Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo

(S) Nr. DOK-6090

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23728-2019-3

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2022 m. gruodžio 27 d. paduotu atsakovų R. M. ir V. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovai R. M. ir V. M. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria pakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir patenkintas ieškovės UAB „Lemastija“ ieškinys dėl atsakovams priklausančių žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant žemės sklypus ieškovei nuosavybės teise, o iš jos atsakovams priteisiant piniginę kompensaciją. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Atsakovų paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas CK 4.80 straipsnio nuostatas turėjo aiškinti ir taikyti kartu su nuosavybės apsaugą reglamentuojančiais tarptautiniais teisės aktais, kuriuose įtvirtinta, kad nuosavybės teisė gali būti ribojama tik tada, kai to reikalauja viešas interesas. Šalių teisiniai santykiai laikytini verslo teisiniais santykiais, nes tai apsprendžia žemės sklypo statusas. Atsakovai nuosavybę į žemės sklypo dalis įgijo atkūrus jiems nuosavybės teises, su žeme juos sieja emocinis ryšys, nes tai yra jų protėvių žemė ir jie siekia dalyvauti ieškovės versle. Ieškovė yra privatus verslo subjektas, siekianti išimtinai komercinių tikslų (gauti maksimalų pelną). Byloje nėra duomenų, kad ji siekia atidalyti žemės sklypus viešo intereso tikslais ir kad jos interesai yra svarbesni už atsakovų nuosavybės teises. Vien ta aplinkybė, kad jai priklauso didžioji žemės sklypo dalis, savaime nesudaro pagrindo neginti atsakovų nuosavybės teisių. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė, įsigydama žemės sklypo dalį, turėjo numatyti, jog bendraturčiai gali nesutikti su žemės sklypų atidalijimu išmokant jiems kompensaciją. Taigi, ieškovė prisiėmė riziką, kad savo interesus turės derinti su bendraturčių interesais. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad žemės sklypo vertei nustatyti taikytinas lyginamosios vertės metodas. Komercinių žemės sklypų vertei nustatyti turi būti taikomas pajamų vertės metodas. Atsakovų vertinimu, nuosavybės teisių į žemę pakeitimas pinigine kompensacija, nustatyta lyginamosios vertės metodu, atimant iš atsakovų galimybę ateityje gauti dėl žemės sklypų naudojimo pajamų, laikytinas jų nuosavybės nusavinimu, nepagrįstai ją perduodant ieškovės privatiems interesams tenkinti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Grąžinti atsakovui V. M. (a. k. duomenys neskelbtini) 20 (dvidešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. gruodžio 27 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 294.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Sigita Rudėnaitė