Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. A1-1214 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi“ pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, restitucijos taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-314-686/2015

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-01052-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2; 30.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Palangos butų ūkis“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ ieškinį atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. A1-1214 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi“ pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, restitucijos taikymo, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Palangos komunalinis ūkis“, B. O. K., I. G., B. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų teisę pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas UAB „Palangos butų ūkis“ pareikštu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. A1-1214 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi“, ir taikyti restituciją atkuriant ieškovui daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriaus teises pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. A1-4.1-549 2 ir 180 punktus. Ieškovas nurodė, kad ginčijamas atsakovo įsakymas, kuriuo buvo pakeistas minėto namo administratorius, yra neteisėtas, nes priimtas pagal namo gyventojų susirinkimo nutarimą ir prašymą, kurie neatitinka įstatymo reikalavimų. Gyventojams prieš susirinkimą nebuvo pateiktas kandidatų į administratorius sąrašas, todėl gyventojai pasirinko kitą administratorių – trečiąjį asmenį UAB „Palangos komunalinis ūkis“, proteguojamą atsakovo. Ieškovo teigimu, šaukiant ir organizuojant daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų susirinkimą buvo padaryti formalūs pažeidimai, todėl šio susirinkimo pagrindu ir jo metu priimtu sprendimu negalėjo būti priimtas įsakymas pakeisti gyvenamojo namo administratorių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, kurių pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas ir gyvenamojo namo administratorius – ieškovas – pakeistas į trečiąjį asmenį, padarė išvadą, kad formalūs daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimai, taip pat aplinkybė, jog šis susirinkimas surengtas vėliau, negu buvo pateiktas namo (duomenys neskelbtini) savininkų prašymas atsakovui pakeisti gyvenamojo namo administratorių, nesudaro absoliutaus ginčijamo įsakymo negaliojimo pagrindo, todėl nėra pagrindo šį administracinį sprendimą pripažinti negaliojančiu. Šiame ginče prioritetiniais teismas laikė butų savininkų interesus, todėl ieškovo, kaip juridinio asmens, ekonominiai interesai negali daryti įtakos butų savininkų sprendimams pasirinkti namo administratorių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas iki šiol namui (duomenys neskelbtini) skaičiuoja ir gauna mokesčius už turto administravimą, sprendė, kad ieškovas įsakymą dėl administratoriaus pakeitimo ginčija tik formaliais pagrindais, gindamas išimtinai savo ekonominius interesus, neatsižvelgdamas į namo savininkų valią ir nuomonę, taip pažeisdamas namo savininkų interesus mokėti už gaunamas paslaugas, kai ieškovas tokių paslaugų po ginčijamo įsakymo priėmimo gyvenamajam namui neteikia. Teismas pabrėžė, kad turto administratoriaus parinkimas ir jo paskyrimas pagal CK 4.84 straipsnio 2 dalies nuostatas yra turto savininkų teisė ir savivaldybės vykdomosios institucijos pareiga, tik tinkamas šios pareigos nevykdymas gali būti ginčijamas teisme ir įvertintas teismo sprendimu.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 22 d. nutartimi paliko Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl CK 4.84 straipsnio 2 dalies taikymo nagrinėjamam šalių ginčui. Teisėjų kolegija papildomai nurodė, kad ginčo įsakymas priimtas savivaldos institucijai įgyvendinant CK 4.84 straipsnyje nustatytus įgaliojimus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nustatymu ir turto administratoriaus skyrimu, juo yra keičiami turto administravimo teisiniai santykiai. Kadangi turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai, o ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas šalių ginčą ir vertindamas atsakovo priimto įsakymo teisėtumą, taikė CK 4.84 ir 4.85 straipsnio nuostatas bei nevertino atsakovo veiksmų pagal viešąjį administravimą reguliuojančias nuostatas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi CK 4.83 straipsnio 3 dalies, 4.84 straipsnio 3, 4 dalių, 4.85 straipsnio 4, 5, 7 dalių, Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos, patvirtintos aplinkos ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-895, Pavyzdinių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 įsakymu Nr. 603, (toliau – Pavyzdiniai nuostatai) nuostatas, daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų 2013 m. lapkričio 4 d. prašymą sušaukti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą dėl administratoriaus pakeitimo, atsakovo 2013 m. lapkričio 8 d. pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, taip pat aplinkybę, kad savininkų susirinkimas buvo sušauktas 2013 m. lapkričio 23 d., jo metu buvo nuspręsta keisti namo administratorių, sprendė, jog atsakovas, kaip savivaldybės vykdomoji institucija, turėjo teisę organizuoti namo savininkų susirinkimą, nes tokia teisė jam nustatyta CK 4.85 straipsnio; atsakovas pagrįstai vadovavosi įstatymu, kuris turi aukštesnę galią nei Pavyzdiniai nuostatai.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismas išvada, kad padaryti pažeidimai (susirinkimas surengtas po to, kai buvo pateiktas prašymas dėl administratoriaus pakeitimo, prašymo formos neesminis neatitikimas įstatyme nustatytų reikalavimų) laikytini formaliais ir nesudarančiais pagrindo nuginčyti savininkų išreikštą valią, nes tai prieštarautų protingumo, teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis), pažeistų butų savininkų teisę nuspręsti, kam pavesti bendrojo naudojimo objektų administravimą. Atsakovas, gavęs daugiabučio gyvenamojo namo savininkų 2013 m. lapkričio 4 d. prašymą, kuriame aiškiai išreikšta daugumos jų valia dėl administratoriaus pakeitimo, ir įgyvendindamas jam CK 4.85 straipsnio nustatytus įgaliojimus, pagrįstai suorganizavo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą ir, įgyvendindamas jų valią, priėmė įsakymą dėl administratoriaus pakeitimo. Todėl įsakymo naikinimas dėl formalių procedūrinių trūkumų būtų neproporcinga priemonė, nes būtų paneigta butų savininkų besąlyginė teisė pasirinkti bendro naudojimo objektų administratorių. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas turėjo pagrindą pakeisti administratorių, todėl ginčo įsakymas yra teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad daugiabučių butų savininkų teisė pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių yra besąlyginė, todėl būtent savininkai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos (CK 4.37, 4.75 straipsniai), turi teisę nuspręsti, kas administruos jų bendrojo naudojimo objektus, neatsižvelgdami į administratoriaus turtinius ekonominius interesus, kurie negali daryti įtakos bei varžyti savininkų sprendimų pasirenkant turto administratorių (CK 4.48 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB,,Palangos butų ūkis“ prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl ginčo įsakymo vertinimo kaip administracinio akto. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 punkte nurodyta, kad individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Įsakymas atitinka visus kriterijus, būdingus individualiam administraciniam teisės aktui ir privalėjo būti priimamas bei teismų vertinamas taikant Vietos savivaldos ir Viešojo administravimo įstatymų numatytas tokio akto priėmimui būtinas procedūras, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismai nevertino šio akto teisėtumo. Sisteminė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir CK 4.84 straipsnio analizė leidžia teigti, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdamas ginčijamą įsakymą, privalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose įtvirtintais principais, tačiau šios savo pareigos nevykdė, o bylą nagrinėję teismai tokį atsakovo piktnaudžiavimą turimais įgaliojimais pateisino ir visiškai nevertino atsakovo veiksmų pagal viešosios teisės normas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju administravimo teisiniai santykiai yra nustatomi administraciniu aktu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis) ir atsakovui priėmus ginčijamą įsakymą bei įgyvendinus CK 4.84 straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas, bylą nagrinėję teismai privalėjo išnagrinėti, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu atsakovas priėmė ginčijamą įsakymą. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nevertino atsakovo veiksmų pagal viešąjį administravimą reguliuojančias nuostatas, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas šiuose teisiniuose santykiuose veikė ne kaip civilinės apyvartos subjektas, įgyvendinantis savo civilines subjektines teises, bet kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis kitiems asmenims privalomus administracinius teisinius aktus. Dėl to atsakovo atliktiems veiksmams negali būti taikomas civilinėje teisėje vyraujantis dispozityvumo principas, o ginčo įsakymas teismų turėjo būti vertinamas pagal viešąjį administravimą reguliuojančius teisės aktus atsižvelgiant į viešosios teisės principus.

2. Dėl ginčo įsakymo, kaip administracinio akto, neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas bendrojo naudojimo objektų valdytojo (administratoriaus) pakeitimo, o ne naujo paskyrimo klausimas. Remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi, Pavyzdinių nuostatų 5.10, 121, 17 punktais, atsakovui, gavus butų ir kitų patalpų savininkų prašymą, nėra suteikta teisė pačiam organizuoti susirinkimo ar balsavimo paštu. Tokiu atveju jis yra įpareigotas tai pavesti namo administratoriui, t. y. ieškovui. Taigi teisė organizuoti patalpų savininkų susirinkimą arbabalsavimą raštu dėl namo administratoriaus keitimo pagal savininkų prašymą, pateiktąsavivaldybės administracijos direktoriui, yra suteikta tik bendrojo naudojimo objektųadministratoriui, o atsakovas šioje srityje turi tik pavedimo priežiūros ir kontrolės funkciją (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Tam, kad atsakovas galėtų įgyvendinti jam CK 4.84 straipsnyje ir Pavyzdiniuose nuostatuose suteiktus įgaliojimus, turėtų būti pateikiamas patalpų savininkų CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka balsų daugumos priimtas sprendimas dėl administratoriaus keitimo, tačiau ginčo įsakymas buvo priimtas gavus ne patalpų savininkų susirinkime ar balsuojant raštu surinktos balsų daugumos priimtą sprendimą dėl administratoriaus keitimo, bet butų ir kitų patalpų savininkų prašymą, o tokio įsakymo (individualaus administracinio akto) priėmimo pagrindo imperatyviosios CK 4.84 straipsnio nuostatos neįtvirtina. Pažymėtina, kad atsakovas, organizuodamas susirinkimą, nepateikė savininkams asmenų, pretenduojančių teikti administravimo paslaugas, sąrašo (Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 (toliau – Aprašas) 8, 18 punktai). Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai tik kaip formalius ir įsakymo teisėtumui įtakos neturinčius pažeidimus vertino aplinkybę, kad atsakovas, priimdamas ginčo įsakymą, ignoravo tą faktą, kad jis tokį aktą priima nesant CK 4.84 straipsnio 4 dalyje numatyto teisinio pagrindo ir veikė priešingai, nei nustatyta CK. Ginčo įsakymas buvo priimtas neturint pagrindo atsakovui vykdyti savo, kaip viešojo administravimo subjekto, įgaliojimus bendrojo naudojimo objektų administravimo santykiuose ir keisti administratorių, todėl toks įsakymas negali būti pripažįstamas teisėtu. Teismai nepagrįstai nurodė, kad ginčo įsakymas nevertintinas pagal viešąjį administravimą reguliuojančias nuostatas. Vienas iš pagrindinių vietos savivaldos sistemos principų yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas, t. y. atsakovas, įgyvendindamas jam, kaip savivaldybės vykdomajai institucijai, pavestus uždavinius, savo veiklą privalėjo grįsti bendraisiais teisės principais, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais teisės principais. Dėl to įsakymas, priimtas nesant tam CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyto pagrindo, yra akivaizdžiai neteisėtas, nes buvo priimtas atsakovui tikslingai viršijant įgaliojimus. Dar daugiau, ginčo įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-17 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo tvarkos aprašo“ patvirtintomis nuostatomis, tačiau ši bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo tvarka 2013 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje iniciatyva buvo panaikinta pačios Palangos miesto savivaldybės, nes toks vietinis teisės aktas prieštaravo teisiniam reguliavimui, kurį nustatė įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai. Taigi toks įsakymas negali būti laikomas teisėtu. Palangos miesto savivaldybės tarybai panaikinus minėtą sprendimą, atsakovas savo iniciatyva privalėjo panaikinti ir ginčijamą įsakymą. Taigi taikant Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose įtvirtintus principus, ginčo įsakymas neteisėtas, nes priimtas nesant CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyto pagrindo.

3. Dėl daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų interesų prioritetiškumo. Teismai pripažino buvus nustatytos namų savininkų susirinkimo organizavimo (kartu ir bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo) tvarkos pažeidimų, tačiau laikė juos formaliais ir dėl to nesudarančiais esminės reikšmės. Tačiau imperatyviai teisės aktų nustatyta tam tikrų procedūrų vykdymo tvarka negali būti laikoma formalia. Priešingu atveju būtų pripažįstama ir sukuriama praktika, kad esant kokioms nors įstatymu neapibrėžtoms aplinkybėms galima nesivadovauti teisiniu reglamentavimu, o tokiu būdu būtų paneigiamas teisėtumo principas ir pati teisė. Teismai teisės aktų nesilaikymą nepagrįstai pripažino neesminiu dėl to, kad, jų nuomone, pirmenybė šiuo atveju turi būti skiriama butų savininkų interesams ir jų besąlyginei teisei pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Tokia teismų suformuluota pozicija parodo, kad jie priėmė visiškai teisiškai nepagrįstus sprendimus, nes neabejotinai formos ir turinio reikalavimai negali būti priešinami vienas kitam, o turi būti derinami. Teismai turėjo ne neigti teisę, bet ją taikyti, ir taip priimti sprendimus, konstatuojančius, kad buvo padarytas ne vienas procedūrinis pažeidimas (jau vien dėl ko jie negali būti laikomi tik formaliais), juolab kad jie buvo padaryti viešąjį administravimą įgyvendinančios institucijos – atsakovo. Poziciją, kad nuo įstatyme nustatytos tvarkos nukrypstantis subjektinių teisių įgyvendinimas negali sukelti teisinių padarinių, ne kartą yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausias Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2013). Pažymėtina, kad ieškovas nekvestionuoja gyventojų teisės pasirinkti administratorių, o tik skundžia šios teisės įgyvendinimo procedūrą, atliktą ne teisės aktų nustatyta tvarka.

Daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų sprendimas pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių laikytinas sandoriu pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalį, nes tokiu sprendimu yra siekiama pakeisti turto administravimo civilinius teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, įstatymas aiškiai ir imperatyviai nustato butų ir kitų savininkų sprendimų priėmimo tvarką (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 4 dalys, 4.85 straipsnio 4, 5 dalys, Aprašo 8, 18 punktai, Pavyzdinių nuostatų 5.10, 121 punktai), kuria atsakovas nesivadovavo.

4. Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Nagrinėjamu atveju dalis trečiųjų asmenų nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas tik vieną kartą išsiuntė tretiesiems asmenims procesinius dokumentus registruota pašto siunta, tačiau, jų neįteikus, nebandė įteikti jiems procesinių dokumentų ir informuoti apie vykstantį procesą kitais galimais būdais, o tenkino atsakovo prašymą įteikti juos viešo paskelbimo būdu. Taigi dalis byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų CPK 117 straipsnyje nustatytais prioritetiniais įteikimo būdais faktiškai iki šiol nėra informuoti nei apie ieškinio pareiškimą, nei apie vykusių teismo posėdžių vietą bei laiką, šiems asmenims neturint jokių galimybių teikti paaiškinimus ir įrodymus. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu galimas, tik jei nėra galimybės paskirti kuratorių, t. y. procesinių dokumentų įteikimas tretiesiems asmenims viešo paskelbimo būdu yra išimtinis įteikimo būdas, taikomas nesant galimybės įteikti procesinių dokumentų kitu būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Netinkamas trečiųjų asmenų informavimas apie procesą laikytinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko, prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, o kasacinį skundą atmesti. Atsakovo teigimu, daugiabučio namo butų savininkai tiek raštiškai išreiškė savo valią, tiek visuotiniame susirinkime balsavo, kad jų privatų turtą administruotų kitas administratorius, todėl bylą nagrinėję teismai padarė teisingas išvadas, jog, savininkams išreiškus valią, esminių pažeidimų nebuvo padaryta. Balsavimo procedūros reglamentuotos tam, kad visi bendraturčiai turėtų galimybę išreikšti savo valią. Savininkai paaiškino, kad jiems buvo sudarytos tinkamos galimybės pareikšti valią, jie sprendimus priėmė viską apgalvoję, niekieno neverčiami ir be jokios įtakos, todėl ieškovas nepagrįstai ginčijo įsakymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkretų naują namo administratorių pasiūlė patys savininkai. Argumentai dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra nepagrįsti, nes tretieji asmenys jiems palankių procesinių sprendimų neskundžia.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, palikti nepakeistus teismų priimtus procesinius sprendimus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiojo asmens teigimu, ieškovas nepagrįstai ginčija įstatymų nustatytą savininkų teisę laisvai pasirinkti daugiabučio gyvenamojo namo administratorių (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 1.5, 4.20 straipsniai, 4.84 straipsnio 2, 4 dalys). Atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, neperžengė jam teisės aktais suteiktų teisių bendrojo naudojimo objektų administravimo teisiniuose santykiuose (CK 4.85 straipsnio 5 dalis). Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Pavyzdinių nuostatų121 punktu (keistu 2011 10 12 nutarimu Nr. 1194 (nuo 2011 10 19) ir 17 punktu (keistu 2010 03 1.0 nutarimu Nr. 235 (nuo 2010 03 19). Nurodomi įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai nėra konsoliduoti su 2012 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-2005. Pažymėtina, kad, remiantis Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567, 24 punktu, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai administratoriaus nepasirenka, savivaldybės vykdomoji institucija administratoriumi skiria daugiausia balsų per butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar jų susirinkimą surinkusį asmenį. Šios bylos atveju butų savininkai pasirinko konkretų administratorių – UAB „Palangos komunalinis ūkis“, todėl kiti atrankos būdai netaikytini (Aprašo 3 punktas). Be to, priimant ginčijamą įsakymą nebuvo pažeisti Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961, reikalavimai. Šis aprašas neįpareigoja informuoti administratoriaus apie numatomą susirinkimą, be to, CK 4.85 str. 7 p. nustato galimybę savininkams priimti sprendimus ir nesušaukus susirinkimo. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, nes tretieji asmenys teismų priimtų sprendimų neskundžia.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo teisinių santykių

CK 4.236 straipsnio formuluotė neatskleidžia turto administravimo sampratos, o tik nurodo, kad šio kodekso skyriaus normos reglamentuoja kiekvieno asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veiklą, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas ar kiti įstatymai numato kitą administravimo būdą. Administravimo instituto turinį, sistemiškai aiškinant CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatas, reglamentuojančias turto administravimo rūšis, sudaro turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau šias teises administratorius įgyvendina ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatytas administravimas, naudai (CK 4.240 straipsnio 1 dalis, 4.242 straipsnio 2 dalis). Administratorius turi teisę tik į atlyginimą už nurodytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių įgyvendinimą (CK 4.238 straipsnio 1 dalis).

CK 4.236 straipsnio 2 dalis įtvirtina kito asmens turto administravimo nustatymo pagrindus – administravimas gali būti nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. CK nustatytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu. Atsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu asmuo administruoja kitam asmeniui priklausantį turtą, gali būti išskiriamas sutartinis administravimas ir administravimas pagal įstatymą. Sutartinis administravimas atsiranda tuomet, kai turto savininkas savanoriškai išreikšdamas savo valią kitam asmeniui suteikia teises administruoti jam priklausantį turtą sudarydamas sandorį. Tokio susitarimo tikslu gali būti savininko siekis kuo ekonomiškiau ir pačiu naudingiausiu įmanomu būdu pasinaudoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Administravimas pagal įstatymą nustatomas teismo nutarties, o CK nurodytais atvejais – ir administracinio akto pagrindu. CK 4.84 straipsnyje nurodytas atvejis, kai turto administravimas nustatomas administraciniu aktu. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Siekdamas efektyvaus jų tvarkymo, įstatymų leidėjas nustato pagrindines šių objektų administravimo (t. y. tvarkymo, priežiūros) teisines formas – namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijas arba tvarką, kurią nustato savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartis (CK 4.84, 4.85 straipsniai). Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams nesudarius nei bendrijos, nei jungtinės veiklos sutarties, įstatymų leidėjas tokių objektų administravimą paveda savivaldybės institucijos paskirtam turto administratoriui (CK 4.84 straipsnis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Tik tais atvejais, kai butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Savivaldos institucijai įgyvendinant įgaliojimus, nustatytus CK 4.84 straipsnyje (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis. Savivaldybės institucijos paskirto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklai (jo teisėms ir pareigoms naudos gavėjų atžvilgiu) mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju turto administravimo teisiniai santykiai, nors atsiranda administracinio akto pagrindu (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nepraranda savo civilinio teisinio pobūdžio – jie išlieka santykiais, susijusiais su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų teisę pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4. 84 straipsnio 2 dalis), aiškinimo ir taikymo. Jau minėta, kad administravimo instituto turinį sudaro turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau šias teises administratorius įgyvendina ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatytas administravimas, naudai. Taigi, administravimo santykius reglamentuojančiose teisės normose yra įtvirtinta turto savininko interesų pirmenybė. Nors įstatymų leidėjas nustatė, kad tais atvejais, kai butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija, turto savininkų teisė spręsti dėl konkretaus turto administratoriaus nėra paneigta. CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje nurodyta procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad butų ir kitų patalpų savininkai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, turi teisę laisvai nuspręsti dėl jiems priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, o savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas dėl administratoriaus skyrimo (pakeitimo) yra tik butų ir kitų savininkų valios išraišką įforminantis dokumentas. Nors savivaldybės vykdomoji institucija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, tačiau jos priimtu sprendimu dėl administratoriaus skyrimo yra įforminami civilinio teisinio pobūdžio teisiniai administravimo santykiai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, todėl nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste tokio sprendimo teisėtumas vertinamas civilinės teisės normų aspektu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad savininkų valia dėl administratoriaus pakeitimo buvo aiškiai išreikšta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi daugiabučio gyvenamojo namo savininkų prašymus, kuriuose aiškiai išreikšta daugumos jų valia pakeisti administratorių, šią valią ginčijamu sprendimu įformino tinkamai ir priėmė sprendimą, atitinkantį susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, todėl kasatoriaus argumentai dėl Vietos savivaldos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo normų taikymo šioje byloje neaktualūs.

Dėl butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo pakeisti administratorių priėmimo tvarkos

Pirmiau aptarta, kad administratoriaus pakeitimo iniciatyva priskirta butų ir kitų patalpų savininkams. Kad savininkų sprendimas pakeisti administratorių būtų teisėtas, jis turi būti priimtas ne tik savininkams priskirtos kompetencijos, bet ir laikantis teisės aktuose nustatytos susirinkimų organizavimo bei sprendimų priėmimo tvarkos.

Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta principinė nuostata, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojai B. O. K., I. R. G., B. K. ir D. Ž. 2013 m. lapkričio 4 d. su prašymu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių sušaukti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų valdytojo (administratoriaus) pakeitimo. Šis prašymas pasirašytas minėtų asmenų. Šio prašymo pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracija 2013 m. lapkričio 8 d. pranešimu informavo, kad 2013 m. lapkričio 23 d. 12 val. šaukiamas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų palatų savininkų susirinkimas dėl šio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo. Kaip matyti iš susirinkimo protokolo, minėtame name yra penki butai. 2013 m. lapkričio 23 d. vykusiame susirinkime dalyvavo keturi iš penkių butų savininkai ir vienbalsiai buvo nuspręsta keisti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorių ir administratoriumi pasirinkti UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Remiantis Vietos savivaldos įstatymu, CK ir minėto susirinkimo nutarimu ir buvo priimtas ieškovo ginčijamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas.

Kaip jau aptarta pirmiau, turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu įgyvendinama ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatytas administravimas, naudai. Tai reiškia, kad teisė spręsti, kam pavesti valdyti ir naudoti bendrosios nuosavybės teise daugiabučiame name asmenims priklausantį turtą visų pirma yra suteikta patiems savininkams, todėl tokiu atveju, kai yra priimtas daugumos bendrojo naudojimo objektų savininkų sprendimas dėl turto administratoriaus pakeitimo, vien tik formalių procedūrų pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčijamą įsakymą.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

Kasatoriaus teigimu, daliai trečiųjų asmenų nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai ir jie apskritai nebuvo tinkamai informuoti apie vykstančius procesus, o toks netinkamas trečiojo asmens informavimas apie procesą laikytinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kadangi nagrinėjamoje byloje nė vienas iš trečiųjų asmenų teismų sprendimų neskundė, šis kasatoriaus nurodytas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas byloje neaktualus, todėl teisėjų kolegija dėl nurodyto kasacinio skundo argumento plačiau nepasisako.

Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą (CPK 346 straipsnis). CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai kurie kasatoriaus nurodomi formalūs pažeidimai neturėjo įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio skundo netenkinant, trečiojo asmens UAB „Palangos komunalinis ūkis“ turėtos kasaciniame teisme 150 Eur atstovavimo išlaidos priteistinos iš kasatoriaus (ieškovo) (CPK 98 straipsnis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 7, 8.14 punktai).

Kasacinis teismas patyrė 25,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. gegužės 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus UAB,,Palangos butų ūkis“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Palikti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 22 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Palangos butų ūkis“ (j. a. k. 152429379) trečiajam asmeniui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ (j. a. k. 152409729) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB,,Palangos butų ūkis“ (j. a. k. 152429379) 25,28 Eur (dvidešimt penkis Eur 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius

Algis Norkūnas