Baudžiamoji byla Nr. 2K-62-628/2019
Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00660-2013-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 2.1.7.1; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 12 d. nutartis, kuria nuteistojo K. G. apeliacinis skundas atmestas.
Šioje byloje taip pat nuteistas V. R., tačiau dėl jo kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. K. G. nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio mėnesį, laikotarpiu nuo 8 iki 11 dienos 21.30 val., veikdamas kaip organizatorius bendrininkų grupe su vykdytojais V. R., R. K. ir D. M. (kurie Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinti kaltais pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį) bei nenustatytais asmenimis, parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovaudamas, iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengdamas muitinės kontrolės, ne per muitinės kontrolės postą gabeno 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės prekes: 3500 pakelių cigarečių „Jin Ling“, 6050 pakelių cigarečių,,Golden Gate Red“, 950 pakelių cigarečių,,Golden Gate Blue“, kurių bendra vertė sudaro 76 464 Lt, bei šias akcizais apmokestinamas prekes, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkto nustatyta tvarka, toliau gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir laikė, pažeisdamas nustatytą tvarką (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1, 2.2, 3.4 papunkčių nuostatas), neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, laikymo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, t. y.:
K. G. suplanavus iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, ne per muitinės kontrolės postą ir Lietuvos Respublikos teritorijoje pažeidžiant nustatytą tvarką gabenti 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės cigaretes, K. G. su V. R., nusikalstamai veikai atlikti pasitelkę R. K. ir D. M., K. G. iniciatyva susitarus su bendrininkais, iš nenustatytų asmenų, kurie iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos ruožo, esančio Šakių r., Kudirkos Naumiesčio sen., Miestalaukio kaimo ribose, prie Širvintos upės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) (duomenys neskelbtini) saugomame pasienio ruože atgabeno 4050 pakelių cigarečių,,Golden Gate Red“, 950 pakelių cigarečių,,Golden Gate Blue“ ir 2000 pakelių cigarečių,,Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių vertė yra 51 039,60 Lt. K. G. parengus nusikalstamą veiką ir jai vadovaujant, vykdant jo nurodymus ir bendrai veikiant pagal K. G. paskirstytus vaidmenis, V. R. susitarė cigaretes perimti, toliau gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o K. G. su V. R. papildomai susitarė jas gabenti iki V. R. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir laikyti gyvenamojo namo rūsyje K. G. numatytą laiko tarpą.
K. G. prekėms gabenti parūpino automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2014 m. sausio 8 d. apie 17.00 val. kartu su V. R., K. G. vairuojant šį automobilį, atvyko prie buvusio fabriko teritorijos, Šakių r., Kudirkos Naumiesčio mstl., Kybartų g. 1, kur susitiko su R. K. ir D. M.. Po to, kai K. G. mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su asmenimis, esančiais Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, ir susitarė dėl cigarečių atgabenimo, paskirstė vaidmenis bei davė nurodymus – V. R. stebėti nuo atvykimo vietos link Širvintos upelio esančio kelio Kudirkos Naumiestis–Kybartai atkarpą bei aplinką, siekiant įspėti bendrininkus apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas, o R. K. ir D. M. per laukus pėsčiomis nueiti prie Širvintos upės, kurios vidurys atitinka valstybės sieną, ir atnešti cigaretes iki automobilio. Vykdydami šiuos K. G. nurodymus, V. R. stebėjo aplinką, o R. K. su D. M. nuėjo prie Širvintos upelio, prie kurio perėmė iš Rusijos Federacijos teritorijoje bendrai veikusių nenustatytų asmenų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perduodamas cigaretes, supakuotas keturiolikoje dėžių, iš jų septynias dėžes bendrais veiksmais atnešė Lietuvos Respublikos teritorijoje arčiau automobilio, o po to, prie jų prisijungus V. R., bendrais veiksmais paslėpė kanale, bei likusias septynias dėžes cigarečių V. R. su R. K., nuėję prie Širvintos upelio, toliau aplinką stebint D. M., Lietuvos Respublikos teritorijoje nunešė ir sukrovė į automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Vėliau šiam K. G. vairuojamam automobiliui užklimpus, K. G. nurodymu V. R. ir R. K. tas pačias septynias dėžes, toliau aplinką stebint D. M., nešė Lietuvos Respublikos teritorijoje pėsčiomis iki (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r., iki kito cigaretėms gabenti vėliau K. G. atvairuoto nenustatyto automobilio, sukrovė į jį dėžes, K. G. toliau nugabeno jas iki V. R. gyvenamojo namo, kur K. G. kartu su V. R. atgabentas septynias dėžes su cigaretėmis sukrovė į šio namo rūsį ir jame laikė iki 2014 m. sausio 11 d. apie 21.30 val., kol jas kratos metu surado VSAT pareigūnai.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. G. davė nurodymą V. R., R. K. ir D. M. 2014 m. sausio 10 d. apie 18.00 val. atvykti ir pats atvyko prie pirmiau nurodyto buvusio fabriko teritorijos, kur paskirstė vaidmenis ir davė nurodymus – V. R. stebėti kelio atkarpą nuo atvykimo vietos link paslėptų cigarečių buvimo vietos, esančios kelio Kudirkos Naumiestis–Kybartai dalyje, bei aplinką, siekiant įspėti bendrininkus apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir jų sulaikymas, o R. K. ir D. M. nueiti ir iš kanalo parnešti paliktas septynias dėžes su cigaretėmis. Vykdydami šiuos K. G. nurodymus, V. R. stebėjo aplinką, o R. K. su D. M. šią dalį cigarečių Lietuvos Respublikos teritorijoje atnešė ir sukrovė į automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo K. G. jas toliau gabeno iki V. R. namų, kur kartu su V. R. atgabentas septynias dėžes su cigaretėmis sukrovė į gyvenamojo namo rūsį ir jame laikė kartu su prieš tai atgabenta cigarečių dalimi iki 2014 m. sausio 11 d. apie 21.30 val., kol jas kratos metu surado VSAT pareigūnai.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. G., būdamas suplanavęs iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išvengiant muitinės kontrolės ne per muitinės kontrolės postą ir Lietuvos Respublikos teritorijoje pažeidžiant nustatytą tvarką gabenti 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės cigaretes, nusikalstamai veikai tęsti pasitelkė V. R., R. K. ir D. M. ir susitarė su jais iš nenustatytų asmenų, kurie iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos ruožo, esančio Šakių r., Kudirkos Naumiesčio sen., Miestalaukio kaimo ribose, prie Širvintos upės, VSAT (duomenys neskelbtini) saugomame pasienio ruože, atgabeno 1500 pakelių cigarečių,,Jin Ling“ ir 2000 pakelių cigarečių,,Golden Gate Red“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių vertė yra 25 424,40 Lt, K. G. parengus nusikalstamą veiką ir jai vadovaujant, vykdant jo nurodymus ir bendrai veikiant pagal jo paskirstytus vaidmenis, jas perimti ir toliau gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Šioms cigaretėms gabenti K. G. 2014 m. sausio 11 d. apie 18.00 val. automobiliu „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvyko prie pirmiau nurodyto buvusio fabriko teritorijos, kur susitiko su V. R., R. K., D. M. bei paskirstė vaidmenis ir davė nurodymus – V. R. stebėti pakeliui nuo atvykimo vietos link Širvintos upelio esančio kelio Kudirkos Naumiestis–Kybartai atkarpą bei aplinką, siekiant įspėti bendrininkus apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir jų sulaikymas, o R. K. ir D. M. per laukus pėsčiomis nueiti prie Širvintos upės, kurios vidurys atitinka valstybės sieną, ir atnešti cigaretes iki automobilio. Vykdydami K. G. nurodymus, V. R. stebėjo aplinką, o R. K. su D. M. nuėjo prie Širvintos upelio, prie kurio perėmė iš Rusijos Federacijos teritorijoje bendrai veikusių nenustatytų asmenų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perduodamas cigaretes, supakuotas septyniose dėžėse, kurias nešė Lietuvos Respublikos teritorijoje link automobilio toliau gabenti, kol 2014 m. sausio 11 d. apie 19.00 val. R. K. ir D. M. VSAT pareigūnų buvo sulaikyti, o pasišalinęs iš stebėjimo vietos V. R. buvo sulaikytas 2014 m. sausio 11 d. apie 20.05 val.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis K. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 12 d. nutarties dalį, pagal kurias buvo nuteistas, ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Byla jam turi būti nutraukta, nes nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė jam inkriminuojamas veikas, be to, abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio pažeidimus ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį), taip pat pažeidė nekaltumo prezumpcijos, lygybės ir teisingumo, rungtyniškumo bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iš esmės perrašytas kaltinamasis aktas, nuosprendis grindžiamas prielaidomis, nepašalintomis abejonėmis bei šališkais bylos baigtimi suinteresuotų pareigūnų parodymais, paremtais asmeniniais santykiais su nuteistuoju ir noru jam atkeršyti, teismas neatliko išsamios įrodymų analizės, įrodymus vertino šališkai, visiškai nepasisakė dėl kasatorių teisinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas objektyviai neišnagrinėjo apeliacinio skundo ir teisiniu aspektu neįvertino neteisėto ir nepagrįsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, buvo šališkas.
2.2. Kasatorius nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė padaręs jam inkriminuotas veikas, apie šiuos nusikaltimus jam nėra žinoma. Byloje neginčijamai įrodyta, kad nusikaltimo vietoje kasatorius nebuvo, nes tuo metu šventė dukros K. G. gimtadienį, jokių cigarečių niekam nevežė, V. R., D. M. ir R. K. nepažinojo, jokių nurodymų, susijusių su jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, nedavė, kaltinime nurodytomis datomis su V. D. (V. D.) priklausančiu automobiliu „Audi A6“ nevažinėjo, apie tai, kaip ir kokiu būdu automobilis atsirado prie prekybos centro, ir apie kitas nusikalstamų veikų aplinkybes nežino.
2.3. Teismai neatkreipė dėmesio į prieštaringus pareigūnų parodymus. Liudytojai V. R., G. N., A. K., A. G., R. M., V. L. nepatvirtino, kad nusikaltime būtų dalyvavęs kasatorius, jie tik nurodė, kad šios operacijos iniciatorius ir koordinatorius buvo kriminalinės žvalgybos pareigūnas T. Ž.. V. L. teigė, kad prie linų fabriko matė baltą automobilį „Audi A6“, kiti liudytojai nurodė, kad matė kitos spalvos automobilį, tačiau šis faktas jokiomis priemonėmis neužfiksuotas, tai leidžia daryti išvadą, kad ši versija buvo sukurta T. Ž., siekiant kasatorių pripažinti kaltu dėl nusikaltimų, kurių jis nepadarė, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai liko neaptarti. Teismų sprendimuose visiškai nepasisakyta dėl specialisto išvados, kurioje nurodyta, kad automobilyje nei kasatoriaus, nei D. M., nei V. R. kvapų nėra, ir kuri patvirtina, kad nurodytomis pareigūnų aplinkybėmis nė vienas iš šių asmenų nėra buvęs tame automobilyje.
2.4. Teismai nepagrįstai daug dėmesio skyrė pareigūno T. Ž. parodymams, nors jie turėtų būti pripažinti nepatikimais, nes šis liudytojas teisme patvirtino, kad jo ir kasatoriaus santykiai yra nenormalūs. V. R. ir kiti liudytojai patvirtino, kad T. Ž. jiems darė psichologinį spaudimą apkalbėti kasatorių. Pareigūnas T. Ž. pats pripažino, kad lankėsi pas V. R. namuose, o tai patvirtina V. R. nurodytas aplinkybes dėl psichologinio smurto naudojimo prieš jį. Pareigūnas T. Ž. davė melagingus parodymus apie automobilį „Audi A6“ nurodydamas, kad automobilis buvo išregistruotas iš registro, nors tai paneigta rašytiniais įrodymais bei liudytojų apklausomis. Be to, jis patvirtino, kad įtarė kasatorių, esą jis sudegino jo tėvų pirtį. Todėl darytina išvada, kad pareigūnas T. Ž. norėjo už tai atkeršyti ir pasistengė, kad už nusikaltimą, kurio kasatorius nepadarė, jam būtų paskirta labai griežta laisvės atėmimo bausmė. T. Ž. taip pat nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad T. F. žvejodamas aptiko kažkokį telefoną, kuris gali būti reikšmingas šiai bylai, taip pat kad kasatorius darė spaudimą R. K. ir D. M. dėl parodymų keitimo. Šių jo išgalvotų aplinkybių nepatvirtino nė vienas byloje esantis įrodymas. Tą faktą, kad T. Ž. apkalba kasatorių, patvirtina ir jo namuose atliktos kratos, kurių metu nieko nerasta.
2.5. Liudytojo V. K. parodymus teismai taip pat turėjo įvertinti kaip nepatikimus, nes jis liudijo apie savo atliktus procesinius veiksmus, todėl buvo suinteresuotas, kad jo nurodytos aplinkybės pasitvirtintų. Šis liudytojas teigė, kad V. R. nurodė, jog cigaretes į jo namus atvežė kasatorius, tačiau vėliau V. R. nurodė, kad cigaretes į jo namus atvežė R. V.. Nuosprendyje visiškai neaptarta, kodėl teismas tiki R. V. liudijimu, jog cigarečių jis nevežė, o netiki kasatoriaus teiginiais, kad apie jokias cigaretes jam nėra žinoma ir jokiose nusikalstamose veikose jis nedalyvavo. V. K., nurodydamas, kad kontrabandos organizatorius buvo kasatorius, apkalbėjo kasatorių, nes jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas teigia, kad V. R. iš nuotraukos neatpažino R. V., tačiau visiškai neatkreiptas dėmesys į tai, dėl kokių priežasčių šis asmuo nebuvo parodytas V. R. atpažinti gyvai. Byloje esanti šio asmens nuotrauka yra nepanaši į R. V.. Tai tik patvirtina, kad tyrėjai V. K. ir kiti fabrikavo bylą prieš kasatorių.
2.6. 2014 m. sausio 13 d. buvo apžiūrėti V. R. ir D. M. mobiliojo ryšio telefonai, tačiau jokių duomenų apie kasatorių juose nerasta.
2.7. Liudytojo A. M. parodymai, kad jis kontroliavo telefoninius pokalbius ir pažino kasatoriaus balsą telefonu, nors su juo niekada nebuvo bendravęs, yra visiškas absurdas. Tačiau ir ši kasatorių teisinanti aplinkybė apeliacinės instancijos teismo nutartyje nebuvo analizuojama. Pažymėtina, kad šio liudytojo nurodyti garso įrašai su telefoniniais pokalbiais buvo sunaikinti, o tai leidžia spręsti apie tai, kad liudytojas nurodo aplinkybes, kurios neatitinka tikrovės.
2.8. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad prieš V. R., R. K. ir D. M. buvo vartojamas fizinis smurtas, jie buvo įbauginti pareigūnų, tačiau nei bylą kontroliuojantis prokuroras, nei abiejų instancijų teismai, būdami šališki, šių aplinkybių neanalizavo.
2.9. Liudytojas V. D. patvirtino, kad automobilis „Audi A6“ priklauso jam, taip pat kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apgautas tyrėjo, nes negalėjo perskaityti, kas parašyta jo apklausos protokole, kadangi lietuviškai nemoka. Liudytojas patvirtino ir tai, kad šiuo automobiliu kasatorius negalėjo naudotis, nes dokumentai ir rakteliai buvo pas jį. Jis taip pat nurodė aplinkybes apie automobilio palikimą prie parduotuvės. Patvirtino, kad kartu su kasatoriumi nutempė automobilį į servisą ir už automobilio remontą V. D. pinigais atsiskaitė kasatorius. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas Ž. B.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ignoravo šiuos kasatorių teisinančius įrodymus.
2.10. Liudytojas L. M. patvirtino, kad 2014 m. sausio 8 d. pavežė kasatorių ir kad niekada nėra buvęs su juo prie linų fabriko. Jis neigė, kad 2014 m. sausio 9 d. tempė užklimpusį „Audi A6“ automobilį, todėl teismas privalėjo konstatuoti, kad pareigūnų nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Dėl automobilio „Audi A6“ tempimo pareigūnai nurodo išgalvotas aplinkybes, šios aplinkybės nėra fiksuotos jokiomis techninėmis priemonėmis, tačiau ir šių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas netyrė.
2.11. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo liudytojo D. M. parodymus, kad kasatorius nedalyvavo nusikaltime, o cigaretes gabenti jam pasiūlė R. K. ir nusikaltimą jie darė tik dviese, taip pat liudytojo R. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tai, kad kasatorius nedalyvavo darant jam inkriminuotas veikas, patvirtino ir šioje byloje nuteistas V. R.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vėliau šie asmenys, apklausose nedalyvaujant advokatams, keitė savo parodymus ir nepagrįstai apkalbėjo kasatorių dėl pareigūnų daromo neteisėto poveikio. Tokie parodymai negali būti laikomi patikimais. Be to, 2014 m. sausio 16 d. buvo padarytas tarp V. R. ir pareigūno V. K. BPK 158 straipsnio tvarka vykusio pokalbio įrašas, kuriame užduodami menami klausimai. Teismas taip pat netinkamai įvertino liudytojų L. J., V. V. parodymus arba išvis jų nevertino.
2.12. Apeliacinės instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstas ir eksperčių Ž. P. bei E. Š. paaiškinimams prieštaraujančias išvadas dėl apeliacinės instancijos teisme atliktos garso įrašo ekspertizės. Ekspertės patvirtino, kad minimas garso įrašas kelia abejonių, nes gali būti sumontuotas, taigi jis negali būti laikomas patikimu įrodymu, tačiau teismas, būdamas šališkas, į tai neatkreipė dėmesio. Teismas visiškai neįvertino ir dar vienos aplinkybės, patvirtinančios, kad pareigūnai šią bylą klastoja: bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo nutarta paimti V. R. garso pavyzdžius ir tai pavesta atlikti pareigūnams, kurie buvo ir liudytojai šioje byloje, tačiau šie pavyzdžiai buvo nepaimti. V. R. paaiškino teismui, kad pareigūnai liepė jam kažką pasirašyti, tačiau jokių balso pavyzdžių nepaėmė, nors jis sutiko juos duoti. Pareigūnai melagingai informavo prokurorą, kad V. R. atsisakė duoti balso pavyzdžius.
2.13. Kasatoriui buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė. Kasatorius neturi ryšių užsienyje, dirba ūkininko K. P. ūkyje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, socialiniai ryšiai su artimaisiais labai stiprūs, vienas augina mažametę dukrą A. G., kadangi jos motina L. J. viena prižiūri neįgalų vaiką bei savo sunkiai sergančią motiną. Kad būtų užtikrintas mažametės dukros A. G. normalus vystymasis, sveikatos būklė bei normalus ugdymas, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, o mergaitės motina L. J. pasirūpinti mažamete dukra negali, nes, be kitų asmenų priežiūros, turi didelių sveikatos problemų. Taip pat su R. G. turi nepilnametę dukrą P. G., kurios motina dirba naktinį darbą, todėl tuo metu, kai motina dirba, dukrą prižiūri kasatorius. Svarbu ir tai, kad R. G. būtina pagalba slaugant jos sunkiai sergančią motiną, kuri nevaikšto ir pati savęs neaptarnauja, tuo metu, kai R. G. yra darbe, jos motinos higienos ir buities reikalais pasirūpina kasatorius. Taip pat turi dukrą K. G., kurios motina Ž. K. gyvena užsienyje, tačiau jos gyvenamoji vieta nėra žinoma ir todėl dukra rūpinasi kasatorius. Atsižvelgtina ir į tai, kad pats užaugo vaikų globos namuose, o pradėjus vykdyti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendį, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo ketveriems metams ir šešiems mėnesiams bausmė, jo dukra K. G. atsidurtų gatvėje ir galiausiai būtų apgyvendinta vaikų globos namuose. Vertintina ir tai, kad kartu su L. J. gyvena jos neįgalus sūnus E. J. (yra aklas), kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, pagalba buityje bei socialinėje aplinkoje, jis visiškai negali pasirūpinti savimi. Situacija yra itin bloga dar ir dėl to, kad L. J. prižiūri savo motiną, kuri yra patyrusi infarktą ir šiuo metu yra labai silpnos sveikatos būklės. L. J. motinai reikia nuolat lankytis pas gydytojus bei vartoti vaistus, padėti buityje, o tai daro kasatorius. L. J. neturi jokių galimybių viena prižiūrėti motiną, nes ligonė yra didelio svorio, ją reikia perrengti, vartyti ir pan., todėl be kasatoriaus pagalbos niekaip neįmanoma išsiversti. Esama situacija leidžia daryti išvadas, kad kasatorius vienas rūpinasi ne tik savo mažamečiais vaikais, bet ir L. J. sūnumi E. J., jos neįgalia motina bei R. G. sergančia motina. Tiek vaikams, tiek kitiems kasatoriaus aplinkos žmonėms reikalinga nuolatinė priežiūra, o asmenų ar giminaičių, kurie galėtų padėti prižiūrėti juos, nėra. L. J. vienai išlaikyti vaikus ir pasirūpinti jų priežiūra būtų nepakeliamai sunku, todėl be kasatoriaus pagalbos ji atsidurs beviltiškoje padėtyje. Turto, kurį galėtų realizuoti ir pagerinti šeimos finansinę padėtį, nei kasatorius, nei L. J. neturi, o gaunamų pajamų ir taip vos užtenka šeimos poreikiams patenkinti. Teismui neatsižvelgus į kasatoriaus prašymą sumažinti bausmę ir skirti nesusijusią su realiu laisvės atėmimu bausmę, jo šeima liks ir be minimalių pajamų.
2.14. Šioje byloje turėtų būti konstatuota, kad procesas užsitęsė per ilgai, dėl pernelyg ilgo proceso kasatoriui skirtina bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, kaip tai yra ne kartą konstatuota Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose. Kasatoriui taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Š. Astrauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo K. G. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Kasaciniame skunde nuteistasis aptaria baudžiamojo proceso metu surinktus įrodymus, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir pateikia savo subjektyvia nuomone pagrįstą byloje nustatytų aplinkybių bei surinktų įrodymų vertinimo versiją, o tai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.
3.2. Nepritartina kasacinio skundo teiginiams, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, jog šis teismas išsamiai pasisakė dėl esminių nuteistojo apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, išsamiai aptarė, sugretino bei įvertino skirtingose baudžiamojo proceso stadijose pateiktus liudytojų V. K., R. K., D. M., T. Ž., taip pat nuteistojo V. R. bei paties kasatoriaus parodymus, pasisakė dėl garso įrašo, fonoskopinės ekspertizės akto bei kitos rašytinės baudžiamosios bylos medžiagos, pateikė išsamius motyvus, pagrindžiančius vienų parodymų dalinį, kitų – visišką pripažinimą įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti bet kokias nuteistojo apeliaciniame skunde iškeltas abejones ir baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų prieštaravimus, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, atliko dalinį įrodymų tyrimą: apklausė nuteistąjį V. R., pakartotinai ištyrė procesinių prievartos priemonių panaudojimo protokolą, papildomai apklausė ekspertinį tyrimą atlikusius ekspertus. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į kiekvieną smulkmenišką apelianto argumentą ar neatliko įrodymų tyrimo ta apimtimi, kuri, kaip tvirtina apeliantas, buvo būtina, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo ydingas bei neatitinkantis jam keliamų reikalavimų. Vien tik tai, kad apeliacinės instancijos teismas, anot nuteistojo, ne taip aiškino, taikė baudžiamojo, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ar atsakė į apelianto argumentus ne taip, kaip, proceso dalyvio nuomone, turėjo atsakyti, savaime negali būti vertinama kaip priimto sprendimo panaikinimo pagrindas.
3.3. Atkreiptinas dėmesys į nuteistojo akcentuojamą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, susijusį su ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų neva šališkais parodymais. Pabrėžtina, kad BPK 78 straipsnyje nustatyta, jog kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, žinantis kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. BPK 79 bei 80 straipsniuose yra pateikti baigtiniai sąrašai aplinkybių, dėl kurių asmenys negali būti liudytojai arba negali būti apklausiami kaip liudytojai. Nė viename iš šių straipsnių nėra nurodyta, kad Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytuose veiksmuose dalyvavę ar pagal BPK ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikę policijos pareigūnai negali būti kviečiami į teismo posėdį ir apie jiems žinomas bylos aplinkybes apklausiami pagal liudytojo apklausos taisykles. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokių asmenų parodymai yra svarbūs teismui tikrinant byloje esančių duomenų rinkimo būdus, jų procesinio įtvirtinimo aplinkybes, aiškinantis kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Tokie liudytojai yra prisaikdinami, įspėjami dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį ir BK 235 straipsnį ir teismas, priimdamas nuosprendį, jų parodymais gali remtis. Vien tai, kad liudytojai yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantys asmenys ir policijos pareigūnai, nėra pagrindas jų parodymus laikyti neturinčiais įrodomosios vertės. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog abiejų instancijų teismai, vertindami apklaustų ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodymus, vadovavosi ne tik pagrindinėmis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, bet ir teismų praktikoje suformuotu išaiškinimu. Teismai ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodymams neteikė jokios išskirtinės įrodomosios reikšmės, priešingai, juos vertino tiek atskirai, tiek kaip baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymais pripažintų duomenų visumą. Nuteistojo iškeltos abejonės dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno T. Ž. parodymų šališkumo apeliacinės instancijos teismo buvo išsamiai išnagrinėtos ir motyvuotai paneigtos.
3.4. Nepagrįsti ir kasatoriaus argumentai, susiję su apeliacinės instancijos teismo šališkumu. Nuteistasis apeliuoja į objektyvųjį teismo šališkumą, t. y. į tai, kad procesas buvo organizuojamas ir proceso veiksmai buvo atliekami išskirtinį palankumą reiškiant valstybinį kaltinimą palaikančiai šaliai. Vien tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai netenkino visų nuteistojo prašymų atlikti konkrečius procesinius veiksmus ar detaliai neaptarė kiekvieno apeliacinio skundo argumento, nesuteikia pagrindo konstatuoti teismų šališkumą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant K. G. kaltės klausimą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose buvo panaudotos visos priemonės, būtinos reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti. Tai, kad teismas atsisakė tenkinti tam tikrus nuteistojo prašymus ar neatsakė į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas.
3.5. Nuteistasis kasaciniame skunde prašo taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti su realia laisvės atėmimo bausme nesusijusią bausmę. Kaip tvirtina kasatorius, jo pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra išimtinė aplinkybė, kurios pagrindu privalu sušvelninti taikomos baudžiamosios atsakomybės ribas. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas K. G. už kiekvieną iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų skyrė bausmę, artimą šių normų sankcijos vidurkiui, o jas subendrinęs paskyrė galutinę ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Priešingai kasatoriaus argumentams, tiek pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tiek apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs paskirtos bausmės teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgė į visas bausmės rūšiai ir dydžiui skirti reikšmingas aplinkybes. Buvo atsižvelgta į tai, jog nuteistasis veikė bendrininkų grupe kaip organizatorius, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nors jis dirba, yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau yra ne vieną kartą teistas, baustas už administracinius nusižengimus, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, dėl jų padarymo neprisipažino bei nesigailėjo. Visos šios aplinkybės pagrįstai abiejų instancijų teismų buvo pripažintos esminėmis, lemiančiomis būtinybę nuteistajam skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Analizuojant kasatoriaus argumentus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo atžvilgiu nenustatytos įtaką BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui turinčios, nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Vien tai, kad nuteistasis turi nepilnamečių vaikų ir pareigą jais rūpintis, nesuteikia pagrindo teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui. Sprendžiant iš visų faktinių bylos duomenų, nuteistojo asmenybę ir padarytos veikos pavojingumą apibūdinančios aplinkybės vertintinos išimtinai kaip gyvenimiškai įprastos, jų lyginamasis svoris nėra didesnis nei kitų, susijusių su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kad būtų galima teigti, jog BK 199 straipsnio 1 dalies bei 1992 straipsnio 1 dalies sankcijose nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo K. G. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų leistinumo, pakankamumo ir jų vertinimo
5. Kaip matyti iš nuteistojo K. G. kasacinio skundo turinio, jame iš esmės pakartojami apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Nurodyti BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio pažeidimai argumentuojami ginčijant ir nesutinkant su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, laikant teismus šališkais. Kasatorius pateikia savo nuomonę, kaip turėjo būti įvertinti atskiri įrodymai, ir tai daugiausia grindžiama tiesiog cituojant atskirų liudytojų parodymus. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal pagrindus, nustatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Įrodymų vertinimo rezultatas, susijęs su nuosprendžio pagrįstumu, ir teismų sprendimų atitiktis ar neatitiktis faktinėms bylos aplinkybėms yra fakto, o ne teisės klausimas. Dėl to kasatoriaus teiginiai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu, taip pat pateikiamu įrodymų vertinimu, bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK įtvirtintais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Įrodymai gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Esminiai įrodymų vertinimui keliami reikalavimai, įtvirtinti BPK 20 straipsnio 5 dalyje, yra šie: teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad kiekvienoje byloje duomenys tikrinami atsižvelgiant į tos bylos aplinkybes, atliekant toje byloje įmanomus atlikti proceso veiksmus. Visais atvejais teismas įrodinėjimo procese privalo remtis byloje esamais ir išnagrinėtais konkrečiais duomenimis, jų palyginimu tarpusavyje, išvadas dėl įrodinėtinų faktinių aplinkybių buvimo pagrįsti įvertinęs tiek kiekvieno įrodymo atskirai, tiek jų visumos patikimumą bei pakankamumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismų atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas kasatoriaus nurodomų trūkumų neturi ir atitinka nurodytus BPK 20 straipsnio reikalavimus, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismai, priimdami skundžiamus nuosprendį ir nutartį, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos.
7. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptarti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, atskleistas jų turinys, nurodyta, kokiais įrodymais vadovautasi nustatant nusikalstamas veikas atskleidžiančias aplinkybes ir konkrečių asmenų kaltumą (liudytojų pasienio pareigūnų, vykdžiusių slaptą stebėjimą, taip pat ir nusikalstamoje veikoje dalyvavusių ir jau nuteistų D. M. ir R. K. parodymais), ir nustatyta, kad K. G. neteisėtai, tyčia, kontrabandos būdu, pasitelkęs į pagalbą kitus asmenis, gabeno per Lietuvos Respublikos sieną privalomus muitinei pateikti daiktus – cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių vertė viršijo 250 MGL, po to pagal savo parengtą planą šias cigaretes gabeno iki V. R. gyvenamosios vietos, kur jas laikė, kol kratos metu buvo rastos pareigūnų. Iš byloje ištirtų duomenų teismas nustatė, kad K. G. veikė kaip organizatorius, nusikalstamai veikai daryti parūpino transporto priemones (automobilį „Audi A6“, kuriame rasti savadarbiai naščiai, telefonas, kuriame įvesti V. R., D. M. ir R. K. numeriai), dėl cigarečių perdavimo kontaktavo su nenustatytais asmenimis Rusijos Federacijoje, paskirstė savo bendrininkams vaidmenis, davė jiems nurodymus.
8. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, šis teismas, atsakydamas į nuteistojo K. G. apeliaciniame skunde iškeltus klausimus ir tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, išsamiai pasisakė dėl esminių nuteistojo apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, dar kartą išanalizavo ir įvertino bylos įrodymus, t. y. nuteistųjų K. G. ir V. R., liudytojų R. V., V. D., R. M., Ž. B., L. J., R. R., pareigūnų V. R., A. K., V. L., A. G., V. K., G. N., T. Ž., A. M., V. V., taip pat D. M. ir R. K., kurie dėl tų pačių veikų buvo nuteisti baudžiamuoju įsakymu kitoje byloje, parodymus (tiek duotus teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu) ir byloje esančius rašytinius įrodymus. Siekdamas pašalinti nuteistojo apeliaciniame skunde iškeltas abejones, šis teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, atliko dalinį įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pasisakė dėl pirmiau nurodytų įrodymų patikimumo bei pakankamumo, detaliai išanalizavo V. R., D. M. ir R. K. parodymų pasikeitimus ir aptarė galimas to priežastis, taip pat argumentuotai paaiškino, kodėl apeliacinio skundo argumentai minėtais klausimais yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas pripažindamas įrodytomis faktines aplinkybes apie tai, kad K. G. veikė kaip organizatorius bendrininkų grupe su nuteistuoju (V. R.) ir kitais asmenimis (R. K. ir D. M.) kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos sieną ir Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenant cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių vertė viršijo 250 MGL. K. G. veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, susitaręs su nenustatytais asmenimis, veikusiais Rusijos Federacijoje, dėl dėžių su cigaretėmis perdavimo per Lietuvos Respublikos sieną, apeinant muitinį patikrinimą, ne per pasienio postą, suorganizavo minėtoms dėžėms priimti Lietuvos Respublikoje V. R., D. M., R. K., kuriems paskirstė vaidmenis – V. R. stebėti aplinką, kad nebūtų užklupti pasienio pareigūnų, D. M. su R. K. – eiti prie Širvintos upės, kurios vidurys yra valstybės siena, ištraukti iš upės perduotas iš Rusijos Federacijos dėžes ir jas nešti iki automobilio, kurį jis parūpino. K. G. automobiliu pristatė juos prie buvusio linų fabriko teritorijos, taip pat susitarė su V. R. dėl dėžių su cigaretėmis saugojimo pastarojo namuose.
9. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Iš abiejų instancijų teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai, nustatydami bylai reikšmingas aplinkybes, vertino tiek kaltinančius, tiek ir kasatoriaus nurodomus teisinančius įrodymus, nė vienam iš įrodymų nesuteikdami pranašumo prieš kitus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistojo V. R. ir kitų nusikalstamose veikose dalyvavusių asmenų (D. M. ir R. K.) parodymų patikimumą, palygino juos tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis, aiškinosi šių asmenų apklausų ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes (apklausas atlikusi tyrėja V. V. parodė, kad joks poveikis šiems asmenims nebuvo daromas, o iš jų pačių girdėjo, jog jie bijo ne pareigūnų, o K. G.). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai pasisakyta ir dėl kasatoriaus nurodomo pareigūno T. Ž. parodymų patikimumo. Šis teismas, atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo teiginius dėl galimo šio pareigūno suinteresuotumo bylos baigtimi, atkreipė dėmesį į tai, kad T. Ž., kaip (duomenys neskelbtini) pareigūnas, inicijavo 2014 m. sausio 9–11 d. aplinkos stebėjimą (duomenys neskelbtini) saugomoje teritorijoje, tačiau šis stebėjimas buvo organizuotas turimos informacijos apie minėtoje teritorijoje vykdomą cigarečių kontrabandą pagrindu; stebėjimo metu tokia veikla buvo nustatyta ir atitinkamai sulaikyta dalis ją vykdžiusių asmenų. Apeliacinės instancijos teismas argumentuotai paneigė ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas bei kasaciniame skunde pakartotas aplinkybes dėl galimo pareigūno keršto K. G. už sudegintą tėvų pirtį. Vien tai, kad liudytojas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo ar policijos pareigūnas, nėra pagrindas jo parodymus laikyti neturinčiais įrodomosios vertės. Taigi kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo nuteistųjų ir liudytojų parodymų vertinimo nepagrįsti.
10. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2014 m. sausio 16 d. BPK 158 straipsnyje nustatyta tvarka buvo padarytas tarp tyrėjo V. K. ir įtariamojo V. R. vykusio pokalbio įrašas. Iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties dėl leidimo atlikti veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. vasario 16 d. leista savo tapatybės ir tikslų neatskleidžiantiems VSAT (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnams užmegzti ryšį su įtariamaisiais V. R., D. M., R. K., nuslepiant pokalbių su jais tikslus, šių kontaktų metu daryti vaizdo ir garso įrašus, panaudoti visų rūšių technines priemones, kontroliuojant ir fiksuojant šių asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma. Iš 2014 m. sausio 27 d. techninių priemonių panaudojimo, atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, protokolo ir jo priedo suvestinės matyti, kad užfiksuotas 2014 m. sausio 16 d. 15.30–15.45 val. vykęs įtariamojo V. R. ir pareigūno V. K. pokalbis.
11. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, siekiant ištirti nuteistojo V. R. apeliacinio skundo argumentą, kad pokalbio su pareigūnais, kurio garso įrašas yra pateiktas prie baudžiamosios bylos, jis neprisimena, o jei toks pokalbis ir buvo, jis vyko pareigūnų iniciatyva, jam (V. R.) buvo pateiktas surašytas tekstas, kurį jis skaitė, buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas. Jo metu apie šio pokalbio aplinkybes buvo pakartotinai apklaustas nuteistasis V. R., ištirtas rašytinis įrodymas – 2014 m. sausio 27 d. techninių priemonių panaudojimo, atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, protokolas ir jo priedas – suvestinė, padaryto garso įrašo tyrimas buvo pavestas ekspertams ir gauta ekspertizės išvada dėl jo autentiškumo bei pokalbio pobūdžio, taip pat apklaustos teismo posėdyje ekspertinį tyrimą atlikusios ekspertės Ž. P. ir E. Š.. Atlikus ekspertizę, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. rugsėjo 11 d. ekspertizės akte Nr. 11–1012 (17) padaryta išvada, kad tikėtina, jog tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje įrašytas tiriamasis garso įrašas yra ištisinis ir nesumontuotas. Tiriamame garso įraše užfiksuoto pokalbio dalyvis, kuris įvardytas kaip V. R., natūraliai kalba, o ne skaito tekstą.
12. Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tokio procesinio veiksmo – techninių priemonių panaudojimo, atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, metu gautais duomenimis ta apimtimi, kad užfiksuoto pokalbio metu V. R. nurodyti duomenys atitinka pastarojo ikiteisminiame tyrime pirminių apklausų metu nurodytas jo nusikalstamų veiksmų įvykdymo aplinkybes, taip pat atitinka kitais įrodymų šaltiniais byloje nustatytas faktines aplinkybes. Su šiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog tokio pobūdžio duomenys, nors formaliai ir buvo gauti vykdant teismo sankcionuotus savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus (BPK 158 straipsnis), neatitinka šių procesinių veiksmų esmės. Be to, tokiais veiksmais pažeidžiama kaltinamojo teisė tylėti ir neduoti parodymų prieš save. Įtariamojo apklausa turi būti vykdoma nustatyta tvarka (BPK 188 straipsnis), paisant įtariamo asmens teisių (BPK 21 straipsnio 4 dalis) ir realiai užtikrinant jo teisę gintis. Tokių metodų (neformalių pokalbių, įtvirtinant juos kaip BPK 158 straipsnyje nustatytą veiksmą) naudojimas vykdant įtariamojo apklausą nėra leistinas, o surašyti šio veiksmo protokolai neatitinka įrodymų leistinumo standartų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMzLTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-233-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-233-788/2016">2K-233-788/2016</a>). Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareigūno „neformalūs“ pokalbiai su sulaikytu V. R. ir slaptai padarytas garso įrašas negali būti laikomi leistinu įrodymu byloje. Kita vertus, nors nagrinėjamoje byloje dalis duomenų, kuriais kaltinimas grindė kasatoriaus kaltumą, neatitinka leistinumo reikalavimų, tačiau jų įrodomoji reikšmė šioje byloje nėra lemiama kasatoriui inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinėms aplinkybėms nustatyti, todėl vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad byloje padaryta esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtina naikinti ar keisti priimtus procesinius sprendimus. Teisėtai gautų, ištirtų ir patikrintų įrodymų (tarp jų ir V. R. įtariamojo apklausos metu duotų parodymų) visumos pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad abiejų instancijų teismai padarė pagrįstą išvadą, jog K. G. veikė kaip organizatorius bendrininkų grupe su nuteistuoju (V. R.) ir kitais asmenimis (R. K. ir D. M.) kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos sieną ir Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenant cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių vertė viršijo 250 MGL.
13. Kaip jau minėta anksčiau, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptarti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, atskleistas jų turinys, nurodyta, kokiais įrodymais vadovautasi nustatant nusikalstamas veikas atskleidžiančias aplinkybes ir konkrečių asmenų kaltumą (liudytojų pasienio pareigūnų, vykdžiusių slaptą stebėjimą, taip pat ir nusikalstamoje veikoje dalyvavusių ir jau nuteistų D. M. ir R. K. parodymais). Be to, išsamiai ištyręs ir įvertinęs V. R. parodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pirminiais V. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose nurodytas aplinkybes patvirtina kiti bylos duomenys. Šiai išvadai pritartina. Įvertinus pokalbį tarp tyrėjo V. K. ir įtariamojo V. R. kaip neleistiną įrodymą byloje, visgi pažymėtina, kad dar iki šio pokalbio, t. y. iki 2014 m. sausio 16 d., apklaustas kaip įtariamasis 2014 m. sausio 13 d. V. R. nurodė, kad pažįsta asmenį, vardu K., kurio pavardės neatsimena, gali būti G., jo pravardė Ž.; būtent minėtas asmuo jam prie parduotuvės pasiūlė stebėti aplinką, kad pasieniečiai nesugautų nešančių cigaretes; minėtas Kęstas davė jam mobiliojo ryšio telefoną su rusiška SIM kortele, kuris kratos metu iš jo buvo paimtas; minėtas asmuo jį sidabrinės spalvos „Audi“ automobiliu sedanu nuvežė į Kudirkos Naumiestį prie fermų, kur jau buvo D. M. ir R. K.; šis asmuo liepė D. M. ir R. K. eiti paimti dėžių, o jam (V. R.) stebėti aplinką. Šiuos ir kitus įtariamojo V. R. parodymus išsamiai analizavo apeliacinės instancijos teismas, o pagal šią analizę padarė tinkamas išvadas.
14. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių nuteistojo K. G. kaltumą padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nurodytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 4 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje, įrodytumo daryti kitokias išvadas nėra teisinio pagrindo. Teismai, konstatavę K. G. padarytų nusikalstamų veikų įrodytumą, esminių BPK pažeidimų nepadarė.
Dėl teismų šališkumo ir bausmės
15. Kasaciniame skunde nuteistasis K. G. nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, vertindami įrodymus, buvo šališki, t. y. išskirtinį palankumą reiškė valstybinį kaltinimą palaikančiai pusei ir nevertino kasatorių teisinančių įrodymų. Išdėstytos abejonės dėl teismų šališkumo yra nepagrįstos.
16. Pagal BPK 44 straipsnio 5 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumas reiškia, kad baudžiamojo proceso metu turi būti pakankamai garantijų, pašalinančių pagrįstas abejones dėl galimo teismo šališkumo, kad nebūtų prielaidų manyti, jog teismas yra suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Taip pat teismo (teisėjo) nešališkumas reiškia, kad nėra faktų, kurie keltų abejonių, jog bylą nagrinėjantis teisėjas turi išankstinę nuomonę ar nusistatymą dėl kurio nors proceso dalyvio, yra tendencingas. Pažymėtina, kad teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, neesminiai proceso įstatymo pažeidimai ir pan. nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog teismas išnagrinėjo bylą šališkai, jei nėra duomenų, faktų, rodančių teismo suinteresuotumą bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548-699/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016 ir kt.). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu, svarbu tai, ar tokia abejonė yra paremta faktiniais duomenimis, rodančiais šališkumo požymių buvimą.
17. Nuteistojo K. G. kasaciniame skunde tik deklaratyviai nurodoma, kad abiejų instancijų teismai buvo šališki. Teismų šališkumas iš esmės grindžiamas nesutikimu su teismų (labiau akcentuojant apeliacinio teismo) atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių, tačiau nepateikiama realių duomenų, keliančių pagrįstų abejonių teismų nešališkumu, patvirtinančių jų palankumą kaltinančiajai šaliai. Kaip jau buvo minėta pirmiau, teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK keliamus reikalavimus. Bylos duomenys patvirtina, kad abiejų instancijų teismuose buvo panaudotos visos priemonės, būtinos reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti, kad proceso metu gynyba aktyviai naudojosi savo teisėmis (reiškė prašymus) ir tam nebuvo trukdoma. Vien tai, kad teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, kasatoriaus kaltės ir įrodymų vertinimo netenkina nuteistojo ar kad apeliacinės instancijos teismas detaliai neaptarė kiekvieno apeliacinio skundo argumento, nesuteikia pagrindo konstatuoti teismų šališkumą.
18. Kasaciniame skunde nuteistasis K. G. prašo jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Prašymas argumentuojamas tuo, kad neturi ryšių užsienyje, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vienas augina mažametę dukrą A. G., prižiūri kitas dvi dukras P. G. ir K. G., rūpinasi žmonos sunkiai sergančia motina, kuri nevaikšto ir pati savęs neaptarnauja, padeda vienos iš dukrų motinai L. J. prižiūrėti jos silpnos sveikatos motiną ir neįgalų sūnų E. J.. Palikus galioti jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę jo šeima liks be pajamų, kurias uždirba kasatorius, o jo dukra K. G., kurios motina gyvena užsienyje, pateks į globos namus. Be to, šioje byloje turėtų būti konstatuota, kad procesas užsitęsė per ilgai ir dėl pernelyg ilgo proceso kasatoriui skirtina bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.
19. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies (ne)taikymo nepagrįsti.
20. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo nurodytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzExLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-311/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-311/2011">2K-311/2011</a>, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-942/2015">2K-204-942/2015</a>, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018 ir kt.). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-512/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-512/2013">2K-512/2013</a>, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-209-222/2018 ir kt.).
21. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes (K. G. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus veikdamas bendrininkų grupe, kurioje buvo organizatorius, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių) bei nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (dirba, tačiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu), padarė išvadą, kad nėra įstatyme nustatytų būtinų sąlygų ir pagrindų, leidžiančių K. G. skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 ar 75 straipsnių nuostatas.
22. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo apeliacinį skundą patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad šis teismas pagrįstai K. G. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nors nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (kurios iš esmės pakartotos ir kasaciniame skunde) yra reikšmingos, tačiau vertinant jų ir kitų byloje nustatytų bei pirmosios instancijos teismo aptartų aplinkybių visumą nesudaro pagrindo konstatuoti, kad K. G. paskirtos bausmės yra per griežtos.
23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai, spręsdami dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų (ne)taikymo K. G., bylos aplinkybes įvertino teisingai ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis, kasatoriaus nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės (turi nepilnamečių vaikų ir pareigą jais rūpintis ar geranoriškai padeda prižiūrėti sunkios sveikatos asmenis) nesuteikia pagrindo teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui.
24. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista nuteistojo teisė į įmanomai trumpiausią procesą. Nusikalstamas veikas K. G. padarė 2014 m. sausio 8–11 d., kaltinamasis aktas surašytas 2015 m. rugpjūčio 14 d., byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, o 2017 m. sausio 13 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nuo veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo treji metai. Toks terminas savaime nelaikytinas neprotingu ar nepagrįstu, juolab kad byla yra gana didelės apimties, joje buvo atliekama daug procesinių veiksmų (įtariamųjų, liudytojų apklausos, kratos, daiktų apžiūros, specialiųjų žinių reikalaujantys tyrimai ir kt.). Byloje nėra duomenų, rodančių, kad procesas buvo nepateisinamai vilkinamas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista nuteistojo teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, ir atitinkamai BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu mažinti jam paskirtą bausmę.
25. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų teismų sprendimų keitimo ar naikinimo pagrindų, nuteistojo K. G. kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo K. G. kasacinį skundą.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Eligijus Gladutis
Sigita Jokimaitė
