Civilinė byla Nr. 3K-3-498-469/2015
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01780-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.5.2.16.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ieškinį atsakovui R. G. dėl padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl įstatymų, nustatančių socialinio draudimo įstaigų regreso teisę dėl žalos, padarytos iki 2001 m. liepos 1 d., atlyginimo, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius (toliau – ir VSDFV Alytaus skyrius) dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. G., prašydamas priteisti 725,67 Lt (210,17 Eur) žalos atlyginimą.
Nurodė, kad per 1983 m. liepos 24 d. įvykusias muštynes buvo nužudytas V. L., – kaltu dėl jo nužudymo Prienų rajono liaudies teismo 1983 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pripažintas R. G.. Ieškovas dėl trečiojo asmens smurtinių veiksmų (kaltės) mirusiojo V. L. sutuoktinei G. L. nuo 2013 m. birželio 20 d. iki gyvos galvos paskyrė ir moka 70 Lt (20,27 Eur) dydžio per mėnesį našlių pensiją (už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. jai priskaičiuota ir išmokėta 725,67 Lt (210,17 Eur). Taigi ieškovas įgijo teisę į šių socialinio draudimo išmokų susigrąžinimą atgręžtinio reikalavimo teise iš žalą padariusio asmens.
Alytaus rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis CK 6.38, 6.246, 6.247, 6.249, 6.250, 6.251 straipsnių, 6.290 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, 2014 m. gegužės 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
Atsakovas pateikė prieštaravimus prašydamas panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nė viena iš ieškovo nurodytų 1964 m. CK įtvirtintų teisės normų (CK 499, 500 ir 502 straipsniai) nenustatė pareigos atsakingam asmeniui mokėti našlių įmokas, viena teisės norma įtvirtino tik darbdavio atsakomybę atlyginti žalą mirusiojo nedirbančiam sutuoktiniui, prižiūrinčiam nustatyto rato subjektus iki aštuonerių metų amžiaus. Nagrinėjamu atveju nebuvo visų civilinės atsakomybės sąlygų: nei žalos, nei priežastinio ryšio. Ieškovo mokama pensija G. L. nėra žala, kurią privalo atlyginti atsakovas, tai nėra žala, kurią ji patyrė ir kurią padengė ieškovas. Našlės pensija mokama ne dėl nusikalstamos veikos nulemtų aplinkybių, bet dėl to, kad atsirado teisės aktuose nustatytos sąlygos (Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnio 1, 2 dalys; 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurių atsiradimo visiškai nelėmė atsakovo veiksmai. Atsakovo veiksmais 1983 metais ieškovui nebuvo padaryta žala, nes ieškovas, kaip juridinis asmuo, nebuvo įsteigtas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 30 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo 725,67 Lt (210,17 Eur) žalos atlyginimo regreso tvarka ieškovo naudai; 40,44 Lt (11,71 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas pažymėjo, kad ieškinys pareikštas fiziniam asmeniui, kurio neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir padaryta žala konstatuoti Prienų rajono liaudies teismo nuosprendyje. Atsakovo nusikalstami veiksmai lėmė deliktinę atsakomybę, o šių veiksmų padarymo metu galiojo 1964 m. LTSR civilinis kodeksas, kurio 483 straipsnio 1 dalis nustatė, kad žalą, padarytą fizinio asmens asmenybei, turi atlyginti ją padaręs asmuo. Teismas sprendė, kad šalių teisiniams santykiams aktuali yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalis, nes smurtiniai veiksmai buvo padaryti galiojant senajam Civiliniam kodeksui, tačiau žala ieškovui atsirado tik 2013 m. Teismo vertinimu, našlių pensija laikytina vienu iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje išvardytų žalos elementų. Regreso reikalavimams taikomos CK 6.280 ir 6.290 straipsnių nuostatos, pagal kurias socialinio draudimo išmokos įskaitomos į žalos atlyginimą. Teismas sprendė, kad Lietuvos draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, todėl reikalaujamą sumą priteisė iš atsakovo.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas Prienų rajono liaudies teismo 1983 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 1983 m. liepos 23 d. tyčia nužudė G. L. sutuoktinį V. L., bei pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dėl atsakovo smurtinių veiksmų, dėl kurių buvo nužudytas G. L. sutuoktinis, ji tapo našlė, todėl yra pagrindas taikyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnį. Teismas, vadovaudamasis CK 6.248 straipsnio, 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sprendė, kad žalą (G. L. išmokėtą 725,67 Lt (210,17 Eur) našlės pensiją) turi atlyginti atsakovas, nes ji (žala) atsirado dėl jo tyčinių nusikalstamų veiksmų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas R. G. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti; priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Teismai nesiaiškino ir tinkamai nenustatė, kad 1983 m. atsakovo veiksmais ieškovui VSDFV Alytaus skyriui žala nebuvo padaryta; taip pat ar ieškovo nurodomos 1983 m. galiojusios teisės normos (1964 m. CK 499, 500 ir 502 straipsniai) įtvirtino atsakovo deliktinę atsakomybę (mokėti našlės pensiją asmens, kurio gyvybė buvo atimta, sutuoktiniui).
2. Dėl 1964 m. CK 499, 500, 502 straipsnių pažeidimo. Nė viena iš ieškovo nurodytų 1964 m. CK įtvirtintų teisės normų nenustatė pareigos atsakingam asmeniui mokėti našlių įmokas, viena teisės norma įtvirtino tik darbdavio atsakomybę atlyginti žalą mirusiojo nedirbančiam sutuoktiniui, prižiūrinčiam nustatyto rato subjektus iki aštuonerių metų amžiaus. Taip pat šios teisės normos nenustatė žalos atlyginimo perspektyvos ateityje.
3. Dėl deliktinę atsakomybę, žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Nagrinėjamu atveju nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų (nei žalos, nei priežastinio ryšio), kad būtų galima reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo. Našlės pensija šiuo atveju nėra išmoka, kuria dengiama turtinė žala, šia pensija nėra dengiami kokie nors G. L. patirti tiesioginiai ar netiesioginiai nuostoliai – ji yra tik tam tikra socialinė parama (socialinė privilegija). Ieškovas ieškinį grindė 2013 m. liepos 9 d. sprendimu „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo G. L. “, kuriame nėra nurodyta, kad išmokos bus mokamos kaip žalos atlyginimas ar kad išmokų mokėjimo pagrindas yra nusikalstama veika, kad išmokos bus mokamos dėl konkretaus asmens kaltės – našlės pensija mokama dėl to, kad atsirado teisės aktuose (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnio 1, 2 dalys, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) nustatytos sąlygos.
Teismai netinkamai suprato ir aiškino priežastinio ryšio sąvoką, dėl to nepagrįstai konstatavo esant priežastinį ryšį tarp atsakovo 1983 m. atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovo mokamos našlių pensijos. Našlės pensijos mokėjimas nėra sąlygotas tiesioginės ar netiesioginės esmingos priežasties – atsakovo neteisėtų veiksmų, galėjo pasikeisti daugybė aplinkybių, kurių atsakovas negalėtų kontroliuoti: G. L. vyras galėjo mirti ir dėl įvairių kitų aplinkybių, ji galėjo su juo išsiskirti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas VSDFV Alytaus skyrius prašo skundą atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Dėl 1964 m. CK 499, 500, 502 straipsnių pažeidimo. Ieškovas ginčui spręsti neprašė taikyti 1964 m. CK teisės normų, todėl šiuo atveju yra svarbi ieškinio pareiškimo dieną galiojančių, regreso teisę reglamentuojančių teisės normų analizė.
2. Dėl deliktinę atsakomybę, žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad G. L. mokamos našlių pensijos atsiradimo pagrindas – smurtiniai kasatoriaus veiksmai (kurių nesant, tokio pobūdžio draudžiamasis įvykis apskritai galėjo neatsitikti) ir konstatuota jo kaltė, tai kasatoriaus argumentas, kad ieškovo paskirta ir mokama našlių pensija nėra socialinio draudimo išmoka, kuria dengiama turtinė žala, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis galiojančių teisės aktų nuostatoms. Įstatymų leidėjo valia Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtinta našlių pensija yra laikoma kompensuojančia negautas pajamas (žalą) ir į ją asmuo įgyja teisę tik įvykus draudžiamajam įvykiui; taigi mirties, kaip draudžiamojo įvykio, atveju pergyvenusiam sutuoktiniui atsiranda teisė į našlių pensiją.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo
Deliktinę atsakomybę reglamentuojančių įstatymų taikymo laiko atžvilgiu taisykles, aktualias civilinėse bylose, kurios teismų nagrinėjamos įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui – po 2001 m. liepos 1 d. – nustato Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies normos. Jose nustatyta, kad naujojo CK šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl deliktinės atsakomybės taikomos, kai žala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui; jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksui, žala atlyginama pagal šio kodekso normas, išskyrus atvejus, kai iki Civilinio kodekso įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus šiam kodeksui, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti.
Teisėjų kolegija išaiškina, kad toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, lemia, jog teismui nagrinėjant ginčą dėl žalos, kildinamos iš neteisėtų veiksmų, įvykdytų iki 2001 m. liepos 1 d., visų pirma būtina nustatyti, ar pagal jų padarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą juos padariusiam asmeniui buvo nustatyta prievolė, o nukentėjusiam – reikalavimo teisė dėl reikalaujamos žalos atlyginimo. Atitinkamai kasacinio teismo praktikoje Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatos aiškintos ir taikytos nukentėjusiojo asmens teisės į neturtinės žalos atlyginimą aspektu; aktualiose nutartyse konstatuota, kad kai teisės pažeidimas padarytas iki įsigaliojant 2000 m. CK, neturtinė žala, remiantis šio kodekso normomis, nepriteistina, kadangi CK normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą, įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d., anksčiau galioję įstatymai nukentėjusiojo asmens teisės į neturtinės žalos atlyginimą nenustatė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-579/2005; 2007 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. B. v. Vitėnų žemės ūkio bendrovė, bylos Nr. 3K-3-112/2007).
CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
Taikydama aptartas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija išaiškina, kad taikant Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalį bylose, kuriose socialinio draudimo įstaigos reiškia regreso reikalavimus dėl žalos, padarytos iki 2001 m. liepos 1 d., atlyginimo, turi būti nustatyta, ar pagal neteisėtų veiksmų įvykdymo metu galiojusius įstatymus juos padariusiam asmeniui buvo nustatyta pareiga atlyginti atitinkamą žalą socialinio draudimo išmokos gavėjui; atgręžtinis socialinio draudimo įstaigos reikalavimas gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu neteisėtų veiksmų atlikimo metu galioję įstatymai tokią prievolę nustatė.
Dėl mirusio asmens darbingo sutuoktinio teisės į žalos, padarytos išlaikymo netekimu, atlyginimą pagal teisinį reguliavimą, galiojusį neteisėtų veiksmų padarymo metu (1983 m. liepos 24 d.)
Nagrinėjamu atveju žala padaryta atsakovo nusikalstamais veiksmais, įvykdytais 1983 m. liepos 24 d. Aktualios deliktinės atsakomybės už piliečio sveikatos sužalojimą ir gyvybės atėmimą nuostatos, taikytinos tais atvejais, kai padaręs žalą asmuo neprivalo mokėti draudimo įnašų, buvo nustatytos 1964 m. CK 500 straipsnyje. Pagal 1964 m. CK 500 straipsnio 2 dalį nukentėjusiojo mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turėjo asmenys, nurodyti šio Kodekso 499 straipsnio antrojoje dalyje. Žalos atlyginimo dydis tokiu atveju turėjo būti nustatomas pagal šio Kodekso 499 straipsnio antrąją dalį, o žalos atlyginimo terminai – pagal to paties straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus terminus. Atitinkamai 1964 m. CK 499 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad nukentėjusiojo mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties; šiems asmenims žala atlyginama tokio dydžio, kokia buvo nukentėjusiojo asmens uždarbio dalis, kurią jie gaudavo ar turėjo teisę gauti savo išlaikymui, nukentėjusiajam esant gyvam. Pagal to paties straipsnio 3 dalį žala turėjo būti atlyginama: nepilnamečiams – iki jiems sueis šešiolika metų, o besimokantiems – aštuoniolika metų; moterims, vyresnėms kaip penkiasdešimt penkerių metų, ir vyrams, vyresniems kaip šešiasdešimt metų, – iki gyvos galvos; invalidams – invalidumo laikui; mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), nepriklausomai nuo jo amžiaus ir darbingumo, jeigu jis nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus, vaikaičius, brolius ar seseris, kuriems nėra suėję aštuoneri metai amžiaus, – iki jiems sueis aštuoneri metai amžiaus.
Įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad žalos padarymo metu (1983 m. liepos 24 d.) galioję įstatymai nenustatė prievolės nukentėjusiojo asmens mirties atveju atlyginti dėl jo uždarbio netekimo patirtą žalą mirusiojo asmens sutuoktiniui (-ei), jeigu jie neatitiko 1964 m. CK 499 straipsnyje įtvirtintų kriterijų, inter alia, buvo darbingi (darbingo amžiaus) ir neprižiūrėjo mirusiojo vaikų, vaikaičių, brolių ar seserų, kuriems nėra suėję aštuoneri metai. Pagal teismų konstatuotas faktines aplinkybes mirusiojo asmens sutuoktinė G. L. šių kriterijų neatitiko, t. y. sutuoktinio mirties dieną neturėjo teisės į žalos dėl netektos jo uždarbio dalies atlyginimą, atitinkamai kasatoriui neatsirado šios žalos atlyginimo prievolė.
Dėl socialinio draudimo įstaigų, išmokėjusių socialinio draudimo išmokas, atgręžtinių reikalavimų teisinio kvalifikavimo
1964 m. CK 502 straipsnyje buvo nustatyta, kad organizacija arba pilietis, atsakingi už padarytą žalą, privalo pagal regresinį valstybinio socialinio draudimo arba socialinio aprūpinimo organo reikalavimą atlyginti pašalpų arba pensijų sumas, kurios išmokėtos asmenims, nurodytiems šio Kodekso 499 ir 500 straipsniuose. Analogiškai šie santykiai reglamentuoti 2000 m. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje: draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.
Dėl socialinio draudimo įstaigų, išmokėjusių socialinio draudimo išmokas žalą padariusiems asmenims, reikalavimų teisinio kvalifikavimo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga nukentėjusiems asmenims išmoka išmokas, kurių dydis viršija kaltininko padarytą žalą ir dėl viršijančios dalies neturi galimybės įgyvendinti regreso teisės, socialinio draudimo įstaiga patiria turtinio pobūdžio praradimų, tačiau nustatant, ar tokie praradimai gali būti kvalifikuojami kaip žala, kaltininko padaryta socialinio draudimo įstaigai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas; pareiga mokėti tokias išmokas valstybinio socialinio draudimo įstaigai kyla ne vien dėl to, kad dėl trečiojo asmens kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas, bet ir dėl to, kad remiantis įstatymo nuostatomis toks įvykis kvalifikuojamas kaip draudžiamasis, ir įvykus tokiam įvykiui teisės aktai valstybinio socialinio draudimo įstaigai nustato pareigą mokėti tam tikro dydžio socialinio draudimo išmokas; priežastinis ryšys tarp trečiojo asmens atliktos neteisėtos veikos ir socialinio draudimo įstaigos turtinių praradimų socialinio draudimo išmokų forma yra pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo, kad leistų socialinio draudimo įstaigos sumokėtas išmokas kvalifikuoti kaip žalą, kilusią dėl paties nelaimingo atsitikimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-552/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-552/2014">3K-3-552/2014</a>).
Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai pateikti dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, tačiau dėl nagrinėjamų teisinių santykių bendros prigimties – našlių pensija yra socialinio draudimo išmoka, nustatyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, – aktualūs ir nagrinėjamu atveju. Tęsdama aptartą kasacinio teismo praktiką nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo išmokėta našlių pensija negali būti vertinama kaip jo patirta žala, kadangi neegzistuoja pakankamas civilinei atsakomybei kilti priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir socialinio draudimo išmokų, nustatytų įstatyme, išmokėjimo: kasatoriaus neteisėti veiksmai pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas jo prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, ieškovo pareiga mokėti našlių pensiją atsirado socialinio draudimo teisės aktų pagrindu. Bylą nagrinėję teismai ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus išmokėtą našlių pensiją nepagrįstai vertino kaip jo paties (ne socialinio draudimo išmokos gavėjos) patirtą žalą.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiuosius įstatymus, reglamentavusius žalos, padarytos asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, atlyginimą, ir socialinio draudimo įstaigų, išmokėjusių draudimo išmokas, regreso teisę ir nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį. Dėl to skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikinami ir priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.).
Patenkinus atsakovo R. G. kasacinį skundą, panaikinus pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus ir priėmus naują procesinį sprendimą, atitinkamai turi būti perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas yra patenkinamas, kasatoriui iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kasatorius iš viso sumokėjo 35,85 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma jam priteistina iš atsakovo. Kasatorius nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, todėl šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Valstybei iš atsakovo priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimas – 11,44 Lt (3,31 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 5,55 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą. Ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (j. a. k. 188677775) 35,85 Eur (trisdešimt penkis Eur 85 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (j. a. k. 188677775) iš viso 8,86 Eur (aštuonis Eur 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos ir kasaciniame teismuose, į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Alė Bukavinienė
Sigita Rudėnaitė
Dalia Vasarienė
