S. T. pagal BK 140 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. e1-751-1208/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10302-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.7.1; 1.1.7.2.1; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;

1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 1.1.9.9

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 15 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė

teismo posėdyje rašytinio procesinio tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Jurgitos Virbickaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), nedirbantis, buvęs teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

S. T. 2025 m. kovo 23 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo partnerę –V. B., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, ranka suduodamas jai ne mažiau penkis smūgius į galvos sritį ir vieną smūgį į kairį petį, taip nukentėjusiajai V. B. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos momenkaulio srityje nežymiai sutrikdė sveikatą.

Šiais savo veiksmais S. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. T. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena bendrabučio kambaryje, kurį nuomojasi adresu: (duomenys neskelbtini). Šiame kambaryje gyvena kartu su V. B. Jie su V. B. veda bendrą namų ūkį treti metai. 2025 m. kovo 23 d., apie 16.30 val., buvo kambaryje, kai tarp jų su V. B. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis kalbėjo telefonu su draugu, kurio nenori įvardinti. Jo sugyventinė, būdama neblaivi, neleido jam susikalbėti, pradėjo rėkti, įkyriai lįsti, kas jam labai trukdė, jis jai liepė patylėti, tačiau ji visiškai nereagavo. Baigus pokalbį, jis skambino kitam pažįstamui, kai V. B. iš niekur nieko pradėjo lįsti jam į akis, šaukti, įkyriai kibti. V. B. buvo girta ir neadekvati, todėl jis ją norėjo nuramint, buvo piktas, todėl sudavė jai smūgį kumščiu į galvos sritį iš viršaus. Ar buvo daugiau jo suduotų smūgių, jis nepamena, buvo neblaivus. Ar jo suduotas smūgis kumščiu iš viršaus galėjo praslysti ir pataikyti jai dar ir į petį, neprisimena. Po jo suduoto smūgio V. B. iš karto skambino policijai. Prieš įvykį jie kartu namuose vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra 2 butelius degtinės po 0,5 litro talpos, abu buvo neblaivūs, todėl tikrai negali tiksliai įvardinti, kiek tiksliai smūgių ir kur jai sudavė – ar vieną, ar du, prisimena tiksliai tą smūgį, kurį sudavė į galvos sritį iš viršaus, tačiau neneigia, kad galėjo būti ir smūgis į petį. Smūgiai nebuvo labai stiprūs, jis iškart nuo jos atsitraukė. Gailisi dėl savo veiksmų. V. B. jis atsiprašė, jie susitaikė, dabar ir toliau gyvena kartu kaip sugyventiniai. Savo kaltę pripažįsta visiškai, kadangi įvykio metu buvo neblaivus, gali būti, kad visų suduotų smūgių tiksliai neprisiminė. Šiaip yra ramus, kantrus žmogus, tačiau neatlaikė savitvarda, kadangi V. B. buvo girta, neadekvati ir provokavo jį. V. B. pretenzijų neturi (2 t., b. l. 11–14, 25–28).

Nukentėjusioji V. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad S. T. yra jos sugyventinis jau trejus metus, jie kartu gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), čia yra bendrabučio kambarys, kurį jos sugyventinis nuomoja. Jie veda bendrą namų ūkį, pragyvena iš jos socialinės pašalpos, S. T. negauna jokių pajamų. Įvykio metu abu buvo neblaivūs, nes abu kartu vartojo alkoholį – jie bendrai išgėrė butelį degtinės, 0,5 litro talpos. Jie abu vartoja alkoholinius gėrimus beveik kiekvieną dieną, turi priklausomybę alkoholiui. 2025 m. kovo 23 d., apie 16.30 val. ji su S. T. buvo namuose, jis kalbėjosi su savo mama telefonu, jam bekalbant, ji įsiterpė į jų telefoninį pokalbį ir tai S. T. išprovokavo. Jis baigė pokalbį telefonu ir tada spyrė į stalą, kuris nuvirto, tada priėjo prie jos (ji tuo metu sėdėjo ant lovos) ir 5 kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jai į galvos sritį, tai yra į pakaušį kairėje pusėje ir vieną kartą į kairės pusės petį. Smūgių skaičių atsimena, nes visus juos jautė, dėl jų patyrė fizinį skausmą. Jai petį ir galvą skauda dar ir dabar. Ar jai liko sužalojimų ant kūno, ji neapsižiūrėjo. Jai po suduotų smūgių iškart ant galvos atsirado guzas, patinimas, buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, tačiau ji su jais vykti į priėmimą atsisakė. S. T. jai prižadėjo, kad taip daugiau nebus, ji jam atleido iš karto. Policijos prašė, kad jos sugyventinio nesivežtų, ji pareiškimo rašyti nesiruošia, pretenzijų jam neturi. Jų konflikto iš pašalinių asmenų niekas nematė ir negirdėjo, dėl to, kad gyvena tik dviese, bendrų vaikų neturi. Ji su S. T. skirtis nesiruošia, nes ji gyvena jo nuomojamam kambaryje, neturi kur išeiti ir jai tinka su S. T. gyventi, pageidauja, kad jis grįžtų namo, jį labai myli, su juo tikrai nesiskirs, gyvena tik iš patogumo. Jau ne pirma tokia situacija pas juos, po kiekvieno smurto atvejo būna ramu kelis mėnesius. Darbo neieško, nes jai skauda kojos girnelę, turi problemų su menisku, jai permušinėja širdis. Alkoholį vartoja antrus metus, kiekvieną dieną. Kai apsigyveno su S. T., palaiko jam kompaniją girtauti. Dėl sužalojimo pretenzijų neturi, savo sugyventinio nebijo, nori, kad jis grįžtų namo. Policiją iškvietė, nes buvo neblaivi ir išsigando S. T., ji tyrimo jokio nepageidauja, neturėjo kur išeit, kad jį išveš policijos pareigūnai nesitikėjo, tikėjosi, kad susimokės baudą už melagingą iškvietimą ir bus S. T. pamoka. Psichiniais susirgimais nei vienas iš jų neserga, turi tik priklausomybę alkoholiui. Žino, kad tai didžiausia jų problema tai alkoholio vartojimas, jie patys pagalbos neieško. Galvos sritį šiuo metu dar skauda, bet nestipriai. Ką bendravo su policijos pareigūnas ir medikais prisimena, pati S. T. jokių smūgių nesudavė, ji nesimuša. Į moterų krizių centrą kreiptis nenori, gyvena taip ir nesiruošia nieko keisti. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 45–48, 49–52).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) tyrėjos O. Ž. 2025 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad 2025 m. kovo 23 d. ji dirbo tarnybiniu automobiliu VW Transporter (šaukiniu A1705), kartu su vyriausiuoju patruliu V. P. ir Lietuvos policijos mokyklos kursantu E. I. Dirbo nustatytame maršrute Alytaus mieste. Iš Alytaus AVPK budėtojo buvo gauta užduotis nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur prieš kelias minutes pranešėją sumušė sugyventinis S. T., skauda galvą. Mažamečių vaikų nėra, greitosios medicinos pagalbos tarnyba informuota. Visi laukia namuose. Atvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad pranešėjai V. B. penkis smūgius rankos kumščio į galvos sritį ir vieną smūgį į kairį petį sudavė jos sugyventinis S. T. Po šių smūgių moteris jautė fizinį skausmą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 1–4).

Alytaus AVPK tyrėjos O. Ž. 2025 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime „Dėl gauto iškvietimo“ papildomai nurodyta, kad 2025 m. kovo 23 d. nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad tarp pranešėjos V. B. ir jos sugyventinio S. T. įvyko žodinis konfliktas. Kaip pranešėja paaiškino, S. T. kalbėjo telefonu su savo motina, o pranešėja pradėjo kalbėti kažką, tačiau nepamena. Vyriškis supyko, kad moteris pradėjo kalbėti jam kalbant telefonu, nuvertė stalą, buvusį kambaryje ir tuomet sudavė pranešėjai penkis smūgius dešinės rankos kumščiu į galvos sritį ir vieną smūgį į kairį petį „iš dešinės rankos kumščio“. Po šių smūgių moteris jautė fizinį skausmą. Taip pat moteris paaiškino, kad kartu su sugyventiniu namuose vartojo alkoholinius gėrimus. S. T. paaiškino, kad jos tikrai nemušė, kad ji kažkur buvo išėjusi ir grįžusi iškvietė policiją. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai moters galvoje rado guzą, pasakė, kad reikės vykti į gydymo įstaigą apžiūrai. Moteris nuėjus iki greitosios medicinos pagalbos automobilio persigalvojo, su jais vykti atsisakė. Taip pat paaiškino, kad pretenzijų sugyventiniui neturi, pareiškimą rašyti atsisako. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0108, metrologinės patikros Nr. 2261772, V. B. 17.10 val. nustatytas 2,32 promilių neblaivumas, tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu S. T. 17.58 val. nustatytas 2,74 promilių neblaivumas. Įvykį mačiusių asmenų nėra, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 37–38).

Įvykio vietos apžiūros protokolu (su priedu) apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), bendrabučio kambarys esantis penktame aukšte. Kambaryje yra netvarka. Nurodoma, jog yra „girtuokliavimo pėdsakai“ (1 t., b. l. 13–15).

Kitų objektų apžiūros protokolu (su priedu) apžiūrėtas objektas – garso įrašas, įkeltas 2025 m. kovo 24 d. prie PRĮR (įvykių registro) išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), priedų skiltyje pridėtas pokalbio su Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) operatoriumi, garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92375433830, skambu io prad ia_ 2025-03-23 16_37_46).mp3“. Jį paleidus girdimas telefoninis pokalbis. Iš pranešimo turinio matyti, jog pranešėja (nukentėjusioji V. B.) nurodžiusi, jog ją sumušė sugyventinis (partneris) S. T. Pokalbio stenograma prie apžiūros protokolo pridedama kaip priedas (atsiliepiant operatorius (toliau – O) prisistato – „112“ (fone girdimas verkimo garsas). Iš stenogramos turinio matyti, jog kviečiama pagalba adresu (duomenys neskelbtini). Į klausimą apie tai, kokia pagalba reikalinga pranešėja nurodo, jog „nieko, sumušė vyras. Sugyventinis“. O: Prieš kiek laiko?; K: Nu va penkios, dešimt minučių...; O: Kaip sugyventinio vardas? K: S. T., čia visiems žinomas; O: Kur jis dabar yra?; K: Namie; O: Greitoji reikalinga?; K: Man tik labai galvą sudaužė (1 t., b. l. 29–32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog V. B. nustatyta poodinė kraujosruva momenkaulio srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 80–81).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis S. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuojamą veiką ir nurodė, kad 2025 m. kovo 23 d., apie 16.30 val. tarp jo ir sugyventinės V. B. kilo žodinis konfliktas. Iki konflikto jie abu vartojo alkoholį, išgėrė du 0,5 l talpos butelius degtinės. V. B. buvo neblaivi ir neadekvati, todėl jis norėjo ją nuraminti, būdamas piktas sudavė jai smūgį kumščiu į galvos sritį. Kadangi buvo neblaivus, negali įvardinti, kiek tiksliai smūgių ir kur jai sudavė, tačiau neneigia, kad galėjo būti smūgis ir į petį. Smūgiai nebuvo labai stiprūs. S. T. kaltę taip pat įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios V. B. parodymai, Alytaus AVPK Reagavimo skyriaus tyrėjos O. Ž. tarnybiniai pranešimai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog V. B. nustatyta poodinė kraujosruva momenkaulio srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

BK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė) <...>. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji V. B. yra kaltinamojo S. T. sugyventinė (partnerė), jie veda bendrą ūkį.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas bei sutrikdyta jos sveikata, ir to norėjo. Taigi konstatuotina, kad S. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, nustatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. T. pareiškė, kad sutinka, jog baudžiamoji byla būtų užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Nurodė, kad viešuosius darbus atlikti gali ir sutinka.

Nukentėjusioji informuota apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Spręsdamas dėl S. T. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė nukentėjusiam asmeniui fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą, veikė tiesiogine tyčia. S. T. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). S. T. laikomas neteistu, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas du kartus, paskirtų baudų nesumokėjęs (1 t., b. l. 93–96), yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba. Psichiatrinio ir priklausomybių ligų gydymo įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 119).

Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes, kaltinamąjį S. T. charakterizuojančias ypatybes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus jam prokurorės pasiūlytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurių trukmė nustatytina artima šios rūšies bausmės vidurkiui – 6 mėnesiai, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį, iš viso – 180 val. visuomenės labui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė bei jos atlikimo tvarka, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad S. T. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, S. T. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė – 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį, iš viso – 120 val. visuomenės labui.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – sugyventinę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis), nustatant 4 mėnesių įvykdymo terminą.

S. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. kovo 23 d. 17.00 val. iki 2025 m. kovo 24 d., 15.35 val. (1 parą). Šis laikino sulaikymo taikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant devynioms valandoms viešųjų darbų (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis).

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam S. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

S. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų, visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. T. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų, visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti S. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 23 d. 17.00 val. iki 2025 m. kovo 24 d. 15.35 val. – 1 (vieną) parą, 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 9 (devynioms) viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, paskirti S. T. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

S. T. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą.

Išaiškinti S. T., kad:

1) jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis;

2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, S. T. privalo susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo arba atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

4) jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Taip pat išaiškinti S. T., kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agneta Bulakė