Civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUNJSy04NS8yMDI2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eCIK-85/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eCIK-85/2026">eCIK-85/2026</a>
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00307-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.4.2.1; 3.3.4.3; 3.3.4.4; 3.3.4.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. M. patikslintą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – ir Konvencija) ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika).
2. Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 17 d. pateiktu prašymu atnaujinti procesą (Nr. DOK-4043/2025) kartu su 2025 m. gruodžio 30 d. pateiktu prašymo atnaujinti procesą patikslinimu (Nr. DOK-4531/2025) ir 2026 m. sausio 20 d. papildymu (Nr. DOK-250/2026), kurie visi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 26 d. nutartimi priimti nagrinėti kaip vienas pareiškėjo patikslintas prašymas atnaujinti procesą, prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ieškovo E. M. ieškinio atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priėmimo klausimas (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00307-2021-0).
3. Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas Prezidentas, nusprendęs neskirti E. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, nepaisė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, Prezidento 2020 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-242 patvirtinto Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašo bei Prezidento 2020 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-243 patvirtinto Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos aprašo nuostatų, tuo pažeisdamas teisėjų atrankai keliamus sąžiningumo, objektyvumo, skaidrumo ir profesionalumo principus; taip pat pripažinti, kad Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, nesilaikė iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių atsakingo valdymo, teisinės valstybės principų kylančių reikalavimų Prezidentui tinkamai įgyvendinti jam Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus skiriant į pareigas teisėjus; 2) pripažinti, kad Prezidentas, priimdamas sprendimą neskirti E. M. teisėju ir šio sprendimo neįforminęs dekretu, nesilaikė konstitucinio atsakingo valdymo principo ir pažeidė teisinės valstybės principą; 3) pripažinti, kad Prezidentas, motyvuodamas savo sprendimą nepagrįstais teiginiais ir faktais, neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimą neskirti E. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju; 4) priteisti iš Prezidento turtinės žalos atlyginimą – negautą darbo užmokestį už laiką, kai ieškovas nepagrįstai buvo nepaskirtas teisėju; 5) pripažinti, jog Prezidento teiginiai, kad ieškovas „metė teisėjo darbą dėl politinio posto“, „nesugebės būti nešališkas ir atsakingai vykdyti apylinkės teismo teisėjo pareigų“ ir kad ieškovui reikia „politinio atšalimo“, yra niekiniai, nepagrįsti jokiais įrodymais ir žeminantys sąžiningai ir garbingai dirbančio asmens garbę ir orumą, menkinantys ieškovo turėtą ir puoselėtą aukštą profesionalaus teisininko reputaciją, paneigiantys ieškovo, kaip skaidraus ir sąžiningo Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno bei teisėjo, reputaciją; taip pat pripažinti, kad tokie Prezidento teiginiai pažemino ieškovą kaip buvusį politiką, sutrypė sąžiningos, skaidrios politikos sampratą, paneigė galimybę dorai ir sąžiningai tarnauti Lietuvos žmonėms; 6) priteisti ieškovui iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 7) įpareigoti atsakovą paskirti ieškovą į pareigas, eitas iki 2016 m. gruodžio 13 d. Kartu ieškovas reiškė procesinius prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ir prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl legislatyvinės omisijos, kuri ieškovui neleidžia įgyvendinti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos konstitucinės teisės, taip pat dėl to, kad ieškovui nesudarytos teisinės galimybės apginti savo, kaip buvusio teisėjo, vardą ir reputaciją, o tai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
II. Lietuvos teismų procesinių sprendimų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1946-852/2021 atsisakė priimti ieškinį.
5. Teismas nusprendė, jog ieškovo reikalavimas pripažinti, kad Prezidentas nepagrįstai jo nepaskyrė teisėju ir įpareigoti Prezidentą tai padaryti, nepriskirtas nagrinėti jokiam teismui nei administracinių bylų teisenos, nei civilinio proceso nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tuo tarpu ieškinio reikalavimas priteisti dėl ieškovo nepaskyrimo teisėju kilusios turtinės žalos atlyginimą ir reikalavimas dėl garbės ir orumo gynimo neteismingi Vilniaus apygardos teismui ir nagrinėtini pirmąja instancija apylinkės teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
6. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo E. M. atskirąjį skundą, 2021 m. liepos 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį.
7. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovo ieškinio reikalavimai priteisti jam turtinės žalos atlyginimą už nesumokėtą darbo užmokestį ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už garbės, reputacijos sumenkinimą, kiek jie susiję su ieškovo civilinių teisių gynimu, yra nagrinėtini apylinkės teisme kaip pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad šią ieškinio dalį pagrįstai atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
8. Dėl ieškinio reikalavimų pripažinti Prezidento veiksmus nepaskyrus ieškovo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju neteisėtais ir įpareigoti Prezidentą paskirti ieškovą į pareigas, ieškovo eitas iki 2016 m. gruodžio 13 d., apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tokie reikalavimai tiesiogiai nepatenka nei į CPK 27–28 straipsniuose, nei kituose įstatymuose nustatytas apygardos teismų (Vilniaus apygardos teismo) kompetencijos ribas. Teisė skųsti Vilniaus apygardos teismui atleidimą iš teisėjo pareigų įtvirtinta Teismų įstatymo 90 straipsnio 9 dalyje, tačiau ši teisės norma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netaikytina, nes ieškovas kreipėsi į teismą ne dėl to, kad buvo atleistas iš teisėjo pareigų, o dėl to, kad nebuvo į jas paskirtas nutraukus politinę karjerą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nors įprastai tokiam kaip ieškovas kandidatui nėra vykdoma atranka ir egzaminas, tačiau iš įstatymo normų formuluočių matyti, kad Prezidentas gali, bet neprivalo tokio asmens paskirti teisėju. Tuo tarpu teisė skųsti teismui Prezidento atsisakymą skirti asmenį teisėju įstatyme nėra nustatyta.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties dalis, kuriomis atsisakyta priimti ieškovo E. M. ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo, garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, ir perdavė Vilniaus apygardos teismui nurodytų ieškinio reikalavimų priėmimo klausimą spręsti iš naujo, kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė ieškovo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl legislatyvinės omisijos, kuri, anot ieškovo, nenustato galimybės skųsti teismui Prezidento neįformintą dekretu sprendimą neskirti jo teisėju. Teismas vadovavosi Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimu, kuriame konstatuota, kad Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, inter alia (be kita ko), suponuoja, jog šios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiškiančią šių institucijų veiklą, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamus sprendimus arba įpareigoti minėtas valdžios institucijas išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu. Šis išaiškinimas, kasacinio teismo vertinimu, reiškia, kad teismas negali įpareigoti Respublikos Prezidentą skirti asmenį į teisėjo pareigas, todėl asmens nepaskyrimas teisėju negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad ieškinio reikalavimai pripažinti, jog Prezidentas, nusprendęs ieškovo nepaskirti teisėju, pažeidė teisėjų atrankai keliamus sąžiningumo, objektyvumo, skaidrumo ir profesionalumo principus, nesilaikė konstitucinių atsakingo valdymo, teisinės valstybės principų, nepaisė teisės aktų kitų nuostatų, taip pat kad sprendimo nepaskirti ieškovo teisėju nepagrįstai neįformino dekretu, patys savaime nesukelia teisinių pasekmių, nelaikytini savarankiškais ir todėl nenagrinėtini teisme. Kartu pažymėta, kad aptariamų ieškinio reikalavimų faktiniu pagrindu esančios aplinkybės gali turėti reikšmės teismui sprendžiant dėl kito ieškinio reikalavimo – atlyginti turtinę žalą – (ne)pagrįstumo.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, nors teisėjų korpuso formavimas yra Prezidento valstybės valdžios įgyvendinimo sritis, dėl to teismas negali už šią valdžios instituciją priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti išleisti aktus, susijusius su teisėjų skyrimu į pareigas, tačiau tai nepanaikina asmens, manančio, kad valstybės valdžia buvo įgyvendinama netinkamai, teisės reikalauti atlyginti dėl to patirtą žalą. Taip yra užtikrinama nacionaliniuose ir tarptautinės teisės aktuose garantuojama asmens teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinyje ieškovas nenurodė konkrečios prašomo priteisti negauto darbo užmokesčio sumos kaip turtinės žalos dydžio, todėl nėra galimybės nustatyti bylos pagal šį ieškinio reikalavimą teismingumo. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei reikalavimas atlyginti turtinę žalą pagal dydį būtų teismingas apygardos teismui, visus tris ieškinio reikalavimus (dėl turtinės žalos atlyginimo; dėl garbės ir orumo gynimo; dėl neturtinės žalos atlyginimo) pagal teismingumą turėtų nagrinėti apygardos teismas (CPK 33 straipsnio 4 dalis). Kitu atveju, jei reikalavimo atlyginti turtinę žalą dydis nesiekia apygardos teismo jurisdikcijos, tuomet nurodyti trys reikalavimai pagal teismingumą būtų priskiriami apylinkės teismui. Taigi, nagrinėjamoje byloje apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, turėjo ne atsisakyti priimti ieškinio dalį dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą, o nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti – įpareigoti ieškovą ieškinyje nurodyti reikalaujamo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį.
14. Vilniaus apygardos teismas, iš naujo spręsdamas dalies ieškinio reikalavimų priėmimo klausimą, 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjA5NS04NTIvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2095-852/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2095-852/2022">e2-2095-852/2022</a> ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti: nurodyti prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį (ieškinio sumą); nurodyti, ar reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą yra siejamas su garbės ir orumo gynimu (tokiu atveju ieškovas taip pat turi sumokėti žyminį mokestį nuo prašomo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas); nurodyti, ar reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą yra kildinamas iš darbo santykių (tokiu atveju ieškovas turi pagrįsti, kodėl jo keliamas darbo ginčas pagal CPK 27 straipsnio 1 punkto nuostatas teismingas ne apylinkės, bet apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui).
15. Ieškovui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.
16. EŽTT 2025 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 38687/22, kuriuo nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą.
17. EŽTT nurodė, kad kaip teismas yra įsitikinęs, Lietuvos Respublikos vidaus teisėje yra įtvirtinta „teisė“ į teisingą procedūrą nagrinėjant prašymą dėl grąžinimo į teisėjo pareigas ir pareiškėjas galėjo ja remtis. Ginčas buvo „tikras“ ir „rimtas“, nes jis buvo susijęs su teisėjų atrankos ir paskyrimo procedūros teisingumu, nors vidaus teismai ir nepatenkino pareiškėjo skundo. EŽTT vertinimu, konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis pareiškėjo, teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančio kandidato į teisėjus, pašalinimas iš (pakartotinio) paskyrimo procedūros, nenustačius teisminės peržiūros galimybės, negali būti laikomas atitinkančiu teisinės valstybės interesus, atsižvelgiant į teismų nepriklausomumo apsaugos svarbą (sprendimo 89, 90, 96 punktai).
18. EŽTT nusprendė, kad galimybės pareiškėjui kreiptis į teismą nesudarymas nagrinėjamu atveju nėra pateisintas objektyviais valstybės interesų pagrindais. Be kita ko, EŽTT atsižvelgė į pareiškėjo argumentą, kad Prezidento sprendimas, kuris nebuvo įformintas dekretu, nedaug skyrėsi nuo atleidimo iš teisėjo pareigų. Tokį sprendimą paprastai galima ginčyti Vilniaus apygardos teisme pagal Teismų įstatymo 90 straipsnio 9 dalį (sprendimo 97, 115 punktai).
19. EŽTT vertinimu, pareiškėjo situacija turi būti atskirta nuo atvejų, susijusių su skyrimu į teisėjus pirmą kartą, t. y. atvejų, susijusių su asmenimis, dar nepriklausančiais teismų sistemai. Pareiškėjas galėjo turėti teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad jo prašymas grįžti į teisėjo pareigas bus tinkamai apsvarstytas, skaidriai, objektyviai ir nesavavališkai įvertintas. Tuo tarpu pirmasis pareiškėjo prašymas pakartotinai paskirti į teisėjo pareigas buvo atmestas nenurodžius jokių priežasčių, kodėl pareiškėjas neatitinka pareigoms keliamų reikalavimų. EŽTT nurodė, kad neturi pagrindo konstatuoti, jog ginčas buvo susijęs su kokiomis nors išskirtinėmis ar svarbiomis priežastimis, dėl kurių teisminė peržiūra jam turėtų būti netaikoma (sprendimo 110, 111 punktai).
20. EŽTT taip pat pažymėjo, kad jo neįtikina bendrosios kompetencijos teismų sprendimai atsisakyti priimti pareiškėjo ieškinį. Pirma, EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad prašydamas žalos atlyginimo pareiškėjas nurodė savo ankstesnį mėnesinį darbo užmokestį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą pažymą. Antra, teismas nurodė nesuprantantis, kokiu pagrindu būtų buvę galima pagrįsti pareiškėjo reikalavimą, jei pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su Prezidento veiksmais, nebūtų buvusios nagrinėjamos teisme. Trečia, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vidaus teismai neįvertino pareiškėjo situacijos kaip visumos, o jo nusiskundimus nagrinėjo atskirai (sprendimo 112–114 punktai).
21. EŽTT padarė išvadą, jog pareiškėjo bandymai pasiekti, kad vidaus teismai atliktų teisminę peržiūrą ir veiksmingai įvertintų bet kokias klaidas, kurios galėjo būti padarytos pakartotinio skyrimo į pareigas procedūros metu, sužlugo vidaus teismams nesugebėjus užtikrinti veiksmingos teisinės gynybos priemonės, tinkamos pareiškėjo skundui išnagrinėti iš esmės, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė kreiptis į teismą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje (sprendimo 116, 117 punktai).
III. Prašymo atnaujinti procesą teisiniai argumentai
22. Pareiškėjas patikslintame prašyme atnaujinti procesą remiasi EŽTT sprendimo 89, 96, 106 ir 117 punktais. Nurodo, kad Lietuvos teismai, nepradėję nagrinėti iš esmės civilinės bylos pagal jo ieškinį dėl Prezidento sprendimo neskirti jo į teisėjo pareigas, pažeidė asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą, į teisingą procesą nagrinėjant bylą. Šį pažeidimą konstatavus EŽTT, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra teisinis pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1946-852/2021, kurioje 2021 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį atsisakyti priimti E. M. ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus.
23. Pareiškėjas paaiškino, kad siekia atnaujinti procesą ir dėl tos bylos dalies, kurioje dalis jo ieškinio reikalavimų palikti nenagrinėti. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus apygardos teismą nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi tokį įpareigojimą pareiškėjui nustatė, tačiau tai jau neatitiko pareiškėjo keliamo teisinio ginčo esmės, todėl ieškinio trūkumai šalinami nebuvo. Apie tai pasisakyta EŽTT sprendimo 113 ir 114 punktuose.
24. Pareiškėjas teigia, kad tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartyje, tiek Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartyje siekė nustatyti pareiškėjo ieškinio ribas, tačiau nė vienas iš teismų pateiktų ieškinio pagrindų neatitinka teisinio ginčo realaus objekto. Reikalavimas pateikti ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsniu, reiškia, kad Lietuvos pilietis E. M. turi bylinėtis su Lietuvos Respublikos piliečiu G. N., dabar einančiu Prezidento pareigas, dėl to, kad (galbūt) šis savo viešais pasisakymais paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius pareiškėjo garbę ir orumą, tačiau tai nėra šio teisinio ginčo objektas. Šis teisinis ginčas kyla dėl to, kad Prezidentas, vykdydamas Prezidento pareigas, vienasmeniškai ir subjektyviai, nepagrįstais argumentais ir teiginiais nusprendęs neskirti pareiškėjo teisėju, nepaisė Konstitucijoje, Teismų įstatyme, Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos apraše bei Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos apraše nustatytų reikalavimų, tuo pažeisdamas teisėjų atrankai keliamus sąžiningumo, objektyvumo, skaidrumo ir profesionalumo principus. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad ieškinio reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą negali būti kildinamas iš darbo santykių, nes pareiškėjas tuomet nebuvo teisėju ir jam negalėjo būti tiesiogiai taikoma Teismų įstatymo 90 straipsnio 9 dalies nuostata, kad teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iš pareigų, turi teisę per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso atnaujinimo sąlygų
25. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai reiškia, kad procesas byloje negali būti atnaujinamas, jeigu byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, o teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) nebuvo pasisakyta dėl ginčo esmės, taip pat jeigu toks teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Tokia įstatymo nuostata paaiškinama tuo, kad jeigu byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir dėl ginčo esmės teismas nebuvo pasisakęs, šalims išlieka teisė kreiptis į teismą dėl teisminės pažeistų teisių gynybos kitoje civilinėje byloje, o jeigu teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis gali būti skundžiamas instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018, 23 punktas).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinė byla gali būti užbaigta ne tik sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu) išsprendus bylą iš esmės, bet ir teismo nutartimi, konstatavus procesinę situaciją, su kuria įstatymo siejamas tolesnis bylos nagrinėjimo negalimumas: bylą nutraukiant (CPK 293 straipsnis) arba pareiškimą paliekant nenagrinėtą (CPK 296 straipsnis). Abiem nurodytais atvejais priimamas ne tarpinis, o galutinis procesinis sprendimas, t. y. civilinė byla yra užbaigiama, tačiau priklausomai nuo bylos užbaigimo pagrindo įstatymo nustatyti skirtingi teismo procesinio sprendimo teisiniai padariniai. Bylą nutraukus, joje dalyvavę asmenys netenka teisės vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 294 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu nutartis pareiškimą palikti nenagrinėtą pagal įstatymą neužkerta suinteresuotam asmeniui kelio vėl kreiptis į teismą su ieškinio pareiškimu bendra tvarka, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 297 straipsnio 2 dalis), t. y. asmuo paprastai išsaugo teisę į pažeistos teisės gynybą teisme. Dėl šios priežasties byloje, kuri užbaigta teismui priėmus nutartį pareiškimą palikti nenagrinėtą, proceso atnaujinimas būtų galimas tik išskirtiniu atveju – jeigu būtų konstatuota, jog galbūt neteisėta teismo nutartis užkerta kelią asmeniui apginti savo pažeistas teises ar interesus, naudojantis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais ar kreipiantis į teismą iš naujo. Ieškinio senaties pabaiga nėra juridinis faktas, savaime lemiantis teismo sprendimą dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).
27. Patikslintame prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas nurodo, kad prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1946-852/2021, kurioje 2021 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties dalis, kuria dalį ieškinio reikalavimų buvo atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi, kuria klausimas dėl šių ieškinio reikalavimų priėmimo grąžintas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (šios nutarties 9, 14, 15 punktai). Taigi, byla, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjo ieškinio priėmimo klausimas, yra užbaigta dviem įsiteisėjusiomis nutartimis: Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti dalį ieškinio kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi, kuria kita ieškinio dalis laikyta nepaduota ir grąžinta ieškovui dėl to, kad teismo nustatytu terminu nebuvo pašalinti ieškinio trūkumai (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 3 dalis). Iš patikslinto prašymo atnaujinti procesą argumentų darytina išvada, kad procesą prašoma atnaujinti visoje byloje, t. y. dėl abiejų įsiteisėjusių Vilniaus apygardos teismo nutarčių.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl to, kad jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir teismo nutartis nutraukti bylą, t. y. šia nutartimi apskritai užkertamas kelias teisme nagrinėti kilusį ginčą iš esmės. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas iš esmės atitinka CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtintą bylos nutraukimo pagrindą. Taigi, proceso atnaujinimas dėl bylos dalies, užbaigtos įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi, nustačius įstatyme įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus, yra galimas.
29. Teismo nutartimi, kuria ieškinys grąžintas ieškovui dėl to, kad teismo nustatytu terminu nebuvo pašalinti ieškinio trūkumai, nėra užkertamas kelias ieškovui kreiptis į teismą iš naujo įstatymų nustatyta tvarka. Šios nutarties sukeliamos teisinės pasekmės prilygsta teismo nutarties, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, teisinėms pasekmėms (CPK 296 straipsnio 11 punktas, 297 straipsnio 2 dalis), todėl proceso atnaujinimas byloje (dėl jos dalies), užbaigtoje tokia nutartimi, būtų galimas tik nustačius išimtines aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas teigti, kad pareiškėjo teisės negali būti apgintos kitu būdu nei taikant proceso atnaujinimo institutą (šios nutarties 26 punktas).
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia išimtinė situacija. Nors Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis neužkerta kelio ieškovui tuos pačius ieškinio reikalavimus pareikšti iš naujo inicijuojant naują civilinę bylą, EŽTT 2025 m. spalio 7 d. sprendime byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 38687/22, konstatuodamas pareiškėjo teisių pažeidimą, be kita ko, pažymėjo, kad vidaus teismai neįvertino pareiškėjo situacijos kaip visumos, o jo nusiskundimus nagrinėjo atskirai (šios nutarties 20 punktas). Atnaujinęs procesą tik dėl bylos dalies, užbaigtos įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi, teismas, iš naujo spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, galėtų iš naujo spręsti tik dėl tų ieškinio reikalavimų, kuriuos buvo atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Kadangi naujų ieškinio reikalavimų pareiškimas šioje proceso stadijoje nėra galimas (CPK 370 straipsnio 4 dalis), tokia situacija užkirstų kelią teismui, iš naujo sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, vertinti pareiškėjo anksčiau pareikštų reikalavimų visumą. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju galimas proceso atnaujinimas ir dėl bylos dalies, užbaigtos įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi.
Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino
31. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, teismas nutartimi atnaujina procesą, kai nustato, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
32. CPK 368 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (1 dalis); prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (2 dalis).
33. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu – kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika. Pagal Konvencijos 46 straipsnio 1 dalį aukštosios susitariančiosios šalys įsipareigoja paklusti galutiniam Teismo sprendimui kiekvienoje byloje, kurioje jos yra šalys. Taigi, tuo atveju, kai prašyme atnaujinti procesą remiamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie galutinį EŽTT sprendimą, kuriuo jis remiasi kaip proceso atnaujinimo pagrindu.
34. Remiantis Konvencijos 42 straipsniu, Rūmų sprendimai tampa galutiniais pagal 44 straipsnio 2 dalies sąlygas, t. y. a) kai šalys pareiškia, jog jos neprašys, kad byla būtų perduota Didiesiems Rūmams, arba b) po trijų mėnesių nuo sprendimo dienos, jeigu nebuvo pateiktas prašymas perduoti bylą Didiesiems Rūmams, arba c) kada teisėjų sudėtis atmeta prašymą perduoti pagal 43 straipsnį.
35. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, grindžiamas EŽTT 2025 m. spalio 7 d. sprendimu byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 38687/22, teismui pateiktas 2025 m. lapkričio 17 d., t. y. dar iki to momento, kai nurodytas EŽTT sprendimas tapo galutinis. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas pateikė nepraleidęs įstatyme nustatyto termino.
Dėl pagrindo atnaujinti procesą, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktu
36. Proceso atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą buvo aiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-363/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-363/2008">3K-7-363/2008</a>; 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2010; 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-145/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-145/2014">3K-3-145/2014</a>). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Pareiškėjų nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, siekiant išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti.
37. Pagal Konvencijos 46 straipsnį, valstybės privalo vykdyti EŽTT priimtus sprendimus, prižiūrimos Europos Tarybos Ministrų Komiteto. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad, EŽTT priėmus sprendimą dėl žmogaus teisių pažeidimo, valstybė turi teisinę pareigą ne tik sumokėti EŽTT kaip teisingą atlyginimą priteistas sumas, bet taip pat privalo imtis bendro pobūdžio priemonių (pvz., teisės aktų, atitinkamos teismo praktikos keitimo) ir (arba), jeigu reikia, individualaus pobūdžio priemonių (pvz., proceso atnaujinimo), skirtų konstatuotam pažeidimui nutraukti ir jo pasekmėms atlyginti taip, kad kiek įmanoma būtų atkurta situacija, buvusi iki pažeidimo (EŽTT 2000 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Scozzari ir Giunta prieš Italiją, peticijų Nr. 39221/98 ir 41963/98; 2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Ila?cu ir kiti prieš Moldovą ir Rusiją, peticijos Nr. 48787/99; 2006 m. sausio 26 d. sprendimas byloje Lungoci prieš Rumuniją, peticijos Nr. 62710/00). Iš esmės EŽTT konstatuoto pažeidimo pobūdis lemia galimybę atnaujinti bylos nagrinėjimą nacionaliniu lygiu ir kiekvienu atveju proceso atnaujinimo poreikis turėtų būti vertinamas pagal individualią situaciją, todėl kad ir kokie būtų Ministrų Komiteto kontrolės sprendimai vykdymo procedūroje, valstybė gali laisvai pasirinkti priemones ar būdus įsipareigojimams pagal Konvencijos 46 straipsnį įvykdyti, aišku, šie turi būti suderinami su EŽTT padarytomis išvadomis byloje (EŽTT 2000 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Scozzari ir Giunta prieš Italiją).
38. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu paskirtis – užtikrinti galimybę pašalinti Konvencijos pažeidimo padarinius, išlikusius po EŽTT sprendimo priėmimo. Dėl to proceso atnaujinimas nėra automatiška EŽTT sprendimo, kuriuo konstatuotas Konvencijos pažeidimas, pasekmė. Kiekvienu atveju esminis kriterijus, kuris turi būti įvertintas, – ar neatnaujinus proceso asmuo patirtų (patiria) nepatogumų, kurių neįmanoma išvengti kitaip, kaip tik atnaujinus procesą. CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka pagrindas gali būti konstatuotas tada, kai, EŽTT konstatavus Konvencijos pažeidimą, tam, kad pažeistos teisės būtų atkurtos neviršijant Konvencijoje ar valstybės vidaus įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių garantijų ribų, reikia taikyti papildomas nacionalines teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDQtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-404-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-404-969/2016">3K-3-404-969/2016</a>, 34, 35 punktai).
39. EŽTT 2025 m. spalio 7 d. sprendimu byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 38687/22, nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies („Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“) pažeidimą. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo bandymai pasiekti, jog vidaus teismai atliktų teisminę peržiūrą ir veiksmingai įvertintų bet kokias klaidas, kurios galėjo būti padarytos pakartotinio skyrimo į pareigas procedūros metu, sužlugo vidaus teismams nesugebėjus užtikrinti veiksmingos teisinės gynybos priemonės, tinkamos pareiškėjo skundui išnagrinėti iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas konstatuotas būtent civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, iš esmės dėl to, kad teismams atsisakius priimti pareiškėjo ieškinį iš pareiškėjo buvo atimta teisė į veiksmingą Prezidento diskrecijos įgyvendinimo peržiūrą, nurodytas pažeidimas gali būti pašalintas tik atnaujinus nurodytos civilinės bylos procesą ir iš naujo išsprendus pareiškėjo ieškinio priėmimo klausimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. ir 2022 m. gegužės 11 d. nutartimis (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00307-2021-0), yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo eigos ir bylos procesinės baigties
40. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-313/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-313/2011">3K-3-313/2011</a>).
41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad antrojoje ir trečiojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijose nagrinėtinų klausimų apimtis ir pobūdis lemia, kad paprastai atnaujinus procesą šalims turi būti sudaryta galimybė tinkamai pasiruošti atnaujintos bylos nagrinėjimui. Dėl šios priežasties CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, priėmęs nutartį atnaujinti procesą, teismas paskiria pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje datą. Kartu įstatyme nustatyta šios taisyklės išimtis – pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį, jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda nagrinėti bylą iš esmės. Taigi, pagal CPK nuostatas kitas teismo posėdis atnaujintos bylos procese gali būti neskiriamas, kai tiek šalys, tiek bylą nagrinėjantis teismas sutaria dėl to, jog papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-823/2020, 26 punktas).
42. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl galimybės taikyti CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatytą išimtį, svarbu įvertinti ir tai, ar, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo priežastį, reikalingas papildomų aplinkybių tyrimas. Jei šalys teikė atsiliepimus ir išsakė dėl to savo argumentus, o pagrindas, pagal kurį atnaujinamas procesas, nereikalauja nustatyti naujų aplinkybių, teikti naujų įrodymų ir jų tirti, siekiant operatyvumo, proceso ekonomiškumo, galimas CPK 370 straipsnio 4 dalyje nurodytos išimties taikymas ir abiejų klausimų išsprendimas vienu metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-378/2021, 32, 36 punktai).
43. Nagrinėjamoje byloje procesas atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą teismams sprendžiant pareiškėjo ieškinio priėmimo klausimą. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą, papildomas faktinių aplinkybių tyrimas nėra reikalingas, pareiškėjas savo argumentus yra išsamiai išdėstęs patikslintame prašyme dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, siekiant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, galimas CPK 370 straipsnio 4 dalyje nurodytos išimties taikymas, sujungiant antrąją ir trečiąją proceso atnaujinimo stadijas.
44. CPK 371 straipsnio 1 dalyje nustatytos teismo teisės išnagrinėjus bylą po proceso atnaujinimo. Pagal ją, teismas turi teisę: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; 3) priimti naują sprendimą (nutartį). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios.
45. Minėta, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi dalį pareiškėjo ieškinio reikalavimų atsisakyta priimti kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka, o kita dalis ieškinio grąžinta pareiškėjui įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi, pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus teismo nurodytų trūkumų. EŽTT 2025 m. spalio 7 d. sprendimu byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 38687/22, konstatuota, kad konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis pareiškėjo, teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančio kandidato į teisėjus, pašalinimas iš (pakartotinio) paskyrimo procedūros, nenustačius teisminės peržiūros galimybės, negali būti laikomas atitinkančiu teisinės valstybės interesus; galimybės pareiškėjui kreiptis į teismą nesudarymas nagrinėjamu atveju nėra pateisintas objektyviais valstybės interesų pagrindais. EŽTT sprendime taip pat konstatuota, kad vidaus teismai nepagrįstai neįvertino pareiškėjo situacijos kaip visumos, o jo ieškinio reikalavimus nagrinėjo atskirai, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo situacija turi būti atskirta nuo atvejų, susijusių su skyrimu į teisėjus pirmą kartą, t. y. atvejų, susijusių su asmenimis, dar nepriklausančiais teismų sistemai.
46. EŽTT sprendime nustatyti pažeidimai leidžia daryti išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. ir 2022 m. gegužės 11 d. nutartimis pareiškėjo ieškinio priėmimo klausimas buvo išspręstas netinkamai, be kita ko, neišsiaiškinus pareiškėjo reiškiamų reikalavimų esmės. Tai sudaro pagrindą nurodytus procesinius sprendimus panaikinti.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 371 straipsnio 1 dalyje nustatytos teismo teisės išnagrinėjus bylą po proceso atnaujinimo turi būti aiškinamos, be kita ko, atsižvelgiant į teismo, kuriame sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas, kompetenciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškinį, negali pats priimti sprendimo, kuriuo būtų išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, kadangi su ieškinio priėmimu susijusių klausimų sprendimas priskirtinas pirmosios instancijos, o ne kasacinio, teismo kompetencijai. Dėl šios priežasties panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti Vilniaus apygardos teismui, kuris tą turi daryti atsižvelgdamas į EŽTT 2025 m. spalio 7 d. sprendime byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 38687/22, pateiktus išaiškinimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 368 straipsnio 1 dalimi, 370 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Pareiškėjo E. M. patikslintą prašymą atnaujinti procesą patenkinti. Atnaujinti procesą civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. ir 2022 m. gegužės 11 d. nutartimis (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00307-2021-0).
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties dalį, kuria E. M. ieškinio reikalavimus atsisakyta priimti kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka, ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 nutartį, kuria likusi ieškinio reikalavimų dalis grąžinta pareiškėjui, ir perduoti Vilniaus apygardos teismui E. M. ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gražina Davidonienė
Algirdas Taminskas
