Baudžiamoji byla Nr. 2K-233-895/2019
Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00080-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.1;
1.1.9.8; 1.1.8.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,
nuteistojo gynėjui advokatui Henrikui Mackevičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekišo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžio ir nuteistojo D. B. (D. B.) gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžio.
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžiu D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaičius sulaikymo laiką (dvi dienas), baudos dydis nustatytas 296 MGL (11 147,36 Eur).
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, konfiskuota 804 000 Rusijos rublių, priklausančių RAB „A“, ir 3250 Rusijos rublių, priklausančių D. B.. 635 000 Rusijos rublių grąžinta RAB „A“.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendis, be kita ko, pakeistas – panaikintas 804 000 Rusijos rublių, priklausančių RAB „A“, ir 3250 Rusijos rublių, priklausančių D. B., konfiskavimas. 804 000 Rusijos rublių grąžinta RAB „A“, o 3250 Rusijos rublių – D. B..
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio prokuroro kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjo skundą atmesti, advokato H. Mackevičiaus, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o prokuroro skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. B. nuteistas už tai, kad, gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei pinigus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei, t. y. 2017 m. lapkričio 29 d. 3.32 val., vykdamas vilkiku „Scania R380“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) iš Rusijos Federacijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste, esančiame Pagėgių sav., Panemunėje, K. Donelaičio g. 2A, gabeno pinigus: portfelyje su dokumentais – 804 000 Rusijos rublių, vilkiko kabinos daiktadėžėje – 3250 Rusijos rublių, t. y. iš viso 807 250 Rusijos rublių (11 697,53 Eur), nedeklaruodamas jų muitinėje.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas nuosprendžio dalį dėl pinigų konfiskavimo, konstatavo, kad nuteistajam D. B. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – visų jo gabentų pinigų konfiskavimas – pagal byloje nustatytas aplinkybes yra neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, paskirta neatsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką ir nenurodant aiškių bei įtikinamų argumentų, kurie pateisintų tokių griežtų turtinio pobūdžio priemonių paskyrimą. Byloje nenustatyta, kad per valstybės sieną gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės ar buvo siekiama panaudoti juos neteisėtai veiklai ir pan. Įsakymai dėl komandiruočių ir kasos išlaidų orderiai patvirtina, kad pinigai buvo išduoti kito įmonės vilkiko remontui. D. B. anksčiau neteistas, neigiamai jį apibūdinančių duomenų nėra, nuteistasis turi legalų pragyvenimo šaltinį, nors dėl darbo pobūdžio dažnai kerta valstybės sieną, bet tai pirmas jo padarytas pažeidimas, gabenti pinigai priklausė įmonei, kuri nebuvo kaltinama ar įtariama nesąžiningumu, vykdomo verslo neteisėtumu ar siekiu nuslėpti įvežtus pinigus. Byloje nėra duomenų apie kitų įmonės darbuotojų padarytus pažeidimus gabenant per valstybės sieną deklaruoti privalomus daiktus. Argumentas dėl konfiskuotos pinigų sumos nereikšmingumo sėkmingai tarptautiniais pervežimais besiverčiančiai įmonei yra nepakankamas turto konfiskavimui taikyti, be to, byloje nėra duomenų apie RAB „A“ finansinę būklę. D. B. paskirta bausmės rūšis ir jos dydis negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti turto konfiskavimą, juolab D. B. paskirta bauda (11 298 Eur) savo dydžiu atitinka konfiskuotą pinigų sumą (11 697,53 Eur). Nuteistojo veika apsiribojo tik per valstybės sieną gabentų pinigų deklaracijos muitinės pareigūnams nepateikimu, t. y. jų nedeklaravimu, be to, pinigų suma tik nežymiai viršija ribą, nuo kurios privaloma juos deklaruoti. EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nuosavybės teisių apribojimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, turi atitikti padaryto pažeidimo (šiuo atveju deklaravimo reikalavimo nesilaikymo) sunkumą, o ne kokio nors pažeidimo, kuris yra preziumuojamas (pinigų plovimas, mokesčių vengimas), tačiau realiai nebuvo nustatytas, sunkumą. Konstatuota, kad nuteistajam paskirta bausmė – 300 MGL (11 298 Eur) bauda – yra pakankamai efektyvi ir baudžianti, todėl papildomai taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – nedeklaruotų pinigų konfiskavimas – yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir sukelia pernelyg didelę finansinę naštą.
III. Kasacinių skundų argumentai
3. Kasaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalis dėl pinigų konfiskavimo ir nuspręsta grąžinti juos atitinkamai RAB „A“ bei D. B., ir dėl šios dalies palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius nurodo:
4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnį. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), ši priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). Nors nusikalstamos veikos dalykas, kaip savarankiška konfiskuotino turto rūšis, BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenurodytas, tačiau gali būti konfiskuojamas, jeigu atitinka kitų šiame straipsnyje nurodytų konfiskuotino turto rūšių požymius. Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei iš nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta daugelyje Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių. Valstybė turi teisėtą interesą, taip pat ir pareigą pagal įvairias tarptautines sutartis įgyvendinti priemones grynųjų pinigų judėjimui per sienas išaiškinti ir stebėti, nes didelės pinigų sumos gali būti naudojamos pinigų plovimui, prekybai narkotinėmis medžiagomis, terorizmo ar organizuoto nusikalstamumo finansavimui, mokesčių vengimui ar kitų sunkių finansinių nusikalstamų veikų padarymui. Bendrasis deklaravimo reikalavimas, taikytinas bet kuriam asmeniui, kertančiam valstybės sieną, užkerta kelią neišaiškintam tokių grynųjų pinigų įvežimui į šalį arba išvežimui iš jos. Konfiskavimo priemonė, taikoma už pareigos deklaruoti grynuosius pinigus muitinės pareigūnams neįvykdymą, yra bendros kontrolės sistemos, sukurtos siekiant kovoti su šiomis nusikalstamomis veikomis, dalis. Todėl tokia konfiskavimo priemonė atitinka bendrąjį visuomenės interesą. Reikalavimas deklaruoti gabenamas grynųjų pinigų sumas, viršijančias 10 000 Eur, įtvirtintas ir Europos Sąjungos teisės aktuose (2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“); tai patvirtina, kad gabenamų didelių grynųjų pinigų sumų išviešinimas yra svarbus visai Bendrijai ir jos interesams.
4.1. Nuteistojo D. B. gabenti pinigai laikytini kontrabandos dalyku ir tai yra pagrindas juos konfiskuoti. Apeliacinės instancijos teismas kaip precedentu vadovavosi teismų praktika, suformuota baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>. Tačiau teismai neturi besąlygiškai vadovautis šiuo precedentu ir jį taikyti kiekvienoje situacijoje, bet privalo įvertinti ir bylų faktines aplinkybes, nustatyti, ar jos yra tapačios ar labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODYtNjk5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-86-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-86-699/2017">2K-86-699/2017</a>, 2K-78-693/2018). Konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas nėra vienintelis ir lemiamas kriterijus, sprendžiant klausimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo. Vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia ir į daugelį kitų veiksnių: nusikalstamos veikos pobūdį, jos sunkumą, konfiskuojamo turto statusą nusikalstamoje veikoje, nuteistojo asmenybę ir elgesį, konfiskuojamo turto reikšmę pareiškėjui, ar dėl nusikalstamos veikos padaryta ar potencialiai sukelta turtinė žala valstybei, ar asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumą ir pakankamumą nubaudimo tikslams įgyvendinti.
4.2. Vertindamas pinigų konfiskavimo proporcingumą, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo elgesį muitinio tikrinimo metu: nuteistasis vengė laiku pateikti keleivio deklaraciją, tikėjosi pergabenti pinigus jų nedeklaravęs, o netinkamos formos deklaracija su joje įrašyta tikrovės neatitinkančia pinigų suma buvo skirta savo nusikalstamiems veiksmams pridengti tuo atveju, jeigu pareigūnai aptiks nedeklaruotus pinigus. Apie pinigus nuteistasis nutylėjo net pareigūnams pradėjus tikrinti vilkiką ir sudarius galimybę žodžiu deklaruoti gabenamus daiktus. Visa tai rodo, kad D. B. sąmoningai siekė pažeisti įstatymus ir išvengti gabentos sumos paviešinimo. Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant turto konfiskavimo klausimą. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pinigų konfiskavimas nebūtų įmonei nepakeliama finansinė našta, akivaizdžiai patvirtina tai, jog įmonė turėjo galimybę vilkiko vairuotojams komandiruotpinigiams ir vilkiko (beje, važiuojančio savo eiga) remontui skirti pakankamai didelę (1 439 000 Rusijos rublių (20 851,96 Eur)) grynųjų pinigų sumą.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į visas tokiam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes ir į EŽTT praktikoje suformuotą principą, kad asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės turi būti adekvačiai griežtos ir pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti konkrečios bylos aplinkybių požiūriu. Bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vertinama kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, t. y. bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMtMTA3My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-53-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-53-1073/2019">2K-53-1073/2019</a>).
4.4. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam už sunkaus nusikaltimo padarymą motyvuotai paskyrė švelniausią sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą, o jos dydį parinko artimą minimaliam šios bausmės dydžiui. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad tokios bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o paskirtos baudos dydis yra žymiai mažesnis už vidurkį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad D. B. paskirta bausmė (300 MGL dydžio bauda) nėra pakankamai efektyvi ir baudžianti, todėl be papildomos poveikio priemonės (nedeklaruotų pinigų konfiskavimo) nepasieks bausmei keliamų atgrasymo, nubaudimo bei prevencijos tikslų. Kita vertus, konstatavęs, kad visų nuteistojo gabentų pinigų konfiskavimas yra neproporcinga (neadekvati) priemonė padarytam teisės pažeidimui, teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes (pinigų gabenimo per valstybės sieną būdą, nuteistojo elgesį muitinio tikrinimo metu, jo siekį išvengti vežtos sumos pagarsinimo), švelniausios sankcijoje nurodytos bausmės rūšies ir artimos minimumui jos dydžio paskyrimą bei kitas aplinkybes, turėjo pagrindą svarstyti (bet nesvarstė) klausimą dėl turto dalies konfiskavimo, siekiant išlaikyti teisingą pusiausvyrą (proporcingumą) tarp teisės pažeidimo ir taikomos poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMtMTA3My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-53-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-53-1073/2019">2K-53-1073/2019</a>). Nagrinėjamu atveju, paskyrus nusikaltimo dalyko – nedeklaruotų pinigų (ar jų dalies) konfiskavimą, nebūtų nukrypta nuo formuojamos EŽTT praktikos, konfiskavimo priemonė atitiktų teisingą pusiausvyrą, t. y. būtų išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų.
5. Kasaciniu skundu nuteistojo D. B. gynėjas advokatas H. Mackevičius prašo teismų nuosprendžius panaikinti ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo:
6. Teismai nepagrįstai netaikė BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes vėliau įsigaliojęs teisinis reguliavimas dekriminalizavo D. B. veiksmus. Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį asmenys gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, kai gabenamų daiktų vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (nuo 2018 m. sausio 1 d. MGL dydis yra 50 Eur, iki tol buvo 37,65 Eur). D. B. veika padaryta 2017 m. lapkričio 29 d., tačiau, nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitus MGL dydžiui, jo veika nepripažintina nusikaltimu, nes jo gabenta pinigų suma neviršija 250 MGL dydžio (12 500 Eur). Taigi pasikeitęs teisinis reglamentavimas atitinka veikos nusikalstamumą panaikinančio įstatymo požymius ir šiuo atveju turi būti taikomas, nes D. B. gabeno 11 697,53 Eur, t. y. sumą, neviršijančią 12 500 Eur.
6.1. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad „minimalių ekonominių-socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai“, tačiau baudžiamojo įstatymo taikymo sričiai priskiriamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas, turto vertės nustatymas. BK naudojamas MGL yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme (toliau – Įstatymas), kuriame nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti (4 straipsnio 1 dalis); teisės aktuose nurodomas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui (10 straipsnio 4 dalis). Konkretų MGL dydį nustato Vyriausybė. Veikos kvalifikavimas pagal kai kuriuos BK straipsnius (pvz., BK 1891, 192, 199, 1991 straipsniai ir kt.) galimas tik taikant konkretų MGL dydį, nes pačios nusikalstamų veikų sudėtys apibrėžiamos per tam tikrą turto vertę, apskaičiuojamą baudžiamajame įstatyme nurodytą MGL kiekį padauginus iš konkretaus MGL dydžio, kurį nustato kiti teisės aktai. Taigi netaikant Įstatymo ir Vyriausybės nutarimo, nustatančio MGL dydį, veikos kvalifikavimas pagal šių BK straipsnių normas būtų neįmanomas, nes teismas negalėtų nustatyti turto vertės. MGL dydis ir jo pasikeitimas turi esminę reikšmę tiek kvalifikuojant nusikalstamas veikas, tiek atribojant nusikalstamas veikas nuo kitų teisės pažeidimų. Vien tai, kad tam tikri klausimai reglamentuoti kita teisės norma (Įstatymu ar Vyriausybės nutarimu), nepaneigia kaltinamojo teisės reikalauti, kad būtų taikomos atsakomybę švelninančios teisės normos.
6.2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytoje teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-3/2006, 2K-7-495/2007) nėra pasisakoma dėl baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-64/2011 iš tiesų nurodoma, kad „minimalių ekonominių-socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. Todėl BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms negali būti taikomos“, tačiau su tokia pozicija nesutiktina. Jau minėta, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnio 4 dalis pateikia nuorodą į nusikalstamų veikų kvalifikavimą. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, 2 dalyje – kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Veikos nusikalstamumą panaikina tas įstatymas, kuris visiškai nebenustato buvusios nusikalstamos veikos sudėties arba susiaurina nusikalstamos veikos sudėtį nustatydamas naujų arba atsisakydamas buvusių šios sudėties požymių, dėl to tam tikros veikos tampa nenusikalstamos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasacinės bylos nagrinėjimo metu konstatavus, kad veika, dėl kurios asmuo buvo nuteistas, nebėra laikoma nusikalstama, baudžiamoji byla nutrauktina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77-507/2015, 2K-403-222/2015).
6.3. Akivaizdu, kad minėtas įstatymu įtvirtinto reguliavimo pasikeitimas, dėl kurio 250 MGL dydis nuo 2018 m. sausio 1 d. atitinka ne anksčiau buvusią 9500 Eur, o 12 500 Eur sumą, reiškia, jog nuo nurodytos dienos mažesnės nei 12 500 Eur vertės turto gabenimas per valstybės sieną, nepateikiant muitinės kontrolei ar šios kontrolės išvengiant, nebelaikomas nusikaltimu, tai yra baudžiamąją atsakomybę net ne švelninantis, o ją iš viso panaikinantis įstatymas. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės esmė ir yra ne nusikalstamos veikos padarymo metu, o vėliau įsigaliojusio baudžiamojo įstatymo taikymas veiką padariusiam asmeniui. Taigi, jei po 2018 m. sausio 1 d. tam tikrus veiksmus atlikusiam asmeniui baudžiamoji atsakomybė nebėra taikoma, analogiškus veiksmus anksčiau atlikusio asmens teisinė padėtis turėtų būti tokia pati, t. y. jis taip pat neturi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Priešingas baudžiamojo įstatymo aiškinimas iš esmės paneigtų BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą principinę taisyklę.
7. Teismai netinkamai taikė ir BK 2 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, nes nenustatytas pakankamas nuteistojo D. B. veiksmų pavojingumas, taip pat tyčia kontrabandos būdu gabenti pinigus per valstybės sieną. Norint veiką kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, nepakanka vien tik pinigų nedeklaravimo fakto – turi būti nustatyti ir kiti nusikalstamos veikos požymiai. Pažymėtina, kad iki 2018 m. sausio 1 d. kiekvienas asmuo, nedeklaravęs arba netinkamai deklaravęs gabenamą didesnę nei 10 000 Eur sumą, būtų traukiamas atsakomybėn pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 1 dalį riba buvo nuo 9500 Eur, o pareiga deklaruoti kyla nuo 10 000 Eur). Toks traktavimas nepagrįstas, o lėšų deklaravimo tvarkos pažeidimas negali būti savaime tapatinamas su kontrabanda, nes šiai veikai inkriminuoti būtina nustatyti, jog asmuo sąmoningai per valstybės sieną gabenamo turto neteikė (nepateikė) muitinės kontrolei ar sąmoningai šios kontrolės vengė (ar išvengė). Taigi akivaizdu, kad ne bet koks deklaravimo tvarkos pažeidimas reiškia, jog asmuo vengė muitinės kontrolės ir darė tai sąmoningai, tyčia. Todėl būtina atriboti nusikalstamą veiką (kontrabandą) nuo lėšų deklaravimo tvarkos pažeidimo (D. B. iš esmės ir kaltinamas tuo, kad nedeklaravo gabentų pinigų). Tačiau teismai to nepadarė.
7.1. Nuteistojo D. B. parodymai, kad vykstant per sieną jis miegojo, nepaneigti, todėl nepaneigta ir tai, kad dėl šios priežasties jis anksčiau nepateikė gabenamų lėšų deklaracijos. Beje, tokį jo elgesį nepateikiant deklaracijos teismas įvertino kaip „neatsakingą“, o tai akivaizdžiai paneigia tiesioginės tyčios buvimą D. B. veiksmuose, nes neatsakingas elgesys būdingas ne tyčiai, o neatsargumui. Kontrabanda padaroma tik tiesiogine tyčia. D. B. veiksmai rodo, kad jis nevengė muitinės kontrolės – pinigus gabeno jų neslėpdamas, buvo užpildęs (nors ir netinkamos formos) deklaraciją apie gabenamas lėšas, tačiau muitinės pareigūnai ją ignoravo. Taigi nėra jokio pagrindo manyti, kad D. B. siekė išvengti muitinio patikrinimo ir norėjo taip veikti.
7.2. Be to, įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad situacija, dėl kurios D. B. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, sukurta dirbtinai, baudžiamoji atsakomybė taikoma dėl nepakankamai pavojingos veikos, taip pažeidžiant ultima ratio principą. Neaišku, kodėl muitinės pareigūnė, kuri atliko patikrinimą ir nustatė, jog transporto priemonėje iš esmės atvirai gabenami, nors ir nedeklaruoti, pinigai, nepasiūlė D. B. (ar S. B.) užpildyti gabenamų pinigų deklaracijos, juolab kad D. B. anksčiau to padaryti negalėjo dėl objektyvios priežasties. Pareigūnei nuvedus D. B. į detalaus tikrinimo patalpą, deklaracijos pildyti nebuvo galimybės, nes muitinės pareigūnai atliko patikrinimą ir inicijavo baudžiamąjį procesą. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216/2013). Asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl netinkamos formos deklaracijos užpildymo reiškia formalų ir dėl to netinkamą baudžiamosios atsakomybės taikymą. Be to, nenustatyta, kad D. B. veiksmais buvo pažeisti kokie nors valstybės interesai, t. y. gabenti pinigai nesusiję nei su terorizmo finansavimu, nei su pinigų plovimu, priešingai, nustatytas tiek pinigų savininkas, tiek jų kilmė. Visa tai rodo, jog D. B. veiksmai objektyviai nėra tokie pavojingi, todėl jo veiksmuose nėra būtinojo nusikalstamos veikos požymio – pavojingos veikos.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro S. Bekišo kasacinis skundas atmestinas, nuteistojo gynėjo advokato H. Mackevičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 199 straipsnio 1 dalies taikymo
9. D. B. gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nagrinėjamoje byloje nepagrįstai netaikė BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes vėliau įsigaliojęs teisinis reguliavimas dekriminalizavo D. B. veiksmus. Pasak kasatoriaus, pagal BK 199 straipsnio 1 dalį asmenys gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, kai gabenamų daiktų vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (nuo 2018 m. sausio 1 d. MGL dydis yra 50 Eur, iki tol buvo 37,65 Eur). D. B. veika padaryta 2017 m. lapkričio 29 d., tačiau, nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitus MGL dydžiui, jo veika nepripažintina nusikaltimu, nes jo gabenta pinigų suma neviršija 250 MGL dydžio (12 500 Eur), t. y. jis neteisėtai gabeno 807 250 Rusijos rublių (11 697,53 Eur).
10. Nagrinėjamoje byloje D. B. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 29 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus – 807 250 Rusijos rublių (11 697,53 Eur), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei.
11. BK 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė.
12. Daiktai, nurodyti BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, yra visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui. Tai gali būti bet kokios Lietuvos ir kitų šalių prekės, pinigai, vertybiniai popieriai ir kiti materialūs objektai, turintys piniginę išraišką. Kitaip tariant, pagal šios normos prasmę, kontrabandos dalykas gali būti viskas, ką pagal galiojančius teisės aktus privalu pateikti muitinei, t. y. deklaruoti??? (pvz.,??? kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc4LTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-178-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-178-699/2018">2K-178-699/2018</a>).
13. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kontrabandos dalyku gali būti ir grynieji pinigai, nes jų gabenimas per valstybės sieną yra reglamentuotas ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Europos Sąjungos teisės aktais. Antai 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį Reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. Prievolė deklaruoti laikoma neįvykdyta, jeigu pateikta informacija yra neteisinga ar neišsami. Siekiant patikrinti, kaip vykdoma 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti, kompetentingų institucijų pareigūnai įgaliojami, remiantis nacionalinės teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tikrinti fizinius asmenis, jų bagažą ir jų naudojamas transporto priemones (4 straipsnio 1 dalis). Kiekviena valstybė narė nustato sankcijas, taikytinas tuo atveju, kai nevykdoma 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>).
14. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad MGL – tai ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Minimalių ekonominių socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms negali būti taikomos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-3/2006, 2K-7-495/2007, 2K-64/2011, 2K-2-693/2019 ir kt.). Taigi BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytas objektyvusis požymis – neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomų pateikti muitinei daugiau kaip 250 MGL vertės daiktų – turi būti nustatomas pagal veikos padarymo metu nustatytą MGL dydį.???
15. Nepateikimas daiktų muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Kitokiu muitinės kontrolės išvengimu laikomas neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas. Muitinės kontrolės išvengimas galimas ir kitais būdais, pvz., slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTY4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-568/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-568/2014">2K-568/2014</a>, 2K-7-97-895/2019 ir kt.).
16. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis privalomus pateikti muitinei daiktus (807 250 Rusijos rublių (11 697,53 Eur)) neteisėtai (t. y. nepateikdamas jų muitinės kontrolei) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno 2017 m. lapkričio 29 d. Veikos padarymo metu galiojo 37,66 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis ir 250 MGL suma, nuo kurios tuo metu kilo baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, buvo 9415 Eur. Paminėtina, kad ši suma yra mažesnė už pirmiau aptartuose teisės aktuose nurodytą privalomą deklaruoti gabenamų 10 000 Eur pinigų sumą. Dėl to galėjo susidaryti tokia situacija, kai baudžiamoji atsakomybė yra nustatyta už mažesnę kontrabanda gabenamų pinigų sumą nei ta, kurią pagal teisės aktus yra privaloma deklaruoti (tai buvo nurodyta ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde). Tačiau D. B. nuteistas už tai, kad kontrabanda gabeno 11 697,53 Eur, t. y. pinigų sumą, viršijančią 10 000 Eur, todėl pastaroji aplinkybė neturi jokios reikšmės vertinant D. B. padarytos veikos pavojingumą.
17. Atsakant į kitus nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo BK 199 straipsnio 1 dalies taikymo pažymėtina ir tai, kad abiejų instancijų teismai nenustatė, jog nuteistasis muitinėje nedeklaravo vežamų pinigų dėl nežinojimo ar suklydimo. Kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų, teismai išvadą dėl D. B. veikimo tiesiogine tyčia padarė remdamiesi bylos faktinių aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumos įvertinimu.
18. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apelianto argumentų (kurie iš esmės yra pakartoti ir kasaciniame skunde), pagrįstai rėmėsi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės preambulės 3 straipsnio, taip pat Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias kiekvienas asmuo, gabenantis didesnę nei 10 000 Eur sumą iš Bendrijos teritorijos arba gabenantis į šią teritoriją, privalo ją deklaruoti. Prievolė deklaruoti grynuosius pinigus taikoma juos gabenančiam fiziniam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar jis yra gabenamų pinigų savininkas.??????
19. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad D. B. padaryta veika atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius kontrabandos (BK 199 straipsnio 1 dalis – 2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) požymius. Teismai, pripažindami D. B. kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimo
20. Prokuroro kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl pinigų konfiskavimo, netinkamai taikė BK 72 straipsnį.
21. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei iš nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta daugelyje Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių: 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, 1990 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo ir kt.
23. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl taikant turto konfiskavimą būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo.
24. EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.
25. EŽTT turto konfiskavimo neproporcingumą yra konstatavęs ne vienoje byloje, kurioje svarstytas neįvykdžius deklaravimo pareigos per sieną gabentų teisėtos kilmės pinigų konfiskavimas iš už nurodytą nusikalstamą veiką nuteistų asmenų. Vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteisto asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu.
26. Taigi, svarbus momentas, ryškėjantis iš EŽTT praktikos, yra tai, kad turto konfiskavimas kaip toks (ne tik procesiniai asmens teisės į nuosavybę apsaugos aspektai) gali būti vertinamas proporcingumo aspektu, o toks vertinimas savo ruožtu gali nulemti nacionalinės teisės taikymo neatitikties Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsniui konstatavimą. Pavyzdžiui, EŽTT byloje Ismaylov prieš Rusiją nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimą dėl to, kad muitinės deklaracijoje nenurodytos pinigų sumos konfiskavimas iš pareiškėjo, nuteisto už pinigų kontrabandą, bylos aplinkybėmis buvo neproporcingas; pareiškėjui užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Nedeklaruoti pinigai paimti ir konfiskuoti vadovaujantis Rusijos baudžiamojo proceso kodeksu ir teismų praktika kaip nusikalstamos veikos padarymo instrumentas. Teismas pripažino, kad apskritai tokia konfiskavimo priemonė atitinka bendrąjį visuomenės interesą kovoti su sunkiomis nusikalstamomis veikomis, kurios gali būti susijusios su pinigų srautų judėjimu per sienas. Tačiau vienintelis nusikalstamas elgesys, už kurį atsakingas pareiškėjas, buvo deklaracijos nepateikimas muitinės pareigūnams. Jis neturėjo teistumo ir nebuvo įtariamas ar kaltinamas padaręs kokių nors nusikalstamų veikų prieš tai. Tuo tarpu užsienio valiutos įvežimas į Rusiją yra teisėtas neribojant sumos; konfiskuoti pinigai buvo teisėtos kilmės. Nebuvo jokių duomenų, kad konfiskavimu siekta užkirsti kelią kokiai nors kitai neteisėtai veiklai. Konfiskuota suma neabejotinai buvo reikšminga pareiškėjui. Kita vertus, pareiškėjui nedeklaravus pinigų valstybė nepatyrė jokios turtinės žalos. Nebuvo įtikinamai įrodyta ar įrodinėjama, kad jam už kontrabandą paskirtas laisvės atėmimas, kurio vykdymas atidėtas, savaime nepakankamas atgrasomajam ir baudžiamajam poveikiui pasiekti (2008 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Ismaylov prieš Rusiją, peticijos Nr. 30352/03). Byloje Sun prieš Rusiją svarstytas iš esmės analogiškas pareiškėjo teisės netrukdomai naudotis savo turtu apribojimas, tačiau šiuo atveju nedeklaruoti pinigai konfiskuoti kaip gauti nusikalstamu būdu. Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimas byloje nustatytas konstatavus tokio apribojimo neteisėtumą. Teismas iš esmės nusprendė, kad nacionalinių teismų išvada, jog pinigai, kurių teisėta kilmė vienareikšmiškai nustatyta, pareiškėjui kirtus muitinės sieną nepranešant apie juos muitinės deklaracijoje, tapo gauti nusikalstamu būdu, buvo nenumatoma. Teismo nuomone, toks aiškinimas neatitinka įprastos sąvokos „gauti nusikalstamu būdu“ reikšmės. Ši sąvoka suponuoja, kad nusikaltėlis užvaldė turtą per nusikalstamą veiklą, tačiau pareiškėjas neįgijo pinigų kaip kontrabandos nusikalstamos veikos padarymo rezultato; jis juos teisėtai uždirbo (2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Sun prieš Rusiją, peticijos Nr. 31004/02). Byloje Grifhorst prieš Prancūziją Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimas nustatytas konstatavus, kad pareiškėjui už privalomų deklaruoti pinigų nedeklaravimą paskirta sankcija, kumuliuojanti visos gabentos sumos konfiskavimą ir baudą, buvo neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Nors byloje buvo tam tikros informacijos apie tariamą pareiškėjo sąryšį su nusikalstama veikla, tačiau nebuvo duomenų apie jo baudžiamąjį persekiojimą arba nuteisimą; paimta pinigų suma galėjo būti jo asmeninis turtas, nebuvo teigiama, kad ji būtų buvusi gauta iš neteisėtos veiklos ar jai skirta. Teismas taip pat atsižvelgė į pareiškėjui už nedeklaravimą paskirtos sankcijos griežtumą (privalomas visos gabentos sumos konfiskavimas ir pusės jos dydžio bauda) (2009 m. vasario 26 d. sprendimas byloje Grifhorst prieš Prancūziją, peticijos Nr. 28336/02). Analogiškas sprendimas priimtas ir byloje Moon prieš Prancūziją (2009 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Moon prieš Prancūziją, peticijos Nr. 39973/03). Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimas nustatytas ir byloje Gabrić prieš Kroatiją (2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabrić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 9702/04), kurioje iš pareiškėjos, nubaustos už administracinį teisės pažeidimą – įstatyme nustatytą sumą viršijančios pinigų sumos nedeklaravimą, buvo konfiskuota 20 000 Vokietijos markių (iš viso ji gabeno 30 500 Vokietijos markių, tačiau 10 500 markių buvo galima gabenti jų nedeklaruojant). Vertindamas pareiškėjos nuosavybės teisių apribojimo proporcingumą EŽTT vadovavosi iš esmės analogiškais motyvais, kaip ir pirmiau nurodytuose sprendimuose. Be kita ko, pabrėžė, jog tam, kad nuosavybės teisių apribojimas (konfiskuojant turtą) būtų proporcingas, jis turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą; sankcija turi atitikti veikos, už kurią yra nustatyta ir skiriama, sunkumą (Gabrić byloje – deklaravimo reikalavimo neįvykdymą), o ne tam tikros preziumuojamos, tačiau nenustatytos veikos (pavyzdžiui, pinigų plovimo ar mokesčių vengimo) sunkumą. EŽTT pažymėjo, kad už pinigų nedeklaravimą pareiškėja buvo nubausta 6000 Kroatijos kunų bauda, ir nėra įtikinamai įrodyta, jog šios sankcijos nepakako atgrasymo, nubaudimo bei prevencijos tikslams pasiekti. Tokiomis aplinkybėmis visos deklaruotinos pinigų sumos konfiskavimas, taikomas kaip papildoma sankcija kartu su bauda, buvo neproporcingas, nes sukėlė pareiškėjai per didelę naštą.
27. Pirmiau nurodyti EŽTT sprendimai ir juose pateikti Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimų išaiškinimai yra aktualūs sprendžiant BK 72 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimą nagrinėjamoje byloje.
28. Byloje nėra nustatyta, kad D. B. per valstybės sieną gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės, t. y. kad jie buvo gauti kaip pajamos iš kokios nors nusikalstamos veikos ar kitos neteisėtos veiklos. Priešingai, baudžiamojoje byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai (įsakymai dėl D. B. ir S. B. siuntimo į komandiruotę, kasos išlaidų orderiai), patvirtinantys, jog D. B. gabenti pinigai priklauso įmonei, kurioje jis dirba. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad pinigai, kurie nebuvo deklaruoti, buvo gabenami turint tikslą juos panaudoti neteisėtai. D. B. anksčiau neteistas, jokių jį neigiamai apibūdinančių duomenų byloje nėra, nuteistasis turi legalų pragyvenimo šaltinį, nors dėl darbo pobūdžio dažnai kerta valstybės sieną, bet tai pirmas nuteistojo padarytas pažeidimas, jo gabenti pinigai priklausė įmonei, kuri nebuvo kaltinama ar įtariama.
29. Pažymėtina ir tai, kad pinigų suma, kuri gali būti teisėtai gabenama per Lietuvos Respublikos sieną, nėra ribojama. Pinigų gabenimo per valstybės sieną atveju nereikia mokėti jokių mokesčių, pinigus tereikia deklaruoti, jei jų suma viršija 10 000 Eur.
30. Nagrinėjamu atveju nuteistojo D. B. nusikalstama veika iš esmės pasireiškė tik per valstybės sieną gabentų pinigų deklaracijos muitinės pareigūnams nepateikimu, t. y. jų nedeklaravimu. Įvertintina ir tai, kad kontrabanda gabenta pinigų suma tik nežymiai viršijo ribą, nuo kurios privaloma per valstybės sieną gabenamus pinigus deklaruoti. EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nuosavybės teisių apribojimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, turi atitikti padaryto pažeidimo, šiuo atveju deklaravimo reikalavimo nesilaikymo, sunkumą, o ne kokio nors pažeidimo, kuris yra preziumuojamas (pvz., toks kaip pinigų plovimas, mokesčių vengimas), tačiau realiai nebuvo nustatytas, sunkumą.
31. Prokuroro kasaciniame skunde ginčijant šį apeliacinės instancijos teismo sprendimą remiamasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 28 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMtMTA3My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-53-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-53-1073/2019">2K-53-1073/2019</a>, kurioje buvo priimtas sprendimas konfiskuoti dalį kontrabandos būdu gabentų pinigų.
32. Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodyta, kad „teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas“.
33. Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės nėra tapačios toms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos kasacinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMtMTA3My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-53-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-53-1073/2019">2K-53-1073/2019</a>. Minėtoje byloje neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentų ir nedeklaruotų pinigų suma buvo 250 000 Eur, t. y. žymiai didesnė nei nagrinėjamoje byloje.
34. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl pinigų konfiskavimo, tinkamai taikė BK 72 straipsnį ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
Dėl bausmės skyrimo
35. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tokį savo sprendimą teismas privalo pagrįsti išimtinių aplinkybių, susijusių su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe, buvimu.
36. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-942/2015">2K-204-942/2015</a>, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).??
37. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. gabentų lėšų kilmė yra legali. Byloje nėra nustatyta, kad D. B. per valstybės sieną gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės, t. y. kad jie buvo gauti kaip pajamos iš kokios nors nusikalstamos veikos ar kitos neteisėtos veiklos. Priešingai, baudžiamojoje byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai (įsakymai dėl D. B. ir S. B. siuntimo į komandiruotę, kasos išlaidų orderiai), patvirtinantys, jog D. B. gabenti pinigai priklauso įmonei. Be to, nenustatyta, kad per valstybės sieną gabenti nedeklaruoti pinigai būtų skirti panaudoti neteisėtiems tikslams. Paminėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju gabenamų pinigų deklaravimas neužtraukia jokių mokestinių prievolių ir dėl D. B. veiksmų neatsirado žalos valstybei, nekilo tokios žalos atsiradimo grėsmė. D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir padėjo ją išsiaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, nagrinėjamu atveju nuteistojo D. B. veika apsiribojo tik per valstybės sieną gabentų pinigų deklaracijos muitinės pareigūnams nepateikimu, t. y. jų nedeklaravimu. Kontrabanda gabenta pinigų suma nebuvo slepiama tam specialiai įrengtose slėptuvėse, o buvo gabenama portfelyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad kontrabanda gabenta pinigų suma (807 250 Rusijos rublių (11 697,53 Eur)) tik nežymiai viršijo ribą, nuo kurios 2017 m. lapkričio 29 d. buvo privaloma per valstybės sieną gabenamus pinigus deklaruoti. Be to, nuo 2018 m. sausio 1 d., praėjus truputį daugiau nei mėnesiui nuo padarytos nusikalstamos veikos, pasikeitė MGL dydis (50 Eur, iki tol buvo 37,66 Eur) ir D. B. veika, jeigu ji būtų buvusi padaryta po 2017 m. gruodžio 31 d., iki 2018 m. gruodžio 28 d. nebūtų laikoma nusikaltimu, nes šiuo laikotarpiu jo gabenta pinigų suma neviršytų 250 MGL dydžio (12 500 Eur). Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, reikšmingas ir nuteistojo asmenybės vertinimas. D. B. yra jauno amžiaus, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, anksčiau neteistas, jokių jį neigiamai apibūdinančių duomenų byloje nėra, nuteistasis turi legalų pragyvenimo šaltinį, nors dėl darbo pobūdžio dažnai kerta valstybės sieną, bet tai pirmas nuteistojo padarytas pažeidimas.
38. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant D. B. švelnesnę nei BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę.
39. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, skirdami D. B. bausmę, netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai keistini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant D. B. švelnesnę bausmę, nei nustatyta BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje, todėl D. B. skirtina 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,
n u t a r i a :
Atmesti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekišo kasacinį skundą.
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 14 d. nuosprendį: D. B., nuteistam pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.
Kitas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Pranas Kuconis
Armanas Abramavičius
