O. M. pagal BK 185 str., 253 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-76-222/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00084-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. M. (O. M.) ir jo gynėjo advokato Raimondo Garlausko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžiu O. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 185 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams ir pagal 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir nuteistasis įpareigotas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendis dėl nuteistajam O. M. paskirtų bausmių ir pagal BK 185 straipsnį paskirta 50 MGL (1883 Eur) bauda, o pagal 253 straipsnio 1 dalį, pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, – 60 MGL (2259,60 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė bausmė paskirta 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda. Į šią bausmę įskaityta viena laikinojo sulaikymo diena, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Taip pat priimti nuosprendžiai nuteistiesiems P. R., M. K., R. S., R. U. ir A. P., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Taip pat keistos ar panaikintos nuosprendžio dalys dėl kitų nuteistųjų, tačiau jos kasacine tvarka neskundžiamos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. O. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu su padarytais pakeitimais) pagal BK 185 straipsnį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su P. R., M. K. ir R. S., pasinaudodami specialiai metalui rasti skirtu prietaisu – metalo detektoriumi ir ūkiniais kastuvais, 2012 m. lapkričio 28 d. Gaukelių palivarko (nuo 1903 m. Saliutyno dvarelio) liekanose prie Raguvos ir Gaukeliškių kaimų žemių ribos, neturėdamas leidimo kasti žemės gelmių išteklius ir leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir (ar) tvarkybos tyrimus, vykdydamas neteisėtus grunto kasinėjimo darbus, rado bei pasisavino didelę mokslinę, istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčius archeologinius radinius ir jų fragmentus:

tris sulipusias 1632–1654 m. šilingo monetas, bendros 15 Lt vertės;

dvi sulipusias 1611–1632 m. šilingo monetas su audeklo fragmentu, bendros 15 Lt vertės;

1611–1632 m. Rygos šilingo monetas, 3 Lt vertės;

dvi XVII a. pirmosios pusės aplūžusias Rygos šilingo monetas, po 1 Lt, bendros 2 Lt vertės;

dvi 1632–1654 m. Livonijos šilingo monetas, po 8 Lt, bendros 16 Lt vertės;

1632–1654 m. Rygos šilingo monetas, 3 Lt vertės;

dvi XVII a. pirmosios pusės blogos būklės nenustatytas monetas, kurių negalima įvertinti pinigine išraiška;

dvi XVIII–XIX a. keramikos indo šukes, po 0,5 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;

dvi XVII–XIX a. keramikos indo šukes, bendros 1 Lt vertės;

XVI–XVII a. keramikos indo šukes, 0,5 Lt vertės;

šešias XVII–XVIII a. keramikos indo šukes, po 0,5 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;

aštuonis XV–XIX a. molio tinko fragmentus, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,8 Lt vertės;

septynias XVIII–XIX a. švinines kulkas, po 2 Lt, bendros 14 Lt vertės;

dešimt XX a. pirmosios pusės žalvarinių gilzių, po 0,1 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;

septynis XX a. pradžios metalinius butelio kamštelius, po 0,5 Lt vertės, bendros 3,5 Lt vertės;

XX a. pirmosios pusės švininę kulką, 0,5 Lt vertės;

keturias XX a. pirmosios pusės žalvarines gilzes, po 0,1 Lt, bendros 0,4 Lt vertės.

Be to, O. M. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už neteisėtą, neturint leidimo, šaudmenų laikymą, tačiau dėl to nuosprendis kasacine tvarka neskundžiamas.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis O. M. ir jo gynėjas advokatas Raimondas Garlauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria O. M. nuteistas pagal BK 185 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį – O. M. pagal BK 185 straipsnį išteisinti.

2.1. O. M. inkriminuoti radiniai nėra lobis ir neatitinka didelės vertės (mokslinės, istorinės ar kultūrinės) požymio, nes pagal specialistų išvadose (6 t., b. l. 111–117, 7 t., b. l. 78–81, t. 10, b. l. 92–94,111–117) pateiktas pinigines vertes bendra visų šių objektų vertė yra 79,7 Lt (23,08 Eur). Taigi skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išvardyti daiktai (monetos ir kt.), iškasti 2012 m. lapkričio 28 d. Gaukelių palivarko (Saliutyno dvarelio) liekanose, neatitinka BK 185 straipsnyje nurodyto didelės vertės požymio.

2.2. Dalis objektų, t. y. monetos (1–7 pozicijos), buvo ištirti 2014 m. sausio 29 d. atliekant jų apžiūrą dalyvaujant specialistei D. G. Apžiūros protokole specialistė pateikė išvadą, kad minėtos monetos „yra radiniai, turintys mokslinę, istorinę ir kultūrinę vertę, kadangi jų radimo vieta žinoma, o sulipusios monetos rodo kompleksų arba jo dalį“ (10 t., b. l. 92–94). Kiti nuosprendyje nurodyti objektai (8–17 pozicijos) taip pat buvo ištirti ir dėl jų buvo pateiktos atitinkamos specialistų išvados: 2013 m. birželio 5 d. išvada Nr. 8K-79, 2013 m. birželio 6 d. išvada Nr. 8K-80 (specialistas T. Š.). Minėtose išvadose nurodyta, kad radiniai yra antikvariniai dirbiniai ir neturi mokslinės, istorinės ir kultūrinės vertės. Be to, šias išvadas patvirtino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisija (6 t., b. l. 111–117), 2014 m. vasario 5 d. protokole nurodžiusi, kad dalis daiktų (1–5 pozicijos) neturi mokslinės, kultūrinės, istorinės ar architektūrinės vertės.

2.3. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas padarė klaidą – netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nebuvo pagrindo daryti išvadą apie pasisavintų daiktų (radinių) vertingumą, nurodytą BK 185 straipsnio dispozicijoje.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad pagal BK 185 straipsnį atsako tas, kas pasisavino rastą lobį, didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes, kitą didelės vertės radinį ar atsitiktinai jam patekusį didelės vertės daiktą. Šio nusikaltimo dalykas – svetimas didelės vertės radinys, didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės ar rastas lobis, kuris taip pat gali turėti istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, arba kitoks didelės vertės svetimas turtas. Bendrąja prasme lobis yra žemėje užkasti ar kitaip paslėpti pinigai arba vertingi daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas dažniausiai dėl to, kad praėjo daug laiko nuo jų užkasimo. Taip pat traktuojami ir archeologiniai radiniai. Pagal teisinį reglamentavimą archeologiniai radiniai apibrėžiami kaip tyrimų metu ar kitaip rasti žmogaus sukurti ar turintys žmogaus būties ženklų daiktai ar jų liekanos, patys bei sąsaja su kitais ženklais turintys mokslinę istorijos pažinimo vertę. Jų skiriamasis bruožas – iki XVIII amžiaus datuojami radiniai.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog O. M., vykdydamas neteisėtus grunto kasinėjimo darbus, rado bei pasisavino archeologinius radinius ir jų fragmentus, turinčius didelę mokslinę, istorinę ir kultūrinę reikšmę, o ne lobius ar kokį nors didelės vertės svetimą turtą. Todėl radinių bendras piniginis įvertinimas kvalifikacijai reikšmės neturi.

3.3. Taip pat svarbu pažymėti, kad numizmatikos specialistė D. G., įvertinusi dalį daiktų (1–7 pozicijos), konstatavo, jog radiniai turi mokslinę, istorinę ir kultūrinę reikšmę. Kadangi jos vertinti daiktai (monetos) akivaizdžiai buvo iškasti iš žemės (nes sulipę, su apnašomis, korodavę) ir sudaro kompleksą ar jo dalį, datuojami XVI–XVII amžiumi, todėl laikytina, jog tai archeologiniai radiniai. Įvairių sričių specialistai – Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas T. Š., Archeologijos skyriaus vedėjas V. S., šio skyriaus archeologas G. G., taip pat Vilniaus universiteto Archeologijo katedros profesorius archeologas dr. M. M. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad visi iš žemės iškasti archeologiniai radiniai turi ne tik didelę istorinę, bet ir mokslinę bei kultūrinę reikšmę, kadangi gali pateikti informacijos apie tam tikrus istorijos faktus, protėvių papročius, tradicijas ir kt. Atsižvelgiant į tokį specialistų vertinimą, liudytojų parodymus ir teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad O. M. inkriminuoti archeologiniai radiniai ar jų fragmentai, tiksliau – kiek daugiau nei pusė jų (pagal amžių devynios pozicijos; kita dalis – antikvariniai dirbiniai), turi didelę mokslinę, istorinę ir kultūrinę reikšmę, o pagal šį kriterijų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

3.4. Taigi, kompleksiškai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, o ne vien pareiškėjų minimas specialistų išvadas, konstatuotina, kad O. M. veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir pagrįstai, t. y. pagal BK 185 straipsnį.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo (BK 185 straipsnis)

5. Pagal BK 185 straipsnį atsako tas, kas pasisavino rastą lobį, didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes, kitą didelės vertės radinį ar atsitiktinai jam patekusį didelės vertės daiktą. Taigi, kaip ir vagystės atveju, šio nusikaltimo objektas yra nuosavybė, dalykas – svetimas didelės vertės radinys, didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės ar rastas lobis, kuris taip pat gali turėti istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, arba kitoks didelės vertės svetimas turtas. Bendrąja prasme lobis yra žemėje užkasti ar kitaip paslėpti pinigai arba vertingi daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas dažniausiai dėl to, kad praėjo daug laiko nuo jų užkasimo. Taip pat traktuojami ir archeologiniai radiniai. Pagal teisinį reglamentavimą archeologiniai radiniai apibrėžiami kaip tyrimų metu ar kitaip rasti žmogaus sukurti ar turintys žmogaus būties ženklų daiktai ar jų liekanos, patys bei sąsaja su kitais ženklais turintys mokslinę istorijos pažinimo vertę. Šių daiktų buvęs savininkas negali būti nustatytas paprastai dėl to, kad praėjo daug laiko nuo daiktų užkasimo ar išmetimo (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Todėl visos žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose arba jų dalyse rastos kilnojamosios kultūros vertybės, kurių savininkas negali būti nustatytas arba pagal įstatymą yra netekęs teisės į jas, pereina valstybės nuosavybėn (Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Šių įstatymo nuostatų ir BK 178 straipsnio prasme kilnojamųjų kultūros vertybių priklausymas valstybei nesiejamas su jų radimo vieta ir iki jų atitinkamo perdavimo nelaikomas valstybės nuosavybe. Taigi, aptariamos nusikalstamos veikos dalykas gali būti ne tik turtas, kurio savininkas nežinomas ar pagal įstatymą netekęs teisės į jį (paprastai toks turtas atitenka valstybės nuosavybėn), bet ir turtas, kuris dar nėra patekęs (kaip kad žemėje (kapinynuose) užkasti archeologiniai radiniai) į savininko (šiuo atveju valstybės) valdymo (disponavimo) sritį. Pažymėtina ir tai, kad radinio įgijimo sąvoka apima tiek atsitiktinį daikto radimą, tiek ir, kaip kad nagrinėjamu atveju, tyčia ieškoto (turint ar neturint savininko leidimo) dalyko radimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zNTgtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-358-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-358-303/2015">2K-7-358-303/2015</a>). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nėra aiškių kultūrinę, mokslinę ar istorinę archeologinių radinių reikšmę nustatančių vertinimo kriterijų, o jų materiali (turtinė) vertė negali būti siejama su kultūrine, moksline ar istorine reikšme, todėl vertinant kultūrinę, mokslinę ar istorinę kultūros objektų reikšmę yra reikalingos specialiosios žinios kultūros, mokslo ar istorijos srityje.

6. Vienas iš BK 185 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamos veikos sudėties požymių, kurių buvimą ginčija nuteistasis O. M. ir jo gynėjas, yra tai, kad jam inkriminuoti radiniai, iškasti 2012 m. lapkričio 28 d. Gaukelių palivarko (nuo 1903 m. Saliutyno dvarelio) liekanose, nėra lobis, taip pat neturi didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės vertės, nes jų bendra vertė tik 79,7 Lt (23,08 Eur).

7. Byloje nustatyta, kad O. M., veikdamas bendrininkų grupe su P. R., M. K. ir R. S., pasinaudodami specialiai metalui rasti skirtu prietaisu – metalo detektoriumi ir ūkiniais kastuvais, 2012 m. lapkričio 28 d. Gaukelių palivarko (nuo 1903 m. Saliutyno dvarelio) liekanose prie Raguvos ir Gaukeliškių kaimų žemių ribos, neturėdamas leidimo kasti žemės gelmių išteklius ir leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir (ar) tvarkybos tyrimus, vykdydamas neteisėtus grunto kasinėjimo darbus, rado bei pasisavino didelę mokslinę, istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčius archeologinius radinius ir jų fragmentus: 1) tris sulipusias 1632–1654 m. šilingo monetas, bendros 15 Lt vertės; 2) dvi sulipusias 1611–1632 m. šilingo monetas su audeklo fragmentu, bendros 15 Lt vertės; 3) 1611–1632 m. Rygos šilingo monetas, 3 Lt vertės; 4) dvi XVII a. pirmosios pusės aplūžusias Rygos šilingo monetas, po 1 Lt, bendros 2 Lt vertės; 5) dvi 1632–1654 m. Livonijos šilingo monetas, po 8 Lt, bendros 16 Lt vertės; 6) 1632–1654 m. Rygos šilingo monetas, 3 Lt vertės; 7) dvi XVII a. pirmosios pusės blogos būklės nenustatytas monetas, kurių negalima įvertinti pinigine išraiška; 8) dvi XVIII–XIX a. keramikos indo šukes, po 0,5 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės; 9) dvi XVII–XIX a. keramikos indo šukes, bendros 1 Lt vertės; 10) XVI–XVII a. keramikos indo šukes, 0,5 Lt vertės; 11) šešias XVII–XVIII a. keramikos indo šukes, po 0,5 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės; 12) aštuonis XV–XIX a. molio tinko fragmentus, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,8 Lt vertės; 13) septynias XVIII–XIX a. švinines kulkas, po 2 Lt, bendros 14 Lt vertės; 14) dešimt XX a. pirmosios pusės žalvarinių gilzių, po 0,1 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės; 15) septynis XX a. pradžios metalinius butelio kamštelius, po 0,5 Lt vertės, bendros 3,5 Lt vertės; 16) XX a. pirmosios pusės švininę kulką, 0,5 Lt vertės; 17) keturias XX a. pirmosios pusės žalvarines gilzes, po 0,1 Lt, bendros 0,4 Lt vertės.

8. Iš bylos medžiagos ir teismo nuosprendžio turinio matyti, jog dalis iš išvardytų daiktų – monetos (1–7 punktai) turi mokslinę, istorinę ar kultūrinę vertę. Tai patvirtina 2014 m. sausio 19 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota numizmatikos specialistės D. G., apžiūrėjusios ir įvertinusios tirtus objektus, išvada; joje konstatuota: 1) trys sulipusios 1632–1654 m. šilingo monetos, bendros 15 Lt vertės; 2) dvi sulipusios 1611–1632 m. šilingo monetos su audeklo fragmentu, bendros 15 Lt vertės; 3) 1611–1632 m. Rygos šilingo monetos, 3 Lt vertės; 4) dvi XVII a. pirmosios pusės aplūžusios Rygos šilingo monetos, po 1 Lt, bendros 2 Lt vertės; 5) dvi 1632–1654 m. Livonijos šilingo monetos, po 8 Lt, bendros 16 Lt vertės; 6) 1632–1654 m. Rygos šilingo monetos, 3 Lt vertės; 7) dvi XVII a. pirmosios pusės blogos būklės nenustatytos monetos, kurių negalima įvertinti pinigine išraiška, yra radiniai, turintys mokslinę, istorinę ir kultūrinę vertę, kadangi jų radimo vieta žinoma, o sulipusios monetos rodo kompleksą arba jo dalį. Be to, pirmosios instancijos teisme apklausti įvairių sričių specialistai – Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas T. Š., Archeologijos skyriaus vedėjas V. S., šio skyriaus archeologas G. G., taip pat Vilniaus universiteto Archeologijos katedros profesorius archeologas dr. M. M. pažymėjo, kad visi iš žemės iškasti archeologiniai radiniai turi ne tik didelę istorinę, bet ir mokslinę bei kultūrinę reikšmę, kadangi gali pateikti informacijos apie tam tikrus istorijos faktus, protėvių papročius, tradicijas ir kt. Todėl pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs specialistų išvadas bei liudytojų parodymus, pagrįstai minėtas 1–7 punktuose nurodytas monetas pripažino turinčiomis mokslinę, istorinę ir kultūrinę vertę. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas šiai pirmosios instancijos teismo išvadai, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Tuo tarpu kasatorių argumentas, neva iškasti daiktai negali būti BK 185 straipsnio dalykas dėl jų nedidelės piniginės vertės, kuri yra 79,70 Lt (23,08 Eur), nepagrįstas, nes kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį materiali (turtinė) vertė nėra tapati kultūrinei, mokslinei ar istorinei vertei.

9. Taip pat byloje nustatyta, kad ir kitus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytus daiktus (šioje nutartyje 8–17 punktuose minimas keramikos indų šukes, molio tinko fragmentus, kulkas, gilzes) O. M. iškasė neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo kasti žemės gelmių išteklius ir leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir (ar) tvarkybos tyrimus, nors jie yra antikvariniai dirbiniai, neturintys mokslinės, istorinės ar kultūrinės vertės (specialisto T. Š. išvados ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijos posėdžio protokolas). Tačiau ši aplinkybė nepašalina O. M. atsakomybės ir nelemia (nekeičia) jo padarytos veikos kvalifikacijos pagal BK 185 straipsnį, nes pakanka, kad bent dalis O. M. neteisėtai iškastų daiktų (1–7 punktai) atitinka mokslinės, istorinės ar kultūrinės vertės požymį.

10. Esant šioms aplinkybėms, tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o jame nurodytas prašymas – panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria O. M. nuteistas pagal BK 185 straipsnį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį – neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnyje nurodytų galimų priimti sprendimų nagrinėjant kasacinę bylą. Be to, iš skundo turinio galima spręsti, jog juo prašoma kitaip vertinti įrodymus, o tai gali padaryti tik apeliacinės instancijos teismas, taigi skundo turinys neatitinka jame nurodyto prašymo. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes O. M. padaryta veika – svetimo turto, t. y. radinių, turinčių didelę mokslinę, istorinę ir kultūrinę reikšmę, pasisavinimas – teisingai kvalifikuota pagal BK 185 straipsnį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo O. M. ir jo gynėjo advokato Raimondo Garlausko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Artūras Ridikas

Artūras Pažarskis

Dalia Bajerčiūtė