Dėl kasacinio skundo atsisakymo priėmimo

Civilinė byla Nr. e3K-3-401-687/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00543-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams J. J. ir uždarajai akcinei bendrovei,,Baltisches Haus“ dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys V. M., V. M., notarės Judita Skrodenytė ir Asta Kielienė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiama dėl kasacinio skundo atsisakymo priėmimo.

Ieškovas prašė perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų J. J. ir UAB,,Baltisches Haus“ 2016 m. kovo 8 d. sudarytą 1410/13043 žemės sklypo dalies, esančios Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigoti jį sumokėti atsakovei UAB,,Baltisches Haus“ 110 000 Eur.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas J. J. pardavė sau priklausančią sklypo dalį pažeisdamas ieškovo, kaip žemės sklypo bendraturčio, pirmenybės teisę pirkti parduodamą turto dalį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino: perkėlė ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų sudarytą žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigojo ieškovą sumokėti atsakovei UAB „Baltisches Haus“ 110 000 Eur.

Teismas nustatė, kad:

ieškovas yra ginčo žemės sklypo bendraturtis, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 5522/13043 dalys žemės sklypo, atsakovui J. J. priklausė 1410/13043 dalių žemės sklypo, o 6111/13043 dalių žemės sklypo priklauso tretiesiems asmenims V. M. ir V. M.;

atsakovas J. J. 2016 m. sausio 27 d. pareiškimu kreipėsi į notarų biurą, prašydamas persiųsti sklypo bendraturčiams J. K., V. ir V. M. pareiškimą apie tai, kad jis parduoda sau priklausančią žemės sklypo dalį už 110 000 Eur, o jie, kaip sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai, turi pirmumo teisę pirkti jam priklausančią sklypo dalį;

2016 m. kovo 1 d. notarė J. Skrodenytė išdavė liudijimą, kuriuo patvirtino, kad J. J. pareiškimas buvo persiųstas kitiems sklypo bendraturčiams registruotais pranešimais, pranešimai buvo įteikti, į notarų biurą sklypo bendraturčiai nesikreipė ir jų atsakymai nebuvo gauti;

2016 m. kovo 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi J. J. sau priklausančią sklypo dalį perleido UAB „Baltisches Haus“ už 110 000 Eur;

ieškovui adresuota pašto siunta nebuvo įteikta, grąžinta notarei 2016 m. kovo 4 d.;

laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2016 m. kovo 4 d., be aptariamos siuntos, buvo dar viena siunta, adresuota ieškovui, ši jam buvo įteikta.

Teismas padarė išvadą, kad J. J. pranešimas apie ketinimą parduoti savo dalį žemės sklypo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka ieškovui įteiktas nebuvo; nepripažino, jog ieškovas, atsiėmęs pašte vieną jam adresuotą siuntą, kitos siuntos (ginčo) neatsiėmė iš pašto sąmoningai, siekdamas išvengti jam taikomos pareigos atsiimti pašto siuntą per mėnesį vykdymo; atmetė kaip nepagrįstus atsakovų atstovų samprotavimus, kad ieškovui apie J. J. ketinimą parduoti žemės sklypą turėjo būti žinoma iš kitų sklypo bendraturčių, bet ieškovas neketino jo įsigyti, kadangi nebuvo išreiškęs valios įgyti nuosavybės teisių į ginčo turtą, kai šis buvo parduodamas už 4 kartus mažesnę kainą. Teismas taip pat pažymėjo, kad nekilnojamojo turto pardavimo tinklalapyje www.aruodas.lt 2016 m. sausio 27 d. paskelbtas skelbimas negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas, patvirtinantis ieškovo žinojimą apie J. J. ketinimą parduoti ginčo sklypo dalį. Byloje nustatyta, kad prieš J. J. įsigyjant ginčo sklypo dalį 2016 m. sausio 20 d. buvo pasirūpinta visų kitų bendraturčių (ir ieškovo) pareiškimais dėl pirmumo teisės pirkti turto dalį atsisakymo, tačiau neaišku, kodėl ieškovo nebuvo paprašyta sudaryti analogišką ankstesniam atsisakymą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB,,Baltisches Haus“ apeliacinį skundą, 2018 m. kovo 12 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują – ieškinį atmetė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, fakto, kad atsakovas J. J. tinkamai įvykdė jam, kaip bendraturčiui, įstatyme nurodytas pareigas, nepaneigia ieškovo argumentai, jog nebuvo išnaudoti visi Notarų rūmų prezidiumo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 3.4 patvirtintoje konsultacijoje (toliau – Konsultacija) dėl pranešimo bendraturčiui dėl pirmumo teisės įsigyti parduodamą dalį nekilnojamojo daikto nurodyti dokumentų įteikimo būdai (per antstolį, viešas paskelbimas spaudoje). Kolegija pažymėjo, kad Konsultacija nėra privalomos galios teisės aktas, todėl faktas, kad ja nesivadovauta, savaime nepatvirtina atsakovo prievolės pranešti apie ketinimus parduoti sau priklausančią dalį pažeidimo.

Skelbimą nekilnojamojo turto pardavimų portale aruodas.lt kolegija pripažino alternatyviu pranešimu apie ketinimą parduoti ginčo žemės sklypo dalį. Kolegija akcentavo tai, kad ieškovas yra itin patyręs šio konkretaus žemės sklypo kitų dalių supirkimo iš jo savininkų dalyvis (2015 metų spalio bei lapkričio mėnesiais supirko arba išmainė sklypo dalis pagal 7 sutartis), taigi neabejotinai žinojo apie savo pirmenybės teisę, juo labiau kad notaro patvirtintu 2016 m. sausio 12 d. pareiškimu iš anksto buvo atsisakęs savo pirmumo teisės, sutikdamas, kad tuometinis sklypo savininkas perleistų savo dalį bet kokiam pirkėjui už bet kokią kainą, kaip apdairus ir rūpestingas bendraturtis suprato, kaip turi elgtis tokioje situacijoje ir kaip turi informuoti apie pasikeitusius ketinimus, susijusius su sklypo dalies įsigijimu. Kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovas buvo susipažinęs su minėtu skelbimu, žinojo apie parduodamą dalį, tačiau jokių veiksmų dėl neatskleidžiamų teismui priežasčių nesiėmė. Byloje yra duomenų, kad ieškovas ir tretieji asmenys turėjo bendrų ketinimų ir bendrų verslo planų dėl supirkinėjamų atitinkamų šio žemės sklypo dalių, todėl labiau tikėtina, kad jie turėjo kontaktų ir dėl šios konkrečios pardavinėjamos sklypo dalies, taigi sužinoti apie parduodamo turto dalies sąlygas ieškovas turėjo galimybę ir iš kitų bendraturčių.

Teisėjų kolegija atmetė argumentus dėl atsakovų elgesio nesąžiningumo, t. y. atsakovų išankstinio ketinimo pažeisti bendraturčių pirmenybės teisę, jiems susiderėjus dėl žemės sklypo pardavimo atsakovei UAB „Baltisches Haus“ ir 2006 m. vasario 12 d. sudarius preliminarų susitarimą dėl būsimo turto perleidimo, nepaisant fakto, kad vieno mėnesio terminas, per kurį turėjo paaiškėti bendraturčių apsisprendimas, dar nebuvo suėjęs.

Kolegija pripažino, kad atsakovas J. J. ėmėsi visų jam prieinamų priemonių informuoti bendraturčius apie ketinimus parduoti jam priklausančią dalį ir CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus atliko. Nors notarės siųstas pranešimas ieškovui nebuvo įteiktas, už tai atsakomybė tenka tik jam pačiam. Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta (CK 6.167 straipsnis), taigi oferta gali būti pripažintas ir bendraturčio pranešimas apie parduodamą už konkrečią kainą bendro turto dalį. Ieškovas nepateikė jokių įtikinamų ir logiškų argumentų, kodėl, jo manymu, jam nebuvo įteiktas atsakovo J. J. tinkamu adresu per notarę išsiųstas pranešimas (CK 6.166 straipsnis).

Teisėjų kolegija taip pat laikė svarbiomis ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstai neįvertintas aplinkybes, susijusias su ieškovo išsilavinimu (aukštasis teisinis, nuo 1996 m. iki 2013 m. vertėsi advokato praktika) bei turima patirtimi (sudarant turto perleidimo sandorius, atliekant kitus su nekilnojamuoju turtu susijusius veiksmus (detaliųjų planų rengimas, atidalijimas ir kt.), dėl kurių jam yra (turi būti) gerai žinomos ne tik jo, kaip daikto bendraturčio, teisės ir pareigos, bet ir pareiga priimti jam siunčiamą korespondenciją, o šios pareigos neįvykdžius, prisiimti iš to kilsiančią riziką. Ieškovas, nesiimdamas veiksmų, kad priimtų jam siunčiamą pranešimą, pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą būti atidžiam ir rūpestingam, taip pat daikto bendraturčių teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių pusiausvyros principus.

Teisėjų kolegija iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, kad ieškovas atsisakė tą pačią žemės sklypo dalį pirkti iš pradinio savininko už daugiau kaip keturis kartus mažesnę kainą nei ginčo atveju, o naujas pranešimas apie to paties daikto pardavimą jau už gerokai didesnę kainą buvo išsiųstas bendraturčiams vos po poros savaičių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje konstatuota, kad bendraturtis, nusprendęs parduoti savo dalį, turi tinkamai pranešti kitiems bendraturčiams apie šių teisę pirkti parduodamą dalį pirmenybės teise, todėl bylą nagrinėję teismai privalėjo nustatyti, ar atsakovas buvo tinkamai įvykdęs savo pareigą.

Apeliacinės instancijos teismas, netyręs atsakovo pranešimo kitiems bendraturčiams apie planuojamą parduoti žemės sklypo dalį turinio, nepagrįstai prilygino jį pardavėjo ofertai. Šiuo atveju nagrinėjami daiktinės teisės aspektai ir tiek faktinės aplinkybės, tiek teisinis bendraturčių tarpusavio santykių reguliavimas skiriasi nuo kreditoriaus ir skolininko santykių reguliavimo. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, CK 6.166 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija gali būti taikoma tiek ikisutartinių, tiek sutartinių santykių metu, tačiau šios prezumpcijos taikymas daiktinėje teisėje nepagrįstai varžytų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, keltų nepagrįstų ir sunkiai įvykdomų pareigų ir neapsaugotų bendraturčių nuo nesąžiningų parduodančio savo dalį bendraturčio veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes priskyrė ieškovui pareigą įrodyti (paneigti žinojimo prezumpciją), jog jam nebuvo žinoma apie tai, kad bendraturtis planuoja parduoti jam priklausančio turto dalį.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino duomenų apie atsakovų veiklą: vertinant 2016 m. sausio–kovo mėnesiais atliktus sandorius bei tai, kad atsakovė UAB „Baltisches Haus“ buvo įsigijusi žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir nuo 2012 metų rengė detalųjį planą, o jos interesais veikęs liudytojas kūrė planus, kaip įsigyti ginčo žemės sklypo dalį, tikėtina, kad nebuvo sudaryta galimybių šią dalį įsigyti ieškovui. Ieškovo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovai turėjo tikslą įsigyti ginčo žemės sklypo dalį bei įvairiais būdais siekė, jog pirmumo teise nepasinaudotų ieškovas.

Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas bendraturčiams yra siunčiamas per notarą, šiai bylai yra reikšminga Konsultacija, kurioje nurodyta, kad jei notaro persiųstas pranešimas nepasiekia adresato, tai tinkamu pranešimu gali būti laikomas pranešimas per antstolį arba skelbiant spaudoje, kai nežinoma bendraturčio gyvenamoji vieta. Tuo atveju, kai notarui pateikiama informacija, kad adresatas nerastas, o palikus pranešimą, kad yra gautas laiškas, tačiau adresatui pranešimo neatsiėmus, laikytina, kad asmuo negavo pranešimo, reikėtų papildomai pranešti apie ketinimą parduoti dalį kitais būdais. Šis atvejis negali būti prilyginamas atsisakymui priimti pranešimą, nes nėra duomenų, kad adresatui buvo žinoma apie pranešimo gavimą.

Skelbimo apie parduodamą sklypo dalį įkėlimas į interneto tinklalapį taip pat nėra laikomas tinkamu pranešimu bendraturčiams apie jų teisę pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti turto dalį. Šis veiksmas yra tik potencialių pirkėjų paieška, bet ne bendraturčių informavimo tvarka.

Atsiliepimais į kasacinį skundą atsakovai J. J. ir UAB „Baltisches Haus“ prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimai grindžiami tokiais argumentais:

Konsultacija notarinių veiksmų atlikimui neturėtų būti taikoma vertinant atsakovo pareigos pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalį įvykdymo teisingumą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 9 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas išvadą apie tinkamą atsakovo pareigų įvykdymą ir ieškovo žinojimą apie galimybę pasinaudoti pirmenybės teise grindė ne išimtinai 2016 m. sausio 27 d. pranešimo pateikimo faktu, bet pagal kitoje byloje surinktus įrodymus nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Įrodymų vertinimo procese skelbimas internete buvo vertinamas kaip žinojimo faktą patvirtinantis įrodymas.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.166 straipsnį papildomai patvirtindamas faktą, kad ieškovui buvo žinoma apie 2016 m. sausio 27 d. pranešimą. Teismas nustatė šią faktinę aplinkybę ir kitu būdu – įrodymų vertinimo priemonėmis. Tuo atveju, jeigu konkrečioje situacijoje kasacinis teismas nustatytų, kad CK 6.166 straipsnyje nustatyta prezumpcija negali būti taikoma (tiesiogiai arba pagal CK 1.8 straipsnį), tai neturėtų paneigti iš esmės teisingo ir pagrįsto apeliacinės instancijos teismo išvadų ir sprendimo (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Kasaciniame teisme 2018 m. rugpjūčio 8 d. gautas ieškovo J. K. pareiškimas dėl kasacinio skundo atsisakymo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalių teisės atsisakyti kasacinio skundo

Kiekvienas asmuo turi subjektinę teisę nuspręsti, ar jo teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, ar reikalinga jų teisminė gynyba. Kasacinio skundo atsisakymas yra viena iš kasacinį procesą inicijavusio asmens procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis, 349 straipsnis). Pagal CPK 349 straipsnio 1 dalį kasatorius turi teisę atsisakyti paduoto kasacinio skundo iki dalyvaujančių byloje asmenų kalbų pabaigos teismo posėdyje, o rašytinio proceso metu – iki teismo posėdžio pradžios. Vėliau atsisakyti kasacinio skundo negalima. Nagrinėjamu atveju byla kasaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pareiškimas dėl kasacinio skundo atsisakymo paduotas iki paskirto teismo posėdžio pradžios, todėl laikytina, jog teisę atsisakyti kasacinio skundo ieškovė įgyvendino laiku.

CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos šalių teisės, tarp jų ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio. Nurodyta norma taikytina ir kasaciniame procese, nes, pagal CPK 340 straipsnio 5 dalį, jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomi šio kodekso 1–300 straipsniai, kiek jie neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms.

Teisės atsisakyti kasacinio skundo įgyvendinimas yra dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) išraiška, nes kasacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (kasatoriaus) iniciatyva, kai šis įgyvendina procesinę teisę atsisakyti inicijuoto kasacinio proceso. Kasacinio skundo atsisakymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui nutraukti kasacinį procesą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima kasacinio skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia kasatoriaus, kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 349 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo pateiktas kasacinio skundo atsisakymas prieštarauja įstatymams ar pažeidžia jo ir (ar) kitų asmenų teises bei interesus, taip pat nenustatytas ir viešojo intereso gynimo poreikis.

Byloje dalyvaujantys asmenys informuoti apie teisę iki 2018 m. rugsėjo 3 d. pateikti rašytinius paaiškinimus dėl ieškovo kasacinio skundo atsisakymo. Atsakovai ir tretieji asmenys V. M., V. M. pareiškė, kad sutinka su ieškovo pareikštu kasacinio skundo atsisakymu ir prašo jį tenkinti. Prieštaravimų dėl pareiškimo dėl kasacinio skundo atsisakymo nepateikta.

Ieškovui atsisakius kasacinio skundo, liks nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 12 d. sprendimas atmesti ieškinį, kuris yra naudingas atsakovams, pateikusiems atsiliepimus į kasacinį skundą ir prašiusiems pirmiau nurodytą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Iš pareiškimo dėl kasacinio skundo atsisakymo turinio matyti, kad ieškovui teisiniai kasacinio skundo atsisakymo padariniai yra žinomi, t. y. kad atsisakius kasacinio skundo kasacinis procesas nutraukiamas (CPK 349 straipsnio 2 dalis), kasacine tvarka byla dėl to paties įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties gali būti nagrinėjama tik vieną kartą, o pakartotiniai kasaciniai skundai dėl to paties įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties negalimi (CPK 340 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad kliūčių priimti ieškovo pareikštą kasacinio skundo atsisakymą nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovui atsisakius kasacinio skundo, pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį jam grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas 1800 Eur žyminis mokestis.

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Byloje nėra duomenų apie šalių patirtas dėl pateikto kasacinio skundo išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Kasaciniame teisme patirta 25,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 94 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 349 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Priimti ieškovo J. K. (duomenys neskelbtini) kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 12 d. sprendimo peržiūrėjimo atsisakymą ir kasacinį procesą nutraukti.

Grąžinti J. K. (duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą sumokėtą 1800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) Eur žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš ieškovo J. K. (duomenys neskelbtini) 25,39 Eur (dvidešimt penkis Eur 39 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Alė Bukavinienė

Janina Januškienė

Dalia Vasarienė