Baudžiamoji byla Nr. 2K-62-1073/2023
Teisminio proceso Nr. 1-49-1-00021-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.15.4
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,
nuteistojo A. Š. (A. Š.) gynėjui advokatui Laimonui Judickui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. ir jo gynėjo advokato Laimono Judicko kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžio.
Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu A. Š. išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu panaikinta Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalis dėl A. Š. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 194 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – A. Š. nuteistas pagal BK 194 straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.
Konfiskuoti planšetinis kompiuteris „Huawei T1-821L“ ir nešiojamasis kompiuteris „Samsung NP –R40“, serijos Nr. ZQZO93EZ00021H.
Kita nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. Š. nuteistas už tai, kad nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, tačiau ne vėliau kaip nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 13 d., (duomenys neskelbtini), neteisėtai komercijos tikslais pašalino autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų jų teisėms apsaugoti naudojamas technines apsaugos priemones, pašalinimui naudodamas kompiuterinę įrangą su specialia programine įranga (cwdw, EMPCS, newcs, oscam48, oscamhd, oscam-vip, OSCam-ymod, wicardd ir pan.), su kuria prisijungusiems palydovinės TV imtuvams, kurių kortelių modulio emuliavimo programinė įranga (wicardd-mipsel, wicard-sh4, MgCamd 1.35 ir pan.) įgalina iš TV imtuvų tam tikrais protokolais (newcamd, cs378x, camd3, cccam ir pan.) tos įrangos sąrankoje nustatytomis prisijungimo paskyromis jungtis prie serverių, suteikė prieigą prie bendrinamos (įdėtos į serverio kortelių modulį arba iš trečiųjų šalių kaskadinamos) dekodavimo kortelės, kurioje dekoduojami mokamų palydovinės televizijos „HD NTV Plus“, „Tricolor TV“, „Viasat Balticum“, „Raduga TV“, „XTRA TV“, „Redlight TV + HD“ paketų kanalų turinio apsaugos raktai, taip neteisėtai atkoduodamas palydovinės televizijos signalą kitų asmenų imtuvuose, neteisėtai tiksliai nenustatytam vartotojų skaičiui (2014 m. lapkričio 26 d. – 2016 m. kovo 9 d. sukurtose programos EMPCS klientų lentelėse nustatyta 687 vnt. unikalių klientų paskyrų; 2014 m. gruodžio 12 d. – 2016 m. kovo 1 d. sukurtose programos EMPCS klientų lentelėse nustatyta 150 vnt. unikalių klientų paskyrų) už piniginį atlygį – vartotojų vykdomus periodinius mokėjimus – vykdė retransliavimui prilyginamą veiką – suteikė galimybę matyti mokamos palydovinės televizijos „HD NTV Plus“, „Tricolor TV“, „Viasat Balticum“, „Raduga TV“, „XTRA TV“, „Redlight TV + HD“ programų paketus, vartotojams neįsigyjant šių paketų atkodavimo kortelių ir nesudarant sutarčių su šių mokamos palydovinės televizijos programų tiekėjais.
2. Be to, A. Š. išteisintas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. Š. techninių apsaugos priemonių nepašalino, o tik suteikė galimybę gauti prieigą prie sąlygine prieiga apsaugotų programų, yra nepagrįsta byloje ištirtais įrodymais, yra klaidinga, nes iš esmės prieštarauja ne tik liudytojų parodymams, bet ir pateiktoms specialistų išvadoms, specialistų paaiškinimams ir kitai bylos medžiagai.
4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, nustatė, kad A. Š., su specialia programine įranga atkoduodamas palydovinės TV signalą kitų asmenų imtuvuose, pašalino autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų teisėms apsaugoti naudojamas technines apsaugos priemones ir suteikė nenustatytam vartotojų skaičiui galimybę matyti mokamos palydovinės televizijos programų paketus, vartotojams neįsigyjant šių paketų atkodavimo kortelių ir nesudarant sutarčių su šių mokamos palydovinės televizijos programų tiekėjais. Byloje nustatyta, kad A. Š. už tai gavo piniginį atlygį, t. y. vykdomus periodinius mokėjimus, todėl asmenys, kuriems jis suteikė tokias nelegalias paslaugas, neįsigijo legalių palydovinės TV paketų atkodavimo kortelių iš oficialiai tokią veiklą vykdančių juridinių asmenų, nesudarė sutarčių su mokamos palydovinės televizijos programų tiekėjais. Teisėjų kolegija nusprendė, kad A. Š. vykdė neteisėtą veiklą, kuri nėra TV programų retransliavimas, bet pagal savo pobūdį prilygintina retransliavimui, nes dėl šios veikos tretieji asmenys neteisėtai naudojosi mokamomis TV programomis. Vykdydami tokią veiklą legaliai juridiniai asmenys moka licencinius mokesčius per kolektyvinio administravimo organizacijas LATGA, AGATA ir AVAKA, kurios sumoka autoriams ir atlikėjams už jų kūrinių panaudojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, neteisėtai užsiimant tokia retransliavimui prilyginama veika yra padaroma žalos intelektinės nuosavybės kūrinių autorių ir gretutinių teisių turėtojams, kurių teises pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (toliau – ATGTĮ) administruoja kolektyvinio administravimo organizacijos, bei transliuojančioms organizacijoms (transliuotojams), kurios sudaro sutartis su retransliuotojais dėl TV programų retransliavimo teisių. Legaliai transliuoti ir retransliuoti TV programas bei užsiimti tokia veikla gali tik juridiniai asmenys, taigi A. Š. vykdoma veikla yra neteisėta ir ją vykdant buvo pažeistos autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų teisės bei transliuojamų kūrinių autorių teisės gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą. Įvertinus tai, padaryta išvada, kad A. Š. veika atitinka BK 194 straipsnio 1 dalies požymius.
5. Teisėjų kolegija susiaurino A. Š. pareikšto kaltinimo ribas, nustatė, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos užbaigimo laikas yra kratos pas A. Š. padarymo laikas – 2016 m. kovo 13 d. Taip pat nustatė, kad nepagrįstai buvo inkriminuotas tikslas teikti mokamas palydovinės televizijos retransliavimo paslaugas ir kitos kaltinime nurodytos aplinkybės, susijusios su televizijos transliavimu ir retransliavimu, t. y. kad A. Š. retransliavo mokamos palydovinės televizijos programų paketus.
III. Kasacinio skundo argumentai
6. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. ir jo gynėjas advokatas L. Judickas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Š. nuteistas pagal BK 194 straipsnio 1 dalį, ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendį, kuriuo A. Š. išteisintas pagal BK 194 straipsnio 1 dalį. Kasatorius skunde nurodo:
6.1. Skundžiamas nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 331 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 305 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išvados dėl A. Š. kaltės padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad kasatorius pašalino palydovinės televizijos transliuotojų naudojamas technines apsaugos priemones, yra nepagrįstos ir prieštarauja pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytoms aplinkybėms. Išvados, jog kasatorius turėjo specialią įrangą, padarytos remiantis prielaidomis. Byloje kasatorius neigė, kad jis tinklalapyje paskelbė informaciją apie įrangą, skirtą koduotiems palydoviniams TV kanalams nelegaliai atkoduoti. Byloje liko nepašalintų abejonių, kad šį skelbimą galėjo įdėti bet kas kitas, o ne kasatorius. Bylos duomenimis, liko nenustatyta, jog kasatorius būtų turėjęs įrangą, skirtą koduotiems palydoviniams TV kanalams nelegaliai atkoduoti, apeinant TV programų teisių valdytojų naudojamas kodavimo sistemas (angl. card sharing), ar nuosavą serverį, iš kurio būtų teikęs „card sharing“ paslaugas ar palydovinės televizijos atrakinimo raktus. Nėra galima daryti neabejotinos išvados, kad būtent iš serverio su išoriniu adresu (duomenys neskelbtini) buvo siunčiami dekodavimo raktai, skirti mokamos palydovinės televizijos signalams nelegaliai dekoduoti. Skundžiamame nuosprendyje pagrindžiant kaltinimus pagal BK 194 straipsnio 1 dalies požymius iš esmės vadovautasi bendrovės „AS Viasat“ 2017 m. sausio 18 d. pažymoje pateiktu abstrakčiu „card sharing“ reiškinio apibūdinimu, tačiau visiškai nevertinti kasatoriaus byloje teikti techninio pobūdžio paaiškinimai dėl jam pareikštų kaltinimų nepagrįstumo. Byloje nustatyta, jog A. Š. prekiavo UAB „Y“ tiekiamais palydoviniais imtuvais ir palydovinės televizijos įranga, kuria prekiavo ir UAB „S“. Byloje nebuvo nustatyta, kad kasatoriaus parduodamų palydovinės televizijos imtuvų (imtuvinių derintuvų) prekyba būtų neteisėta ar kad imtuvai būtų negalimi naudoti. Be to, kaltinimuose nurodytą programinę įrangą galima atsisiųsti be jokių apribojimų internetu. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi eksperto Vytauto Vaitiekūno paaiškinimais. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą byloje pateikęs ekspertas V. Vaitiekūnas pripažino, kad apie „card sharing“ reiškinį specialių žinių neturi, todėl išvadai pagrįsti rėmėsi „Google“ informacinėje sistemoje pateiktais duomenimis ir analizavo internete esančius duomenis apie „card sharing“ reiškinį. Apeliacinės instancijos teisme duoti paaiškinimai apie galimą techninių apsaugos priemonių neteisėtą pašalinimą yra abstraktūs ir grindžiami byloje esančiu kasatoriaus ir nenustatytų asmenų „Skype“ programa susirašinėjimu. UAB „T“ technikos direktoriaus Daliaus Kazlausko 2016 m. liepos 18 d. išvada neatitiko BPK 90 straipsnio reikalavimų.
6.2. Byloje liko nenustatyti autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai, kurių teisės galimai buvo pažeistos pagal BK 194 straipsnio 1 dalį. Subjektu, kurio teisės pažeistos, pripažinti transliuojamų kūrinių autoriai ir kolektyvinio administravimo asociacijos. Skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai išplėstas ratas subjektų, kurie gali būti laikomi asmenimis, kurių autorių teisės ir (ar) gretutinės teisės buvo pažeistos. Pagal BK 194 straipsnio 1 dalį objektu būtų galima pripažinti asmenis, kuriems buvo pašalintos bet kokios techninės apsaugos priemonės, kurias autorių teisių ar gretutinių teisių subjektai naudoja savo teisėms įgyvendinti ar apsaugoti. Tai reiškia, kad byloje turėjo būti nustatytas konkretus subjektas, kurio techninės apsaugos priemonės buvo pašalintos. Byloje nenustatyta, kad būtų buvusios pažeistos transliuojamų kūrinių autorių ir kolektyvinio administravimo asociacijų techninės apsaugos priemonės. Šiuo atveju pagal veikos inkriminuojamus požymius tokie subjektai galėtų būti transliuotojų ir retransliuotųjų organizacijos (mokamos palydovinės televizijos programų transliuotojai ir retransliuotojai). Taigi, išplėtus veikos pagal BK 194 straipsnio 1 dalį požymio – objekto apimtį, šio požymio nesusiejus su veikos dalyku, dėl to padarytos nepagrįstos išvados dėl subjektų, kurių teisės galimai buvo pažeistos pagal BK 194 straipsnio 1 dalį.
6.3. Kasatorius nesutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentais dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo ir taikymo. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 15310 straipsnio 1 dalies dispozicija iš esmės sutampa su BK 194 straipsnio 1 dalies požymiais ir įstatymo ginama vertybe. Tiek ATPK 153¹⁰ straipsnio 1 dalyje, tiek BK 194 straipsnio 1 dalyje inkriminuojamas veikos sudėties požymis – komercijos tikslas. Byloje nėra duomenų, kad A. Š. būtų gaminęs, platinęs, importavęs (eksportavęs) ar laikęs prietaisus ar kompiuterinę įrangą, kurie suteikia galimybę pašalinti technines apsaugos priemones. Taigi pagal faktines aplinkybes vertinant kasatoriaus veiksmus dėl galimos mokamos palydovinės televizijos suteikimo matyti, jog veika turi būti vertinama pagal administracinės teisės normas.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo A. Š. ir jo gynėjo advokato L. Judicko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio ir kitų sprendimo turiniui keliamų BPK reikalavimų taikymo
8. Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
9. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Reikalavimas išsamiai nustatyti bylos aplinkybes pažeidžiamas, kai teismo išvados daromos nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų duomenų; klaidingai pasisakant dėl atskirų įrodymų turinio ar įrodymų tarpusavio ryšio. Tai reiškia, kad teismas, vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku: 1) kad yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir 2) kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. darytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringų duomenų, teismo baigiamajame akte turi būti nurodyta, kodėl teismas išvadas grindžia vienais įrodymais ir reikšmingais nustatant tiesą byloje nelaiko kitų įrodymų. Reikalavimas vertinant įrodymus vadovautis įstatymu reiškia, kad teismo išvados negali būti grindžiamos duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, ar įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka minėtus reikalavimus. Spręsdamas klausimą dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, teismas turi patikrinti, ar duomenys susiję su nagrinėjama byla, ar duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, ar laikytasi reikalavimo duomenis rinkti teisėtais būdais, ar duomenų patikimumas patikrintas BPK nustatytais proceso veiksmais.
10. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), neturi pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, esmingai pažeidė pirmiau nurodytas įrodymų vertinimo taisykles. Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, siekdamas išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, iš naujo įvertino byloje esančius įrodymus. Kasacinio skundo teiginius, jog išvados apie A. Š. kaltę paremtos prielaidomis, paneigia apeliacinės instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įrodymais pripažinti duomenys, kurie pagrįstai pripažinti pakankamais bei patikimais, sudarančiais nuoseklią ir logišką grandinę A. Š. kaltei pagal BK 194 straipsnio 1 dalį nustatyti ir pagrįsti.
12. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nusikalstamos veikos sudėties, įtvirtintos BK 194 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės požymių realizavimas A. Š. veikoje nustatytas išvadas grindžiant tinklalapiuose paskelbta informacija apie siūlomą įrangą, joje esančiu elektroninio pašto adresu, susietu su A. Š., specialistų V. Vaitiekūno ir D. Kazlausko paaiškinimais, tyrėjo G. Sirdėdo tarnybiniu pranešimu, duomenimis apie A. Š. susirašinėjimus „Skype“, „Viber“ programomis apie mažiausiai keturiolikos televizijos kanalų paketų pirkimą, pardavimą, dalijimąsi, programine įranga, rasta kratos metu nuteistojo kompiuteryje „Samsung NP-R40?“, planšetėje, nuotraukų kataloguose rastomis mokamų televizijų kortelių nuotraukomis, informacija apie klientų ir A. Š. maršrutizatorių IP adresų sąsajas. Teismas atsižvelgė į paties A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad pastarasis pripažino, jog internete buvo įdėjęs skelbimą dėl televizijos paketų instaliavimo, taip pat daugiau nei dvidešimties liudytojų parodymus apie naudojimąsi A. Š. teikiamomis televizijos paslaugomis ir už jas atliekamus mokėjimus. Šie bylos duomenys kasacine tvarka skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aptarti, sugretinti ir pasisakyta dėl jų įrodomosios reikšmės nustatant įrodytomis pripažintas aplinkybes.
13. Be kita ko, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, kurį kasatoriai prašo palikti galioti, dėl veikos, nurodytos BK 194 straipsnio 1 dalyje, lėmė tik netinkamo techninių apsaugos priemonių neteisėto pašalinimo požymio aiškinimas, kuris apeliacinės instancijos teismo ištaisytas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, kratos protokolais, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 29 d. specialisto išvada Nr. SI-5 ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus specialisto 2018 m. kovo 30 d. išvada Nr. 11-961(16), 11-1673(16), konstatavo, jog A. Š. komercijos tikslais laikė ir naudojo programinę įrangą, suteikiančią galimybę neteisėtai gauti prieigą prie už mokestį teikiamų apsaugotų paslaugų, ir už mokestį teikė asmenims neteisėtą prieigą prie palydovinės televizijos apsaugotų mokamų programų. Taigi iš esmės tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų įrodymų vertinimas dėl bylos faktinių aplinkybių nustatant A. Š. veiką nesiskiria.
14. Kasacinio skundo argumentai, kuriais siekiama pagrįsti minėtus esminius BPK reikalavimų pažeidimus, pateikiami atsietai nuo byloje ištirto įrodymų viseto, keliant abejonių pavieniais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis, taip pat šias vertinant ir fragmentiškai. Antai teigiama, kad kasatorius nedėjo skelbimų apie koduotų televizijos kanalų atkodavimą, nuteistasis neturėjo techninių galimybių vykdyti šiam inkriminuotos veikos, inkriminuojama veika grindžiama tik susirašinėjimu su nenustatytais byloje asmenimis. Tačiau šiuos selektyviai parinktus gynybos versiją neva patvirtinančius teiginius paneigia jau aptartas duomenų, pripažintų įrodymais, visetas – kaip antai A. Š. veikimas pašalinant technines apsaugos priemones yra nustatytas ne tik pokalbių programose rastais susirašinėjimo duomenimis, bet ir kratos metu paimtose laikmenose rasta programine įranga, kuri naudojama palydovinės televizijos imtuvuose, norint gauti, priimti ar naudoti iš „card sharing“ serverių dekodavimo raktus ir nelegaliai dekoduoti mokamos televizijos signalus. Byloje taip pat nustatytas A. Š. faktinis veikimas kuriant prisijungimus, vartotojų sąsajas šiems atidarant ar uždarant tam tikrų kanalų priėjimo teises, klientų periodiškas mokėjimas už suteikiamas paslaugas.
15. Kaip nepagrįsti atmetami ir kasatorių teiginiai dėl A. Š. prekybos palydoviniais imtuvais, programinės įrangos neriboto prieinamumo ir pasiekiamumo internete. Pažymėtina, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 194 straipsnio 1 dalį programinės įrangos įgijimo būdas reikšmės neturi, nėra svarbu, ar ją galima gauti be apribojimų, nemokamai. Be to, kaltinime inkriminuotas išskirtinai techninės apsaugos priemonių, kurias autorių teisių ar gretutinių teisių subjektai naudoja savo teisėms įgyvendinti ar apsaugoti, pašalinimas, ne disponavimas atitinkamomis programomis ar prekyba palydoviniais imtuvais, todėl minėti teiginiai neturi reikšmės nustatant A. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius, taigi ir grindžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies normos reikalavimo pažeidimą.
16. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo teiginiais dėl neobjektyvaus D. Kazlausko 2016 m. liepos 18 d. išvados vertinimo. Specialisto D. Kazlausko išvada BPK prasme nėra nei ekspertizės aktas (BPK 88 straipsnis), nei specialisto išvada (BPK 90 straipsnis), todėl ji buvo tiriama ir vertinama kaip konsultacinė išvada, surašyta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, 2K-465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-122-303/2020 ir kt.), kartu su kitais įrodymais. Konsultacinė išvada gali būti pripažinta įrodymu baudžiamojoje byloje, jeigu atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobūdžio įrodymams keliamus reikalavimus. Tais atvejais, kai konsultacinė išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti paprastai į teismo posėdį kviečiami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą ir konsultacinę išvadą pateikę asmenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-211-895/2018, 2K-10-648/2022). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino D. Kazlausko kompetenciją, išsilavinimą, darbo pobūdį, o šio konsultacinę išvadą patvirtino ir specialisto V. Vaitiekūno teikta išvada, todėl šios konsultacinės išvados pripažinimas įrodymu atliktas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl ja vadovautasi buvo pagrįstai.
17. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Kasatoriai, be jau aptartų kasacinio skundo argumentų, teikia savus techninio pobūdžio paaiškinimus, ginčija atliktą įrodymų vertinimą ir jų pagrindu padarytas išvadas, dėsto abejones dėl įrodymų vertinimo, teikia išvadas dėl jų prieštaringumo. Tokie teiginiai, susiję su įrodymų vertinimu ir teismo išvadų kvestionavimu, nelaikytini kasacijos dalyku, todėl paliekami nenagrinėti.
18. Kasaciniame skunde taip pat nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu įvertinusi skundo argumentus dėl įrodymų ištyrimo bei vertinimo taisyklių nesilaikymo ir nenustačiusi pažeidimų, konstatuoja, kad surašydama nuosprendį apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laikėsi ir turiniui keliamų BPK reikalavimų, kadangi skundžiamame teismo nuosprendyje išvados nekelia abejonių.
19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų esminiai, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ar kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, nepadaryta.
Dėl BK 194 straipsnio 1 dalies taikymo
20. Kasatoriai netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą grindžia tuo, jog skundžiamu teismo sprendimu nepagrįstai išplėsta nusikalstamos veikos objekto apimtis – subjektų, kurie gali būti laikomi asmenimis, kurių autorių teisės ar gretutinės teisės buvo pažeistos, ratas, taip pat byloje, anot kasatorių, nenustatyta, kad būtų pažeistos transliuojamų kūrinių autorių ir kolektyvinio administravimo asociacijų techninės apsaugos priemonės.
21. Visų pirma pažymėtina, kad kasaciniame skunde netinkamai perteikta nusikalstamos veikos, nurodytos BK 194 straipsnio 1 dalyje, objekto samprata. Ši aiškinama taip, kad BK 194 straipsnio 1 dalies prasme objektu pripažintini konkretūs asmenys, kuriems buvo pašalintos bet kokios techninės apsaugos priemonės, kurias autorių teisių ar gretutinių teisių subjektai naudoja savo teisėms įgyvendinti ar apsaugoti. Kita dalis teiginių, kurie yra išimtinai susiję su įrodymų vertinimu, nuteistojo pozicijos perteikimu dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kaip jau minėta, nesudaro kasacijos pagrindo, todėl paliekami nenagrinėti.
22. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, BK 194 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties vienu iš elementų, t. y. objektu, yra laikomas teisinis gėris, į kurį kėsinamasi šiuo nusikaltimu, specifiškai šiuo atveju – asmens santykis su teisiniu gėriu, bet ne pats asmuo ar teisių subjektas. Pažymėtina, kad tikslus subjekto, kurio autorių teisės ir (ar) gretutinės teisės pažeistos, nustatymas turi reikšmės identifikuojant šios nusikalstamos veikos prigimtį, turinį bei formą. Šiuo klausimu jau pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 15 d. nutartyje, kuria ši byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, – BK 194 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų objektas – intelektinės nuosavybės teisiniai santykiai, susiję su autorių teisių ar gretutinių teisių įgyvendinimu ir apsauga. Taigi, sprendžiant atsakomybės pagal BK 194 straipsnio 1 dalį klausimą, būtina išsiaiškinti ir nustatyti faktines aplinkybes, atskleidžiančias subjektų, kurių teisės pažeidžiamos, veiklos esmę, iš atitinkamos teisėtos veiklos išplaukiančių įstatymo ginamų teisių turinį, kuris gali būti nustatomas ir aiškinamas atsižvelgiant kompleksiškai ir į ATGTĮ nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM3LTIyMi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-137-222/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-137-222/2020">2K-137-222/2020</a>).
23. ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, jog autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete). Atitinkamai ATGTĮ 39 straipsnio 2 dalis nustato, kad aptariamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtines teises autorius gali perduoti kitiems asmenims pagal autorinę sutartį dėl teisių perdavimo arba suteikti pagal autorinę licencinę sutartį. Be to, kūrinių ir gretutinių teisių objektų retransliavimo paslaugoms, taip pat kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam paskelbimui arba padarymui viešai prieinamų teikiant retransliavimą papildančias internetines paslaugas privalomai taikomas kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas (ATGTĮ 65 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktai). Savo ruožtu tais atvejais, kai autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas nėra suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai administruoti jo išimtinę teisę leisti retransliuoti, teikti retransliavimą papildančias internetines paslaugas ar viešai paskelbti per signalų skleidėjus kūrinį ar gretutinių teisių objektą, laikoma, kad tokius įgaliojimus turi kolektyvinio administravimo organizacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises (ATGTĮ 65 straipsnio 3 dalis). Paminėtina ir tai, jog, vykdydamos kolektyvinio administravimo veiklą, kolektyvinio administravimo organizacijos įstatymo yra įpareigotos veikti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų interesais (ATGTĮ 67 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Taigi, autorius gali autorinėmis sutartimis suteikti teises pasinaudoti šiuo kūriniu tretiesiems asmenims, o tais atvejais, kai autorius pats negali įgyvendinti visų teisių į kūrinius, kai kurias turtines autorių teises įgyvendina autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacijos.
24. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad A. Š., su specialia programine įranga atkoduodamas palydovinės TV signalą kitų asmenų imtuvuose, pašalino autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų teisėms apsaugoti naudojamas technines apsaugos priemones ir suteikė nenustatytam vartotojų skaičiui galimybę matyti mokamos palydovinės televizijos „HD NTV Plus“, „Tricolor TV“, „Viasat Balticum“, „Raduga TV“, „XTRA TV“, „Redlight TV + HD“ programų paketus, vartotojams neįsigyjant šių paketų atkodavimo kortelių ir nesudarant sutarčių su šių mokamos palydovinės televizijos programų tiekėjais, taip vykdydamas retransliacijai prilyginamą veiklą.
25. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų teises ir jų apimtį, nustatė, jog teisėtai retransliavimo veiklą vykdantiems subjektams kyla pareiga mokėti licencinius mokesčius – už autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojimą retransliavimui, kuris mokamas Lietuvoje veikiančioms kolektyvinio administravimo asociacijoms Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių agentūrai (toliau – LATGA), Lietuvos gretutinių teisių asociacijai (toliau – AGATA) ir Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijai (toliau – AVAKA), kadangi šios privalomai administruoja retransliavimo teisę. Su visomis šiomis asociacijomis retransliuotojai sudaro bendrą licencinę sutartį, pagal kurią moka sutartyje nustatytą atlyginimą už minėtų organizacijų administruojamą repertuarą savo retransliacijoje. Taigi vykdant retransliavimo veiklą legaliai yra mokami licenciniai mokesčiai per kolektyvinio administravimo organizacijas LATGA, AGATA ir AVAKA, kurios sumoka autoriams ir atlikėjams už jų kūrinių panaudojimą. A. Š. specialia programine įranga atkoduojant palydovinės TV signalą kitų asmenų imtuvuose ir sudarant galimybę matyti mokamos palydovinės televizijos programų paketus, t. y. neapskaitytiems abonentams suteikiant prieigą prie nurodytų kanalų, iš esmės sukuriama situacija, kai autoriai gauna mažiau atlyginimo, o tai yra viena iš autorių teisių pažeidimo formų. Kaip minėta šios nutarties 23 punkte, tokio pobūdžio pažeidimą galima konstatuoti ir autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacijų atžvilgiu.
26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 194 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektas nebuvo išplėstas. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai atskleidė autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų veiklos esmę bei šių įstatymo ginamų teisių turinį, ji, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, tiksliai atspinti nusikalstama veika keliamą grėsmę intelektinės nuosavybės teisiniams santykiams, susijusiems su autorių teisių ar gretutinių teisių įgyvendinimu ir apsauga. Byloje nustatytos panaikintos techninės apsaugos priemonės, kurios saugo ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas autorių turtines teises, tarnauja tiek kūrinių autoriams, tiek kolektyvinio administravimo organizacijoms, todėl teismo išvados atitinka ATGTĮ nuostatas. Atitinkamai nustatytos ir visos įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, reikšmingos BK 194 straipsnio 1 daliai taikyti, A. Š. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 194 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai.
Dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo pagal ATPK 15310 straipsnio 1 dalį
27. Pagal BK 194 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties aprašymo konstrukciją, joje įtvirtinta sudėtinga nusikalstamos veikos sudėtis su alternatyviais veiksmais, taigi bent vieno iš šių alternatyvių veiksmų padarymas sudaro baigtos nusikalstamos veikos sudėtį. BK 194 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už dvi alternatyvias nusikalstamas veikas: neteisėtą pašalinimą bet kokių techninių apsaugos priemonių, kurias autorių teisių ar gretutinių teisių subjektai naudoja savo teisėms įgyvendinti ar apsaugoti, arba komerciniais tikslais gaminimą, importavimą, eksportavimą, laikymą, gabenimą ar platinimą galimybę pašalinti tas technines apsaugos priemones suteikiančių prietaisų (dekoderių, dekodavimo kortelių ar kitokių prietaisų) arba programinės įrangos, slaptažodžių, kodų ar kitokių panašių duomenų.
28. A. Š. veikos padarymo metu galiojusio ATPK 15310 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už dekoderių, kitų dekoduojančių įrenginių ar programinės įrangos, kurie suteiktų galimybę neteisėtai gauti prieigą prie apsaugotųjų paslaugų, paprastai teikiamų už mokestį, gaminimą, laikymą, naudojimą, importavimą, eksportavimą, pardavimą, nuomą ar kitokį perleidimą, pakeitimą, instaliavimą arba prižiūrėjimą komerciniais tikslais, taip pat šios įrangos reklamavimą.
29. Pagal šių normų dispozicijas matyti, kad baudžiamosios bei administracinės atsakomybės atribojimo problema kyla tais atvejais, kai asmuo komerciniais tikslais disponuoja technines apsaugos priemones pašalinančiais prietaisais, programine įranga. Nagrinėjamoje byloje A. Š. inkriminuotas bei įrodytas šiose dispozicijose minėtų prietaisų ir programinės įrangos panaudojimas dekoduojant mokamų palydovinės televizijos kanalų turinio apsaugos raktus (neteisėtas autorių teisių ar gretutinių teisių techninių apsaugos priemonių pašalinimas). Tokia neteisėta veika kriminalizuota tik baudžiamajame įstatyme, todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. Š. (A. Š.) ir jo gynėjo advokato Laimono Judicko kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Alvydas Pikelis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
