Dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties peržiūrėjimo

(S) Nr. DOK-5654

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00882-2020-2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. lapkričio 28 d. paduotu ieškovo I. A. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas I. A. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi iš esmės paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas jo ieškinys atsakovei I. K. dėl 24 534 Eur priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai pažeidė CPK 265 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes nenurodė, kaip teisiškai vertina faktines bylos aplinkybes ir neįvardijo, kokias konkrečiai teisės normas taikė; 2) apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą savo iniciatyva taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovo nuomone, teismas šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip dovanojimo sandorį, todėl, šalims patvirtinus, jog sutartis nebuvo sudaryta privaloma notarine forma, turėjo taikyti niekinio sandorio pasekmes; 3) apeliacinės instancijos teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, CPK 331 straipsnio 4 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas pašalino iš pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį motyvų, nurodydamas, kad teismas neturėjo pagrindo nagrinėti ieškovo procesiniuose dokumentuose neišdėstytų faktinių aplinkybių. Ieškovo įsitikinimu, teismo atsisakymas vertinti ieškovo žodžiu išsakytus argumentus ir atsikirtimus šiurkščiai pažeidė jo teisę būti išklausytam, o taip pat pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą; 4) apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovo nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teismų pasirinktas teisinis situacijos vertinimas lemia visų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų buvimą. Ieškovo įsitikinimu, sandoris, kaip atsakovės praturtėjimo ieškovo sąskaita pagrindas, turi pagrįsti atsakovės teisę gauti turtą būtent iš ieškovo, o ne iš trečiųjų asmenų. Todėl atsakovei neįrodžius tokio sandorio buvimo, konstatuotina, kad tokio pagrindo nėra; 5) apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.50 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas nepagrįstai išplėtė atsakovės sudarytų sutarčių veikimą ieškovo atžvilgiu ir nustatė jam pareigą įrodyti aplinkybes, kurių įrodinėjimo nenumato nei įstatymai, nei teismų praktika. Skolininko prievolė atsiskaityti su trečiuoju asmeniu, įvykdžiusiu už jį prievolę, atsiranda įstatymo, o ne sandorio pagrindu, todėl reikalavimas įrodyti atskiro susitarimo tarp skolininko ir trečiojo asmens buvimą yra perteklinis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui I. A. (a. k. duomenys neskelbtini) 552 (penkis šimtus penkiasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. spalio 24 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 66.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Artūras Driukas

Jūratė Varanauskaitė