Dėl draudimo išmokos grąžinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-283-695/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09801-2013-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 52.3; 73.2.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kriautė“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo „BTA Insurance Company SE“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių melioracija“ dėl draudimo išmokos grąžinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Kriautė“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių draudžiamuosius įvykius, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas „BTA Insurance Company SE“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Kėdainių melioracija“ 34 329,88 Lt (9942,62 Eur) draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad šalys 2012 m. spalio 11 d. sudarė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. SĮLD 066677), pagal kurią ieškovas (draudikas) įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką naudos gavėjui trečiajam asmeniui UAB „Kriautė“, jeigu atsakovas (draudėjas) neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų pagal 2008 m. spalio 21 d. subrangos sutartį Nr. 821-1 ir 2012 m. rugsėjo 21 d. papildomą susitarimą, sudarytus atsakovo ir trečiojo asmens. Rangos sutartį ir papildomą susitarimą trečiasis asmuo su atsakovu sudarė siekdamas tinkamai įvykdyti su Kėdainių rajono savivaldybe 2008 m. spalio 8 d. viešųjų pirkimų būdu sudarytą rangos sutartį Nr. 821. Trečiasis asmuo 2012 m. gruodžio 19 d. raštu pareiškė ieškovui reikalavimą išmokėti 36 777,88 Lt (10 651,61 Eur) draudimo išmoką pagal laidavimo raštą Nr. SĮLD 066677, nes, atsakovui nepradėjus vykdyti sutarties iki 2012 m. gruodžio mėnesio, trečiasis asmuo 2012 m. gruodžio 17 d. raštu atsisakė 2012 m. rugsėjo 21 d. papildomo susitarimo su atsakovu ir 2012 m. gruodžio 17 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Sportidus“ dėl plastikinių kėdučių pagaminimo ir pardavimo už 95 210,88 Lt (27 574,98 Eur) bei 2012 m. gruodžio 14 d. subrangos sutartį su UAB „Naujoji Pekoma“ dėl kėdučių sumontavimo po 2 Lt (0,58 Eur) už vieną kėdutę (kėdučių kiekis – 2820 vienetų). Trečiojo asmens teigimu, bendra sudarytų naujų sutarčių suma yra 100 850 Lt (29 208,18 Eur), nors atsakovas tuos pačius darbus buvo įsipareigojęs atlikti už 64 073 Lt (18 556,82 Eur). Skirtumas sudaro 36 777,88 Lt (10 651,61 Eur), todėl ši suma yra trečiojo asmens nuostoliai. Pagal trečiojo asmens ieškovui 2013 m. sausio 23 d. rašte pateiktą informaciją dėl patirtų išlaidų, suskaičiuotas nuostolis yra 34 329,88 Lt (9942,62 Eur). Ieškovas, vadovaudamasis Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklių Nr. 024 (toliau – ir Taisyklės) 4.3.2, 4.3.3 punktais, pripažino įvykį draudžiamuoju ir atlygino trečiajam asmeniui šio patirtus nuostolius, išmokėdamas jam 34 329,88 Lt (9942,62 Eur) draudimo išmoką. Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas 2013 m. vasario 8 d. kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos grąžinimo. Atsakovas atsisakė tenkinti ieškovo pretenziją, motyvuodamas tuo, kad trečiasis asmuo atliko neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 9 d. sprendimu atmetė ieškinį.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, atsakovo ir trečiojo asmens sudarytų 2008 m. spalio 21 d. subrangos sutarties ir 2012 m. rugsėjo 21 d. papildomo susitarimo nuostatas, jų vykdymą, sandorio šalių bendradarbiavimą bei pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas (draudėjas) nepažeidė subrangos sutarties. Priešingai, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma, jis laiku kreipėsi į trečiąjį asmenį su pranešimais dėl to, kad negali vykdyti sutarties sąlygų, pasikeitus kėdučių kainoms, ir pasiūlymu įrengti kėdutes stadione už mažiausią tuometę kėdučių įrengimo rinkos kainą (25 Lt, arba 7,24 Eur, neįskaitant PVM). Šalys neginčijo, kad atsakovas savo iniciatyva nei 2008 m. spalio 21 d. subrangos sutarties, nei 2012 m. rugsėjo 21 d. papildomo susitarimo prie subrangos sutarties nenutraukė. Teismo vertinimu, paties trečiojo asmens veiksmai, t. y. naujų sutarčių su UAB „Sportidus“ ir UAB „Naujoji Pekoma“ sudarymas, lėmė jo nuostolių atsiradimą, nes atsakovas tuos pačius darbus siūlė atlikti pigiau. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad 2010 m. spalio 19 d. sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartyje nurodytas naudos gavėjas – trečiasis asmuo, neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į draudiką – ieškovą, o šis nepagrįstai įvykį pripažino draudžiamuoju, todėl neturėjo pagrindo išmokėti trečiajam asmeniui draudimo išmokos, nes nagrinėjamu atveju prievolių įvykdymo terminai buvo pažeisti ne dėl atsakovo (draudėjo) kaltės (CK 6.987 straipsnis; Taisyklių 4.3.2 punktas). Teismas pažymėjo, kad draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turi įvertinti draudimo riziką (Draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas; CK 6.993 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 25 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 sprendimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal 2012 m. rugsėjo 21 d. papildomą susitarimą atsakovas įsipareigojo už 64 073 Lt (18 556,82 Eur) sumą įrengti tribūnų kėdutes ir dengtus atsarginių žaidėjų suoliukus, tačiau jis nepradėjo vykdyti susitarimo, nes nuo 2008 m. iki 2012 m. rinkoje pasikeitė kėdučių gamintojų kaina nuo 14,40 Lt (4,17 Eur) iki 25 Lt (7,24 Eur). Dėl šios priežasties atsakovas kelis kartus prašė trečiojo asmens sudaryti papildomą susitarimą dėl kėdučių kainos pakeitimo ir sutartos 64 073 Lt (18 556,82 Eur) darbų kainos padidinimo CK 6.653 straipsnio pagrindu. Tačiau trečiasis asmuo atsisakė keisti sutartą darbų kainą, 2012 m. gruodžio 4 d. raštu atsisakė 2012 m. rugsėjo 21 d. papildomo susitarimo, nutraukė su atsakovu sutartį ir 2012 m. gruodžio 14 d. sudarė sutartį su UAB „Naujoji Pekoma“ dėl kėdučių sumontavimo po 2 Lt (0,58 Eur) už vieną kėdutę, o 2012 m. gruodžio 17 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Sportidus“ dėl 2280 plastikinių kėdučių pagaminimo ir pardavimo už 95 210,88 Lt (27 574,98 Eur). Įvertinusi šias aplinkybes ir CK 6.653 straipsnio 6 dalies nuostatas, teisėjų kolegija sprendė, kad trečiasis asmuo, neatsižvelgdamas į rinkos tendencijas, nepagrįstai atsisakė keisti šalių sudarytą sutartį ir padidinti perkamų kėdučių kainą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad jis vėliau iš UAB „Sportidus“ kėdutes nupirko už dar didesnę, negu siūlė atsakovas, kainą, t. y. po 25,75 Lt (7,46 Eur). Be to, trečiasis asmuo neįrodė, kad Kėdainių rajono savivaldybė atsisakė didinti atliekamų darbų kainą trečiajam asmeniui pagal sudarytą su atsakovu sutartį (Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien trečiojo asmens nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai apie kitų subrangovų atliktus darbus ir jų kainas neįrodo, kad ginčo atveju atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir turi atlyginti ieškovui žalą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepažeidė su trečiuoju asmeniu sudarytos sutarties, o siekdamas, jog ji būtų tinkamai vykdoma, kreipėsi į jį su pranešimais dėl to, kad negali vykdyti sutarties sąlygų, pasikeitus kėdučių kainoms, ir pasiūlymu įrengti kėdutes stadione už mažiausią kėdučių įrengimo rinkos kainą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmetė trečiojo asmens argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė sumokėtos draudimo išmokos iš atsakovo.

Teisėjų kolegija nurodė, kad į bylą nėra pateikta duomenų, jog ieškovas (draudikas), prieš priimdamas sprendimą dėl draudimo išmokos sumokėjimo, būtų bendravęs su atsakovu (draudėju), aiškinęsis draudžiamojo įvykio aplinkybes, jo priežastis. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas išimtinai bendravo tik su trečiuoju asmeniu (naudos gavėju). Įvertinusi Taisyklių 4.1 punkto nuostatas, aplinkybes, kad atsakovas niekada nepripažino savo kaltės dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, jo kaltė taip pat nenustatyta bylos nagrinėjimo metu, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovui nebuvo nė vienos būtinosios, Taisyklėse nustatytos sąlygos konstatuoti draudžiamąjį įvykį ir išmokėti draudimo išmoką. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nesikreipdamas į atsakovą dėl duomenų apie sutarties vykdymą ir eigą pateikimo, ieškovas neatliko įvykio tyrimo, todėl nepagrįstai, neturėdamas tam teisinio pagrindo, išmokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui (CK 96 straipsnio 2, 3 dalys).

III. Kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Kriautė“ prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodomi šie esminiai argumentai:

1. Teismai, netinkamai taikydami ir aiškindami CK 6. 156, 6. 157, 6.193, 6.200, 6.204, 6.205, 6.223 straipsnių, 6.653 straipsnio 4, 5, 6 dalių, 6.681 straipsnio 1 dalies, 6.684 straipsnio 4 dalies, 6.685 straipsnio nuostatas, taip pat nukrypdami nuo kasacinio teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. N. įmonė v. Likviduojama 595-oji GNSB, bylos Nr. 3K-3-545/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltatėksas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-203/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-203/2007">3K-3-203/2007</a>; 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219/2009">3K-3-219/2009</a>; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“ bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNjIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-262/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-262/2010">3K-7-262/2010</a>; teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-318/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-318/2011">3K-3-318/2011</a>; 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracija v. AB „Panevėžio statybos trestas“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-161/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-161/2012">3K-3-161/2012</a>; 2014 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Iglus“ v. UAB „Aido turtas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-294/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-294/2014">3K-3-294/2014</a>; kt.), padarė nepagrįstą išvadą dėl šalių sutartos rangos darbų konkrečios kainos pakeitimo galimybės. Byloje nustatyta, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu 2008 m. spalio 21 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 821-1, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus už fiksuotą 2 446 698 Lt (708 612,72 Eur) kainą; 2012 m. rugsėjo 21 d. papildomu susitarimu atsakovas įsipareigojo įrengti tribūnų kėdutes ir dengtus atsarginių žaidėjų suoliukus taip pat už konkrečią 64 073 Lt (18 556,82 Eur) kainą. Be to, savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymą atsakovas apdraudė pas ieškovą. Vėliau, po kelių savaičių, atsakovas atsisakė vykdyti savo sutartinius apdraustus įsipareigojimus, reikalaudamas padidinti sutartą konkrečią darbų kainą, motyvuodamas tik vienos įmonės pažyma, kad kėdučių pardavimo kaina yra didesnė, nei atsakovas su trečiuoju asmeniu sutarė. Vien ši aplinkybė, remiantis pirmiau nurodytomis teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, nesudarė pagrindo keisti šalių sutartos konkrečios darbų kainos, todėl trečiasis asmuo pagrįstai atsisakė ją didinti.

2. Teismai, neteisingai įvertinę aplinkybę dėl atsakovo sutarties nevykdymo, padarė nepagrįstą išvadą, kad jis, net nepradėjęs vykdyti darbų, savo sutartinių įsipareigojimų nepažeidė. Atsakovas, prieš pasirašydamas 2012 m. rugsėjo 21 d. papildomą susitarimą, turėjo galimybę pasidomėti kėdučių kaina, tačiau to nepadarė, todėl privalo prisiimti iš to kylančius neigiamus padarinius. Įstatymas nesuteikė atsakovui teisės sustabdyti sutarties vykdymo net ir kreipimosi į trečiąjį asmenį dėl sutarties kainos pakeitimo laikotarpiu, todėl jis, nepradėjęs vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų per daugiau negu du mėnesius, pažeidė šalių sudarytą sutartį (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.653 straipsnio 6 dalis).

3. Teismai, pažeisdami CK 6.221 straipsnio 1, 2 dalies, 6.658 straipsnio 2 dalies nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo neturėjo teisės atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Bylos duomenys ir šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas nepradėjo vykdyti 2012 m. rugsėjo 21 d. papildomu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų ir neketino jų vykdyti, jeigu trečiasis asmuo nepadidins papildomu susitarimu sutartos darbų kainos. Atsakovo elgesys vienašališkai atsisakant vykdyti sutartį, kol darbų kaina nebus padidinta, negali būti laikomas teisėtu ir sąžiningu. Dėl šios priežasties, atsakovui dėl savo kaltės pažeidus sutartyje nustatytus terminus darbams atlikti, trečiasis asmuo turėjo teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.658 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad atsakovas sutarties nutraukimo fakto neginčija, todėl konstatuotina, kad trečiasis asmuo sutartį nutraukė teisėtai.

4. Teismų išvada, kad nebuvo nė vienos būtinosios sąlygos konstatuoti draudžiamąjį įvykį ir išmokėti draudimo išmoką, prieštarauja Draudimo įstatymo, Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklių nuostatoms ir ieškovo su atsakovu sudarytos sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutarties sąlygoms. Kadangi atsakovas atsisakė vykdyti sutartinius įsipareigojimus dėl savo kaltės, tai ieškovas pagrįstai įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo trečiajam asmeniui draudimo išmoką, kurią sudarė jo patirti nuostoliai dėl kainų skirtumo atsisakius su atsakovu sudarytos sutarties ir sudarius naujas sutartis su kitais subrangovais (Taisyklių 4.3.2 punktas).

Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į trečiojo asmens kasacinį skundą nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl draudžiamojo įvykio buvimo fakto

Nagrinėjamu atveju ieškovas (draudikas) reikalavimą priteisti iš atsakovo (draudėjo) trečiajam asmeniui (naudos gavėjui, kasatoriui) išmokėtą 34 329,88 Lt (9942,62 Eur) draudimo išmoką grindė šalių 2012 m. spalio 11 d. sudaryta sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartimi, pagal kurią ieškovas (draudikas) įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), jeigu atsakovas (draudėjas) neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų pagal jo ir trečiojo asmens sudarytus 2008 m. spalio 21 d. subrangos sutartį bei 2012 m. rugsėjo 21 d. papildomą susitarimą. Ieškovas teigė, kad atsakovui neįvykdžius 2012 m. rugsėjo 21 d. papildomo susitarimo (neatlikus jame nurodytų darbų už sutartą kainą) ir dėl to trečiajam asmeniui patyrus nuostolių dėl naujų sutarčių dėl šių darbų atlikimo didesne, negu buvo sutarta su atsakovu, kaina, sudarymo, įvyko Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklių Nr. 024 4.3.2, 4.3.3 punktuose įtvirtintas draudžiamasis įvykis.

Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atmesdami ieškovo reikalavimus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju neįvyko Taisyklių 4.1, 4.3.2, 4.3.3 punktuose nurodytas draudžiamasis įvykis. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su šia teismų išvada.

CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi, remiantis šia teisės norma, taip pat Draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 7 d.) 2 straipsnio 15 punktu, 96 straipsniu, draudikui pareiga išmokėti draudėjui ar kitam trečiajam asmeniui draudimo išmoką atsiranda tik įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytam draudžiamajam įvykiui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-257/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-257/2009">3K-3-257/2009</a>; 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vitulas“ v. UAB DB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05MS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-91/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-91/2012">3K-3-91/2012</a>; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Idlija“ v. UADB „PZU Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-279/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-279/2014">3K-3-279/2014</a>; kt.).

Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, o 3 dalyje – kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Taigi pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Khaled Kh Kh Y Alghunaim v. AB „Lietuvos draudimas“ bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-213/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-213/2006">3K-3-213/2006</a>; 2013 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Langvesta“ v. If P&C Insurance AS, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-281/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-281/2013">3K-3-281/2013</a>).

Ieškovo parengtų Taisyklių 4.1 punkte nustatyta, kad draudžiamasis įvykis – tai naudos gavėjo pareikšta pretenzija dėl finansinių nuostolių, kuriuos jis patyrė dėl draudėjo prievolių nevykdymo ar netinkamo įvykdymo pagal naudos gavėjo vykdomo konkurso sąlygas arba sutartį esant dviem būtinosioms sąlygoms: draudėjas pripažįsta tą faktą, kad sutartiniai įsipareigojimai nevykdomi ar neįvykdyti dėl jo kaltės, ir yra objektyvūs įrodymai to, kad draudėjas negali jų vykdyti (Taisyklių 4.1.1 punktas); jeigu draudėjas nesutinka su pretenzija, bet yra teismo sprendimas, kad draudėjas turi sumokėti, tada draudikas išmokės draudimo išmoką, jeigu pats draudėjas negali to padaryti dėl objektyvių priežasčių (Taisyklių 4.1.2 punktas). Taisyklių 4.3 punkte nustatyta, kad draudžiamuoju įvykiu pagal atlikimui išduotą draudimo liudijimą (polisą) ir prie jo išduodamą įsipareigojimų dokumentą laikomas įvykis, jeigu: draudėjas pažeidė sutartyje nustatytus prievolių įvykdymo terminus, išskyrus atvejus, kai minėtų prievolių įvykdymo terminai buvo pažeisti ne dėl draudėjo kaltės (Taisyklių 4.3.2 punktas); draudėjas neteisėtai atsisako toliau vykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį (Taisyklių 4.3.3 punktas).

Sisteminė šių Taisyklių nuostatų analizė leidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju ieškovo prievolė išmokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką būtų galėjusi atsirasti tik tuo atveju, jeigu atsakovas dėl savo kaltės būtų pažeidęs 2008 m. spalio 21 d. subrangos sutartyje ir 2012 m. rugsėjo 21 d. papildomame susitarime nustatytus prievolių įvykdymo terminus arba būtų neteisėtai atsisakęs vykdyti pagal sutartį ir susitarimą prisiimtus įsipareigojimus bei būtų šį faktą pripažinęs, o jeigu nebūtų šio fakto pripažinęs, tai būtų priimtas teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo trečiajam asmeniui būtų priteisti nuostoliai dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

Byloje teismų nustatyta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo 2012 m. rugsėjo 21 d. papildomu susitarimu prie 2008 m. spalio 21 d. subrangos sutarties susitarė pratęsti subrangos sutarties atlikimo terminą iki 2012 m. gruodžio 15 d., taip pat nustatė 2012 m. atliekamų darbų (tribūnų kėdučių ir dengtų atsarginių žaidėjų suoliukų įrengimo) kainą – 64 073 Lt (18 556,82 Eur). Atsakovui nepradėjus vykdyti sutarties iki 2012 m. gruodžio 4 d., trečiasis asmuo 2012 m. gruodžio 4 d. atsisakė papildomo susitarimo. Atsakovas nepradėjo vykdyti susitarimo dėl to, kad rinkoje pasikeitė kėdučių gamintojų kaina nuo 14,40 Lt (4,17 Eur), kaip buvo nurodyta 2008 m. sąmatose, iki 25 Lt (7,24 Eur). Jis kelis kartus prašė trečiojo asmens sudaryti papildomą susitarimą dėl kėdučių kainos pakeitimo ir sutartos 64 073 Lt darbų kainos padidinimo CK 6.653 straipsnio pagrindu. Atsakovas darbus atlikti siūlė už 100 242 Lt (29 032,09 Eur). Trečiasis asmuo atsisakė didinti darbų kainą, minėta, atsisakė papildomo susitarimo ir nutraukė su atsakovu sutartį, o 2012 m. gruodžio 14 d. sudarė sutartį su UAB „Naujoji Pekoma“ dėl kėdučių sumontavimo ir 2012 m. gruodžio 17 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Sportidus“ dėl 2280 plastikinių kėdučių pagaminimo ir pardavimo. Bendra naujų sutarčių kaina – 100 850 Lt (29 208,18 Eur). Šios aplinkybės patvirtina, kad iš tikrųjų rinkoje padidėjo kėdučių kaina, o dėl to – ir visa 2012 m. rugsėjo 21 d. papildomame susitarime nurodytų darbų kaina. Be to, trečiajam asmeniui pagal sudarytas naujas sutartis darbai buvo atlikti didesne kaina, negu siūlė atsakovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai, dėl objektyviai nuo jo nepriklausančių aplinkybių (rinkoje padidėjusios kėdučių kainos), remdamasis CK 6.653 straipsnio 6 dalimi, prašė trečiojo asmens padidinti darbų atlikimo kainą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje. CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų – iš esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati šalių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet ne atliekami papildomi darbai, kurie aiškiai peržengia pradinio šalių susitarimo ribas. Taigi galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19/2009">3K-3-19/2009</a>; 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracija v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-161/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-161/2012">3K-3-161/2012</a>; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovo ir trečiojo asmens rangos sutartis ir papildomas susitarimas buvo sudaryti trečiajam asmeniui įgyvendinant su Kėdainių rajono savivaldybe viešųjų pirkimų būdu sudarytą rangos sutartį. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostata, draudžianti sudarant sutartį keisti laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainą, aiškinama taip, kad sutarties kainos keisti negalima ir po tokios sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kauno vandenys“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo byloje „WTE Wassertechnik GmbH“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos valdymo agentūra ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-304/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-304/2011">3K-7-304/2011</a>). Taigi rinkoje pasikeitus kėdučių kainai ir dėl to padidėjus reikiamų atlikti darbų, o kartu ir sutarties, kainai, trečiasis asmuo negalėjo keisti su atsakovu sudarytų rangos sutarties ir papildomo susitarimo, privalėjo juos nutraukti, o dėl minėtų darbų atlikimo turėjo būti skelbiamas naujas pirkimas. Taigi sutartis su atsakovu buvo nutraukta ne dėl jo kaltės, o dėl imperatyvaus viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo.

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas 2013 m. vasario 5 d. sprendimu patenkino trečiojo asmens prašymą ir išmokėjo šiam 34 329,88 Lt (9942,62 Eur) draudimo išmoką, sudarančią skirtumą tarp 2012 m. rugsėjo 21 d. papildomame susitarime nurodytos ir pagal naujas 2012 m. gruodžio 14 d. bei 2012 m. gruodžio 17 d. sutartis atliktų darbų kainos. Ieškovas, prieš priimdamas sprendimą dėl draudimo išmokos sumokėjimo, su atsakovu nebendravo, nesiaiškino draudžiamojo įvykio aplinkybių, jo priežasčių. Ieškovas dėl draudimo išmokos mokėjimo bendravo tik su trečiuoju asmeniu. Atsakovas su jam reiškiamomis pretenzijomis niekada nesutiko, nelaiko savęs pažeidusiu rangos sutarties ir papildomo susitarimo sąlygas, nesutinka su trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis dėl jo kaltės. Taip pat nėra priimtas teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo trečiajam asmeniui būtų priteistas nuostolių dėl netinkamo 2008 m. spalio 21 d. subrangos sutarties ir 2012 m. rugsėjo 21 d. papildomo susitarimo atlyginimas. Šių aplinkybių ieškovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jos neginčijamos ir kasaciniu skundu. Taigi iš esmės ieškovas draudimo išmoką trečiajam asmeniui išmokėjo pažeisdamas tiek Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje jam nustatytą pareigą tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, tiek nesant jo paties Taisyklių 4.1 punkte įtvirtintoms būtinosioms sąlygoms įvykį pripažinti draudžiamuoju.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, nesant atsakovo kaltės dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, ieškovas, neištyręs aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui nustatyti, nepagrįstai įvykį (trečiojo asmens atliktą sutarties su atsakovu nutraukimą ir naujų sutarčių sudarymą) pripažino draudžiamuoju pagal Taisyklių 4.3.2, 4.3.3 punktus. Kadangi ieškovas draudimo išmoką trečiajam asmeniui išmokėjo neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimo faktu, tai jis turi prisiimti iš to jam galinčių kilti neigiamų padarinių atsiradimo riziką.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kasacinio skundo argumentai dėl teismo padarytų išvadų, nepateikiant išsamios teisinės argumentacijos, laikytini bylos dalyvio nuomone dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šalies nesutikimas su priimtu ne jos naudai sprendimu savaime nereiškia, kad yra teisės aiškinimo ir taikymo problema. Kasaciniame skunde turi būti išdėstyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtintų kasacijos pagrindus, nustatytus CPK 346 straipsnyje. Jeigu dalis kasacinio skundo argumentų šių reikalavimų neatitinka, tai yra pagrindas išvadai, kad jie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko dėl to, kad jie yra ne teisinio turinio arba kad jie yra neišsamūs, arba kad yra nesusiję su nagrinėjama byla, joje nustatytomis aplinkybėmis, taikytina teise ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. Palangos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-559/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-559/2012">3K-3-559/2012</a>; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. D. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-273/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-273/2014">3K-3-273/2014</a>). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl teismų padarytų CK 6.38, 6.221, 6.658 straipsnių pažeidimų, nepagrįsti išsamiais teisiniais argumentais, nesudaro kasacijos dalyko, todėl nėra teisinio pagrindo dėl jų pasisakyti (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti apskųstus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius

Algis Norkūnas