Civilinė byla Nr. 3K-3-79-611/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23902-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.9; 3.4.3.2.3; 3.1.14.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo antstolio Dariaus Blizniko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Yglė“ ieškinį atsakovams antstoliui Dariui Bliznikui ir R. V., dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „AAS BTA Baltic Insurance Company“, dėl lėšų grąžinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atlyginimą žalos, patirtos dėl antstolio neteisėtų veiksmų, kai antstolis nesustabdo vykdymo proceso teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovo teisę rinktis pažeistų teisių gynimo būdus, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo antstolio D. Blizniko 462,43 Eur, taip pat solidariai iš atsakovų antstolio D. Blizniko ir R. V. 3706,22 Eur.
3. Ieškovė nurodė, kad antstolis pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalį. Nors 2014 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas kreditorės UAB „Jaukurai“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, tačiau antstolis nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. birželio 9 d. išmokėjo išieškotojui R. V. 12 798,83 Lt (3706,22 Eur) ir antstoliui 1596,60 Lt (462,41 Eur) vykdymo išlaidų. Atsakovai atsako solidariai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo antstolio D. Blizniko 4168,65 Eur žalos atlyginimo, ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovui R. V. atmetė.
5. Teismas nurodė, kad 2014 m. balandžio 23 d. antstolis D. Bliznikas vykdomojoje byloje Nr. 0035/14/00375, vykdytoje pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. DGKS-1243 dėl 12 521,43 Lt (3626,46 Eur) išieškojimo iš skolininkės UAB „Yglė“ išieškotojui R. V., priėmė patvarkymus dėl lėšų arešto ieškovės atsiskaitomosiose sąskaitose, nurodydamas, kad areštuoja 12 521,43 Lt (3626,46 Eur) skolą ir 1872 Lt (542,17 Eur) vykdymo išlaidas, bendra išieškoma suma 4168,63 Eur.
6. Antstolis D. Bliznikas 2014 m. balandžio 28 d. iš BUAB „Yglė“ priklausančių atsiskaitomųjų sąskaitų nurašė iš viso 24 053,79 Lt (6966,46 Eur). 2014 m. balandžio 28 d. antstolis D. Bliznikas dėl išieškotų lėšų paskirstymo priėmė patvarkymą, kuriuo išieškota suma paskirstyta taip: atsakovui R. V. 12 521,43 Lt (3626,46 Eur) ir 275,40 Lt (79,76 Eur), antstoliui 1596,60 Lt (462,41 Eur) vykdymo išlaidoms, o po paskirstymo likusi 9660,36 Lt (2797,83Eur) suma grąžinta skolininkei.
7. Antstolis D. Bliznikas 2014 m. balandžio 28 d. per klaidą 12 521,43 Lt (3626,46 Eur) pervedė ne į išieškotojo R. V. banko sąskaitą, o į skolininkės (ieškovės) UAB „Yglė“ banko sąskaitą. Siekdamas ištaisyti įvykusią klaidą antstolis D. Bliznikas 2014 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. priėmė patvarkymus areštuoti lėšas. 2014 m. gegužės 14 d. – 2014 m. birželio 5 d. iš ieškovės sąskaitos pagal šiuos patvarkymus buvo pakartotinai nurašytos lėšos į antstolio depozitinę sąskaitą ir 2014 m. gegužės 5 d. – birželio 5 d. atsakovui R. V. buvo išmokėta išieškoma suma. 2014 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymu vykdomoji byla užbaigta.
8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 29 d. priėmė kreditorės UAB „Jaukurai“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei UAB „Yglė“. Bankroto byla UAB „Yglė“ iškelta 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, ši įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 15 d.
9. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi ginčo patvarkymų priėmimo metu), teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Kasacinio teismo praktikoje ši speciali ĮBĮ nuostata kvalifikuojama kaip privalomas vykdomosios bylos sustabdymo atvejis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220/2010">3K-3-220/2010</a>).
10. Teismas konstatavo, kad antstolio D. Blizniko atlikti vykdymo veiksmai po pareiškimo dėl bankroto bylos ieškovei UAB „Yglė“ priėmimo teisme (2014 m. balandžio 29 d.) pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą imperatyvą privalomai sustabdyti išieškojimą, ir juos pripažino neteisėtais. Teismas nurodė, kad pranešimas apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo paskelbtas specialiame tinklalapyje 2014 m. balandžio 29 d., antstolis galėjo (turėjo) sužinoti šią informaciją ir atitinkamai, prieš toliau vykdydamas išieškotų lėšų paskirstymą ir pervedimą, pasidomėti Vilniaus apygardos teisme, ar nėra priimto pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Yglė“ iškėlimo (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnis). Teismas sprendė, kad antstolio kaltė pasireiškė tuo, kad jis, turėdamas visas galimybes gauti duomenis apie visus priimtus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo bei turėdamas pareigą aktyviai domėtis, ar nėra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, nevykdė šių pareigų dėl savo kaltės.
11. Teismas sprendė, kad atsakovas R. V., kaip buvęs ieškovės BUAB „Yglė“ darbuotojas, kurio ginčas su buvusiu darbdaviu dėl atsiskaitymo buvo išspręstas ir atiduotas priverstiniam vykdymui iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo dienos, laikytinas sąžiningu lėšų įgijėju ir iš jo gautos lėšos negali būti išieškomos.
12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo antstolio D. Blizniko apeliacinį skundą, 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.
13. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad antstolis D. Bliznikas 2014 m. gegužės 14 d. – 2014 m. birželio 5 d. iš ieškovės sąskaitos atliko išieškojimą, pažeisdamas ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kolegija nurodė, kad antstolis pervedė sau 462,43 Eur ieškovės lėšų, nors BUAB „Yglė“ turėjo 138 vien pirmos eilės kreditorius, ir sprendė, kad iš antstolio pagrįstai priteista 462,43 Eur. Kolegija atmetė antstolio argumentus, kad pervedus lėšas vienam iš įmonės kreditorių sumažėjo įmonės lėšų, bet taip pat sumažėjo ir jos kreditorių reikalavimai, todėl žala įmonei nebuvo padaryta. Kolegija nurodė, kad įmonė prarado galimybę paskirstyti 3706,22 Eur sumą visiems kreditoriams. Byloje nėra įrodyta, kad BUAB „Yglė“ galės nors iš dalies atsikaityti bent jau su visais pirmos eilės kreditoriais.
14. Kolegija nurodė, kad bylą nagrinėja, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, todėl nevertina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas atsakovui R. V.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu atsakovas antstolis D. Bliznikas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Nagrinėjamu atveju antstolis iš ieškovės išieškojo 4168,65 Eur (iš jų 3706,22 Eur skolos, kuri pervesta išieškotojui R. V., ir 462,43 Eur vykdymo išlaidų antstoliui). Priteisus iš antstolio 4168,65 Eur žalos atlyginimo ieškovei ir jai nebeturint pareigos grąžinti skolos kreditoriui (išieškotojui R. V.), ieškovė akivaizdžiai praturtėjo. Tik tuomet, kai pervestų išieškotojui lėšų nepavyktų ieškovei atgauti, galėtų būti sprendžiamas antstolio civilinės atsakomybės klausimas ir nustatytas ieškovės patirtos žalos dydis. Antstoliui pervedus lėšas vienam iš įmonės kreditorių, sumažėjo įmonės lėšos, tačiau lygiai tiek pat sumažėjo ir jos kreditorių reikalavimai (skolos). Tai reiškia, kad bendra įmonės turtinė padėtis nepablogėjo ir žalos bankrutuojančiai įmonei nepadaryta. ĮBĮ nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos pažeidimo įtaka atskirų kreditorių turtinėms teisėms (ar padaryta žala ir kokia) negali būti nustatyta tol, kol nėra aišku, kokia bendra lėšų suma bus gauta realizavus bankrutavusios įmonės turtą, kokia apimtimi bus patenkinti atskirų kreditorių, turtiniai reikalavimai. Įrodyti žalos faktą ir dydį pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turi ieškovė. Nagrinėjamoje byloje aplinkybės dėl žalos fakto ir dydžio nebuvo įrodytos.
15.2. Antstolio patvarkymai dėl lėšų paskirstymo ir pervedimo, kaip prieštaraujantys ĮBĮ 9 straipsnio 3 daliai, ex officio (pagal pareigas) teismo buvo pripažinti neteisėtais ir taikyta restitucija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-575/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-575/2013">3K-3-575/2013</a>). Nagrinėjamoje byloje antstolio patvarkymai, kuriais paskirstytos išieškotos iš ieškovės lėšos, kaip prieštaraujantys ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatoms, ex officio pripažintini neteisėtais ir taikytina restitucija.
16. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo, kuriam pervestos lėšos, žinojo ar galėjo žinoti apie vykdymo sustabdymą dėl pareiškimo padavimo iškelti bankroto bylą, tai jis vertinamas kaip nesąžiningas lėšų įgijėjas ir iš jo gautos lėšos gali būti išieškomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-438/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-438/2009">3K-3-438/2009</a>; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2009">3K-3-485/2009</a>; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220/2010">3K-3-220/2010</a>; kt.). Teismai atsakovą R. V. vertino kaip sąžiningą lėšų įgijėją ir sprendė, kad iš jo gautos lėšos negali būti išieškomos. Priteista suma iš antstolio bus paskirstyta proporcingai visiems pirmos eilės kreditoriams, todėl ieškovė nepraturtės. Atsakovas antstolis D. Bliznikas gali reikalauti iš atsakovo R. V. grąžinti neteisėtai gautas lėšas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį pareiškė dviem atsakovams – antstoliui D. Bliznikui ir R. V. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo antstolio D. Blizniko 4168,65 Eur žalos atlyginimo, ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovui R. V. atmetė. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė tik atsakovas antstolis D. Bliznikas, esant neprivalomam procesiniam bendrininkavimui. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bylą nagrinėja, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, todėl nevertina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas atsakovui R. V.. Kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo padavė tik atsakovas antstolis D. Bliznikas, esant neprivalomam procesiniam bendrininkavimui.
18. Pagal CPK 341 straipsnį kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimo dalis atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovui R. V. neperžiūrėta apeliacine tvarka, vadovaudamasi CPK 341 straipsniu, konstatuoja, kad kasacija galima tik dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimo dalių priteisti ieškovei iš atsakovo antstolio D. Blizniko 4168,65 Eur žalos atlyginimo.
19. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sistemiškai aiškinant civilinio proceso normas, esant keliems bendrininkams neprivalomo procesinio bendrininkavimo atveju vieno bendrininko inicijuotas kasacinis procesas neturi įtakos kito bendrininko teisėms. Kitas bendrininkas, manydamas, kad dėl jo priimtas teismo sprendimas jam yra nepalankus, savo teises gali ginti tik paduodamas savarankišką kasacinį skundą. Esant neprivalomam procesiniam bendrininkavimui, kai kasacinį skundą padavė tik vienas iš atsakovų, kasacine tvarka tikrinamas tik tos apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai dėl skundą padavusio atsakovo, teisėtumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-521/2010; 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUtOTE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215-915/2017">3K-3-215-915/2017</a> 20 punktą; 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzktNjg0LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-239-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-239-684/2017">3K-3-239-684/2017</a> 28 punktą).
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovų nesieja privalomas procesinis bendrininkavimas, kad kasacinį skundą padavė tik atsakovas antstolis D. Bliznikas, sprendžia, kad kasacine tvarka tikrinama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies dėl ieškinio reikalavimų padavusiam kasacinį skundą atsakovui antstoliui D. Bliznikui teisėtumas.
Dėl privalomo vykdymo proceso sustabdymo teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo
21. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi pareiškimo dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir antstolio ginčijamų veiksmų atlikimo metu) įtvirtinta imperatyvioji taisyklė, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Informaciją apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat informaciją apie atsisakymą iškelti bankroto bylą teismas privalo paskelbti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teisėjo rezoliucijos priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat po teismo nutarties dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Ši informacija skelbiama viešai specialioje interneto svetainėje.
22. Nurodytame straipsnyje išdėstytų nuostatų paskirtis – galimos bankroto bylos procedūrų užtikrinimas, todėl jos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į bendruosius šių procedūrų principus bei tikslus. Bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo.
23. Taigi, pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį nuo pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo priėmimo teisme dienos draudžiamas bet kokių vykdymo veiksmų atlikimas vykdomojoje byloje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas dar vienas, CPK 626 straipsnyje neįvardytas, privalomasis vykdomosios bylos sustabdymo atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220/2010">3K-3-220/2010</a>).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog skolininko lėšų paskirstymas ir pervedimas išieškotojams yra išieškojimo vykdymas, todėl kol po turto realizavimo į antstolio depozitą gautos lėšos nepaskirstytos ir nepervestos, tol vyksta išieškojimas. Ar dar vyksta išieškojimas, sprendžiama pagal tai, ar yra užbaigta vykdomoji byla dėl visiško įvykdymo. Jeigu pagal CPK 632 straipsnyje nustatytus pagrindus nėra užbaigta vykdomoji byla, tai lėšų pervedimas išieškotojui pagal antstolio patvarkymą, kai jį priimant ar jau jį priėmus prasidėjo išieškojimo ir (ar) turto realizavimo sustabdymas pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, yra negalimas, o jų gavimas, pažeidžiant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, traktuojamas kaip neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-438/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-438/2009">3K-3-438/2009</a>; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2009">3K-3-485/2009</a>; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220/2010">3K-3-220/2010</a>; kt.).
25. Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Antstolio atsakomybė kyla iš delikto. Teisėjų kolegija pažymi, kad deliktinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos CK įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.247, 6.249 straipsniai). Konstatavus neteisėtus veiksmus, kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Aptartas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas, o neįrodžius bent vienos sąlygos, negali būti taikoma civilinė atsakomybė.
26. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 29 d. priėmė kreditorės UAB „Jaukurai“ pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Atsakovas antstolis D. Bliznikas 2014 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. priėmė patvarkymus areštuoti ieškovės lėšas Nr. 0035/14/00375, o 2014 m. gegužės 14 d. – 2014 m. birželio 5 d. iš ieškovės sąskaitos pagal šiuos patvarkymus nurašė lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą ir 2014 m. gegužės 5 d. – birželio 5 d. atsakovui R. V. išmokėjo 3706,22 Eur sumą. Be to, antstolis nusirašė 462,43 Eur vykdymo išlaidų. Remdamiesi šiais nustatytais faktais, teismai sprendė, kad atsakovas antstolis D. Bliznikas pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą (šios nutarties 18 punktas), kadangi minėtus veiksmus atliko po to, kai teismas priėmė kreditorės pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Taigi, teismai konstatavo atsakovo antstolio D. Blizniko neteisėtus veiksmus, šių atsakovas antstolis D. Bliznikas kasaciniame skunde neginčija.
27. Atsakovas antstolis D. Bliznikas kasaciniame skunde nesutinka su teismų nustatytu žalos dydžiu, nurodydamas, kad, teismams priteisus iš jo 4168,65 Eur sumą kaip žalos atlyginimą, ieškovė, atgavusi šią sumą iš atsakovo antstolio D. Blizniko ir nebeturinti pareigos grąžinti skolą kreditoriui R. V., akivaizdžiai praturtėjo, be to, byloje nebuvo galimybės nustatyti ieškovės patirtos žalos dydį dėl antstolio neteisėtų veiksmų.
28. Teisėjų kolegija pripažįsta šiuos kasacinio skundo argumentus iš dalies pagrįstais. Iš tikrųjų, nekyla abejonių, kad, atsakovui antstoliui D. Bliznikui pervedus 3706,22 Eur sumą ieškovės kreditoriui R. V., atitinkamai šia suma sumažėjo ieškovės įsiskolinimas kreditoriams, taigi tiesiogiai ieškovė nepatyrė žalos dėl atsakovo antstolio D. Blizniko neteisėtų veiksmų ta apimtimi, kiek buvo pervesta kreditoriui R. V.. Tačiau neteisėtai nurašęs lėšas iš ieškovės sąskaitos ir jas pervedęs kreditoriui R. V. atsakovas antstolis D. Bliznikas neturėjo teisinio pagrindo nurašyti 462,43 Eur sumą vykdymo išlaidoms padengti, taigi ši suma yra ieškovės žala, tiesiogiai patirta dėl atsakovo antstolio D. Blizniko neteisėtų veiksmų.
29. Be to, pažymėtina, kad jeigu atsakovas antstolis D. Bliznikas nebūtų neatlikęs neteisėtų veiksmų, iškėlus ieškovei bankroto bylą, 3706,22 Eur suma būtų paskirstyta visiems ieškovės pirmos eilės kreditoriams (tos pačios eilės kreditoriams kaip ir R. V.) proporcingai jų patvirtintiems reikalavimams. Taigi, dėl atsakovo antstolio D. Blizniko neteisėtų veiksmų žalą patyrė ieškovės pirmos eilės kreditoriai, o jų žala sudaro tiek, kiek jie negavo reikalavimų patenkinimo dėl 3706,22 Eur sumos išmokėjimo R. V.. Bankroto administratorius atstovauja ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir jos kreditorių interesams (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas). Todėl nagrinėjamos bylos atveju aplinkybė dėl žalą patyrusio subjekto, t. y. ar ją patyrė ieškovė, ar jos kreditoriai, teisinę reikšmę ginčui turi tiek, kiek tai reikšminga iš atsakovo antstolio D. Blizniko priteistinos žalos dydžiui nustatyti. Bylą nagrinėję teismai, priteisdami visą atsakovui R. V. išmokėtą 3706,22 Eur sumą kaip žalos atlyginimą ieškovei, netinkamai taikė CK 6.249 straipsnį, į šias reikšmingas teisingai ginčui išspręsti aplinkybes neatsižvelgė, dėl ko galėjo būti neteisingai nustatytas patirtos ir iš atsakovo priteistinos žalos dydis, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis patenkinti dalį ieškinio, naikintina ir ši bylos dalis perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
30. Bylą nagrinėjant iš naujo, turėtų būti nustatoma, kiek ieškovės bankroto byloje buvo (bus) patenkinta ieškovės pirmos eilės kreditorių reikalavimų, kiek dėl neteisėtų veiksmų šie kreditoriai neteko galimybės patenkinti savo reikalavimus ieškovės bankroto byloje. Pažymėtina, kad, nustatant žalos dydį, būtina įvertinti, kokia 3706,22 Eur sumos dalis būtų skiriama kreditoriui R. V., jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovo antstolio D. Blizniko veiksmų.
Dėl ieškovo teisės rinktis pažeistų teisių gynimo būdus
31. Atsakovas antstolis D. Bliznikas kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-575/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-575/2013">3K-3-575/2013</a>.
32. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzQtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-234-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-234-248/2016">3K-3-234-248/2016</a> 15 punktą). Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-186/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-186/2009">3K-3-186/2009</a>; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-162/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-162/2009">3K-7-162/2009</a> ir kt.).
33. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, straipsnio sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).
34. Civilinėje byloje, kai dėl neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų bankrutuojančios įmonės kreditoriai gavo daugiau, negu pagal ĮBĮ jiems priklausė, kasacinis teismas išaiškino, kad jeigu asmuo atliko neteisėtus veiksmus, o iš to naudos turėjo kitas asmuo, nes jis įgijo turtą, tai dėl neteisėtų veiksmų turto netekęs asmuo įgyja teisę reikšti reikalavimą dėl nepagrįsto neteisėto praturtėjimo tam asmeniui, kuris turi naudos nukentėjusiojo sąskaita. Ta aplinkybė, kad nuostolių patyręs asmuo gali turėti teisę reikšti reikalavimą kitiems asmenims, pvz., atlikusiems neteisėtus veiksmus, padariusiems žalos, pažeidusiems sutartį, nepanaikina nuostolius patyrusio asmens teisės reikšti reikalavimą naudos turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjUtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-25-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-25-695/2019">e3K-3-25-695/2019</a> 25 punktas).
35. Taigi tokiais atvejais, kai dėl neteisėtų vieno asmens veiksmų kitas asmuo netenka turto, o trečias asmuo šį turtą be pagrindo įgyja, tai netekęs turto asmuo gali rinktis pažeistų teisių gynimo būdą: reikšti reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo tam asmeniui, kuris be pagrindo įgijo jo turtą, arba reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus.
36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė dėl išieškotojui pervestos sumos galėjo pasirinkti alternatyvų savo teisių gynimo būdą: arba reikšti ieškinį atsakovui R. V. dėl išieškotojui pervestos sumos kaip nepagrįsto praturtėjimo, arba reikšti ieškinį atsakovui antstoliui D. Bliznikui dėl žalos atlyginimo. Teisė pasirinkti vieną iš šių teisių gynimo būdų priklauso ieškovei. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, nepaduodama apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies atmesti jos reikalavimą atsakovui R. V., pasirinko savo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo antstolio D. Blizniko.
37. Kasaciniame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-575/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-575/2013">3K-3-575/2013</a> ieškovas pasirinko tokį teisių gynimo būdą, kad ieškinį reiškė antstoliui ir kreditoriui, gavusių ieškovo turtą pažeidžiant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, dėl turto grąžinimo kaip be pagrindo įgyto, ieškinį grindžiant tuo, kad antstolis neteisėtai gavo vykdymo išlaidas, o kreditorius neteisėtai gavo išieškotas sumas. Kasacinis teismas, taikydamas teisę, ginčo šalis siejančius teisinius santykius perkvalifikavo, pritaikydamas teisės normą pagal faktiškai nustatytus teisinius santykius. Nagrinėjamoje byloje kasacine tvarka peržiūrima bylos dalis dėl reikalavimo antstoliui atlyginti jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, t. y. dėl reikalavimo, pareikšto kitu pagrindu, ir ieškovui pasirinkus kitą teisių gynimo būdą. Kaip jau minėta, ieškovas turi teisę rinktis, kokiu būdu ginti pažeistas teises, teismas ieškovo nurodomoms faktinėms aplinkybėms tik pritaiko teisę. Nagrinėjamos bylos atveju nėra teisinio pagrindo taikyti kasacinio teismo išaiškinimus, pateiktus kasaciniame skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-575/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-575/2013">3K-3-575/2013</a>, kurios faktinės aplinkybės nėra tapačios ar panašios į nagrinėjamos bylos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Kadangi dalis bylos perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 7,26 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimo dalis tenkinti ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo antstolio D. Blizniko 4168,65 Eur žalos atlyginimą ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Algis Norkūnas
Dalia Vasarienė
