Civilinė byla Nr. e2-72-220/2017
Teismo proceso Nr. 2-46-3-02570-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.2.6.5.
(S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 3 d.
Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas,
sekretoriaujant Laimai Mažrimienei,
dalyvaujant ieškovei R. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui D. V., dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe,
Teismas
n u s t a t ė:
Civilinė byla Nr. e2-72-220/2017
Teismo proceso Nr. 2-46-3-02570-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.2.6.5.
(S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 3 d.
Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas,
sekretoriaujant Laimai Mažrimienei,
dalyvaujant ieškovei R. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui D. V., dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe,
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad santuokoje įgytas 44,8656 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Iš ieškovės ieškinio turinio ir jos paaiškinimų duotų teismo posėdyje matyti, kad tarp šalių 2010 m. lapkričio 20 d. tarp R. V. ir D. V. buvo sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kuria buvo išspręsti visi ieškovo ir atsakovės turto padalijimo klausimai ir pareiškimas buvo pateiktas Tauragės rajono apylinkės teismui 2016 m. gruodžio 6 d. 2016 m. gruodžio 9 d., tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo R. A. ir R. V., atstovaujamos savo tėvo T. D., buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Kadangi formaliai ieškovės ir atsakovo santuoka tuo metu dar galiojo, šis sklypas (nors sutuoktiniai jau buvo sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir pateikę prašymą Teismui dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu) nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė. 2011 m. kovo 10 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-109-850/2011 R. V. ir jos vyro D. V. Teismui pateiktas Prašymas buvo patenkintas visiškai. Pareiškėjų santuoka, sudaryta 2000 m. liepos 22 d. Tauragės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. V. ir R. V., buvo nutraukta sutuoktinių bendru sutarimu. Teismas taip pat patvirtino tarp ieškovės ir atsakovo 2010 m. lapkričio 29 d. sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2011 m. balandžio 11 d. Sklypas santuokos nutraukimo byloje liko nepadalintas. Kadangi jau iki santuokos nutraukimo ji negyveno sau atsakovu ir jokio ūkio bendrai nevedė, o tik gyveno kartu, o taip pat, kad ji žemės sklypą pirko iš savų asmeninių lėšų bei tėvo pinigais, o atsakovas prie žemės sklypo pirkimo – pardavimo pinigais neprisidėjo, todėl laiko, kad, nors turtas ir buvo įgytas santuokoje, tačiau jis yra jos asmeninė nuosavybė. Ji žemės sklypą pirko nesulaukusi jos santuokos nutraukimo teismine tvarka, nes ji norėjo žemės sklypą nusipirkti su atitinkamomis lengvatomis. Neprašo iš atsakovo priteisti jai sumokėto žyminio mokesčio, nes jis su ieškiniu sutiko.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog su ieškovės pateiktu ieškinio reikalavimu sutinka. Prašo ieškinį tenkinti ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovei R. V. ir D. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4400-2011-2650, esantis Strepeikių k., Pagėgių sav.. Ginčo nekilnojamąjį turtą ieškovė įsigijo 2010 m. gruodžio 9 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6876, būdamas santuokoje su D. V.. 2010 m. gruodžio 6 d. Tauragės rajono apylinkės teisme buvo priimtas ieškovės ir atsakovo pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu. 2011 m. kovo 10 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-109-850/2011 pareiškėjų prašymas buvo patenkintas visiškai ir nutraukta ieškovės ir D. V. santuoka, sudaryta 2000-07-22 Tauragės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti žemės sklypą, esantį adresu Strepeikių k., Pagėgių sav., asmenine jos nuosavybe, nors jis ir įgytas jam esant santuokoje su D. V..
Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.118 straipsnio l dalis). Ieškovei ir atsakovui nutraukiant santuoką bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas žemės sklypas turtas nebuvo padalintas.
Rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais nustatyta, jog žemės sklypas įgytas, t.y. santuokos metu, todėl toks turtas turėtų būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškovė teigia, kad minėtą žemės sklypą įsigijo iš asmeninių ir jos tėvo lėšų lėšų, iš viso sumokėdama 40200,00 litų. Tai matosi iš prie bylos pridėtų dokumentų ir tai patvirtina ir tai, kad į santuokos nutraukimo sutartį nebuvo įtrauktos banke esančios jos lėšos. Nustatyta, kad ieškovė įsigijo nekilnojamą turtą jau po santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sudarymo ir po prašymo padavimo Tauragės rajono apylinkės teismui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, praėjus tik keletai dienų. Todėl tai patvirtina ieškovės aiškinimus, kad ji jau metus laiko iki santuokos nutraukimo pareiškimo padavimo nevedė su atsakovu bendro ūkio ir jokių šeimai būdingų santykių nepalaikė. O ieškovės nurodytos aplinkybės dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dar nenutraukus santuokos su atsakovu, duoda pagrindo jos parodymais tikėti. CK 388 straipsnio 2 dalis nustato, kad yra pareziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Įvertinus ir išanalizavus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybės, teismas laiko, kad ieškovė įrodė ir byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kad ieškovės įgytas žemės sklypas, gyvenant santuokoje su atsakovu, buvo įgytas jos asmeninėmis lėšomis ir atsakovas prie šio turto įgijimo jokiomis išlaidomis neprisidėjo, nes tuo metu jie jokių šeimai būdingų santykių nepalaikė ir nevedė bendro ūkio Dėl šių aplinkybių įgytas minėtas žemės sklypas pripažintinas jos asmenine nuosavybe. (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas. CK 388 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas ir bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl jo veiksmų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisėtinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268, 269, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti ieškovės R. V., a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. V., a/k (duomenys neskelbtini) santuokos metu 2010-12-09 įgytą ir jų vardu registruotą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės R. V., a.k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.
Nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo D. V. R. V. naudai.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Edmundas Žukauskas