Civilinė byla Nr. e3K-3-97-421/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00358-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.3.6.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininko), Donato Šerno (pranešėjas) ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjo V. V. įtraukimo į bylą kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“ ieškinį atsakovei Daugiabučio namo Šnipiškių g. Nr. 2, Vilniuje, savininkų bendrijai dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių asmens įtraukimą į bylą kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Magirnis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Daugiabučio namo Šnipiškių g. Nr. 2, Vilniuje, savininkų bendrijai (toliau – Bendrija) ir, patikslinusi savo reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės 106 845,30 Eur skolą ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad ginčo šalių 2015 m. rugpjūčio 13 d. pasirašytos Pagrindinės sutarties Nr. CPO69435 pagrindu atliko statybos rangos darbus, tačiau už juos atsakovė neatsiskaitė.
3. Atsakovė pareikštu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 10 602,32 Eur netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidų atlyginimą, 31 121,17 Eur delspinigių už pavėluotus perduoti darbus ir 968 Eur išlaidų, turėtų nustatant ieškovės atliktų darbų trūkumus, atlyginimą.
4. Pareiškėjas V. V. pateiktu prašymu prašė įtraukti jį į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Nurodė, kad jam priklauso patalpa (duomenys neskelbtini). Jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes nuo teismo priimto sprendimo priklausys, kokią sumą jis, kaip ir kiti namo savininkai, turės mokėti už atliktą daugiabučio namo modernizavimą. Pažymėjo, kad atsakovė, veikdama per bendrijos pirmininką, nepateikia visos informacijos apie vykdytą namo modernizavimo procesą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi netenkino V. V. prašymo ir atsisakė įtraukti jį į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje yra daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, pats atsakantis už savo skolas. Todėl teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje nesukels tiesioginių pasekmių V. V. teisėms ir pareigoms, dėl šio asmens nebus pasisakyta teismo sprendime, o jo suinteresuotumas yra tik netiesioginis.
7. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį paliko nepakeistą.
8. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertino pirmosios instancijos teismo nurodytą pareiškėjo prašymo atmetimo pagrindą, kad atsakovė yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, kuris pati atsako už savo skolas, tačiau padarė išvadą, jog tai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį.
9. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės teisinį statusą bei jos civilinės atsakomybės ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nors bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, turintys teisę disponuoti šiais objektais. Šie asmenys, o ne bendrija, proporcingai savo bendrosios dalinės nuosavybės daliai turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNDUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-345/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-345/2007">3K-7-345/2007</a>). Įgyvendinant šias teises ir vykdant pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp bendrijos, kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų – išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220/2013">3K-3-220/2013</a>).
10. Bendruosius butų ir kitų patalpų savininkų interesus ginče, susijusiame su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, gina daugiabučio namo bendrija, atstovaujama bendrijos pirmininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206/2010">3K-3-206/2010</a>). Pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė turįs individualų interesą, išskiriantį jį iš kitų bendrijos butų ir kitų patalpų savininkų. Kilusio ginčo pobūdis nesudaro pagrindo nukrypti nuo taisyklės, kad būtent bendrija atstovauja butų ir patalpų savininkams išoriniuose santykiuose, įskaitant ir kylančius ginčus su rangovais.
11. Nurodė, jog klausimas dėl bendrijos pozicijos nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas namo patalpų savininkų susirinkime. Pareiškėjas siekia įstoti į bylą bendrijos pusėje, todėl savo poziciją, kaip ir kiti butų ir patalpų savininkai, gali teikti bendrijos pirmininkui ir svarstyti ją susirinkime. Duomenis apie bylos eigą pareiškėjas taip pat gali gauti pateikęs prašymą bendrijos pirmininkui (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 6 dalies 6 punktas).
12. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bendrijos reikalavimas apmokėti namo modernizavimo išlaidų dalį būtų kildinamas ne iš šioje byloje priimto teismo sprendimo, o iš pastato butų ir patalpų savininkų sprendimų, kuriais pritarta pastato atnaujinimo (modernizavimo) investiciniam planui. Bendrija pati nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo (taip pat ir kredito ėmimo), ji tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus.
13. Pareiškėjo argumentai yra sietini su bendru visų butų ir kitų patalpų savininkų interesu, o tai negali būti pagrindas įtraukti dalyvauti byloje kaip trečiąjį asmenį individualiai tik pareiškėją, nes tais pačiais pagrindais teismas privalėtų spręsti ir dėl kitų butų ir patalpų savininkų įtraukimo. Jų dalyvavimas byloje, atsižvelgiant į tai, kad bendrijos narių susirinkimuose būtent jie formuoja bendrijos poziciją ir jiems turi būti žinoma apie šią civilinę bylą, būtų savitikslis ir prieštarautų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
14. Pareiškėjas V. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti V. V. į procesą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo nutartyse nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos:
14.1.1. tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai. Jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2004);
14.1.2. kadangi pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese pagrindžia atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-334/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-334/2011">3K-3-334/2011</a>; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018);
14.1.3. trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi ir jų interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos regresiniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015; 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-396-969/2017);
14.1.4. atsisakymas įtraukti į bylą kaip trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, asmenis, kurių teisėms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, pažeidžia jų teisę į tinkamą teismo procesą ir, be kita ko, yra nepateisinamas argumentais dėl bylos sudėtingumo, apimties, jos išnagrinėjimo operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo ir kt., nes proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnis) reikšmė ir jų taikymas negali būti absoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).
14.2. Atsakovą ir pareiškėją sieja materialusis teisinis santykis (CK 4.82 straipsnis ir Įstatymo 21 straipsnis) ir iš jo kyla procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi, kuris lemia, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti būti įtrauktas į bylą tam, kad išvengtų savo padėties pablogėjimo.
14.3. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad, spręsdami pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi klausimus, bendrijos organai veikia ne pagal jiems įstatymu priskirtos savarankiškos kompetencijos ribas, bet vykdydami patalpų savininkų daugumos valią, nepagrįstai rėmėsi atsakovės argumentu, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai savo teises ir pareigas šioje civilinėje byloje keliamais klausimais įgyvendina būtent per bendriją.
14.4. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo nutartyse pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, o šis pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui:
14.4.1. Lietuvoje daugėjant daugiabučių namų, vykdančių atnaujinimo projektus, nekyla abejonių, kad ateityje didės ir ginčų kilimo tikimybė dėl atliktų atnaujinimo darbų kokybės. Todėl patalpų savininkų galimybių dalyvauti atitinkamuose civiliniuose procesuose apibrėžimas yra itin aktualus;
14.4.2. vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 4 dalimi, lėšos, kurios skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Todėl ieškovo reikalavimas iš esmės yra nukreiptas ne į bendrijos, o į pareiškėjui ir kitiems namo bendraturčiams nuosavybės teise priklausančias lėšas, ir būsimas teismo sprendimas byloje potencialiai gali lemti jų sumažėjimą. Bendrijos veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį turto administravimą;
14.4.3. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartys pažeidžia civilinio proceso teisės normas, kurios kartu yra ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantys civilinio proceso reikalavimai, kad būtų užtikrinta asmenų teisė į teisminę gynybą, deramą procesą bei teisingą teismą (įskaitant šalių procesinį lygiateisiškumą), taip pat kad teismo sprendimas turi būti racionaliai argumentuotas (pagrįstas, logiškas, išsamus, neprieštaringas);
14.4.4. apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo priimta apribojant pareiškėjo galimybę ginti savo teises ir pažeidžiant rungimosi principą, kadangi teismo išvada, jog klausimas dėl bendrijos pozicijos nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas namo patalpų savininkų susirinkime, nebuvo pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, nesudarant galimybės pareiškėjui pateikti įrodymus šiuo klausimu (CPK 12 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis);
14.4.5. apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teiginiu, kad duomenis apie bylos eigą pareiškėjas gali gauti pateikęs prašymą bendrijos pirmininkui, kadangi bendrija, faktiškai veikdama per pirmininką, nepateikia visos informacijos apie vykdytą namo modernizavimo procesą;
14.4.6. apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas turi įrodyti turįs individualų interesą, išskiriantį jį iš kitų bendrijos butų ir kitų patalpų savininkų. Pareiškėjui pakanka įrodyti turint interesą, kuris yra savarankiškas nuo bendrijos ir kuriam įtaką gali padaryti būsimas teismo sprendimas šioje byloje;
14.4.7. nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai įgis prejudicinę reikšmę ir bus svarbūs sprendžiant klausimus dėl pareiškėjui priklausančios namo atnaujinimui sukauptų lėšų dalies panaudojimo bei jo būsimų mokėjimų už namo atnaujinimo darbus;
14.4.8. ieškovės atstovas nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo įtraukimo į bylą kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės normų, reglamentuojančių asmens įtraukimą į bylą kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kai ieškinys pareiškiamas daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai, aiškinimo ir taikymo
15. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pareiškime dėl įstojimo į procesą kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 straipsnio 4 dalis).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018, 24 punktas, ir ankstesnė šioje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika).
17. Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018, 25 punktas).
18. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. V. savo prašymą įtraukti jį į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, grindė faktine aplinkybe, kad jis yra negyvenamosios patalpos, esančios daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame buvo atlikti modernizavimo darbai, savininkas. Pareiškėjo įsitikinimu, nuo teismo priimto sprendimo tiesiogiai priklausys, kokią sumą jis, kaip patalpų savininkas, turės mokėti už atliktą daugiabučio namo modernizavimą. Todėl jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovė, veikdama per Bendrijos pirmininką, nepateikia visos informacijos apie vykdytą namo modernizavimo procesą.
19. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatą, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Įstatymo 3 straipsnio, apibrėžiančio bendrijos teisinį statusą, 1 dalyje nustatyta, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo; šio juridinio asmens teisinė forma, kurią nustato šis įstatymas, yra bendrija.
20. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos lėšas sudaro: 1) tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti; 2) valstybės ar savivaldybės paramos lėšos; 3) pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrąžintinai gautos lėšos. Bendrija privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą; visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai; vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis (Įstatymo 25 straipsnio 3 dalis).
21. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai (CK 4.86 straipsnio 6 dalis).
22. Nutarties 19–21 punktuose nurodytas teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų. Nors bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų ir kitų patalpų savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę. Būtent savininkai, o ne bendrija, proporcingai savo bendrosios dalinės nuosavybės daliai turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas, privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad, įgyvendinant šias teises ir vykdant pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp bendrijos, kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų – išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220/2013">3K-3-220/2013</a>).
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, atlikusi daugiabučio gyvenamojo namo renovavimo (modernizavimo) darbus pagal su Bendrija sudarytą sutartį, pareiškė ieškinį Bendrijai dėl skolos už šiuos darbus priteisimo, o Bendrija – priešieškinį dėl netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidų atlyginimo, delspinigių už pavėluotus perduoti darbus ir išlaidų, turėtų nustatant ieškovės atliktų darbų trūkumus (žr. šios nutarties 2,3 punktus). Taigi, atsižvelgiant į šioje nutartyje apibrėžtą daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kaip juridinio asmens, specifiką (tai yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų, kurios tikslas – naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus), į tai, kad šiam tikslui įgyvendinti skirtos bendrijos lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, kad savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, o šioje byloje pareikštu ieškiniu reiškiami reikalavimai susiję su minėtų bendrijos tikslų įgyvendinimu bei nurodyta savininkų pareiga, darytina išvada, kad šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos pareiškėjo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininko, teisėms arba pareigoms, nes nuo ieškovei iš atsakovės (Bendrijos) priteistos skolos už atliktus daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo darbus dydžio tiesiogiai priklausys pareiškėjo prievolės dalis. Taigi Bendriją ir pareiškėją sieja materialusis teisinis santykis.
24. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad Bendrijos pozicijos bylos nagrinėjimo procese klausimas buvo sprendžiamas daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų susirinkime ir nėra duomenų, kad Bendrijos ir pareiškėjo pozicijos išsiskiria. Šie argumentai nėra pakankami pareiškėjo teisiniam procesiniam suinteresuotumui bylos baigtimi paneigti. Minėta, kad pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (žr. šios nutarties 15 punktą).
25. Pareiškėjas savo prašyme įtraukti jį į bylą kaip trečiąjį asmenį teigė, kad atsakovė, veikdama per Bendrijos pirmininką, nepateikia visos informacijos apie vykdytą daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo procesą. Taigi pareiškėjas, abejodamas, ar atsakovė tinkamai įgyvendina savo teises teisminiame bylos nagrinėjimo procese, siekia padėti atsakovei laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo.
26. Aplinkybė, kad bendruosius butų ir kitų patalpų savininkų interesus bylos nagrinėjimo procese, susijusiame su jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, gina daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, atstovaujama bendrijos pirmininko, neeliminuoja patalpų savininko teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir nepaneigia, kad nuo bylos baigties priklausys pareiškėjo prievolės proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti dydis (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
27. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias asmens įtraukimą į bylą kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl klausimas dėl pareiškėjo įtraukimo į bylą buvo išspręstas neteisingai ir tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamas nutartis. Nustačius pareiškėjo materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, tai sudaro pagrindą įtraukti jį į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti pareiškėją V. V. į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Rimvydas Norkus
Donatas Šernas
Vincas Verseckas
