Dėl sandorio nuginčijimo

Nr. DOK-3434

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00408-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 22 d. paduotu atsakovų A. B. ir R. B. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovai A. B. ir R. B. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. P. ir V. P. ieškinį atsakovams A. B. ir R. B. dėl negyvenamųjų patalpų atlaisvinimo bei pagal atsakovų A. B. ir R. B. priešieškinį ieškovams S. P. ir V. P. dėl sandorio nuginčijimo; tretieji asmenys M. S., G. V. S., UAB „Gintaro galerija“, O. U., E. K., VĮ Registrų centras.

Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, bylos dalį dėl priešieškinio dalies, kuria atsakovai prašė panaikinti VĮ Registrų centro 2008 m. sausio 3 d. parengtos kadastrinio duomenų bylos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus pastato (duomenys neskelbtini) kadastrinius duomenis, nutraukė; kitą priešieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą: ieškovų S. P. ir V. P. ieškinį atsakovams A. B. ir R. B. dėl patalpų atlaisvinimo tenkinti – įpareigoti atsakovus R. B. ir A. B. per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos atlaisvinti 8,09 kv. m dydžio patalpą 4-10, esančią (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovus R. B. ir A. B. netrukdyti V. P. atstatyti gipso konstrukcijas ir suformuoti naują praėjimą 8,09 kv. m dydžio patalpoje 4-10 (duomenys neskelbtini); teismas nutartimi pakeitė teismo sprendimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Atsakovai A. B. ir R. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalį, kuria teismas tenkino ieškovų apeliacinį skundą ir dėl šios dalies grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti ieškovų apeliacinį skundą iš naujo.

Atsakovų kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas (CK 4.98 straipsnis), ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad esant bendrajai dalinei nuosavybei susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: bendraturčių kaip vieno subjekto santykiai su trečiaisiais asmenimis (vadinamieji išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai) ir bendraturčių tarpusavio santykiai (vadinamieji vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai); tik santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai gali reikšti daiktinius teisinius reikalavimus (lot. actio in rem) teisme dėl savo teisių pažeidimo, pavyzdžiui, vindikacinį ar negatorinį ieškinį (CK 4.95, 4.98 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1); pasisakydamas dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos; tik esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus; vadinasi, bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista; teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODMtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-83-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-83-695/2019">e3K-3-83-695/2019</a>, 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU1LTQwMy8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-255-403/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-255-403/2023">e3K-3-255-403/2023</a>).

2. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi priešingai nurodytiems kasacinio teismo išaiškinimams pripažino, kad esant nustatytai naudojimosi bendru turtu tvarkai, bendraturtis turi teisę į negatorinio ieškinio kitam bendraturčiui pareiškimą. Teismas nevertino atsakovų elgesio teisėtumo, kuris sudarė bylos įrodinėjimo dalyką, nors teisės pažeidimas nėra besąlyginis pagrindas turto savininko interesų gynimui. Atsakovai pažymi tai, kad pastato bendraturčiai 2008 m. birželio 13 d. susitarimu nustatė pastato patalpų naudojimosi tvarką. Susitarimu susiklostė panaudos teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovai savo valia neatlygintinai perdavė E. U. ir O. U. verslo tikslams naudotis patalpą, pažymėtą indeksu 4-10, ir sutiko su tuo, kad ši patalpa būtų pašalinta iš pastato patalpų visumos (t. y. nugriautos patalpos sienos konstrukcijos). Tai reiškia, kad turto savininkas negali ginti savo interesų daiktinės teisės pagrindu, jeigu tarp šalių susiklostė sutartiniai (panaudos) teisiniai santykiai ir ieškovas savo veiksmais ir valia apribojo sau galimybę ateityje naudotis turto dalimi – patalpa, pažymėta indeksu 4-10.

3. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas, nukrypo nuo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTYtOTQzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-96-943/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-96-943/2023">e3K-3-96-943/2023</a>), kurioje išaiškinta, kokiais atvejais teismo sprendimas gali turėti įtakos neįtrauktų dalyvauti į bylą asmenų teisėms bei pareigoms. Priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis daro įtaką neįtrauktos į bylą individualios įmonės A. B. firmos teisėms ir teisėtiems interesams, nes pastatas, kuriame yra ginčo patalpa, pagal VĮ Registrų centro duomenis yra kavinė/baras, o jame nuo 1995 m. įsikūrė ir ūkinę veiklą vykdė O. U. individuali įmonė, o nuo 2016 m. jos teisių perėmėja – individuali įmonė A. B. firma. Apeliacinės instancijos teismas be jokių motyvų atsisakė įvertinti atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, taip pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 270 straipsnyje įtvirtintą teismo pareigą motyvuoti procesinį sprendimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti V. Ž. 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. rugsėjo 22 d., kodas ZO71282.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė