tolesnio muitinio tikrinimo atlikimui gavusi iš vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigūnės – vyresniosios inspektorės I. B. jos priimtą Deklaracijos Nr. 8KR10409508 importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB „P. t.“, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iš JAV įmonės „NYTTI CORP.“, reg. 70A Winham AVE Staten 10306, Island, NY, importuota prekė – lengvasis automobilis LEXUS LS460, balta, (duomenys neskelbtini), su Deklaracijos „J“ langelyje „Paskirties įstaigos tikrinimas“ įformintais nurodymais atlikti tikrinimą pagal jos įrašytus Klasifikatoriaus tikrinimo būdo kodus: 111, kuris reiškia, kad „patikrinta muitinės deklaracija“; 145, kuris reiškia, kad „automobilio muitinė vertė palyginta su naudotų automobilių kainų žinyne (kataloge) nurodyta kaina“; 227, kuris reiškia, kad „patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrintas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikaciniai numeriai, transporto priemonė vizualiai apžiūrėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais“, privalėdama atlikti muitinės procedūrai įforminti ir atlikti reikalingos informacijos ir kartu su bendruoju dokumentu būtinų pateikti dokumentų, kurie ASYCUDA sistemoje vyresniosios inspektorės I. B. buvo nukreipti į raudonąjį tikrinimo kanalą, bei prekių vertės patikrą, ignoravo tai, kad kartu su Deklaracija pateikta juridinės galios neturinti ir teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkanti turto vertintojo UAB „Pajūrio autorika“ 2008 m. gegužės 20 d. deklaruojamo automobilio „Lexus LS460“ vertinimo ataskaita Nr. 20080520-7-1 kurioje buvo nurodyta, kad automobilio vertė dėl apgadinimo (sužalojimo) yra 18 487 Lt (5354,21 Eur), kai tokia vertinimo ataskaita nebuvo pagrindo remtis apskaičiuojant muitą, kitus mokesčius bei rinkliavas, ir toliau muitinės procedūros įforminimo veiksmus atliko nepareikalavusi iš importuotojo (deklaranto) tokiu atveju privalomai surašytino importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto ir garantijos, kurios dydžio, apskaičiuojamo teisės aktuose nustatyta tvarka, pakaktų galinčios atsirasti muitinės prievolės įvykdymui užtikrinti; po to, nesant pateiktos muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės bei nesant ir rašytinio leidimo šią prekę pateikti vėliau, nepatikrinusi ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, o kartu nepatikrinusi ir šios prekės pagal vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigūnės jai nurodytus išvardytus tikrinimo būdų kodus, nepagrįstai atliko kitus veiksmus, kuriais įformino išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą – Deklaracijoje Nr. 8KR10409508 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktą automobilio „Lexus LS460“ muitinį tikrinimą ir rezultatus pagal išvardytus Klasifikatoriaus nustatytus tikrinimo būdų kodus: Deklaracijos „J“ langelyje „Paskirties įstaigos tikrinimas“ nurodė Klasifikatoriaus nustatytą tikrinimo būdų kodą – 62, kuris reiškia, kad „atitinka“, šį įrašą patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248 bei parašu ir toliau išvardytų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu padarė kitus įrašus, kurie būtini Deklaracijos baigtiniam įforminimui ir jos pagrindu išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros sėkmingam įforminimui, t. y. Deklaracijos 47 langelyje atliko deklaranto apskaičiuotų mokesčių sumos taisymą, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248 ir parašu; Deklaracijos „B“ langelyje įrašė kvito, patvirtinančio mokesčių sumokėjimą, numerį – 2814896D ir datą – 2008 m. gegužės 23 d., mokesčių apskaičiavimo teisingumą patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248 ir parašu; Deklaracijos „J“ langelyje uždėjo B grupės spaudą su įrašu „atitinka“, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248, parašu ir muitinės įstaigos spaudu, savo darbo vietoje pateikė muitinei, o joje įrašytus patikrinimo teigiamus rezultatus atvaizdavo muitinės skaitmeninėje Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS), taip pat Deklaracijos įforminimo užbaigimą patvirtino muitinės skaitmeninėje sistemoje ASYCUDA. Šiais veiksmais K. I. sudarė sąlygas automobilį importuojantiems asmenims išvengti pagal faktinei automobilio būklei atitinkančią jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių – 26 879 Lt (7784,70 Eur), iš kurių 9022 Lt (2612,95 Eur) sudaro importo muitas ir 17857 Lt (5171,75 Eur) PVM, apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetą; dėl šių jos veiksmų valstybė patyrė didelę žalą, nes nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti ir į valstybės biudžetą išieškoti papildomai priskaičiuotus mokesčius; taip ji savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

K. I. taip pat buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. kovo 12 d., 2008 m. kovo 26 d. ir 2008 m. gegužės 23 d. veikų), tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ši bylos dalis nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, ir kasacine tvarka neskundžiama.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendis panaikintas ir priimta nutartis baudžiamąją bylą K. I. nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Zuzevičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendį, kuriuo K. I. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį be pakeitimų.

Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo išvados nepagrįstos išsamiu nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnyje. Teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, neanalizavo byloje esančių įrodymų visumos, neįvertino aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam sprendimui priimti. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas, konstatuodamas tyčios nebuvimą K. I. veikose, rėmėsi išimtinai tik tais įrodymais, kurie susiję tik su dalimi pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu įrodytomis pripažintų veikų aprašymą sudarančių aplinkybių. Teismas tik bendrais bruožais, nekonkretizuodamas įrodytomis pripažintų veikų aprašymuose išvardytų aplinkybių, visą vertinamų veikų esmę apibūdino vienintele fraze –,,K. I. netinkamai atliko automobilių muitinį patikrinimą“, šį netinkamą muitinio tikrinimo atlikimą apibūdindamas tik kaip aplaidumą, nekreipimą dėmesio į tai, kad jai buvo pateiktos netinkamos automobilių vertinimo ataskaitos, taip visas aprašytas veikas sudarančias aplinkybes nepagrįstai susiedamas tik su K. I. neveikimą apibūdinančiomis aplinkybėmis, nors toks neveikimas sudaro tik dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu įrodytomis pripažintų veikų aprašymo.

Apeliacinės instancijos teismas K. I. veiką kaip netinkamai atliktą automobilių muitinį patikrinimą nepagrįstai vertino tik pagal tą aprašytų veikų dalį, kuri kaip nusikalstamų veikų eigą apibūdinanti aplinkybė buvo aprašyta piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi atitinkančiu neveikimu, po kurio sekė pirmosios instancijos teismo išvardyti konkretūs apibrėžtos valios išraišką apibūdinantys K. I. veiksmai – veikimas. Pirmosios instancijos teismas tokį veikimą pripažino kaip atliktą netiesiogine tyčia, o vertindamas įrodymus tokią išvadą padarė ir dėl K. I. neveikimo.

Apeliacinės instancijos teismas, aprašydamas vertinamą veiką kaip momentinę tik vienpusiškai, iš dalies apsvarstytais įrodymais, visiškai neapsvarstė veikimą sudarančių veiksmų, didžiosios neveikimu padarytos veikos dalies, taip neįvertindamas ir visos veikos vertinimui bei baudžiamojo įstatymo tinkamam pritaikymui reikšmingos įrodymų visumos.

Teismas ignoravo, kad kartu su Deklaracijomis pateiktos juridinės galios neturinčios ir teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkančios turto vertintojo UAB,,Pajūrio autorika" deklaruojamų automobilių vertinimo ataskaitos, nors tokiomis vertinimo ataskaitomis nebuvo pagrindo remtis apskaičiuojant muitą, kitus mokesčius bei rinkliavas, kad K. I. nepareikalavo iš importuotojo (deklaranto) kiekvienu atveju privalomai surašytino importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto ir garantijos, kurios dydžio, apskaičiuojamo teisės aktuose nustatyta tvarka, pakaktų galinčios atsirasti muitinės prievolės įvykdymui užtikrinti, nepatikrino, ar deklaruojamos prekės pateiktos muitinei, nepatikrino šių prekių pagal tikrinimo būdų kodus. Taigi apeliacinės instancijos teismas nevertino K. I. aktyvių veiksmų pildant ir pateikiant deklaracijas.

Teismas motyvuose neišdėstė kaltės kryptingumo aplinkybių, t. y. K. I. veiksmų sekos, nes kiekvienas veiksmo atlikimas yra susijęs su tam tikromis teisės aktų ir faktinio muitinio tikrinimo rezultatų suvokimo sąlygomis ir aplinkybėmis.

Tinkamam nustatymui, kokius veiksmus galima priskirti prie netinkamo muitinio tikrinimo veiksmų, atliktų neatsargia kaltės forma, apeliacinės instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar nėra takoskyros, kuri įpareigotų kažkuriuos paminėtą seką sudarančius veiksmus laikyti atliktais tyčia, t. y. juos atliekančiam asmeniui suvokiant tokių veiksmų rezultatų priešingumą žinomoms faktinėms muitinio tikrinimo aplinkybėms, priešingumą asmens veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, suvokiant, kad dėl tokių veiksmų yra reali galimybė kilti didelei žalai. Bent vienas nustatytas veiką sudarantis tyčinis veiksmais negalėtų būti aplinkybe, leidžiančia visą veiką kvalifikuoti kaip padarytą neatsargia kaltės forma.

Teismas privalėjo atskirti, ar muitinis tikrinimas baigėsi aplaidumą, dėmesio nekreipimą į nustatytas pareigas sudarančiais veiksmais, nesant reikalo kaip nors fiksuoti tikrinimo rezultatų, nors ir suvokiant, kad prekių muitinis tikrinimas nebuvo faktiškai atliktas, ar muitinis tikrinimas aplaidumą, dėmesio nekreipimą į nustatytas pareigas sudarančiais veiksmais nepasibaigė, o asmeniui dar buvo nustatyta papildoma pareiga – muitinio tikrinimo metu nustatytus juridinius faktus konstatuoti dokumentuose ir muitinės skaitmeninėse sistemose, kai tokios pareigos atlikimą tik imituodama K. I. parodė žinomai tikrovės neatitinkančius faktus.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir pripažino, kad automobilių muitinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų ir instrukcijų, išvardytų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, reikalavimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas netinkamo muitinio tikrinimo sampratą atskleidė tik bendriausiomis frazėmis, neišanalizavęs jokių aplinkybių, iš kurių būtų aišku, kokiose konkrečiai ribose apeliacinės instancijos teismas vertina K. I. neveikimą.

Neanalizuodamas K. I. neveikimo ribų, apeliacinės instancijos teismas atsiribojo nuo bet kokios galimybės nustatyti natūralių reiškinių suvokimu pagrįstas faktines juridinę reikšmę turinčias aplinkybes, kurios būtų nulėmusios kitokias apeliacinės instancijos teismo išvadas tiek dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, tiek dėl tyčios buvimo konstatavimo.

Apeliacinės instancijos teismas yra neteisus savo išvadoms pagrįsti apsiribodamas teiginiu, kad byloje nebuvo konkrečiai ir tiksliai nustatyta, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu būdu buvo atliktas muitinis automobilių patikrinimas, ir šį teiginį paremdamas tik selektyviu aplinkybių paminėjimu.

Pasak prokuroro, neabejotinai nustatyta, kad faktiškai iš JAV atgabenti automobiliai tokių sugadinimų, kurie buvo nurodyti dokumentuose muitinei, neturėjo, jie nebuvo atgabenti į muitinio tikrinimo vietą. K. I. muitinio tikrinimo įforminimo veiksmus pradėjo atlikti ir muitiniam tikrinimui įforminti būtinus veiksmus atliko nesant į muitinės postą pristatytų pateiktose deklaracijose nurodytų prekių – automobilių. Taigi įrodyta, kad K. I. suvokė, kad prekės muitiniam tikrinimui nėra pristatytos, šis suvokimas nekito K. I. atliekant visus tolesnius veiksmus, kuriais buvo įforminamas muitinis tikrinimas. Ši aplinkybė yra esminė vertinant K. I. psichinį santykį su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais.

Toks suvokimas reikšmingas konstatavimui, kaip ji suvokė savo veiksmus, priimdama kaip tinkamas ir juridinės galios neturinčias vertinimo ataskaitas bei jomis remiantis konstatuodama muitinėje netgi du juridinius faktus: vertinimo ataskaitose nurodytų faktų apie automobilių sugadinimus atitikimą neva atlikto faktinio automobilių patikrinimo rezultatams; automobilių dėl nurodytų sugadinimų apskaičiuotos vertės ir atitinkamai su procedūra susijusių importo mokesčių apskaičiavimo pagrįstumą ir teisingumą. K. I. nekreipė dėmesio į privalomų rekvizitų trūkumus, tačiau priešingai, nei teigia apeliacinės instancijos teismas, ne dėl atsakomybę veiką padarius tyčia šalinančių aplinkybių, o dėl savo besąlyginio suvokimo, kad automobiliai nepristatyti tikrinimui ir ji nesiims atlikti privalomų ataskaitose nurodytų duomenų tikrinimo veiksmų – tikrinti automobilius, kurių muitinio tikrinimo vietoje iš tikrųjų nėra, ir dėl ketinimo, nepaisant išvardytų kliūčių, vis tiek įforminti muitinės procedūros iniciatoriaus pasirinktus muitinio tikrinimo teigiamus rezultatus. Teisinės galios neturinčių vertinimo ataskaitų priėmimo ir jų pateikimo muitinei kaip tinkamų faktas apeliacinės instancijos teismo įvertintas atsietai nuo kitų tyčios vertinimui reikšmingų aplinkybių ir su jomis susijusių įrodymų visumos, nors ši aplinkybė tik papildo tyčinės kaltės formos buvimą ir tyčios kryptingumą nusakančius požymius.

Byloje yra pakankamai įrodymų pagrįsti, kad K. I. pirmosios instancijos teismo pripažintomis ir skunde aptartomis savo veiksmų suvokimo sąlygomis ignoruodama akivaizdžiai jai suvokiamą pareigą tikrinti, ar UAB,,Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitos atitinka muitiniam tikrinimui pateikiamiems dokumentams keliamus reikalavimus, esant įrodytai faktinei aplinkybei, kad kartu su Deklaracijomis jai pateiktos juridinės galios neturinčios UAB,,Pajūrio autorika“ deklaruojamų automobilių vertinimo ataskaitos, ir tokiomis vertinimo ataskaitomis nebuvo pagrindo remtis apskaičiuojant muitų, kitus mokesčius bei rinkliavas, tyčia pažeidė specialiuosius reikalavimus nustatančių teisės aktų nuostatas.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai negali būti sumenkinti nei didelio darbo krūvio, nei veikos apibūdinimo kaip atliktos jau įprastinėmis nuolatinio pažeidimo darymo galimo toleravimo sąlygomis, nei atidumo stokos nepaneigimo argumentais, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išskyrė selektyviai ir suabsoliutintai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-607/2007).

K. I. negalėjo nesuvokti muitinio tikrinimo ir teisingų jo rezultatų fiksavimo ypatingos svarbos, kad po atlikto muitinio tikrinimo faktiškai eliminuojama galimybė vėliau iš naujo patikrinti prekes, taip pat patikrinti, ar nebuvo išvengta apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius.

Prokuroras nurodo, kad dalis tą pačią veiką, kuri K. I. buvo kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, sudarančių veiksmų buvo kvalifikuoti ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaip padaryti idealiosios sutapties sąlygomis. Dėl suėjusios baudžiamosios atsakomybės senaties nesant galimybės toliau svarstyti veikų kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį klausimų, atsižvelgiant į esmines baudžiamojo įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, kurios įpareigoja, esant įrodytiems požymiams, kvalifikuoti šias abi veikas, tyčią suklastojant dokumentus bei jais disponuojant vertinti kaip tuo pačiu sudarančią ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi tyčią, niekur neišnyko pareiga svarstyti tų pačių ir BK 300 straipsnio 1 dalies aprašyme nurodytų veiksmų įrodytumą bei tyčią juos atliekant. Šie veiksmai aiškiai išsiskyrė iš kitų piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi aprašyti išvardytų veiksmų, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų įrodytumo BK 228 straipsnio požymių nustatymui vis vien nesvarstė ir K. I. psichinio santykio su tokiais veiksmais nenustatinėjo.

Prokuroras cituoja kasacinę nutartį Nr. 2K-50-648/2015, kurioje, pasak jo, buvo aptarti baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai dėl veikų pagal BK 300 straipsnio 1 dalies ir 228 straipsnio 1 dalies kvalifikavimo.

Kasatoriaus manymu, K. I. muitinio tikrinimo faktinių aplinkybių suvokimo analizės pagrindu pakanka konstatuoti, kad ji kartu su visais kitais tyčios turinį atitinkančiais veiksmais dar atliko ir veiksmus, sudarančius ir tyčinės veikos – dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais sudėtį, sukėlusius teisiškai reikšmingas pasekmes bei pažeidusius valstybės interesus.

K. I. atliktų įrašų reikšmė muitinei yra esminė tuo, kad jie muitinei kaip mokesčių administratoriui sudarė besąlyginį pagrindą priimti muitinio tikrinimo rezultatus kaip faktinius bei kaip sudarančius muitinės valstybės tarnautojo sprendimą iš esmės sutikti su muitinės procedūras inicijavusio asmens pateiktais duomenimis apie prekes, jų požymius ir siūlomo mažesnio prekių apmokestinimo taikymu, kartu apskaičiuoti mokesčius Deklaracijose nurodytoms prekėms išimtinėmis, apmokestinimo sumas mažinančiomis, sąlygomis, todėl K. I. veiksmais neabejotinai sukeltos teisiškai reikšmingos neigiamos pasekmės bei pažeisti valstybės interesai.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad piktnaudžiavimo veiką K. I. padarė netiesiogine tyčia, nekonstatuojant, kad vien dokumentų suklastojimas ir panaudojimas jau sudarė pagrindą veikas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti kaip padarytas tiesiogine tyčia, jokiomis aplinkybėmis negali būti vertinama kaip sumenkinanti dokumentų suklastojimo reikšmę, vertinant visus veikų aprašymuose išdėstytus padarinius bendrai su žalos padarymo valstybei aplinkybe. Nustatytos K. I. psichinio santykio su dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais veikos teisinę reikšmę turinčiais požymiais aplinkybės turi tiesioginę įtaką visų veikas sudarančių aplinkybių pavojingumo vertinimui, kurį apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti, tačiau to nepadarė.

Tokiu pat suvokimo su atliekamais savo veiksmais santykiu K. I. atliko ir prie dokumentų suklastojimo bei disponavimo jais nepriskirtus, tačiau piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veikos aprašymą atitinkančius tyčinius veiksmus.

Prokuroro teigimu, K. I. suvokė, jog išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros atveju atliekamo muitinio tikrinimo metu jos tinkamai privalomi atlikti prekių kontrolės veiksmai yra pagrindinė ir vienintelė priemonė pakankamai užtikrinti esminių muitinės funkcijų įvykdymą mokesčių administravimo srityje ir kartu neleidžia paneigti pirmosios instancijos teismo išvados, kad K. I. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti, kad ji tyčia importo dokumentuose ir skaitmeninėse sistemose atliko nepagrįstus žymėjimus, taip nepagrįstai įformindama tikrovės neatitinkančius teigiamus automobilių muitinio tikrinimo rezultatus.

Apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl tyčios nebuvimo nulėmė ir neišsamus įrodymų vertinimas, kuriuo teismas pritarė K. I. argumentui, kad nenustatyti jos veiksmų tikslai ir motyvai, išskirdamas kaip privalomai įrodinėtiną, tačiau neįrodytą, tikslą, kad kiti asmenys išvengtų muitinės mokesčių, taip pat išskirdamas ir aplinkybę, jog nepaneigtas K. I. argumentas, kad ji nesiekė jokių tikslų priimdama teisinės galios neturinčias vertinimo ataskaitas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išplėtė įrodymų vertinimo ribas motyvo ir tikslo dalyje ir nepagrįstai prie privalomai įrodinėtinų priskyrė dvi papildomų aplinkybių grupes: aplinkybes, reikšmingas motyvo ir tikslo įrodinėjimui.

Motyvas ir tikslas yra fakultatyvūs BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai ir jų nenustatymas, priešingai nei traktavo apeliacinės instancijos teismas, negali būti laikomas asmens psichinį santykį su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais bei pavojingais padariniais savaime eliminuojančia aplinkybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-18-976/2015, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-76/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-76/2007">2K-76/2007</a>).

K. I. veikai įvertinti pakanka darbinės veiklos aplinkybių nustatymo, kurios apibūdina jos įpareigojimą pareigas vykdyti pagal įstatymą vien iš muitinio tikrinimo metu jai akivaizdžiai žinomų ir suvokiamų faktų bei atskiro įrodinėjimo nereikalaujančių aplinkos suvokimo reiškinių, atmetant visus faktorius, kuo nors susijusius su išankstiniu kokių nors aplinkybių, reikšmingų muitinio tikrinimo rezultatų forminimui, žinojimu, taip atmetant reikalingumą svarstyti susižinojimą su kitais asmenimis dėl nusikalstamą veiką sudarančių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas nevertino bei nepasisakė ir dėl didelės žalos valstybei buvimo K. I. veikoje, nepagrįstai rėmėsi kasacine byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDg1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-485/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-485/2012">2K-485/2012</a> kaip formuojančia praktiką analogiško pobūdžio bylose. Šioje kasacinėje byloje nors ir nagrinėta panaši situacija į K. I. veikas, tačiau byla išnagrinėta pagal iš esmės skirtingas kaltinimo pasirinktas įrodinėjimo ribas.

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. I. apeliacinį skundą, padarė išvadą, kad jos veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų BK 229 straipsnyje, požymiai, ir nustatęs, jog dėl šių nusikalstamų veikų padarymo yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, nutraukė baudžiamąją bylą (BK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokią savo išvadą teismas pagrindė teiginiais, jog: „Byloje nėra surinkta jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad K. I., atlikdama automobilių muitinį tikrinimą ir netinkamai įvykdžiusi savo pareigas, dėl ko automobilių muitinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant muitinės procedūras, veikė tiesiogine ar netiesiogine tyčia.?...? byloje nebuvo konkrečiai nustatyta, kokiomis tiksliai aplinkybėmis K. I. atliko minėtų automobilių muitinį patikrinimą.?...? nebuvo nustatyta, kad ji veikė bendrininkaudama su kitais asmenimis,?...? nenustatyti jos veiksmų tikslai ir motyvai.“ Iš esmės tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas aptarė nuteistosios kaltę, pasisakydamas, kad nenustatyti požymiai (tikslas ir motyvas) turėtų liudyti apie asmens tyčią, o jų nenustačius, negalima daryti išvados apie asmens tyčios buvimą.

Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo, padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-76/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-76/2007">2K-76/2007</a>, 2K-P-1/2014).

Būtent kaltės forma iš esmės ir skiria piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) nuo tarnybos pareigų neatlikimo (BK 229 straipsnis), kuris padaromas dėl neatsargumo (nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-76/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-76/2007">2K-76/2007</a>). Taigi priėmus sprendimą keisti veikos kvalifikavimą iš tyčinio nusikaltimo į neatsargų, būtina nurodyti bylos aplinkybes, susijusias su daroma veika ar ją padariusiu asmeniu, kurios atspindėtų, kad šis asmuo veikė neatsargiai. Tačiau tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenurodė.

Kauno apygardos teismas, darydamas išvadas dėl K. I. veikų juridinio vertinimo, rėmėsi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDg1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-485/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-485/2012">2K-485/2012</a>, kaip formuojančia praktiką analogiško pobūdžio bylose. Tačiau pažymėtina tai, jog minėta nutartis priimta byloje, kurioje asmuo (muitinės inspektorius patvirtino dokumentuose tikrovės neatitinkančius duomenis, kad vizualiai automobilis buvo toks, koks nurodytas muitinei pateiktuose dokumentuose, t. y. daužtas, nors iš tikrųjų nebuvo daužtas) buvo išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (nenustačius asmens neteisėtų veiksmų tyčinio pobūdžio). Be to, byloje nebuvo nustatytas ir BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos būtinas didelės žalos požymis, dėl to teismas nerado pagrindo ir šiam kaltinimui. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas K. I. nuteisė už tris analogiškus atvejus, t. y. už tai, kad ji 2008 m. kovo 12 d., 2008 m. kovo 26 d. ir 2008 m. gegužės 23 d. atlikdama muitinį tikrinimą importuotų prekių – automobilių „BMW X5“, „Toyota Camry“, „LEXUS LS460“, – deklaracijose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog šie automobiliai daužti, dėl to: 1) automobilio „BMW X5“ vertė buvo sumažinta iki 6771 Lt (1961, 02 Eur), nors faktinė, šio automobilio būklę atitinkanti muitinė vertė buvo 93 300 Lt (27 021,55 Eur); 2) automobilio „Toyota Camry“ vertė buvo sumažinta iki 6026 Lt (1745,25 Eur), nors faktinė, šio automobilio būklę atitinkanti muitinė vertė buvo 44 000 Lt (12 743,28 Eur); 3) automobilio „LEXUS LS460“ vertė buvo sumažinta iki 12 423 Lt (3597,95 Eur), nors faktinė, šio automobilio būklę atitinkanti muitinė vertė buvo 102 706 Lt (29 745,71 Eur). Taip buvo sudarytos sąlygos minėtus automobilius importuojantiems asmenims išvengti dalies į valstybės biudžetą mokėtinų importo muito ir pridėtinės vertės mokesčių (už automobilį „BMW X5“ – 25 786 Lt, arba 7468,14 Eur; už automobilį „Toyota Camry“ – 11 140 Lt arba 3226,37 Eur; už automobilį „LEXUS LS460“ – 26 879 Lt, arba 7784,70 Eur). Tai kelia pagrįstus klausimus dėl K. I. atliktų veiksmų pobūdžio ir jų pavojingumo.

Tačiau, be apeliacinės instancijos teismo padaryto abstraktaus teiginio (K. I. dėl netinkamo savo pareigų atlikimo galėjo netinkamai įvykdyti kelias muitinės tikrinimo procedūras), šis aspektas taip ir liko neįvertintas ir išsamiai neaptartas. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį taip pat turi būti nustatyta kaltės forma – neatsargumas. Sprendžiant iš apeliacinės instancijos teismo teiginių, K. I. tarnybos pareigų neatliko dėl aplaidumo, t. y. nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų padarinių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Nusikalstamam nerūpestingumui būtinas intelektualusis kaltės elementas. Baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka,,turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka,,galėjo“ paprastai reiškia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių asmuo turi realią galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius. Tačiau vien galėjimas ir turėjimas numatyti padarinius nesudaro pagrindo kvalifikuoti veiką pagal BK 229 straipsnį, nes kaltininkas, be to, dar turi suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos padarinių dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014).

Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais dėl apeliacinės instancijos teismo nepagrįsto vadovavimosi kasacinėje nutartyje Nr. 2K-458/2012 pateiktais išaiškinimais.

Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas apsiribojo kasacinėse nutartyse formuojamos praktikos atskirų teiginių citavimu ir formaliu praktikos formuojamų taisyklių taikymu. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties turinį nagrinėjamos bylos kontekste ir neteisingai rėmėsi šia praktika kaip precedentu nagrinėjamai bylai. Dėl to teismas išsamiai neanalizavo ir neatskleidė aplinkybių, žyminčių kaltės požymį, ir nepateikė jų vertinimo, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pažymėtina ir tai, kad vien faktinių aplinkybių, žyminčių veikos padarymo būdą, subjektų atitikimą, sutapimas bylose nereiškia automatinio vienodos kaltės rūšies konstatavimo. Kiekvienu atveju nustatant kaltės požymį reikia vertinti konkrečios bylos aplinkybes, asmens psichinį santykį su daroma veika.

Apeliacinės instancijos teismo veiksmai, kurie atliekami tikrinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, tiesiogiai priklauso nuo apeliacinio skundo turinio (ribų) ir šį skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sprendimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisme nagrinėjant apeliacinį skundą dažnai fakto ir teisės klausimo aiškus atskyrimas yra sunkiai įmanomas, nes teisės taikymo klausimų teisingas išsprendimas neišvengiamai gali būti susijęs su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių patikrinimu, o tai lemia įrodymų tyrimo būtinumą sprendžiant taip pat ir teisės taikymo klausimus. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi, ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47/2012">2K-47/2012</a>, 2K-142/2012, 2K-148/2014).

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą pagal nuteistosios K. I. apeliacinį skundą nors ir nutarė atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti nuteistąją, tačiau, sprendžiant iš teismo posėdžio protokole esančių įrašų, iš esmės apsiribojo vien tik pranešimu nuteistajai apie galimybę svarstyti klausimą dėl jos veiksmų pagal BK 229 straipsnį vertinimo, pasiaiškinant ir nuteistosios poziciją šiuo klausimu. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, manytina, kad įrodymų tyrimas šiuo atveju buvo atliktas tik formaliai, netiriant aplinkybių, svarbių kaltės požymiui atskleisti. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą nutraukti bylą dėl senaties, į dalį nuteistosios skundo argumentų arba neatsakė, arba nors ir nurodė nutartyje, iš esmės jų neišnagrinėjo, spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė K. I. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo), savo išvadas grindė faktinių duomenų detalėmis, taip išvengdamas išsamių atsakymų į apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo (pvz., ar buvo jos veikose didelės žalos požymis, numatytas BK 228 ar 229 straipsniuose ir pan.). Spręsdamas K. I. kaltės klausimą apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad aplinkybės, kuriomis K. I. atliko automobilių muitinį patikrinimą, nebuvo nustatytos. Tačiau iš tokios formuluotės neaišku, ar šios aplinkybės yra objektyviai neįmanomos nustatyti, ar to nepadarė teismas, nes nesiėmė visų galimų priemonių įrodymų tyrimo metu nustatyti svarbias kaltės klausimui bylos aplinkybes. Kita vertus, neaišku, kodėl apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, iš kurios matyti, jog K. I., priėmusi automobilių dokumentus, jų fizinio patikrinimo neatliko. Be to, iš nutarties turinio nėra aišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas konstatavo, kad K. I. netinkamą darbą lėmė didelis darbo krūvis, sveikatos būklė.

Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas reikšmingas bylai aplinkybes dėl valstybės tarnautojo psichinio santykio su padaryta veika ir jos padariniais, jų surinktais bylos duomenimis visiškai nepagrindė. Taigi padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnių pažeidimus. Konstatuoti pažeidimai pripažintini esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, jų sukeltos teisinės pasekmės – neišsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu pagrįstos nutarties priėmimas, motyvuotų išvadų dėl nusikalstamos veikos požymių atkleidimo nebuvimas – turi būti ištaisytos, iš naujo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Aurelijus Gutauskas

Audronė Kartanienė