Civilinė byla Nr. 3K-3-78-313/2019
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00184-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.11.2. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. P. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties, priimtos fizinių asmenų A. S. P. ir J. P. bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 29 straipsnio 7 dalies, nustatančios, kokie plane nurodyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai baigus fizinio asmens bankroto procesą yra nurašomi, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjams A. S. P. ir J. P. Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi iškelta bankroto byla.
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių A. S. P. ir J. P. mokumo atkūrimo planas, kuriam buvo pritarta 2015 m. kovo 10 d. susirinkime. Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi, patikslinta 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi patvirtintas patikslintas bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo planas bei kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
4. 2018 m. balandžio 20 d. buvo priimta teismo nutartis baigti A. S. P. ir J. P. bankroto bylą bei nurašyti visus likusius nepatenkintus 419 234,60 Eur kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus – 976,42 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 72 356,60 Eur, Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – 864,83 Eur.
5. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi, patenkinus VSDFV Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą, teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis panaikinta ir iš bankroto administratorės bei kreditorių pareikalauti duomenys apie nenurašytinus finansinius įsipareigojimus.
6. 2018 m. gegužės 22 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas patikslintas bankrutuojančių asmenų bankroto administratorės prašymas dėl fizinių asmenų bankroto pabaigos ir kreditorių nepatenkintų finansinių reikalavimų nurašymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi nutarta baigti A. S. P. ir J. P. bankroto bylą ir nurašyti bankrutavusių A. S. P. ir J. P. likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus: Valstybinei mokesčių inspekcijai – 59 414,06 Eur; AB SEB bankui – 258 859,02 Eur; UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 67 407,66 Eur; UAB „Gargždų būstas“ – 921,91 Eur; VšĮ „Gargždų švara“ – 86,80 Eur; UAB „Gelvora“ – 2809,79 Eur; AB „Klaipėdos energija“ – 5113,88 Eur; AB „Klaipėdos vanduo“ – 1670,31 Eur; AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 1111,32 Eur; UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ – 150,82 Eur; UAB „Omnitel“ – 428,51 Eur; R. B. – 5579,54 Eur; antstolei V. D. – 142,56 Eur; antstolei B. T. – 754,63 Eur; iš viso nutarta nurašyti 404 450,81 Eur finansinių reikalavimų.
8. Teismas nustatė, kad iš 419 234,60 Eur kreditorių nepatenkintų reikalavimų sumos 14 783,79 Eur sumą sudaro administracinės nuobaudos – VSDFV Klaipėdos skyriaus 976,42 Eur finansinis reikalavimas, Valstybinės mokesčių inspekcijos 12 942,54 Eur finansinis reikalavimas ir Valstybinės darbo inspekcijos 864,83 Eur finansinis reikalavimas.
9. Teismas, remdamasis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi, konstatavo, kad minėti finansiniai reikalavimai, iš viso 14 783,79 Eur, kuriuos sudaro administracinės nuobaudos, nenurašytini.
10. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo A. S. P. atskirąjį skundą, 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d nutartį paliko nepakeistą.
11. Teismas iš byloje esančio Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. liepos 30 d. rašto dėl finansinio reikalavimo pateikimo duomenų nustatė, kad dalį šios kreditorės byloje pareikšto finansinio reikalavimo, t. y. 12 942,54 Eur finansinio reikalavimo, sudaro dvi baudos: 347,54 Eur (1200 Lt) administracinio teisės pažeidimo bauda ir 12 595 Eur (43 488 Lt) gyventojų pajamų mokesčio bauda. Remiantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi, baigus fizinio asmens bankroto procesą, nenurašomi reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas.
12. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė raštą, kuriame nurodyta, jog 12 595 Eur gyventojų pajamų mokesčio bauda pareiškėjui susidarė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus jo mokestinį patikrinimą. Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad fizinio asmens veikla buvo neteisėta, pajamos nedeklaruojamos, veiklos apimtis tiksliai nenustatyta, dėl to mokesčių administratorius mokestinių prievolių negalėjo nustatyti įprastine tvarka, mokesčius apskaičiavo pagal savo taikytą įvertinimą, todėl nuo papildomai apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos (41 983 Eur) skirta 30 proc. mokesčio dydžio bauda iš esmės yra ekonominė sankcija už fizinio asmens padarytą teisės pažeidimą (neteisėtą vertimąsi komercine veikla), t. y. teisinės atsakomybės jam įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 138 straipsnis, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 36 straipsnio 2 dalis).
13. Teismas sprendė, kad konkretus pareiškėjo, kaip mokesčių mokėtojo, elgesys buvo įvertintas ir nustatytas jo veiksmų neteisėtumas, už tai jam specialiųjų mokesčių įstatymų normų pagrindu taikyta atsakomybė – gyventojų pajamų mokesčio bauda, kaip ekonominė sankcija. Bauda valstybės naudai apskaičiuota ir taikyta pareiškėjui mokesčių administratoriaus, kaip už mokesčių administravimą atsakingos valstybės institucijos, turinčios įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Atsižvelgdamas į gyventojų pajamų mokesčio baudos pareiškėjui taikymo aplinkybes ir pagrindus, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kilusi pareiškėjui pareiga sumokėti valstybei 12 595 Eur baudą prilygintina ir laikytina reikalavimui, kuris kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, t. y. reikalavimu, kuris negali būti nurašytas FABĮ nustatyta tvarka (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis).
14. Pareiškėjo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016 ir šioje byloje nagrinėjamos skirtingos faktinės situacijos. Kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016 buvo keliamas klausimas dėl galimybės nurašyti tyčiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimą, dėl to teismas vertino, kad šioje byloje nėra pagrindo vadovautis minėtos nutarties išaiškinimais.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu pareiškėjas A. S. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties dalį dėl 12 595 Eur finansinio reikalavimo nurašymo ir priimti naują sprendimą – pasibaigus pareiškėjo bankroto bylai papildomai nurašyti 12 595 Eur dydžio Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinį reikalavimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai nepagrįstai per plačiai aiškino FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nurodytą kreditorių nepatenkintų reikalavimų, kurie negali būti nurašyti, sąrašą. Valstybinės mokesčių inspekcijos 12 595 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio bauda nėra administracinė nuobauda. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016, nurodyta, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas nenurašomų reikalavimų sąrašas yra išsamus, ir kadangi išreiškia išimtį iš bendro principo, jog reikalavimai gali būti nurašomi, negali būti aiškinamas plečiamai. Tam, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, liktų nenurašyti, jie turi būti atsiradę arba nustačius administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius, arba nustačius nusikalstamos veikos, kaip ji nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, požymius. Šiuo atveju pareiškėjui paskirta Valstybinės mokesčių inspekcijos bauda nėra administracinė nuobauda ir nėra bauda, paskirta už nusikalstamos veikos atlikimą.
16. Atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl Mokesčių administravimo įstatymo pagrindu paskirtos baudos ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalies santykio aiškinimo
17. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2235 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašomi, išskyrus reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas.
18. Administracinis nusižengimas yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (2015 m. liepos 10 d. įstatymo Nr. 2015-11216) (toliau – ANK) uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi padarytos pavojingos veikos nurodymas ANK yra būtinas administracinio nusižengimo požymis, kurio nenustačius padaryta veika nelaikoma administraciniu nusižengimu.
19. Sprendžiant, ar Mokesčių administravimo įstatymo pagrindu paskirta bauda yra laikytina administracine nuobauda, svarbus administracinės nuobaudos, kaip teisinio padarinio, aiškinimas. ANK 1 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiant šio kodekso paskirtį, įtvirtinta, kad ANK, be kita ko, apibrėžia, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai, ir nustato administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už šiame kodekse nurodytų nusižengimų padarymą. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 1 dalimi, yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jam gali būti skiriamos šios administracinės nuobaudos: įspėjimas, bauda, viešieji darbai (ANK 23 straipsnio 1 dalis). Bauda yra piniginė administracinė nuobauda, skiriama ANK specialiojoje dalyje nustatytais atvejais (ANK 25 straipsnio 1 dalis). Taigi administracinės nuobaudos paskyrimas yra susijęs su administracinio nusižengimo padarymu, nes yra būtent šių pažeidimų teisinis padarinys.
20. Mokesčių administravimo įstatymo 138 straipsnis nustato, kad mokesčių įstatymų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai. Šio įstatymo 139 straipsnis reglamentuoja baudos už mokėtino mokesčio sumažinimą skyrimą – jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.
21. Tiek Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje, tiek ANK 187 straipsnyje aprašyti teisės pažeidimai gali būti susiję su mokesčių vengimu, nes neteisėtas mokėtino mokesčio sumažinimas gali būti įgyvendinamas, be kita ko, įrašant neteisingus duomenis į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas. Tačiau tai, kad šie teisės pažeidimai gali iš dalies sutapti, neleidžia daryti išvados, kad mokėtino mokesčio sumažinimas (kaip jis apibrėžiamas Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje) tampa ne mokestiniu, o administraciniu nusižengimu, jei asmuo buvo nubaustas bauda būtent Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
22. Administracinio nusižengimo, už kurį yra skiriama administracinė nuobauda, sudėties požymiai yra nustatomi ANK; bauda, kaip administracinė nuobauda, yra skiriama tik ANK specialiojoje dalyje konkrečiai nustatytais atvejais. Taigi iš įstatyme formuluojamos ANK paskirties, taip pat administracinės nuobaudos ir baudos (kaip jos rūšies) apibrėžimuose naudojamų kriterijų, administracinę nuobaudą (baudą) tiesiogiai siejančių būtent su ANK nustatytu administraciniu nusižengimu, spręstina, jog šių kriterijų bauda, paskirta Mokesčių administravimo įstatymo pagrindu, neatitinka.
23. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje (baudžiamųjų bylų praktikoje) suformuluoti išaiškinimai, kad administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus numato ne tik Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK), bet ir kiti įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų, taip pat, kad tokie įstatymai, kol jie nustatyta tvarka neįtraukti į ATPK, Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomi tiesiogiai, buvo pagrįsti ATPK 2 straipsnio nuostatomis. Kasacinėje praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, numatantis ūkio subjektų atsakomybę už piktybinius mokesčių įstatymų pažeidimus, būtent ir yra toks įstatymas. Baudos ūkio subjektams už piktybinius mokesčių įstatymo pažeidimus skiriamos ne ATPK, o Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Šias baudas skiria mokesčio administratoriaus – už mokesčio administravimą atsakingos institucijos – pareigūnas, atlikęs patikrinimą. Taigi, pagal savo pobūdį ir skyrimo tvarką baudos, numatytos Mokesčių administravimo įstatymo 50 straipsnyje, yra administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2000).
24. Tačiau toks aiškinimas, viena vertus, buvo suformuluotas dar galiojant Administracinių teisės pažeidimų kodeksui, kurio 2 straipsnis nustatė, kad Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų yra šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų; Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų, kol jie nustatyta tvarka neįtraukti į šį kodeksą, Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomi tiesiogiai. Atitinkamai administraciniu teisės pažeidimu laikytas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis). 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK, administracinio nusižengimo aiškinimas pakito tuo aspektu, kad tokius nusižengimus dabar nustato tik ANK. Kita vertus, tokie išaiškinimai buvo pateikti sprendžiant dėl galimų iš non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo kylančių reikalavimų pažeidimo.
25. Pažymėtina, kad, įsigaliojus ANK, buvo atitinkamai pakeista ir FABĮ 29 straipsnio 7 dalies, nustatančios, kokie kreditorių reikalavimai nėra nurašomi baigus fizinio asmens bankroto bylą, sąvoka iš „administraciniai teisės pažeidimai“ į „administraciniai nusižengimai“ (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2235 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.). Tai suponuoja išvadą, kad administracinio nusižengimo aiškinimui yra aktualios būtent ANK nuostatos ir, kad tik ANK numatytos veikos patenka į šio FABĮ taikymo sritį. Atsižvelgiant į tai, FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata negali būti aiškinama plečiamai.
26. Šiuo aspektu aktualu ir tai, kad Mokesčių administravimo įstatymo pagrindu paskirta bauda pagal kasacinio teismo praktiką laikytina „baudžiamąja“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) prasme, atitinkamai tokie teisės pažeidimai kvalifikuotini kaip „baudžiamieji“. Šie išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje yra suformuluoti bylose, kuriose spręsta dėl galimų non bis in idem principo reikalavimų pažeidimų, pavyzdžiui, paskyrus baudą Mokesčių administravimo įstatymo pagrindu ir sprendžiant dėl atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą (Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnis): pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką nustatant, ar teisės pažeidimas kvalifikuotinas kaip baudžiamasis, yra taikytini trys kriterijai: teisės pažeidimo priskyrimas pagal vidaus teisę, teisės pažeidimo pobūdis ir galimos bausmės pobūdis bei griežtumo laipsnis. Pažymėtina, kad EŽTT praktikoje taikant nurodytus kriterijus paprastai pripažįstama, kad mokesčių teisės pažeidimai, už kuriuos skiriamos mokestinės baudos, laikytini baudžiamaisiais Konvencijos prasme (2002 m. liepos 23 d. sprendimas byloje Janosevic prieš Švediją, peticijos Nr. 34619/97; 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimas byloje Jussila prieš Suomiją, peticijos Nr. 73053/01; 2010 m. sausio 5 d. sprendimas byloje Impar LtD. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 13102/04; 2012 m. balandžio 17 d. sprendimas byloje Steininger prieš Austriją, peticijos Nr. 21539/07) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI2LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-226/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-226/2014">2K-226/2014</a>). Analogiška pozicija yra išdėstyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.
27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad mokesčių įstatymų pažeidimas ir atsakomybė už tai Lietuvos nacionalinėje teisėje nėra savarankiška kategorija ir nors kartais vadinama mokestine atsakomybe, iš esmės suprantama kaip kompleksinis teisinis institutas, apimantis atskiras atsakomybės rūšis, t. y. baudų pagal Mokesčių administravimo įstatymą, administracinių nuobaudų pagal ATPK ar kriminalinių bausmių pagal Baudžiamąjį kodeksą taikymą. Mokesčių teisė priskiriama prie viešosios teisės šakų, todėl jai būdingas imperatyvus santykių reguliavimo pobūdis, be kita ko, pasireiškiantis griežtų valstybės prievartos priemonių taikymu, siekiant apsaugoti mokesčių teisės ginamas vertybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-2619/2011).
28. Šiame kontekste Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje administracinėje byloje sprendė, kad asmuo, nubaustas bauda pagal Mokesčių administravimo įstatymą, negali būti kartu baudžiamas už analogišką veiką pagal ATPK (tuo metu galiojusį), nes tai lemtų Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalies, ta apimtimi, kuria ji draudžia asmenį pakartotinai bausti, pažeidimą. Taigi bendriausia prasme asmuo, kuriam paskirta bauda pagal Mokesčių administravimo įstatymą, negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tą pačią veiką, jeigu mokesčių administratorius baudą paskyrė pagal savo kompetenciją ir nepaaiškėjo naujų reikšmingų aplinkybių. Priešingu atveju konstatuojamas non bis in idem principo pažeidimas.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikos išaiškinimai, jog pagal EŽTT suformuluotus ir taikomus kriterijus mokestiniai pažeidimai ir administraciniai nusižengimai laikytini baudžiamaisiais, atitinkamai tokiomis pripažintinos mokestinės baudos ir administracinės nuobaudos (bauda), per se (savaime) neleidžia teigti, kad mokestiniai pažeidimai yra administraciniai nusižengimai, o mokestinė bauda yra administracinė nuobauda. Padaryto teisės pažeidimo ir galimos bausmės pobūdis bei jos griežtumo laipsnis leidžia šiuos teisės pažeidimus ir už juos skiriamus teisinius padarinius tik prilyginti vienas kitam non bis in idem principo taikymo kontekste taip užtikrinant asmens procesines garantijas. Tačiau tai neteikia pagrindo plečiamai aiškinti FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatos, kad nenurašomi kreditorių reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus.
30. Tokia pozicija atitinka ir FABĮ paskirtį sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas, šiame įstatyme nustatytu fizinio asmens bankroto institutu siekdamas užtikrinti nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, pasirinko, kurie nepatenkinti kreditorių reikalavimai pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui yra nurašomi, ir juos įtvirtino FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje.
31. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje išdėstytas reikalavimų, kurie turi būti vykdomi net ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, sąrašas yra išsamus, taigi negali būti aiškinamas plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016, 34 punktas; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODAtNjkwLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-380-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-380-690/2018">3K-3-380-690/2018</a>, 24 punktas).
32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsniu ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi, paskyrė A. S. P. 12 595 Eur gyventojų pajamų mokesčio baudą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į 26–29 nutarties punktuose nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą išimtį ir vertinti, kad, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimai, t. y. 12 595 Eur bauda, turėtų būti nenurašyti. Dėl to keistina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties dalis dėl nurašytinų bankrutavusių A. S. P. ir J. P. likusių nepatenkintų Valstybinės mokesčių inspekcijos 59 414,06 Eur reikalavimų, padidinant šių nurašytinų finansinių reikalavimų dydį 12 595 Eur, t. y. iki 72 009,06 Eur.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties dalis dėl nurašytinų bankrutavusių A. S. P. (duomenys neskelbtini) ir J. P. (duomenys neskelbtini) likusių nepatenkintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 59 414,06 Eur (penkiasdešimt devynių tūkstančių keturių šimtų keturiolikos Eur 6 ct) finansinių reikalavimų, pakeisti, padidinant nurašytinų likusių nepatenkintų finansinių reikalavimų sumą nuo 59 414,06 Eur (penkiasdešimt devynių tūkstančių keturių šimtų keturiolikos Eur 6 ct) iki 72 009,06 Eur (septyniasdešimt dviejų tūkstančių devynių Eur 6 ct).
Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Birutė Janavičiūtė
Andžej Maciejevski
